« Grįžti

DĖL EUROPOS TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMO BYLOJE C-414/10

Atnaujinimo data: 2012-06-21
Registracijos numeris   (18.2-31-2)-R-5410   Data   2012.06.21

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), informuoja Jus apie Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) sprendimą, priimtą byloje C-414/10 Véleclair SA prieš Ministre du Budget, des Comptes publics et de la Réforme de l'État.

Situacijos aprašymas

Prancūzijos įmonė Véleclair importavo dviračius, deklaruodama, kad jų kilmės šalis yra Vietnamas. Prancūzijos muitų administratorius manė priešingai, kad iš tiesų jų kilmės šalis buvo Kinija, todėl surašė protokolą dėl klaidingos kilmės deklaracijos. Dėl to Véleclair buvo taikomi muitai ir antidempingo muitai, taip pat nuo jų buvo papildomai apskaičiuota PVM suma. Véleclair nesumokėjo šio importo PVM, tačiau pateikė prašymą grąžinti šį papildomai apskaičiuotą importo PVM, kaip atitinkantį atskaitytiną PVM.

Mokesčių administratorius šį prašymą atmetė, nes pagal nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių PVM, nuostatas teisė į importo PVM atskaitą priklauso nuo to, ar importo PVM buvo anksčiau faktiškai sumokėtas. Véleclair pateikė kasacinį skundą Conseil d'État (Valstybės taryba) tvirtindama, kad jos teisė į importo PVM atskaitą negalėjo priklausyti nuo to, ar ji faktiškai anksčiau sumokėjo šį mokėtiną mokestį, nes minėtuose teisės aktuose nustatyta PVM atskaitos sąlyga, susijusi su realiu mokesčio sumokėjimu, o ne vien su jo mokėtinumu, prieštarauja Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktui.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismui buvo pateiktas klausimas:

Ar Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktą (šiuo metu galiojančios Tarybos direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio 1 dalies e punktą) reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama valstybei narei susieti teisę atskaityti importo PVM su tuo, ar asmuo, kuriam tenka prievolė jį sumokėti, anksčiau faktiškai jį sumokėjo, kai šis asmuo taip pat turi ir teisę į šio mokesčio atskaitą.

 

Dėl esmės

Pirma, Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta formuluotė, pagal kurią apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti PVM, „apskaičiuotą ar sumokėtą" už prekes, kurios jam yra ar bus patiektos, aiškiai numatyta, kad apmokestinamojo asmens teisė į atskaitą apima ne tik jo sumokėtą PVM, bet ir mokėtiną PVM, t.y. tą, kurį jis dar turi sumokėti.

Be to, iš Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su 10 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad teisės į PVM atskaitą atsiradimas nepriklauso nuo fakto, ar buvo sumokėta dalis mokėtino atlygio už importuotą prekę ar prekes. Iš to matyti, kad taikant Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktą teisė į importo PVM atskaitą iš esmės neturėtų priklausyti ar šis mokestis jau buvo sumokėtas, ar dar ne.

Antra, reikia konstatuoti, kad tokį Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimą pagrindžia kitos Šeštosios direktyvos nuostatos. Iš tiesų, Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriame taip pat vartojama formuluotė „apskaičiuotas ar sumokėtas", reikia suprasti taip, kad klausimas, ar už ankstesnius ar vėlesnius atitinkamų prekių pardavimo sandorius mokėtinas PVM buvo sumokėtas į valstybės iždą, neturi įtakos apmokestinamojo asmens teisei į atskaitą. Kita vertus, Šeštosios direktyvos 18 straipsnyje „Teisę į atskaitą reglamentuojančios taisyklės" apsiribojama tuo, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teise į importo PVM atskaitą, apmokestinamasis asmuo privalo tik turėti importo dokumentą, kuriame nurodyta, kad jis yra siuntos gavėjas ar importuotojas, ir „nurodyta mokėtina mokesčio suma ar informacija, leidžianti tą sumą apskaičiuoti". Iš to matyti, kad net šios teisės į atskaitą įgyvendinimas nepriklauso nuo faktiškai anksčiau sumokėto importo PVM.

Trečia, svarbu pabrėžti, kad minėtas aiškinimas atitinka Šeštosios direktyvos tikslus, nes jis leidžia užtikrinti, jog teisė į atskaitą, kuri iš esmės negali būti ribojama, išlieka sudedamąja PVM sistemos dalimi ir gali būti toliau nedelsiant taikoma visiems mokesčiams, kuriais apmokestinami pirkimo sandoriai. Taip labiausiai užtikrinamas mokesčių neutralumo principo laikymasis, nes atskaitos sistemos tikslas yra išvaduoti verslininką nuo sumokėto ar mokėtino PVM, vykdant jo bet kokią ekonominę veiklą, naštos.

Dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo PVM srityje pavojaus šiuo atveju. Kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštojoje direktyvoje pripažintas ir ja siekiamas tikslas. Asmuo, kuris prašo leisti atskaityti PVM, turi įrodyti, kad sąlygos, kuriomis suteikiama teisė į atskaitą, yra įvykdytos, o jei mokesčių administratorius nustato, kad teise į atskaitą buvo pasinaudota sukčiaujant, jis gali atgaline data reikalauti grąžinti atskaitytas sumas. Tačiau negalima pagrįstai tvirtinti, kad importas yra didelį sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pavojų kelianti ūkinė operacija. Iš tiesų prekės importas yra fizinis veiksmas, kurį paliudija ir patikrina kompetentingas administratorius, kiek tai susiję su šios prekės buvimo muitinėje faktu. Be to, tas faktas, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti importo PVM, taip pat turi ir teisę į šio PVM atskaitą, nepadidina sukčiavimo ar piktnaudžiavimo PVM srityje pavojaus. Atvirkščiai, kaip teigė Europos Komisija, aplinkybė, kad tas pats asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, turi ir teisę į atskaitą, priartina šią situaciją prie situacijos, kuriai taikoma atvirkštinio apmokestinimo PVM schema, numatyta Šeštojoje direktyvoje, kuri be kita ko leidžia kovoti su sukčiavimu ir mokesčio vengimu sudarant tam tikrų rūšių sandorius.

Remiantis išdėstytais argumentais ETT priėmė šį sprendimą:

 

ETT sprendimas

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei neleidžiama susieti teisės atskaityti importo PVM su tuo, ar asmuo, kuriam tenka prievolė jį sumokėti, anksčiau faktiškai jį sumokėjo, kai šis asmuo taip pat turi ir teisę į atskaitą.

 

ETT sprendimo taikymas Lietuvoje

Apmokestinamais asmuo, importavęs į Lietuvą prekes, skirtas jo ekonominei PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą nustatyta tvarka apskaičiuotą šių prekių importo PVM, nepriklausomai nuo to, ar šis mokestis jau buvo sumokėtas į muitinės sąskaitą, ar dar ne. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad šia importo PVM atskaitos teise buvo pasinaudota sukčiaujant, siekiant mokestinės naudos ir panašiai, tai mokesčių administratorius galėtų pareikalauti patikslinti importo PVM atskaitą ir sumokėti šį PVM į biudžetą.

 

Viršininko pavaduotojas

 

Artūras Klerauskas