DĖL MIRUSIO ASMENS MOKESTINĖS PRIEVOLĖS VYKDYMO

Atnaujinimo data: 2012-03-27
Registracijos numeris   (18.18-31-1)-R-2878   Data   2012.03.27

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsako į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos klausimus dėl pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo mirusio asmens (paskelbto mirusiu asmeniu, toliau – miręs asmuo), vykdžiusio individualią veiklą, įpėdiniams:

1 klausimas. Ar turi būti pateikiamos už mirusį asmenį, vykdžiusį registruotą individualią veiklą, mokestinio laikotarpio metinė pajamų mokesčio deklaracija ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracija?

Atsakymas. Kaip jau buvo paaiškinta apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms 2004-08-24 išsiųstame rašte Nr. (18.25-25-2)-R-8527), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) 27 straipsnyje yra nustatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo prievolė pačiam arba per įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją, apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą mokėtiną pajamų mokestį. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 80 straipsnyje nustatyta mokesčių mokėtojo teisė patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nurodytas senaties terminas. Tai atlikti gali pats mokesčių mokėtojas ar jo atstovas.

Kadangi prievolė pateikti pajamų mokesčio deklaraciją nėra paveldima, o mirusio mokesčių mokėtojo įpėdinis nėra mokesčių mokėtojo atstovas, todėl jis negali užpildyti ir pateikti Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM308 forma), o taip pat ir Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos (FR600 forma) už mirusį asmenį ar tikslinti jo pateiktą, tačiau klaidingą deklaraciją.

2 klausimas. Kas ir kaip apskaičiuoja mirusiam asmeniui tenkančią mokestinę prievolę?

Atsakymas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243; toliau – MAĮ) 92 straipsnyje numatyta, kad mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis MAĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ,,tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio <…>, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais <…>". Pažymėtina, kad MAĮ 130 str. 6 dalyje numatyta galimybė atlikti mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimą (tokio patikrinimo rezultatai patvirtinami patikrinimo pažyma), taip pat išlyga, jog mokesčių administratorius pagal galimybes gali taikyti įstatymo nuostatas, susijusias su patikrinimo akto ir pažymos įteikimu mokesčių mokėtojo teisių perėmėjams, kurie šiuo atveju nėra nei mokesčių mokėtojai, nei mokesčių mokėtojo atstovai.

Remiantis šiomis MAĮ nuostatomis, kai dėl mirusio gyventojo mokestinių prievolių kreipiasi jo įpėdiniai arba kai apie mirusio asmens mokestines prievoles sužinoma iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš trečiųjų asmenų pateiktų duomenų), mirusiam mokesčių mokėtojui priklausančius mokėti mokesčius turi apskaičiuoti mokesčių administratorius pagal mokestį išskaičiuojančių asmenų pateiktų deklaracijų duomenis, išmokas išmokėjusių asmenų pateiktus duomenis, kitus turimus duomenis bei įpėdinio pateikus dokumentus.

Mokėtina pajamų mokesčio suma nuo individualios veiklos pajamų apskaičiuojama pagal bendras individualios veiklos pajamoms nustatytas taisykles, iš atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų atėmus mirusio asmens patirtas dokumentais pagrįstas išlaidas, priskiriamas leidžiamiems atskaitymams, o jeigu buvo taikomas kaupimo apskaitos principas, tai - ir mokestinius nuostolius. Įpėdinio pasirinkimu, vietoje patirtų išlaidų gali būti atimama 30 procentų gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, tokiu atveju atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų pateikti nereikės.

Mokestinė prievolė turi būti apskaičiuojama bendrai nuo visų mokestinio laikotarpio pajamų, atsižvelgus į mirusiam asmeniui taikytino metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – metinis NPD) dalį ir (ar) metinio papildomo NPD dalį, apskaičiuotą nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki mirties dienos, taip pat į jo patirtas GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, neviršijančias 25 procentų pajamų, apmokestinamų taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis įforminamas patikrinimo aktu (žr. atsakymą į 4 klausimą).

Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius mokėtiną pajamų mokestį nuo mirusio mokesčių mokėtojo praėjusio mokestinio laikotarpio gautų pajamų apskaičiuoti gali tik po to, kai tretieji asmenys pateikia duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas (t. y. ne anksčiau kitų metų vasario 16 d.).

Be paminėto, patikrinimo metu taip pat turi būti įvertinamas mokestinių prievolių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu, vykdymo teisingumas.

Mirę asmenys pagal Gyventojų registro duomenis iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro išregistruojami per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų gavimo apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Paskutinio mokestinio laikotarpio mokestinę prievolę apskaičiuoja mokesčių administratorius ir įformina patikrinimo pažyma (žr. atsakymą į 4 klausimą).

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu mirusio asmens vykdytos ekonominės veiklos paveldėtojas ketina toliau vykdyti tą ekonominę veiklą ir įsiregistruoja PVM mokėtoju, tai mirusio asmens PVM apmokestinamoje veikloje nenaudotų prekių ir paslaugų pirkimo (importo), atskaita neturėtų būti tikslinama. Šiuo atveju laikoma, kad ekonominės veiklos perėmėjas (paveldėtojas, įsiregistravęs PVM mokėtoju) tokių prekių pirkimo (importo) PVM arba jo dalį įtraukė į savo PVM atskaitą ir jam tenka prievolė tikslinti PVM atskaitą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 35-1271) nustatyta tvarka.

3 klausimas. Kaip nustatyti įpėdinius, kuriems pereina mirusio gyventojo mokestinės prievoles?

Atsakymas. Kai mokesčių administratorius nustato, kad mirusio gyventojo privalomi sumokėti mokesčiai nesumokėti (galimai nesumokėti), dėl mirusio turto palikėjo įpėdinių išaiškinimo jis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos, kuria pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262, Nr. 80) 5.4 straipsnio 1 dalį yra laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, notarą.

4 klausimas. Kokiame dokumente užfiksuojamas mirusiojo vardu apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis ir PVM?

Atsakymas. MAĮ 130 str. 6 dalis numato mirusio mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimo galimybę. Patikrinus mirusio mokesčių mokėtojo veiklą, patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai turi būti patvirtinti patikrinimo pažyma. Po vieną minėtų dokumentų egzempliorių turėtų būti įteikiama įpėdiniams, pateikusiems notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ar kitą dokumentą apie mirusio turto palikėjo palikimo priėmimą.

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė