DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO TAIKYMO

Atnaujinimo data: 2010-12-06
Registracijos numeris   (18.2 - 31-2) - R - 11496   Data   2010.12.06

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus dėl teikiamų pagalbos kelyje paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), paaiškina.

 

Situacija

Draudimo bendrovė sudaro sutartį su įmone A, teikiančia pagalbos kelyje paslaugas, kurioje draudimo bendrovė įsipareigoja įmonei A mokėti nustatyto dydžio sumą nuo kiekvienos draudimo sutarties (nepriklausomai nuo to, kiek faktiškai šių paslaugų buvo ar bus suteikta), o įmonė A už pirmiau jai sumokėtą įmoką prisiima riziką ir įsipareigojimą, atsitikus Kasko draudimo sutartyje aptartiems atvejams, draudimo bendrovės klientams, sudariusiems su šia bendrove Kasko draudimo sutartis, suteikti nemokamai pagalbos kelyje paslaugas.

 

Klausimas

Ar įmonės A draudimo bendrovei teikiamos paslaugos PVM tikslais gali būti laikomos draudimo paslaugomis ir ar šioms paslaugoms gali būti taikoma PVM įstatymo 27 straipsnyje nustatyta PVM lengvata?

 

PVM įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos PVM neapmokestinamos. Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) bylose C-8/01 ir C-240/99 yra nurodęs, kad sąvoka ,,draudimo sandoriai" yra pakankamai plati ir ji apima ne vien pačių draudikų vykdomus sandorius, bet gali apimti ir tuos atvejus, kai draudimo sandorius teikia apmokestinamasis asmuo, kuris pats nėra draudikas (tai pažymėta ir ETT bylos C-349/96 išvadose). Taip gali būti tokiu atveju, kai sudarytas sandoris savo esme yra draudimo sandoris. Remiantis ETT praktika (byla C-8/01 ir kt.) draudimo sandoriais laikomi sandoriai, kuriuose :

1) draudikas įsipareigoja už išankstinę draudimo įmoką, pasitvirtinus sutartyje numatytai rizikai, suteikti draudėjui draudimo sutarties metu sutartą paslaugą (draudiko teikiama paslauga, kurią draudėjas yra įsipareigojęs teikti žalos padarymo atveju, nebūtinai turi būti pinigų sumos išmokėjimas, ši paslauga gali būti teikiama ir kitais būdais);

2) egzistuoja sutartiniai santykiai tarp draudiko ir draudėjo.

Klausime pateiktu atveju draudimo bendrovė su klientais sudaro Kasko draudimo sutartis, o su įmone A - pagalbos kelyje teikimo sutartį, kurioje bendrovė įsipareigoja įmonei A mokėti nustatyto dydžio sumą nuo kiekvienos draudimo sutarties (nepriklausomai nuo to, kiek faktiškai šių paslaugų buvo ar bus suteikta), o įmonė A už pirmiau jai sumokėtą įmoką prisiima riziką ir įsipareigojimą, atsitikus Kasko draudimo sutartyje aptartiems atvejams, bendrovės klientams suteikti nemokamai pagalbos kelyje paslaugas.

Tokiu atveju, remiantis aukščiau išdėstytu, galima teigti, kad sandoris tarp draudimo bendrovės ir įmonės A turi draudimo sandoriui būdingus požymius: įmonė A už išankstinį atlygį prisiima riziką, susijusią su nebūtinai įvyksiančiu įvykiu, o taip pat egzistuoja sutartiniai santykiai tarp draudiko ir draudėjo (įmonė A, už išankstinį atlygį prisiėmusi riziką, laikoma draudike, o kita sandorio šalis draudimo bendrovė – draudėja). Dėl to nagrinėjamas pagalbos kelyje sandoris PVM tikslais laikomas draudimo sandoriu, kuris vadovaujantis PVM įstatymo 27 straipsnio nuostatomis PVM neapmokestinamas.

 

Viršininko pavaduotoja

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilma Vildžiūnaitė