DUK - Su finansiniais sunkumais dėl COVID-19 nulemtų padarinių susiduriančiam verslui

Atnaujinta: 2020-09-25

Mano verslas yra įtrauktas į VMI sudarytą mokesčių mokėtojų, kuriems gali būti taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid 19, sąrašą – kokios pagalbos galiu tikėtis?

 

Mokesčių mokėtojams esantiems sąraše,kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. susidaro mokėtinų mokesčių, automatiškai, be atskiro prašymo taikomos šios pagalbos priemonės:

  • naujai neinicijuojamas mokesčių išieškojimas;
  • taikomas atleidimas nuo delspinigių.

Iki š. m. gruodžio 31 d. ir dar du mėnesius po šios datos (t. y. iki kovo 1 d.) verslininkai gali:

  • sumokėti mokesčius be delspinigių arba kreiptis į VMI mokestinės paskolos sutarčiai (MPS) be palūkanų;

Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ką daryti, jei mano verslo nėra VMI pateiktame sąraše, tačiau jaučiamos finansinės COVID-19 poveikio pasekmės?

 

Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat galimai patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dar gali kreiptis į mokesčių administratorių ir iki š. m. gruodžio 31 d. pateikti nustatytos formos prašymą dėl pasirinktų priemonių taikymo (pvz.: palūkanų netaikymo MPS sudarymo atveju, dėl išieškojimo nevykdymo, dėl atleidimo nuo delspinigių). Prašyme reikia pagrįsti, kaip verslas nukentėjo nuo COVID-19. Pateikti prašymą dėl MPS sudarymo, mokesčių mokėtojas gali tik susidarius prievolei, t. y. pateikęs deklaracijas, tačiau ne anksčiau nei 20 dienų iki sueis mokesčio sumokėjimo terminas.
Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ar skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtų mokesčių, jei esu VMI paskelbtame įmonių sąraše

 

Vadovaujantis protingumo kriterijais, VMI ir Muitinė automatiškai neskaičiuoja delspinigių neigiamą poveikį patyrusiems mokesčių mokėtojams nuo š. m. kovo 16 d. (nuo karantino paskelbimo).

Šis principas galios iki š. m. gruodžio 31 d. ir dar du mėnesius po šios datos (t. y. iki kovo 1 d.). .
Sąraše nesantys verslininkai, patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, iki š. m. gruodžio 31 d. dar gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami nustatytos formos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių bei kitų pasirinktų priemonių taikymo, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes.

Prašymo forma parsisiuntimui – čia.


Ar norint atidėti ar išdėstyti mokesčių sumokėjimo terminą reikės mokėti palūkanas?

 

Šiuo metu sudaryta galimybė atidėti ar išdėstyti mokesčius nemokant jokių palūkanų.
Mokestinės paskolos sutartis (MPS) dar iki šalyje paskelbiant karantiną sudarę verslo atstovai, kurie patyrė poveikį, susijusį su COVID-19 nulemtomis pasekmėmis, gali prašyti pakeisti sutartimi numatytas sąlygas (pakeisti mokėjimų grafiką ir / ar neskaičiuoti palūkanų).


Kur pateikti prašymą norint sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) mokesčių atidėjimui ir/ar išdėstymui?

 

Įmonės, patyrusios neigiamas pasekmes dėl COVID-19, privalomus mokesčius į biudžetą turėtų mokėti pagal galimybes.

Tačiau, jeigu įmonės, karantino ir / ar ekstremalios situacijos susidariusių mokėtinų mokesčių sumas išdėstyti dalimis (t. y. sudaryti MPS be palūkanų) pageidauja jau dabar, nelaukiant 2021 m. kovo 1 d., tai padaryti gali pateikiant prašymą dėl MPS sudarymo per Mano VMI sistemą (skiltyje, Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Mokesčių apskaita ir mokėjimai > Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimas arba išdėstymas)

Kreiptis dėl MPS sudarymo įmonės gali iki nelaukiant 2021 m. kovo 1 d.


Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties?

 

Galimai COVID-19 nulemtas pasekmes patyrusiems verslininkams, norint sudaryti mokestinės paskolos sutartį, papildomų dokumentų teikiant prašymą pridėti nereikia, išskyrus atvejus, kai prašymą nagrinėjantis VMI darbuotojas jų gali paprašyti individualiai.


Kur pateikti prašymą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėjimo dalimis?

 

Verslininkai gali sudaryti mokestinės paskolos sutartį (mokėjimų atidėjimui ar išdėstymui) ir dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tai padaryti galima teikiant prašymą per Mano VMI sistemą (skiltyje, Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Mokesčių apskaita ir mokėjimai > Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimas arba išdėstymas).


Ką daryti, jei mokesčių skola susidarė dar iki šalyje paskelbiant karantiną (iki š. m. kovo 16 d.), tačiau pasikeitus padėčiai galimybės sumokėti susidariusias mokesčių skolas šiuo metu nėra?

 

Jei verslininkai šiuo metu turi mokesčių skolų, kurios susidarė dar iki šalyje paskelbiant karantiną (iki š. m. kovo 16 d.), tačiau jų šiuo metu sumokėti negali, jie taip pat gali kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS), o tokią sutartį jau anksčiau sudarę verslo atstovai gali prašyti pakeisti mokestinės paskolos sutartimi (MPS) numatytas sąlygas (pakeisti mokėjimų grafiką ir / ar neskaičiuoti palūkanų).


Kiek laiko bus nagrinėjamas pateiktas prašymas dėl pagalbos priemonių taikymo, mokestinės paskolos sutarties sudarymo?

 

Jei pateiktas prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo ir nurodomas mokėjimo grafikas – prašymas nagrinėjimas iki 30 kalendorinių dienų.
Jei prašymas pateiktas dėl kitų pagalbos priemonių taikymo (atleidimo nuo delspinigių, išieškojimo veiksmų nevykdymo) – nagrinėjimas iki 20 darbo dienų.


Ar galiu pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį, kai nėra realios (deklaruotos) mokestinės prievolės?

 

Pateikti prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo, mokesčių mokėtojas gali tik susidarius prievolei, t. y. pateikus deklaracijas, tačiau ne anksčiau nei 20 dienų iki sueina mokesčio mokėjimo terminas. Teikiant prašymą taip pat būtina nurodyti pageidaujamą atsiskaitymo grafiką pagal MPS.


Ar būsiu laikomas skolingu biudžetui?

 

Jeigu dėl COVID-19 neigiamą poveikį patyręs mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į VMI sudarytą sąrašą, laikoma, kad jis neskolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams ir fondams š. m. gruodžio 31 d. ir dar du mėnesius po šios datos (t. y. kovo 1 d.).

Jeigu dėl skolingumo biudžetams ir fondams kreipiasi neigiamo poveikio dėl COVID-19 nepatyręs mokesčių mokėtojas, kuris nėra įtrauktas į VMI sąrašą, mokesčių mokėtojo skolingumas nustatomas bendra tvarka.


Kur galiu kreiptis kilus papildomiems klausimams dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo?

 

Konsultacijos dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo bei kitų pagalbos priemonių taikymo teikiamos mokesčių informacijos centro telefonu 1882, pasirinkus temą „Mokesčių mokėjimo išdėstymas arba atidėjimas" (spausti 5).


Ar gali įmonė pildyti prašymą įtraukti į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, gauti subsidiją mikroįmonei, tačiau nesinaudoti trejomis pagalbos priemonėmis dėl mokesčių mokėjimo (palūkanų netaikymu mokesčių atidėjimo/išdėstymo atveju, išieškojimo veiksmų sustabdymu bei atleidimu nuo delspinigių)?

 

Prašymą mokestinės pagalbos priemonėms gauti (supaprastinta prašymo forma (parsisiųsti) gali teikti tos įmonės, kurios patyrė neigiamą COVID-19 įtaką. Prašyme įmonė turi nurodyti kokį neigiamą poveikį patyrė. Jei mokesčių administratoriui kyla klausimų dėl nurodytų priežasčių pagrįstumo, VMI turi teisę jų paprašyti tai įrodančių dokumentų.

Teikdama prašymą įmonė gali pasirinkti kurias mokestinės pagalbos priemones jai taikyti, t. y. neskaičiuoti delspinigių, sustabdyti išieškojimo veiksmus, netaikyti palūkanų mokestinės paskolos sutarties sudarymo atveju. Įmonė gali pasirinkti, taikyti vieną ar kelias mokestinės pagalbos priemonės.

Tuo atveju, jei įmonė patyrė neigiamą COVID-19 poveikį, tačiau sumokėti mokesčius laiku gali ir mokestinės pagalbos priemonių jai nereikia, tačiau į sąrašą ji nori būti įtraukta dėl galimybės gauti subsidiją, tai ji gali pateikti prašymą ir nenurodydama mokestinės pagalbos priemonių. Prašyme dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo privalu pažymėti ir / ar nurodyti, dėl kokių priežasčių įmonė patyrė neigiamą poveikį.


Ar keičiasi darbo užmokesčio prastovos metu apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarka, jei darbdavys gauna Užimtumo tarnybos paskirtą subsidiją?

 

Prastovos metu darbdavio darbuotojui mokamas darbo užmokestis gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamas tokia pačia tvarka, kaip ir įprastas darbo užmokestis. T. y. darbdavys, nepriklausomai nuo to, ar gaus subsidiją, ar ne, nuo darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, pritaikęs neapmokestinamąjį pajamų dydį (kai darbuotojas yra pateikęs prašymą), turi išskaičiuoti 20 procentų gyventojų pajamų mokestį. Darbuotojo iš darbdavio gautomis pajamomis laikoma visa apskaičiuota darbo užmokesčio suma, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio subsidija bus gauta.


KASOS APARATŲ NAUDOJIMAS

 

(N) Ar šiuo metu, kai šalyje yra paskelbta ekstremali situacija, norint užregistruoti / perregistruoti kasos aparatą, reikia, kad kasos aparatus aptarnaujančios įmonės specialistas su kasos aparato techniniu pasu atvyktų į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau — AVMI)?

 

Atsižvelgdami į tai, kad šiuo metu mokesčių mokėtojų aptarnavimas atvykus į AVMI aptarnavimo padalinius yra ribojamas, bet nesustabdytas, ir siekdami, kad būtų įgyvendintas Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių reikalavimas fiziškai pateikti kasos aparato techninį pasą, kasos aparatų aptarnavimo įmonei rekomenduojame registruotis AVMI aptarnavimo padaliniuose ir atvykti paskirtu laiku. Jeigu per nustatytą 3 darbo dienų terminą to padaryti nepavyksta, prašymo, kasos aparato techninio paso ir kitų dokumentų skanuotas kopijas AVMI galima pateikti elektroniniu paštu.
Tačiau, net ir pateikus elektroniniu paštu techninio paso kopiją įrašui atlikti, atvykti į AVMI aptarnavimo padalinį ir pateikti techninį pasą rekomenduojama nedelsiant.


Įmonė turi didelį tinklą kavinių visoje Lietuvoje, ar apie tai, kad kasos aparatas bus nenaudojamas ilgiau kaip 10 dienų reikia pranešti kiekvienai apskrities VMI pagal kasos aparato registravimo adresą ir vardinti kiekvieno kasos aparato unikalų numerį? Gal yra galimybė pateikti vieną bendrą pranešimą?

 

Jeigu įmonė nenaudoja kasos aparato ilgiau kaip 10 dienų dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir/ar karantino, informuoti AVMI apie laikiną kasos aparato nenaudojimą nereikia. Atitinkamai, pradėjus naudoti kasos aparatą, mokesčių administratoriaus informuoti taip pat nereikia. Jeigu paskelbtos ekstremalios situacijos ir/ar karantino laikotarpiu įmonė nenaudoja kasos aparato ilgiau kaip 10 dienų dėl kitų priežasčių, vadovaujantis „vieno langelio" principu, įmonė apie kasos aparato nenaudojimą gali pranešti bet kuriai AVMI.


Karantino laikotarpiu įmonės veikla (pvz., prekyba parduotuvėje) yra draudžiama, todėl įmonė vykdo elektroninę prekybą. Prekes pirkėjai atsiima prekių atsiėmimo punkte, esančiame įmonės patalpose, o atsiskaitymai vyksta ir grynais pinigais, ir kortelių skaitytuvu. Ar privalo įmonė atsiskaitymams grynais pinigais naudoti kasos aparatą?

 

Jeigu prekės parduodamos ir atsiskaitymai už jas priimami grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone įmonės patalpose esančiame prekių atsiėmimo punkte, tai taikomos bendros Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo nuostatos ir turi būti naudojamas kasos aparatas.


Ar privalo būti išspausdinta kasos aparatu periodinė kovo mėnesio ataskaita Z, kai įmonė karantino laikotarpiu kasos aparato nenaudojo ir veiklos nevykdė? Ar tai įmonė gali padaryti vėliau?

 

Jeigu įmonė kasos aparato nenaudoja ilgiau kaip 10 dienų dėl šalyje paskelbto karantino, informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie laikiną kasos aparato nenaudojimą nereikia. Atsižvelgiant į sudėtingą situaciją šalyje, periodinė kovo mėnesio ataskaita Z gali būti atspausdinama pasibaigus karantinui, prieš pradedant tęsti pardavimų apskaitymą kasos aparatu.


Ar privaloma naudoti kasos aparatą ir išduoti kasos aparato kvitą, kai pirkėjas internetu užsakytą prekę, laikantis saugumo reikalavimų, atsiima ne parduotuvėje, o lauke ir atsiskaito grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone (banko kortele)?

 

Kai pirkėjas atvyksta atsiimti nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, internetu, telefonu ir pan.) užsakytą prekę ir prekės atsiėmimas bei atsiskaitymas grynaisiais pinigais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, vyksta lauke prie parduotuvės, tai yra taikomos bendrosios Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nuostatos, pagal kurias turi būti naudojamas kasos aparatas. Todėl perduodamas prekę pardavėjas pirkėjui kartu turėtų įteikti ir atsiskaitymą patvirtinantį dokumentą — kasos aparato kvitą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo" nuostatas rekomenduojamas atsiskaitymas ne grynaisiais pinigais.


PELNO MOKESTIS

 

(N) Ar darbdavio išlaidos už darbuotojo atliktą COVID-19 testą yra laikomos įmonės leidžiamais atskaitymais ir, ar tokios išlaidos pripažįstamos darbuotojo pajamomis natūra?

 

Klausimai, susiję su išlaidų, patirtų dėl COVID-19 apmokestinimo, vertinami pelno ir gyventojų pajamų mokesčių aspektu.
Tuo atveju, kai įmonės sąnaudos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip sąnaudos, užtikrinančios savo darbuotojų saugumą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu (PMĮ 17 str.), laikytina, kad darbuotojas asmeninės naudos negavo ir todėl GPMĮ nuostatos netaikomos.
Lietuvos Respublikoje galioja asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiu Covid-19 arba pajautus Covid-19 ligai būdingus simptomus, nemokama Covid-19 testavimo tvarka. Tokiu atveju asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiu Covid-19 arba pajautus Covid-19 ligai būdingus simptomus Covid-19 testai atliekami nemokamai. Atsižvelgiant į esamą galimybę asmenims atlikti testus nemokamai, darbuotojai turėtų pasinaudoti šia galimybe. Tuo atveju, jeigu tokie testai atliekami mokamai (juos apmoka darbdavys ir, pelno mokesčio požiūriu, tokios sąnaudos nėra laikomos sąnaudomis, užtikrinančiomis savo darbuotojų saugumą), tai darbuotojo gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra ir apmokestinama pajamų mokesčiu kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, o įmonės patirtos Covid-19 testavimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip darbuotojų naudai (PMĮ 17 st.) patirtos išlaidos.


(N) Darbuotojas ir / ar jo šeimos narys galimai turėjo kontaktą su sergančiu Covid-19 arba pajautė Covid-19 ligai būdingus simptomus. Siekiant apsaugoti kolektyvą, užtikrinti veiklos tęstinumą bei išvengti masinio darbuotojų užsikrėtimo Covid-19, buvo nuspręsta atlikti darbuotojui ir / ar jo šeimos nariui Covid-19 tyrimą, už kurį apmokama iš įmonės lėšų. Ar šios patirtos išlaidos priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams ir, ar būtų laikomos darbuotojo pajamomis natūra?

 

Lietuvos Respublikoje galioja asmenų, turėjusių kontaktą su sergančiu Covid-19 arba pajautus Covid-19 ligai būdingus simptomus nemokama Covid-19 testavimo tvarka. Atsižvelgiant į esamą galimybę asmenims atlikti testus nemokamai, darbuotojai ir / ar jų šeimos nariai turėtų pasinaudoti šia galimybe. Kai tokie testai atliekami mokamai, įmonės patirtos Covid-19 testavimo išlaidos, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, nes darbuotojo gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra ir apmokestinama pajamų mokesčiu kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.


(N) Įmonė savo iniciatyva, siekdama apsaugoti kolektyvą, užtikrinti veiklos tęstinumą bei išvengti masinio darbuotojų užsikrėtimo, kas savaitę (rečiau arba dažniau) atlieka visiems darbuotojams (turintiems ir neturintiems kontaktą su klientais) Covid-19 testus. Ar šios įmonės patirtos išlaidos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir, ar nebūtų laikomos darbuotojų pajamomis natūra, t. y. GPM objektu?

 

Įmonės patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Tokiu atveju, šios išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


(N) Įmonė, siekdama nustatyti, ar darbuotojas yra persirgęs Covid-19, atlieka serologinius imunoglobulinų G(IgG) ir M(IgM) Covid-19 ligos tyrimus, kurie parodo ar darbuotojas turi Covid-19 antikūnių. Ar šios patirtos išlaidos priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams ir, ar būtų laikomos darbuotojo pajamomis natūra?

 

Įmonės patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, nes darbuotojo gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra ir apmokestinama pajamų mokesčiu kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.


(N) Įmonė įdarbina užsienio valstybės piliečius, kurie atvykę į Lietuvą privalo atlikti Covid-19 testą vadovaujantis 2020 m. liepos 17 d. Nr. 1680 sprendimu dėl užsieniečių, atvykusių iš trečiųjų šalių, izoliavimo ir tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos atlikimo). Įmonė už testą apmoka iš savo lėšų. Ar šios įmonės patirtos išlaidos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir, ar nebūtų laikomos darbuotojų pajamomis natūra, t. y. GPM objektu?

 

Įmonės patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Tokiu atveju, šios išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


Ar gali įmonė patirtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu renginiuose (parodos, mokymai, konferencijos ir kt.), komandiruotėmis, priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu šie renginiai ir komandiruotės atšaukiami dėl paskelbto karantino?

 

Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos vieneto sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos (patirtos ir negrąžintos) apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar taikomos pajamų natūra nuostatos, kai darbdavys nacionalinio karantino metu imasi papildomų apsaugos priemonių reikalingų darbuotojų apsaugojimui nuo COVID-19 grėsmės?

 

Tuo atveju, kai darbdavys nacionalinio karantino metu, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą dėl COVID-19 grėsmės, savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes, ar leidžia naudotis įmonės turtu, tokiu būdu apsaugodamas dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, kad tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai.
Tokios įmonės patirtos išlaidos gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Įmonė vidaus tvarkoje turi nusimatyti, kokios paslaugos/prekės ir kokias funkcijas atliekantiems darbuotojams (konkretiems/visiems darbuotojams) bus apmokamos.
Pavyzdžiui, jei įmonė numatys, kad darbuotojams, kurių darbo funkcijos yra svarbios įmonės veiklos tęstinumui, sklandumui, įprastai į darbą iš namų/ iš darbo į namus vykstantiems viešuoju transportu (kai darbo funkcijų atlikimui automobiliai nereikalingi ir nebuvo suteikti) ir negalintiems vykdyti darbo funkcijų iš namų, nacionalinio karantino metu vykimui į darbą/ parvykimui iš darbo bus apmokamos taksi/pavėžėjimo paslaugos arba suteikta galimybė vykti įmonės turimais automobiliais, tokios įmonės patirtos išlaidos galės būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos, ir nelaikomos darbuotojų pajamomis.


Įmonė, siekdama apsaugoti savo darbuotojus, papildomai įsigyja ne tik dezinfekavimo priemones, bet ir priima sprendimą įsigyti dezinfekavimo paslaugą (dezinfekuoti) dėl paskelbto karantino. Ar visos patirtos išlaidos bus priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams?

 

Įmonių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos įmonių sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos skirtos dezinfekavimo priemonių bei dezinfekavimo paslaugos įsigijimui yra laikomos patirtos apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar dėl paskelbto karantino galima atidėti pelno mokesčio avansinio mokėjimo įmokas?

 

Dėl paskelbto karantino, VMI nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminą iki kovo 30 d. Todėl įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais, pateikti avansinio pelno mokesčio deklaraciją turės daugiau laiko. Kaip minėta, VMI pratęsė terminą bei numato, jog avansinio pelno mokesčio deklaraciją reikia pateikti ir I ketvirčio avansinį pelno mokestį sumokėti ne iki kovo 16 d., o iki kovo 30 d.
VMI primena, jog įmonės vieną kartą metuose turi teisę pakeisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą: pakeisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus būdą į būdą pagal numatomus rezultatus. Norėdama pakeisti mokesčio apskaičiavimo būdą, įmonė turi tai pažymėti pateikdama avansinio pelno mokesčio deklaraciją. Jei įmonė pakeičia avansinio pelno mokesčio mokėjimo būdą pagal numatomus rezultatus, tai sumažėjus įmonės pelnui, mokėtinas pelno mokesčio avansas taip pat sumažėja, arba jo gali visai nelikti.
Taip pat Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną.


Įmonė atšaukė darbuotojų komandiruotes ir numatomus renginius dar iki karantino paskelbimo Lietuvoje, bet jau dėl susiklosčiusios Covid-19 situacijos pasaulyje. Ar įmonės dėl darbuotojų saugos patirtos išlaidos, susijusios su atšaukta komandiruote ar kitu renginiu, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?

 

Įmonės patirtos ir jai negražintos bilietų įsigijimo bei gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, susijusios su neįvykusiomis komandiruotėmis, ar kitais renginiais, atšauktais siekiant apsaugoti darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną gali būti priskiriamos leidžiamiems atsakaitymams.


Paskelbus šalyje karantiną, įmonė, prekiaujanti gėlėmis, parduotuvėje prekybos nebevykdo ir šiuo metu gėles parduoda bei pristato klientams tik pagal jų pateiktus užsakymus inernetu. Įmonės apyvarta sumažėjo, dalis įsigytų gėlių nuvyto. Ar gali įmonė nuvytusių gėlių įsigijimo kainą priskirti leidžiamiems atskaitymams? Kokios mokestinės pasekmės būtų, jei įmonė karantino laikotarpiu veiklos nuspręstų nebevykdyti ir nuvytusių gėlių įsigijimo kainą nurašytų?

 

Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų – kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.), t. y. dėl jų nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo arba nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo). Jeigu įmonė veiklos nesustabdė ir vykdo toliau (prekiauja gėlėmis internetu), tai saugant gėles patirti nuostoliai būtų priskiriami natūraliai netekčiai. Natūralios netekties nuostoliams galima priskirti ne daugiau kaip 1 proc. įmonės metinių pajamų. Tuo atveju, kai įmonė, kuri dėl ribojimų šalyje laikinai veiklos nevykdo, nurašo neparduotų nuvytusių gėlių (nebetinkamų pardavimui) įsigijimo kainą, tai jos patirti nuostoliai nelaikomi natūralia netektimi, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 23 straipsnyje, o jų įsigijimo kaina priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.


Įmonės vairuotojai grįžo iš komandiruotės ir 2 savaičių saviizoliacijos laikotarpiu įmonė savo lėšomis juos apgyvendina. Ar apgyvendinimo išlaidos bus leidžiami atskaitymai?

 

Kai vairuotojams, grįžusiems iš užsienio komandiruotės, dviejų savaičių izoliacija pagal teisės aktus yra privaloma, tai įmonės patirtos išlaidos dviem savaitėms apgyvendinant darbuotojus, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos, jeigu jos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.


Jei savivaldybė dėl karantino atleidžia ar sumažina nekilnojamojo turto mokestį (toliau - NTM), kaip tai turėtų būti pavaizduojama NTM deklaracijoje? Ar avansinis NTM lieka toks, koks buvo?

 

Savivaldybės suteikta NTM lengvata turi būti nurodoma NTM deklaracijos KIT711S priedo S16 laukelyje. Jeigu savivaldybė atleido nuo dalies NTM (pavyzdžiui, nuo pusės, t. y. nuo 50 proc. mokesčio), tai turi būti nurodoma tik ta NTM dalis, nuo kurios mokesčių mokėtojas buvo atleistas. VMI nenukėlė juridiniams asmenims avansinio NTM deklaravimo ir sumokėjimo termino dėl paskelbto karantino, todėl šis mokestis turi būti deklaruojamas ir mokamas nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau mokesčių mokėtojai, nukentėję nuo COVID-19 bei kurie yra įtraukti į VMI paskelbtą sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiranda mokėtinų mokesčių (įskaitant NTM), yra automatiškai, be atskiro prašymo atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.


Įmonės, vertindamos pandeminę situaciją ir su Covid – 19 susijusias rizikas bei siekdamos užtikrinti veiklos tęstinumą kritiniu laikotarpiu (jeigu užsikrėstų dalis darbuotojų), imasi papildomų priemonių - izoliavimosi patalpų įrengimas ir visaverčių gyvenimo sąlygų sukūrimas darbuotojams, kurie sutinka izoliuotis įmonėje, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, įskaitant ir darbuotojų maitinimą. Ar šios įmonės patirtos sąnaudos, skirtos kovai su COVID-19, galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir, ar nebūtų laikomos darbuotojų pajamomis natūra, t. y. GPM objektu?

 

Leidžiamų atskaitymų pripažinimas reglamentuotas PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra įteisinta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.br /> Tuo atveju, kai vieneto darbuotojai yra izoliuojami dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos paskelbto karantino (kurio metu vieneto veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai) metu, tai izoliuotų darbuotojų apgyvendinimas ir maitinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl tokių darbuotojų izoliavimosi patalpų įrengimo, apgyvendinimo bei maitinimo išlaidos jų izoliacijos, kuri būtina vieneto veiklos tęstinumui užtikrinti, laikotarpiu, yra būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, todėl gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Atitinkamai, tokiu atveju vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


PARAMA

 

Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojai ir verslo atstovai teikia paramą įvairioms gydymo įstaigoms piniginėmis lėšomis, įvairiomis materialinėmis vertybėmis bei paslaugomis. Kaip tokia parama traktuojama mokesčių tikslais?

 

Kai paramą teikia verslo atstovas (juridinis asmuo):
Jei juridinis asmuo, vykdantis veiklą, neatlygintiną paramą suteikia gydymo įstaigoms: Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nustatytiems paramos gavėjams, juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso ekstremalios situacijos metu, laikoma, kad parama suteikta LPĮ nustatyta tvarka ir paramos teikėjams būtų taikomos Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 28 straipsnyje nustatytos lengvatos. Jeigu paramos gavėjai, turintys teisę gauti paramos gavėjos statusą, jo neturi, tai gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl šio statuso suteikimo (LPĮ 13 str.).

Jei teikiama parama, kurios suma didesnė nei 14 500 Eur, sutartis turi būti notarinės formos. Visgi, atsižvelgiant į esamą situaciją, paramos teikėjų suteiktos ir paramos gavėjų gautos didesnės nei 14 500 Eur lėšos, kurios kaip parama skiriamos medicinos įstaigoms ar kt. viešiems poreikiams dėl COVID-19, o jas teikiant dėl notarų darbo apribojimo nebuvo ar nėra galimybės sudaryti notarinę sutarties formą , tad jos įformintos kitais dokumentais - pagal turinį gali būti pripažįstamos parama mokesčių tikslais (pvz., paramos teikėjai, t. y. juridiniai asmenys, suteikę labdaros ir paramos fondui paramą, gali pasinaudoti PMĮ nustatyta lengvata).

Tuo atveju, jeigu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais registruotos bendrovės ar kiti juridiniai asmenys paramą suteikia ne pinigais, o prekėmis (materialinėmis vertybėmis), kurių pirkimo PVM paramą teikiantys asmenys buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai tokiems paramos teikėjams neatsiranda prievolės apskaičiuoti suvartojimą privatiems poreikiams už tokias paramai perduotas prekes, neatsižvelgiant į paramai perduotų prekių vertę, jeigu tokios prekės yra skirtos pagalbai dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.

Kai paramą teikia gyventojas (fizinis asmuo):
Kai paramą ligoninėms, mobiliesiems patikros punktams, labdaros ir paramos fondams ir kitiems LPĮ nustatytiems paramos gavėjams veiklos nevykdantis asmuo, jam neatsiranda jokių mokestinių prievolių, taip pat nenumatytos išskirtinės mokesčių lengvatos.

Kai parama perduodama tiesiogiai gydymo įstaigoje dirbančiam asmeniui:
Jeigu paramą (pinigais, maisto, apsaugos priemonėmis ir kitomis prekėmis ar paslaugomis) medikai, kitas personalas, dirbantis gydymo įstaigoje (ligoninėje, punkte ir pan.) iš paramos teikėjų (fizinių ar juridinių asmenų) gauna tiesiogiai, taip siekiant, kad teikiama parama greičiau pasiektų medikus, tai laikoma, kad parama suteikta pagal LPĮ pačiai gydymo įstaigai, ir medikams mokestinių prievolių neatsiranda.


Įmonė paskelbė akciją ir renka lėšas, kurias perduos ligoninei kaip paramą. Paskelbus šią akciją, įmonė įteiks prizą daugiausiai paaukojusiam asmeniui. Kaip mokestine prasme traktuoti įmonės surinktus pinigus ir jų perdavimą ligoninei? Kaip traktuoti šį prizą?

 

Kai įmonė tarpininkauja surinkdama paramos, skirtos tretiesiems asmenims, lėšas ir perduodama jas paramos gavėjams, tai į įmonės sąskaitą pervesta tretiesiems asmenims skirta pinigų suma nelaikoma įmonės pajamomis tik tuo atveju, jeigu ši įmonė turi ir, mokesčių administratoriui paprašius, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad lėšos yra surinktos trečiųjų asmenų vardu. Toks trečiųjų asmenų surinktų paramos lėšų perdavimas nelaikomas įmonės suteikta parama ir lėšas perduodanti įmonė negali taikyti lengvatos, nustatytos PMĮ 28 straipsnyje.
Neturint patvirtinančių dokumentų, visa pervesta suma būtų pripažįstama įmonės pajamomis ir apmokestinama pelno mokesčiu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) nustatyta tvarka.
Neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos dovanos (išskyrus dovanas darbuotojams). Todėl įteikto prizo vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.


Sveikatos priežiūros įstaiga - pelno siekiantis juridinis asmuo, UAB, gauna paramą pinigais, kurią panaudoja apsaugos priemonėms medikams (savo darbuotojams) įsigyti. Kaip bus traktuojami gauti pinigai pelno mokesčio požiūriu?

 

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamos yra iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių (t. y. iš užsienio valstybėse esančių šaltinių) uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Pelno nesiekiančių vienetų, paramos gavėjų, nurodytų Labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) 7 straipsnio 1 dalyje, gauta parama nelaikoma pajamomis. Pelno siekiantys vienetai, įskaitant UAB, nėra paramos gavėjai pagal LPĮ, todėl jų pinigais gauta parama pelno mokesčio požiūriu priskiriama apmokestinamoms pajamoms. UAB išlaidos, patirtos įsigyjant darbuotojams (medikams) skirtas apsaugos priemones, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.


PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

 

Koks PVM tarifas taikomas medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms?

 

Kai šias prekes įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Kai šias prekes, importuojant ne iš Europos Sąjungos šalies, įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, turėtų būti priskaičiuotas standartinis 21 proc. importo PVM.

Kai šias prekes su 0 proc. PVM tarifu iš Europos Sąjungos PVM mokėtojo, įsigyja PVM mokėtojas, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, nuo prekių apmokestinamosios vertės turi būti apskaičiuojamas 21 proc. PVM tarifas.

Kai šias prekes įsigyja gyventojai, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.


Kada medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas?

 

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos LR sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka (pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. 4 d.).

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas sveikatos priežiūros įstaigai tiekiamoms medicinos pagalbos priemonėms tik tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas:
1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšų, teikti;
2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis, t. y., kad medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios yra apmokamos iš PSDF lėšų, teikti.


Kur reikėtų kreiptis kilus klausimams dėl prekių priskyrimo medicinos pagalbos priemonėms?

 

Ar prekės priskiriamos medicinos pagalbos priemonėms aiškina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.


Ar laikoma prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio prasme), kai atiduodamos medicininės kaukės ir pirštinės neatlygintinai, kaip parama medicinos įstaigoms dėl COVID-19, jei buvo pasinaudota šių prekių PVM atskaita?

 

Prekių tiekimas nelaikomas prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kai perduodamos prekės yra skirtos pagalbai dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.


Ar laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 straipsnio prasme), kai keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė neatlygintinai medicinos darbuotojus, dėl COVID-19 ir šalyje paskelbto karantino, vežioja į darbą ir namo?

 

Toks paslaugų tiekimas nelaikomas suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.


Ar viešbučiui, PVM mokėtojui, dėl paskelbto karantino laikinai nevykdančiam apgyvendinimo paslaugų veiklos yra galima patalpų nuomos ir komunalinių paslaugų PVM atskaita?

 

Laikinai nevykdant veiklos, dėl šalyje paskelbto karantino, patirtų patalpų nuomos ir privalomųjų komunalinių išlaidų (kaip šildymas, skaitiklių mokesčiai, atliekų rinkliava ir pan.) PVM atskaita yra galima.


Koks PVM tarifas taikomas reagentams, skirtiems COVID-19 nustatymui?

 

Jeigu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija reagentus COVID-19 nustatyti priskiria medicinos pagalbos priemonėms, tai lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas tik tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas:
1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikti;
2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis.


Ar PVM mokėtojas gali pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, kai karantino metu dirbantiems darbuotojams užsako maistą į darbo vietą?

 

Neatlygintinai darbuotojams teikiamos maitinimo paslaugos nėra susijusios su bendrovės vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla, todėl tokių išlaidų pirkimo PVM negali būti atskaitomas.


Koks PVM tarifas taikomas viešbučių, svečių namų, motelių, kempingų, kaimo turizmo sodybų teikiamoms apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, kai yra priimami gyventojai karantino laikotarpiui saviizoliacijai?

 

Teikiamos apgyvendinimo paslaugos (nakvynė su pusryčiais ar tik nakvynė, užtikrinant higienos poreikius) atitinkančioms Turizmo įstatyme kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikimui nustatytus reikalavimus (pvz., užsakymai priimami ir registruojami, teikiama informacija apie apgyvendinimą ir pan.), apmokestinamos taikant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Papildomos paslaugos (pietūs ir vakarienė) apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą.


Ar atsiranda prievolė apmokestinti PVM gautą avansą, jeigu renginiai, kurie turėjo įvykti karantino laikotarpiu, bus atidėti dėl COVID-19 epidemijos ir nuo avanso gavimo iki faktinės renginio datos bus praėję daugiau nei 12 mėnesių?

 

Siekiant sumažinti naštą dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos neatsiranda prievolės apmokestinti gauto avanso PVM, kadangi šie renginiai bus laikomi įvykusiais per 12 mėnesių. Ši nuostata galioja tik tiems renginiams, kurie turėjo vykti karantino laikotarpiu.


Ar atsiranda prievolė patalpų nuomotojui pripažinti PVM privatiems poreikiams tenkinti, kuris suteikia 100 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui bei su patalpų nuoma susijusiems kaštams patalpų nuomininkui, įtrauktam į VMI sąrašą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos paskelbimo, kai nuomininkas patalpomis nesinaudoja dėl uždraustos vykdyti veiklos?

 

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais, tuo laikotarpiu, kai dėl karantino paskelbimo dalis veiklų buvo sustabdyta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvoje paskelbimo"), o patalpų nuomotojas, įtrauktiems į VMI sąrašą Mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, patalpomis laikinai nesinaudojantiems nuomininkams patalpų nuomai taikė 100 proc. nuolaidą, tai nuomotojui nėra prievolės skaičiuoti PVM suvartojimo privatiems poreikiams.


Ar atsiranda prievolė patalpų nuomotojui pripažinti PVM privatiems poreikiams tenkinti, jeigu nuomos mokesčiui bei su patalpų nuoma susijusiems kaštams patalpų nuomininkui suteikia 100 proc. nuolaidą, kuri yra taikoma po ekstremalios situacijos pabaigos paskelbimo?

 

Jeigu patalpų įsigijimo bei su patalpų nuoma susijusių kaštų pirkimo PVM nuomotojas buvo įtraukęs į PVM atskaitą, tai suteikus 100 proc. nuolaidą, kuri taikoma po ekstremalios situacijos pabaigos paskelbimo, nuomotojui atsiranda prievolė skaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatos).


Įmonės, vertindamos pandeminę situaciją ir su COVID–19 susijusias rizikas bei siekdamos užtikrinti veiklos tęstinumą kritiniu laikotarpiu (jeigu užsikrėstų dalis darbuotojų), imasi papildomų priemonių - izoliavimosi patalpų įrengimas darbuotojams, kurie sutinka izoliuotis įmonėje, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Ar įmonė galėtų pasinaudoti šių prekių ir (ar) paslaugų PVM atskaita?

 

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas, įsigytų prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į PVM atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir/ar paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamai veiklai (PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui).
Tuo atveju, kai įmonės darbuotojai yra izoliuojami dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos paskelbto karantino metu, siekiant sumažinti rizikas bei užtikrinti veiklos tęstinumą, tai izoliuotų darbuotojų apgyvendinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl, jeigu įmonė vykdo PVM apmokestinamą veiklą, tai darbuotojų izoliavimosi patalpų įrengimo prekių ir (ar) paslaugų pirkimo PVM atskaita yra galima.


Ar įmonė gali pasinaudoti prekių/paslaugų pirkimo PVM atskaita, kai už šias prekes/paslaugas yra apmokama iš subsidijos mikroįmonėms lėšų?

 

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas, įsigytų prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į PVM atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir/ar paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamai veiklai (PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui).

Jeigu įmonė vykdo PVM apmokestinamą veiklą, tai neatsižvelgiant į tai, kad už prekes/paslaugas yra apmokama iš subsidijos mikroįmonėms lėšų, pirkimo PVM atskaita yra galima.


Ar įmonėms, vykdant mišrią veiklą, skaičiuojant atskaitos procentą prie pajamų iš bet kokios veiklos bus įtraukiamos subsidijos mikroįmonėms, darbdaviams už prastovas, daliniam nuomos mokesčio kompensavimui?

 

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 60 straipsnio nuostatas, mišrią veiklą vykdantys bei gaunantys subsidijas ar dotacijas PVM mokėtojai, taikydami „pajamų" kriterijų ir apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą prie gautų pajamų iš bet kokios veiklos turi pridėti gautų bei panaudotų subsidijų ar dotacijų sumą.

Subsidijų ar dotacijų sumų pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju tvarka ir atvejai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-107 „Dėl subsidijų ar dotacijų sumos pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju taisyklių ir atvejų patvirtinimo" (toliau - Taisyklės). Šiose taisyklėse subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21-ajame verslo apskaitos standarte „Dotacijos ir subsidijos".

Vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojant pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), kuri gali būti PVM mokėtojo atskaityta, prie PVM mokėtojo pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos taip pat pridedamos panaudodos subsidijos mikroįmonėms, darbdaviams už prastovas, daliniam nuomos mokesčio kompensavimui ir kitos, išskyrus atvejus, kai:

  • subsidijos, yra tiesiogiai susijusios su veikla, nurodyta PVMĮ 58 str. 1 dalyje;
  • subsidijos yra susijusios ne tik su PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodyta veikla ir PVM mokėtojo pajamos (neįskaitant subsidijų) iš veiklos, nurodytos PVMĮ 58 str. 1 dalyje, sudaro ne mažiau kaip 95 procentus visų PVM mokėtojo kalendoriniais metais, už kuriuos tikslinama ilgalaikio turto PVM atskaita, pajamų (neįskaitant subsidijų).

 


Lietuvos įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, kreipėsi dėl valstybės pagalbos nekilnojamojo turto nuomininkams ir gavo 50 proc. buvusio nuomos mokesčio kompensaciją. Ar ši suma įskaičiuojama į 45 000 Eur sumą, sprendžiant klausimą dėl registravimosi PVM mokėtoja?

 

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų ribą.

PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo už atlygį tiekia prekes (teikia paslaugas) ir toks prekių tiekimas (paslaugų teikimas) pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje.

Taigi, subsidijos, kurios skiriamos kompensuoti dalį patiriamų ekonominei veiklai vykdyti nuomojamų patalpų nuomos išlaidų, nėra susijusios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) bei nepriklauso nuo faktiškai parduotų prekių ar suteiktų paslaugų kiekio, todėl tokios gautos išmokos nėra įtraukiamos į 45 000 eurų sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju.


Lietuvos įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, gavo subsidiją skirtą mikroįmonėms. Ar ši suma įskaičiuojama į 45 000 Eur sumą, sprendžiant klausimą dėl registravimosi PVM mokėtoja?

 

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų ribą.

PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo už atlygį tiekia prekes (teikia paslaugas) ir toks prekių tiekimas (paslaugų teikimas) pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad subsidijos mikroįmonėms nėra susijusios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) bei nepriklauso nuo faktiškai parduotų prekių ar suteiktų paslaugų kiekio, tokios gautos išmokos nėra įtraukiamos į 45 000 eurų sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju.


AKCIZAI

 

Kokie yra su akcizais susijusių paslaugų teikimo pokyčiai karantino metu?

 

Informaciją galite rasti čia.