DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO PAKEITIMŲ IR PAPILDYMŲ

Atnaujinimo data: 2010-12-13
Registracijos numeris   Nr. (18.18-31-1)-R-11796   Data   2010.12.13

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie pasikeitusias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) nuostatas, įsigaliojus 2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1152 (Žin., 2010, Nr.145-7410), 2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XI-1153 ( Žin., 2010, Nr.145-7411) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XI-1154 (Žin., 2010, Nr.145-7412) .

Esminiai GPMĮ pakeitimai:

1. GPMĮ 2 straipsnis (Pagrindinės Įstatymo sąvokos) pakeistas ir papildytas.

1.1. GPMĮ 2 str. 7 d. 1 ir 2 punktai pakeisti, nustatant, kad individualiai veiklai nepriskiriama gyventojų vykdoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla, t.y. su nekilnojamuoju turtu susijusi veikla išbraukta iš individualios veiklos sąvokos. Taip pat nustatoma, kad individualiai veiklai papildomai priskiriama mokslinė veikla, bei gyventojų, turinčių laisvąją profesiją, veikla.

1.2. GPMĮ 2 str. 22 dalis pakeista, t.y. pakeistas verslo liudijimo apibrėžimas. „Verslo liudijimas – šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą."

1.3. GPMĮ 2 str. 33 dalies pakeitimas. Pakeistas sąvokos ,,pajamos iš žemės ūkio veiklos" apibrėžimas. Pajamos iš žemės ūkio veiklos pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.

1.4. GPMĮ 2 str. papildytas 35 dalimi. Pateiktas sąvokos ,,laisvoji profesija" apibrėžimas. Laisvoji profesija – profesija, kuria reikiamą kvalifikaciją turintys gyventojai verčiasi asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai, teikdami intelektines paslaugas klientams ir visuomenei, įskaitant teisinę (advokato, advokato padėjėjo, notaro, notaro padėjėjo, antstolio, antstolio padėjėjo, konsultanto teisiniais klausimais ir kita teisinė veikla), apskaitininko, auditoriaus, buhalterio, lobisto, finansų konsultanto, mokesčių konsultanto, architekto, inžinieriaus, dizainerio, gydytojo, psichologo, žurnalisto, maklerio, brokerio ir panašią veiklą. Atsižvelgiant į GPMĮ 6 straipsnio pakeitimą, pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos apmokestinamos – 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Šioms individualios veiklos pajamoms 5 proc. pajamų mokesčio tarifas netaikomas.

GPMĮ 2 straipsnio pakeistos ir papildytos nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

2. Pakeistas ir papildytas GPMĮ 6 straipsnis (Pajamų mokesčio tarifai).

2.1. GPMĮ 6 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, pagal kurią individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas ir vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių), taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių individualios veiklos pajamas.

2.2. GPMĮ 6 str. papildymas 5 ir 6 dalimis. GPMĮ 6 str. 5 dalyje nustatyta, kad g yventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, tik tuo atveju jei jis neprivalo registruotis ir(ar) nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Tuo atveju, kai gyventojui, vykdančiam individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju arba kai jau įsiregistruoja, tai tokio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą (t.y. taikomas 5 procentų tarifas, jei tai nėra iš laisvųjų profesijų veiklos ar vertybinių popierių (įskaitant pajamas iš išvestinių finansinių priemonių gautos pajamos).

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

2.3. GPMĮ 6 str. 6 dalyje nustatyta, kad gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų, jeigu pajamos iš tokios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio. Tuo atveju, kai gyventojui, nuomojančiam nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą įsigijus verslo liudijimą, iš tokio turto nuomos gautos pajamos viršija nurodytą dydį, pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą (t. y. taikomas 15 procentų tarifas).

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2012 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

3. GPMĮ 10 straipsnio (Individualios veiklos pajamos) pakeitimas. Nustatoma, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, t.y. individualios veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, gautos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių individualios veiklos pajamas.

Svarbu. Įsigaliojus 2010 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 10, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1152 juridiniai asmenys, išmokėdami gyventojams, kurie 2010 m. buvo įregistravę ir vykdė nekilnojamojo pagal prigimtį turto nuomos individualią veiklą, nuo 2010-12-11 privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. 2010 m. gyventojai nelaikomi vykdančiais turto nuomos individualią veiklą, todėl 2010 m. gautas turto nuomos pajamas privalo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokėtiną pajamų mokesčio sumą, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

4. GPMĮ 12 straipsnis (Pajamos iš paskirstytojo pelno) pakeistas, pačiame Įstatyme aiškiai įvardijant, kad mažinant vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirmiausia vieneto dalyviams išmokama ta įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o didinant įstatinį kapitalą iš vieneto lėšų. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

5. Pakeistas 16 straipsnis (Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka).

Pakeista per mokestinį laikotarpį apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka. Pakeistame 16 str. 1 d. 4 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant gyventojo metines apmokestinamąsias pajamas, iš parduoto ar kitokiu būdu nuosavybėn perleisto turto pardavimo pajamų gali būti atimama ne tik ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su jo perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos, bet ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kaina ir su jo perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos.

Pakeistas ir GPMĮ 16 str. 1 d. 6 punktas, kuriame nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis (gyvybės draudimo, pensijų kaupimo įmokomis, sumokėtomis palūkanomis už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ir pan.) gali būti mažinamos tik tos gyventojo pajamos, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

6. GPMĮ 17 str. (Neapmokestinamosios pajamos) 1 d. 23 punkto pakeitimas

6.1. GPMĮ 17 str. 23 punkto pakeitimas. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. T.y. pakeistas dydis, kurio remiantis gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos yra priskiriamos apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamomis. Iki šio pakeitimo, gyventojų pajamos iš žemės ūkio veikos buvo neapmokestinamos remiantis ne gaunamų pajamų dydžiu, o pagal nustatytą ūkio ar ūkio valdos dydį.

Tokios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2011 ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas. Apskaičiuojant ir deklaruojant pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais savanoriškai įsiregistravusių gyventojų 2011 m. apmokestinamąsias pajamas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatyta lengvata taikoma, jeigu toks gyventojas 2011 m. gruodžio 31 d. nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

 

6.2. GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punkto pakeitimas. Dovanojimo būdu gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms ne tik tais atvejais, kai gautos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), brolių, seserų, senelių, bet ir gautos iš vaikaičių.

Atitinkamai pakeista 17 str. 2 dalis, kuri nustato, kad 17 str. 1 d. 26 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų negu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai gautoms pajamoms netaikoma, jeigu šios gyventojo pajamos gautos iš gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 m. ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

6.3. GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punkto pakeitimas. N eapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos 5 metus (buvo 3 metai) iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn išlaikyto nekilnojamojo daikto (kito nei gyvenamasis būstas, kuriame deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta) pardavimo pajamos. Pajamų iš gyvenamojo būsto, kuriame deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta, apmokestinimo lengvatos (GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktai) išlieka.

GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punkto pakeitimo nuostatos taikomos apmokestinant nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris buvo įsigytas 2011 m. sausio 1 d. ar vėliau, taip pat nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, kuris įsigytas iki 2011 m. sausio 1 d. ir iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo laikomas individualios veiklos turtu, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas.

6.4. GPMĮ 17 str. 1 d. 51 punkto pakeitimas. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos iš žemės ūkio veiklos gaunančių gyventojų gaunamos išmokos, mokamos kooperatinės bendrovės dalyviams skirstant šios kooperatinės bendrovės pelną, jeigu tą mokestinį laikotarpį, už kurį mokamos tos išmokos, šios bendrovės pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų pelno mokesčio tarifą. Taikant šią lengvatą nevertinama ar tokias išmokas gaunančio gyventojo pajamos iš žemės ūkio veiklos yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

 

7. 18 str. (Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu) 13 dalies pakeitimas. Numatoma galimybė iš individualios veiklos pajamų atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškų skolų sumą, jeigu yra įvykdytos tam tikros su šiomis skolomis susijusios sąlygos, nurodytos šiame straipsnyje.

Vien išvardintų atvejų buvimas dar neįrodo paties skolos beviltiškumo fakto. Aplinkybių buvimas yra pagrindas gyventojui įrodinėti skolų beviltiškumą bei pastangas jas susigrąžinti.

Gyventojai, pripažįstantys pajamas pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų gali atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškų skolų sumą, jeigu ta suma buvo įtraukta į gyventojo individualios veiklos pajamas.

Gyventojai, pripažįstantys pajamas pagal pinigų apskaitos principą, iš pajamų gali atskaityti mokestiniu laikotarpiu atsiradusią beviltiškoms skoloms tenkančią sąnaudų dalį, jeigu šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas individualios veiklos pajamų apskaitos dokumentuose.

Gyventojas negali skolų laikyti beviltiškomis, nors jos ir atitinka beviltiškomis laikomų skolų kriterijus, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str. 13 dalyje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai gyventojas buvo pripažinęs skolas beviltiškomis, tačiau skolininkas ar kitas asmuo jas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama pajamoms.

Parengti skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Šios nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais gautas pajamas.

8. GPMĮ 19 straipsnio pavadinimas pakeistas  ir pakeistos 1, 2, 6 šio straipsnio dalys.

Nustatoma, kad tiek ne individualios veiklos turto, tiek individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos ir apmokestinamos tokia pačia tvarka. Todėl pakeistas 19 straipsnio pavadinimas, įrašant ir „individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto". Vadinasi, šis straipsnis reglamentuoja turto ar nekilnojamojo pagal prigimtį daikto įsigijimo kainos ir su to turto ar daikto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų nustatymo tvarką. Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi.

Pakeista įstatymo nuostata pradedama taikyti apmokestinant iš tokio nekilnojamojo daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, gautas 2010 metais ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais.

9. GPMĮ 20 straipsnio ( Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis) 7 dalies pakeitimas. Numatyta, kad, apskaičiuojant gyventojui taikytiną metinį neapmokestinamąjį dydį (toliau – metinis NPD), į metines pajamas įskaičiuojamos tik tos apmokestinamosios pajamos, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, išskyrus išmokas, išmokėtas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio. Be to, įtvirtinta nauja nuostata, kad apskaičiuojant metinį NPD, į metines pajamas neįskaičiuojamos pajamos, nuo kurių pajamų mokestis buvo sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą.

Pakeista įstatymo nuostata pradedama taikyti apskaičiuojant 2010 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.

10. GPMĮ 21 str. (Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos) 3 dalies pakeitimas. Nustatyta, kad gyventojai 2010 metais ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais savo patirtas išlaidas, t. y. gyvybės draudimo įmokas, pensijų įmokas, palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą vienam gyvenamajam būstui įsigyti ar jam statyti, taip pat sumas sumokėtas už pirmas studijas ir (ar) pirmą profesinį mokymą ir sumas (be palūkanų), sumokėtas už 2004-2008 m įsigytą vieną asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, galės atimti tik iš 15 proc. pajamų mokesčiu apmokestintų pajamų. Bendra atimamų išlaidų suma negali viršyti 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

11. GPMĮ 22 str. (Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką) 2 dalies pakeitimas. Išplėstas pajamų, kurios priskiriamos A klasės pajamoms sąrašas. Nuo 2010 mokestinių metų A klasės pajamoms priskiriamos gyventojo iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią netauriųjų metalų laužo supirkimo veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos.

12. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XI-1154 pakeista 6 str. 4 dalis, kuri išdėstyta naujai, t.y. išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios mokesčio už verslo liudijimą apskaičiavimo tvarką 2011 metams ir 2012 ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams.

13. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1153 minėto pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis pripažinta netekusia galios apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų mokestinio laikotarpio pajamas. Šis pakeitimas priimtas atsižvelgiant į pajamų iš žemės ūkio veiklos apmokestinimo pasikeitimus, panaikinant pereinamąjį laikotarpį, kuriuo buvo numatyta tokias pajamas apmokestinti 2009 m. – 5 proc. pajamų mokesčio tarifu, 2010 m. – 10 proc. pajamų mokesčio tarifu. Pagal 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais galiojančią GPMĮ 6 str. 3 dalį, tokios pajamos apmokestinamos taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė