« Grįžti

DĖL TURTINIŲ ĮNAŠŲ (GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO TAIKYMAS)

Atnaujinimo data: 2007-11-16
Registracijos numeris   (18.18-31-1)-R-11310   Data   2007.11.16

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), apibendrinusi iš apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų ir mokesčių mokėtojų gaunamus paklausimus, papildo savo 2005-11-25 paaiškinimą Nr. (18.17-31-1)-R-10491 „Dėl turtinių įnašų apmokestinimo tvarkos":

Atvejis. Gyventojas 2003 metais įsigijo du žemės sklypus, 2006 m. įsigijo vieną žemės sklypą ir jį padalino į 13 sklypų. Gyventojas įregistravo individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą. 2007 metais gyventojas pardavė ir kitu būdu perleido nuosavybėn 15 žemės sklypų; iš jų 5 sklypus kaip turtinius įnašus perdavė bendrovei ir gavo šios bendrovės akcijų.

Klausimas. Kaip tokiu atveju turėtų būti apmokestinamos gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos? Kaip ne individualios veiklos, ar kaip individualios veiklos turto pardavimo pajamos?

Pajamos, gautos už kilnojamąjį daiktą (jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra arba privalo būti įregistruotas Lietuvoje), taip pat pajamos už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, perduotą kaip turtinį įnašą bendrovei, nepriskiriamos gyventojo pajamoms, gautoms iš individualios tokio turto pardavimo veiklos. Tokios pajamos turi būti apmokestinamos kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos. Vadinasi, pateiktu atveju gyventojo gautos 5 sklypų turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos turi būti apmokestinamos kaip ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos.

Pavyzdys: Gyventojas 2007 m. už vieneto X akcijas sumokėjo turtiniu įnašu – 5 žemės sklypais, kurie turto vertintojų buvo įvertinti 420 000 Lt (du žemės sklypus gyventojas buvo įsigijęs 2003 m. – jų vertė įnešimo metu 230 000 Lt; tris sklypus buvo įsigijęs 2006 metais, jų vertė įnešimo metu buvo 90 000 Lt, 65 000 Lt ir 35 000 Lt, kiekvieno 2006 m. įsigyto sklypo įsigijimo kaina atitinkamai buvo 60 000 Lt, 45 000 Lt ir 30 000 Lt). Kaip turtiniai įnašai gyventojo įnešti žemės sklypai, kurie buvo įsigyti prieš trejus metus, t.y. 2003 m. ir už juos gautos pajamos (akcijos) pajamų mokesčiu neapmokestinamos (GPMĮ 17 str. 21 punktas). Gyventojo pajamos (akcijos), gautos už žemės sklypus, kurie buvo įsigyti ir perleisti bendrovės nuosavybėn nepraėjus trejiems metams nuo jų įsigijimo dienos (nurodytu atveju 3 žemės sklypai, kurie buvo įsigyti 2006 m.) laikomos ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo kito asmens nuosavybėn apmokestinamosiomis pajamomis. Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo vieneto nuosavybėn pajamos (akcijos) apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus iš kiekvieno žemės sklypo pardavimo pajamų to sklypo įsigijimo kainą. Nurodytu atveju apskaičiuotas pajamų mokestis pagal kiekvieną sklypą yra: 4500 Lt [(90 000 - 60000)x15/100], 3 000 Lt [(65 000 – 45 000)x15/100], ir 750 Lt [(35 000 - 30 000)x15/100]. Iš viso mokėtinas pajamų mokestis yra 8250 Lt (4500+3000+750).

2007 metais 10 žemės sklypų buvo parduoti vykdant individualią nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, todėl gautos turto pardavimo pajamos turi būti apmokestinamos kaip gyventojo individualios veiklos turto pardavimo pajamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (neatėmus patirtų tai veiklai vykdyti išlaidų) arba taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą (atėmus tai veiklai vykdyti patirtas išlaidas). Apskaičiuojant individualios turto pardavimo veiklos apmokestinamąsias pajamas, ir apmokestinant parduodamą nekilnojamąjį turtą netaikoma GPMĮ 17 str. 21 punkto nuostata.

Turtinių įnašų perdavimas bendrovei nelaikoma, kad gyventojas gavo individualios veiklos pajamų, tačiau pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė turi būti teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai, todėl jeigu nustatoma, kad turtas bendrovei perduodamas kaip turtinis įnašas siekiant išvengti pajamų mokesčio sumokėjimo, tokie sandoriai pagal savo turinį atitinkamais atvejais (kai yra individualios veiklos vykdymo požymiai) gali būti vertinami ne kaip turtiniai įnašai, o gyventojo gautos pajamos apmokestinamos, kaip individualios turto pardavimo veiklos pajamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.A-11-719/2007 pasisakė: „...aiškinant MAĮ 69 str. nurodytą teisės normą pažymėtina, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio (ūkinės operacijos), kurie gali būti tiriami šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio (ūkinės operacijos) ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taip pat pažymima, kad taikant nurodytą normą yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą.".

 

Viršininko pavaduotojas

 

Gediminas Vyšniauskis