2023 metai

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-114

Gyventojų turto deklaravimo klausimais
Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2023 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti 2022 m. turimą turtą ir gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 d.; atvykusieji į Lietuvą 2022 m., 2022 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2023 m. gruodžio 31 dienos.

1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą[2]?

Kaip ir ankstesniais metais, 2022 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą turi deklaruoti GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

— politikai ir jų šeimų nariai;

• nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė — valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

— teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2022 m. ėję gyventojai ir jų šeimos nariai.

Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turimą tokį turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

— lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 Eur;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai deklaruoti turto jam nereikia.

2. Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[3].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl 2022 metais jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytų pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir 18 metų sulaukę bei vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turto deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[4] (http://deklaravimas.vmi.lt).

3. Kokį turtą reikia deklaruoti?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2022 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2022 m. gruodžio 31 d. turimą turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

— kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

— pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Turto deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turimą turtą, bet ir visas 2022 m. gautas pajamas, užpildydami turto deklaracijos priedą FR0001P „Gautos pajamos“.

4. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą[5]?

Metines pajamas deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį[6] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę pajamų:

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

— paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

— iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

— palūkanų iš juridinių asmenų ar užsienio valstybės;

— apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2022 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2022 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[7].

Tai — gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarką apskaičiuotą metinį NPD.

Metinis NPD, gali sumažėti (lyginant jį su darbdavio pritaikytų NPD suma) dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos, išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskirtų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

Metinėms pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, yra privaloma, kai:

4.4.1. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[8] suma — 90 246 Eur:

— su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

— tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

— iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

— mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 90 246 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

4.4.2. gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma — 180 492 Eur:

— autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);

— honorarų;

— turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

— turto nuomos;

• mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
• kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Nuo 180 492 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM;

1. 1. 3. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Tai — gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti metiniu NPD ir (arba) sumažinti apmokestinamąsias pajamas 2022 m. patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, pagrįstomis juridinę galią turinčiais dokumentais.

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2022 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto GPM dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2022 m. nebuvo pritaikyti didesni (810 eurų ar 870 eurų) mėnesio NPD.

Mokesčio lengvatos taip pat taikomos, patyrus GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. sumokėjus:

— gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

— pensijų kaupimo įmokas į III pakopos pensijų fondus, papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus;

— palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

— už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Kai už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta 2022 m. grąžinta šios paskolos suma.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2022 m. gautos pajamos?

Metinės pajamos deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[9]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti ir pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI EDS (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus programine priemone ― vedliu.

Ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima pasitikslinti, paskambinus į VMI telefonu 1882, +370 5 260 5060 arba VMI svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/isankstine-rezervacija skelbiamais telefonų numeriais.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, iki 2023 m. gegužės 2 d. turi pateikti prašymus pervesti GPM dalį. GPM dalis gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie VMI EDS, tiesiogiai portale (realiu laiku) užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[10]).

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-184

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Atsižvelgdami į Mokesčių administravimo įstatymo[1] 19 straipsnyje nurodytą VMI[2] keliamą uždavinį „padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas“, primename kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau —gyventojas) 2022 m. laikotarpiu gautos finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo (toliau — FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo) pajamos.

1. Pajamų mokesčio lengvata

FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamoms, atitinkančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo[3] 17 str. 1 d. 30 punkte aprašytas sąlygas, taikoma pajamų mokesčio lengvata. Šiame punkte nurodoma, jog pajamų iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo ir jų įsigijimo kainos bei kitų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su FP pardavimu / perleidimu ar IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, per mokestinį laikotarpį neviršijantis 500 EUR, pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Minėta įstatymo nuostata teisės pasinaudoti lengvata nesieja su FP ar IFP išlaikymo terminu. Todėl aplinkybė, kada gyventojas įsigijo parduotas / perleistas FP ar realizuotas IFP, taikant šią lengvatą reikšmės neturi.

Pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

• pajamos gautos už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones;
• pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
• akcijos parduotos ar kitaip perleistos nuosavybėn tam vienetui, kuris jas išleido;
• vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;
• akcijos įgytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju. Pajamų mokesčio lengvata netaikoma parduodant akcijas, kurios gautos arba turimų akcijų nominali vertė padidinta, didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, t. y. akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma akcijų pardavimo pajamoms, proporcingai tenkančioms akcijų nominalios vertės padidinimo iš bendrovės lėšų sumai.

2. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, gyventojas atsižvelgia į:

• per mokestinį laikotarpį gautą FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo pajamų sumą;
• parduotų / perleistų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kainą, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP pardavimu / perleidimu ar IFP realizavimu.

Apmokestinamosios FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus bendrą FP ir IFP įsigijimo kainą:

• jeigu gautas skirtumas yra lygus 500 EUR ar mažesnis ir kai yra taikoma mokesčio lengvata (žr. šio rašto 1 punktą), prievolė mokėti pajamų mokestį gyventojui neatsiranda;
• jeigu gautas skirtumas viršija 500 EUR, iš jo atimamas 500 EUR neapmokestinamas dydis (kai pajamų mokesčio lengvata yra taikoma) ir gautas rezultatas apmokestinamas taikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą.

Pavyzdys

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 EUR pirko AB „X“ akcijų, kurias 2022 metais pardavė už 20 000 EUR. Šių akcijų įsigijimo kaina lygi 15 000 EUR, o pardavimo pajamos — 20 000 EUR, taigi pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos skirtumas yra lygus 5 000 EUR sumai. Iš 5 000 EUR sumos atimamas 500 EUR neapmokestinamas dydis ir gauta 4 500 EUR suma priskiriama gyventojo apmokestinamosioms pajamoms.

 

Jeigu gyventojas per 2022 m. mokestinį laikotarpį gavo šiame rašte aptariamos rūšies pajamų, kurioms netaikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, tai iš gautų pajamų 500 EUR neapmokestinamas dydis neatimamas, o apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus įsigijimo kainą ir kitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnyje nurodytas išlaidas.

Bendra per 2022 m. mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą / perleidimą ir IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata, ir apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu gyventojo gauta pajamų iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo suma, kartu su kitomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 1² dalyje nurodytomis pajamomis, per 2022 m. laikotarpį viršija 120 VDU dydžio sumą[4], šią sumą viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos / perleidžiamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamas sutuoktiniai gavo lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai kitokią pajamų paskirstymo tvarką nustato vedybų sutartis. Atitinkamai, šio rašto 1 punkte aptarta mokesčio lengvata taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų tenkančią FP ar IFP pardavimo pajamų dalį.

Šiame rašte aptariamos rūšies pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms. Todėl apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taip pat deklaruoti šias pajamas privalo pats jų gavęs gyventojas.

3. Deklaravimas

Per 2022 m. mokestinį laikotarpį išmokas už FP pardavimą / perleidimą ar IFP realizavimą gyventojams išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo jas deklaruoti iki 2023 m. vasario 15 dienos, pateikdamas GPM312 formą[5] VMI.

Gyventojas gautas FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti, pateikdamas GPM311 formą[6] VMI. GPM311 formą už 2022 m. mokestinį laikotarpį gyventojas turi pateikti iki š. m. gegužės 2 dienos[7]. Šioje deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą privalu sumokėti iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamų deklaruoti neprivalu, jeigu joms taikoma šio rašto 1 punkte aprašyta mokesčio lengvata ir jų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 EUR. Jeigu gautų pajamų suma viršija 500 EUR, tai turi būti deklaruojamos visos šios rūšies pajamos (tiek tos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tiek tos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu). Gautos nurodytos rūšies pajamos, kurioms netaikoma šio rašto 1 punkte aprašyta pajamų mokesčio lengvata, deklaruojamos nuo pirmo EUR.

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamos

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 4 dalimi, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo nėra pajamų mokesčio objektas. Todėl šios rūšies pajamų gavęs nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturi jų deklaruoti ir apmokestinti pajamų mokesčiu Lietuvoje.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-183

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Primename, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1], kaip jau įprasta, šiais metais gali paremti labiausiai remtiną visuomenei naudingą sritį, konkretų meno kūrėją ir (ar) pasirinktą politinę partiją, paskirdami jiems dalį pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo savo 2022 m. gautų pajamų.

Kaip paskirti pajamų mokesčio dalį pasirinktam gavėjui?

Pajamų mokesčio dalis gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (VMI EDS), tiesiogiai portale (realiu laiku) užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[2]).

Prašymas saugiai ir paprastai užpildomas ir pateikiamas pasinaudojus vedliu. Gyventojas, prisijungęs prie EDS, turės pasirinkti (įrašyti) paramos gavėją[3] (juridinį asmenį, profesinę sąjungą ar jų susivienijimą, meno kūrėją) ir (ar) politinę partiją, gavėją identifikuojančius duomenis, skiriamą pajamų mokesčio dalį (procentais), laikotarpį, už kurį ji skiriama, pageidaujant — ir pajamų mokesčio dalies paskirtį.

Paštu atsiųsti ar kitaip pateikti popieriniai Prašymai nenagrinėjami.

Kokią pajamų mokesčio dalį galima paskirti šiemet?

Kaip ir praėjusiais metais, gyventojai gali paskirti pajamų mokesčio sumas, atitinkančias tokias pajamų mokesčio dalis:

• iki 1,2 procentų — paramos gavėjo statusą turintiems asmenims:

Lietuvos Respublikoje įregistruotiems labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, visuomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams), kitiems juridiniams asmenims (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, ir (ar) meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tvarkomoje Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje;

iki 0,6 procento — politinėms partijoms, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra, ir (ar)

 

• iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimams.

Kur galima pasitikslinti, ar pasirinktas asmuo yra įgijęs paramos gavėjo statusą, susirasti jo identifikacinį numerį?

Prašymo užpildymo metu gyventojui VMI EDS paieškoje pasirinkus gavėją, kartu pateikiama informacija, ar asmuo turi paramos gavėjo statusą. Be to, juridinių asmenų, įregistruotų paramos gavėjais, ir politinių partijų duomenys yra skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/evmi/paramos-gaveju-ir-politiniu-partiju-duomenys.

Šiame internetinės svetainės puslapyje taip pat pateikiamas paramos gavėjų — meno kūrėjų sąrašas.

Kaip apskaičiuojama pervestina pajamų mokesčio dalis?

Pajamų mokesčio dalis apskaičiuojama nuo pajamų mokesčio, mokėtino pagal gyventojo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti gyventojas neprivalo, tai ― nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.

Ar galima paremti kelis paramos gavėjus?

Prašyme galima nurodyti:

• skiriant iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną paramos gavėju esantį juridinį asmenį (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) meno kūrėją (meno kūrėjus). Bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 1,2 procento;
• skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną politinę partiją, tačiau bendra politinėms partijoms skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento;
• skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną profesinę sąjungą ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimą, tačiau bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento.

Ar, užpildant Prašymą vedliu, galima paskirti pajamų mokesčio dalį keleriems ateinantiems metams?

Galima paskirti pajamų mokesčio dalį ne tik nuo 2022 m., bet ir nuo 2023 m. - 2026 m. gautinų pajamų, tačiau yra svarbu įvertinti tai, kad:

• nuo 2023 m. mokestinio laikotarpio pajamų iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį 2024  m. ir vėlesniais metais galima bus paskirti politinėms organizacijoms (ne tik politinėms partijoms, bet ir (ar) politiniams komitetams);
• nuo 2024 m. ir vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamų iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį 2025 m. ir vėlesniais metais galima bus paskirti tik nevyriausybinėms organizacijoms[4] (t. y. kurioms Juridinių asmenų registre suteikta žyma „nevyriausybinė organizacija“) ir (ar) meno kūrėjams, įregistruotiems paramos gavėjais.

Iki kada reikia pateikti Prašymą?

Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį nuo 2022 m. mokestinio laikotarpio pajamų gyventojas turi pateikti ne vėliau kaip iki š. m. gegužės 2 dienos.

Svarbu: Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai iki š. m. gegužės 2 d. turi pateikti ir 2022 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma[5]). Jos nepateikus arba pateikus pavėluotai, paskirta pajamų mokesčio dalis nepervedama.

Ką daryti, apsisprendus pakeisti paramos gavėją ir (ar) politinę partiją?

Pakeitus sprendimą dėl remiamo asmens, reikia elektroniniu būdu pateikti patikslintą Prašymą, jame nurodžius naujojo paramos gavėjo ir (ar) politinės partijos identifikavimo duomenis, taip pat laikotarpį, nuo kurį gautų pajamų prašoma pervesti skiriamą pajamų mokesčio dalį.

Prašymą galima patikslinti iki kalendorinių metų, einančių po tų metų, už kuriuos nuo gautų pajamų prašoma pervesti (pradėti pervesti) pajamų mokesčio dalį, birželio 30 dienos. Pavyzdžiui, siekiant šiais metais paremti kitą gavėją, iki 2022 m. gegužės 2 d. ar ankstesniais metais pateiktą Prašymą galima patikslinti iki š. m. birželio 30 dienos.

Kada paramos gavėjui ir (ar) politinei partijai bus pervestos paskirtos lėšos?

Nuo 2022 m. gyventojų gautų pajamų paskirtos pajamų mokesčio sumos bus pervestos laikotarpiu nuo š. m. liepos 1 d. iki lapkričio 15 dienos.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-300

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Primename, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1], pageidaujantys pasinaudoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme[2] nustatytomis mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2022 m. mokestinio laikotarpio pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, iki š. m. gegužės 2 d. turi deklaruoti metines pajamas.

Kas gali susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie 2022 metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų[3], bet nepasinaudojo metiniu NPD[4].

Pritaikius GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą metinį NPD, jį atitinkanti su darbo santykiais susijusių pajamų suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Jeigu šia mokesčio lengvata gyventojai 2022 m. nepasinaudojo, t. y. jei darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, NPD nepritaikė arba per metus pritaikė mažiau nei 12 mėnesių NPD, tai gyventojui gali susidaryti pajamų mokesčio permoka.

Pasinaudoti teise į visą priklausantį metinį NPD ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką gali gyventojai, dirbę ne visus 2022 metus, taip pat tie, kuriems NPD buvo pritaikytas ne visas, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD.

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį taip pat gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2022 m. nebuvo pritaikyti didesni (810 ar 870 eurų) mėnesio NPD.

Jeigu gyventojų 2022 m. metinės pajamos nesiekia 34 370,67 eurų[5], tai dėl nepritaikyto metinio NPD arba pritaikytos ne visos jo sumos susidariusią pajamų mokesčio permoką gyventojai gali susigrąžinti deklaruodami metines pajamas.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskiriamų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję Valstybinės mokesčių inspekcijos[6] interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

Svarbu ir tai, kad, taikant mėnesio NPD, atsižvelgiama tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, o, apskaičiuojant metinį NPD, — į bendrą metinių pajamų sumą[7], todėl, gavus ir kitų apmokestinamųjų pajamų, metinis NPD sumažėja ar visai netaikomas. Sumažėjus 2022 m. metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir sumokėti pajamų mokestį. Riboto darbingumo asmenims, teisę į didesnius NPD (810 ar 870 eurų) turėjusiems visus 2022 metus, metinis NPD (9 720 ar 10 440 eurų) yra taikomas, neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą;

2. per mokestinį laikotarpį patyrė GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2022 metais mokėjo:

2.1. gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.2. pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės[8] valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.3. papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

2.4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

2.5. palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.

Kaip susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama gyventojo pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[9]).

Pajamų mokesčio deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2022 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, išskyrus nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše[10].

Patogiausia ir paprasčiausia pajamų mokesčio deklaraciją užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų − atsakymų principą.

2022 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas reikia pateikti iki šių metų gegužės 2 dienos. Be to, iki š. m. gegužės 2 d. pasirinktą paramos gavėją ar politinę partiją paremti ketinantys gyventojai turi elektroniniu būdu pateikti Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[11]).

Pajamų mokesčio permoka, apskaičiuota gyventojo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje, grąžinama iki 2023 m. liepos 31 d., o pagal pateiktą po š. m. gegužės 2 d., — per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Gyventojai, ankstesniais metais nepasinaudoję mokesčio lengvatomis (t. y. neprisitaikę metinio NPD, prisitaikę ne visą jo sumą, nedeklaravę patirtų išlaidų, mažinančių apmokestinamąsias pajamas) ir nesusigrąžinę pajamų mokesčio permokos, tai padaryti gali, pateikdami arba patikslindami 2021 m., 2020 m., 2019 m. ar 2018 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaraciją.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-394

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

VMI prie FM[1] primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams[2] pareiga deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM[3] atsiranda ne tik dėl gautų pajamų, nuo kurių pajamų mokestį turi sumokėti jie patys, bet ir dėl šių GPMĮ[4] 27 straipsnyje nustatytų priežasčių: 

— sumažėjusio metinio NPD[5],

— gautų pajamų, kurioms taikomas progresinis GPM tarifas.

Dėl metinio NPD perskaičiavimo.

1. Kokiais atvejais privaloma perskaičiuoti metinį NPD?

Gyventojai, kuriems darbo užmokesčio gavimo vietoje per kalendorinius metus pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą metinį NPD, privalo deklaruoti metines pajamas ir perskaičiuoti metinį NPD. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš per metus pritaikytos NPD sumos atėmus sumažėjusį taikytiną metinį NPD, gyventojas turi sumokėti GPM.

2. Kodėl sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) mėnesio NPD yra taikomas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD — atsižvelgiant į metinę visų[6] apmokestinamųjų pajamų sumą[7].

Metinis NPD gali sumažėti dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų vienkartinių priedų bei premijų, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo. Metinio NPD sumažėjimą lemia ir gautos ligos išmokos, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko, atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias 2 ligos dienas sumą, į kurią Sodros mokamos ligos išmokos neįskaičiuojamos.

Svarbu tai, kad už metinio NPD perskaičiavimą ir GPM sumokėjimą yra atsakingas pats gyventojas.

 

3. Kaip apskaičiuojami 2022 m. metiniai NPD?
   1. Gyventojams, kurių metinių apmokestinamųjų pajamų (toliau — GMP) bendra suma neviršija 8 760 eurų (t. y. dvylikos MMA[8] dydžių sumos, galiojusios 2022 m sausio 1 d.), metinis

NPD yra 6 480 eurų.

1. 2. Gyventojams, kurių GMP yra didesnės nei 8 760 eurų, bet neviršija 20 448 eurų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Metinis NPD = 6 480 − 0,34 × (GMP — 8 760 eurų) .

1. 3. Gyventojams, kurių GMP yra didesnės nei 20 448 eurai, bet mažesnės nei 34 370,67[9] eurų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Metinis NPD = 4 800 − 0,18 × (GMP — 7 704 eurų (642 x 12)).

4. Kas gali susigrąžinti GPM?

Pasinaudoję metinio NPD lengvata, susigrąžinti GPM dalį gali gyventojai, dirbę ne visus 2022 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto GPM dalį taip pat gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar nustatytų specialiųjų poreikių 2022 m. nebuvo pritaikyti didesni (810 ar 870 eurų) mėnesio NPD.

5. Kaip perskaičiuojamas metinis NPD ir GPM?

Metinis NPD ir GPM perskaičiuojami nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje[10].

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų—atsakymų principą. Metinių pajamų, taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumos vedliu užpildomoje deklaracijoje yra apskaičiuojamos automatiškai.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskirtų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję VMI interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

 

6. Dėl prievolės perskaičiuoti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2022 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir papildomai sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui, įskaitant atvejus, kai pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Taikant progresinius mokesčio tarifus, perskaičiuoti ir sumokėti GPM privaloma, kai:

1. 2022 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[11] suma — 90 246 Eur:

— su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

— tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

— iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

— mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 90 246 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą.

 

 

2.  Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma — 180 492 Eur:

• autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

— turto nuomos;

— mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;

— kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus paminėtas 1 punkte, taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

 

 

2022 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas reikia pateikti VMI iki š. m. gegužės 2 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus ir vienais iš jų — ne mažiau nei 90 dienų, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (2022 m. atvykusieji į Lietuvą 2022 m. deklaracijas pateikti privalės iki 2023 m. gruodžio 31 dienos).

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr)R-242

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Primename, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) turi teisę pasinaudoti GPMĮ[1] 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2022 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį.

GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2022 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

3) papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

4) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

5) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

Svarbu: Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų.

Pastaba. Tie gyventojai, kurie 2022 metais sumokėjo už atliktus pastatų ar kitų statinių apdailos (remonto) darbus, lengvųjų automobilių remonto paslaugas ir / ar vaikų priežiūros paslaugas, mokesčio lengvata pasinaudoti negali, nes ji pripažinta netekusia galios.[2]

Rašte išdėstytomis lengvatomis negali pasinaudoti gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu gavo tik pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų, ne individualios veiklos pajamų už parduotas atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, ir/ar pajamų, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat, jeigu atitinkamos išlaidos patirtos mokant įmokas užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose[3].

Pasinaudoti mokesčio lengvatomis galima pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai iki š. m. gegužės 2 d. Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija)[4]. Patirtos išlaidos nurodomos Deklaracijos GPM311G priede „Išlaidos, mažinančios pajamas“.

Pajamų mokesčio permoka, grąžintina gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktą 2022 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, grąžinama iki š.m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 2 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-278

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Paaiškiname, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2022 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas.

Pagal GPMĮ[1] nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB[2] vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU[3] dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMĮ šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 priede GPM311E. Palūkanas išmokėjęs asmuo, vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą bei Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

 

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkto nuostatas 2021 metais gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2022 metais gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą.

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius.

3.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius[4], jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos (GPMĮ 17 str. 1 d. 20-1 p.);

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p.);

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius (GPMĮ 17 str. 1 d. 22 p.).

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

3.2. Kai 3.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p.).

                 Pvz., Gyventojas 2022 metais (nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Viso 2022 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2022 metus, nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2022 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir gautas palūkanas deklaruoti šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Visos šiame rašte išdėstytos GPMĮ 17 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos netaikomos, jeigu atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose (Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344[5]).

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-1045

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Primename, jog gyventojas turimą nekilnojamąjį turtą gali nuomoti tokiu būdu:

— gyvenamosios paskirties patalpas — sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įsigijus verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai. Šiuo būdu patalpos nuomojamos tik gyvenamosios paskirties ir tik gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, tiek su verslo liudijimu, tiek įregistruotą pagal pažymą), kai iš tokios nuomos (pagal visus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus) mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos neviršija 45 000 Eur;

— bet kokį nekilnojamąjį turtą (įskaitant gyvenamosios paskirties patalpas) — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (2023 m. iki gegužės 2 d.), deklaruojant iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas atskirai už kiekvieną gyvenamosios paskirties objektą. Kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo.

Tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslais nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo (nevykdančio gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos su verslo liudijimu), tai išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą šios veiklos vykdymui naudojantis gyventojas. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui pajamų mokesčio išskaičiuoti neprivalo.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad 2022 m. žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui išmoka išmokas už žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamą žemės sklypą. Kadangi tokios nuomos (už individualiai veiklai vykdyti naudojamą išsinuomotą žemės sklypą) pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, todėl individualią veiklą vykdantis gyventojas nuo jų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

2. Jeigu gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, veiklai vykdyti iš kito gyventojo 2022 m. nuomojasi patalpas, tai išmokėdamas išmokas už nuomojamas patalpas, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį.

3. Jeigu individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, tai išmokėdamas už nekilnojamojo turto nuomą išmokas, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gamybos veiklai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymui iš kito gyventojo nuomojasi gamybines patalpas, todėl išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

4. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi gyvenamosios paskirties patalpas iš verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijusio gyventojo, tai mokėdamas už minėtų patalpų nuomą išmokas, išskaičiuoti pajamų mokesčio neprivalo.

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti ir pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka po mėnesio 15 d., pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta: sumokama iki mėnesio 15 dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta iki mėnesio 15 d., arba iki to mėnesio paskutinės dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta po mėnesio 15 dienos.

 

Išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (juridinis asmuo arba gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą arba gyventojas, vykdantis veiklą įsigijus verslo liudijimą) mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas:

1. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM313[1]. Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu;
2. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos formą GPM312[2], kurią, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 dienos, privalo pateikti išmokas už nekilnojamojo turtą nuomą išmokėję juridiniai asmenys bei išmokas už veiklos vykdymui išsinuomotą nekilnojamąjį turtą išmokėję individualią veiklą vykdantys gyventojai. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu.

 

Nuomos pajamų deklaravimas

2022 m. gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2022 m. — 180 492 Eur) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų[3] dalis 2022 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1² dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

• palūkanų;
• sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
• Mažosios bendrijos (toliau — MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
• azartinių lošimų laimėjimų;
• dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, 2022 m. gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[4] (toliau — deklaracija).

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Iš veiklos su gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai įsigytu verslo liudijimu gautos pajamos deklaruojamos deklaracijos priede GPM311C (vedlio C dalyje) „Individualios veiklos pajamos“, kuriame taip pat deklaruojama ir 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį viršijančioji pajamų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nelaikomos pajamomis, gautomis iš gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos, vykdytos su verslo liudijimu). Šios pajamos žymimos 90 pajamų rūšies kodu.

Gyventojo gautos bet kokio nekilnojamojo turto nuomos pajamos (įskaitant ir iš gyvenamųjų patalpų, nuomotų neįsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimo, bei iš juridiniams asmenims nuomotų gyvenamųjų patalpų) deklaruojamos deklaracijos GPM311D2 priede (vedlio D dalyje) 23 pajamų rūšies kodu. Deklaracija GPM 311 turi būti pateikiama, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Gyventojas, už nekilnojamojo turto nuomą gavęs minėtų A klasei priskiriamų pajamų, tokių pajamų deklaruoti neprivalo.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-1046

Paaiškinimai dėl 2023 m. pajamų ir turto deklaravimo
Paaiškinimai apie 2023 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką
2023 metai

Primename, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2022 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2023 m. gegužės 2 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

 

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2015 m. ir 2022 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

                 Pajamų mokesčio nereikia mokėti, jeigu:

— nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2012-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2022-04-03 pardavė;

— parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;

— pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

 

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 1² dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2022 m. — 180 492 Eur) sumos.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2022 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000 Eur. Gyventojas patyrė 800 Eur su turto pardavimu susijusių išlaidų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų (įskaitant privalomus mokėjimus) skirtumas sudaro 29 200 Eur (150 000-120 000-800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15 proc.)

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų^[1] dalis 2022 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

• palūkanų;
• sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
• Mažosios bendrijos (toliau — MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
• azartinių lošimų laimėjimų;
• dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina — tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį), pagrįstos tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5. Kokie dokumentai patvirtina turto įsigijimo kainą?

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais;

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, kurioje pažymėta apie apmokėjimą, ir pan., t. y. iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos — sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

6. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

6.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį, tai tokio statinio įsigijimo kaina yra statinio pagaminimui (pastatymui) patirtos išlaidos, pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas (įskaitant ir statybinių medžiagų bei žaliavų atsivežimo, statybinių atliekų išvežimo iš statybos aikštelės išlaidas), neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.

Išlaidos, patirtos statinio pagaminimui (pastatymui) turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Namo įsigijimo kaina, pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais, sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

6.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidų, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais.

6.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

6.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

7. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė).

Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėse[2] (toliau — Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

7.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centro nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

7.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina — suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

7.3. Turto, įgyto pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, įsigijimo kaina nustatoma taip:

- turto, įgyto iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto perdavimo rentos mokėtojui dieną;

- turto, įgyto iš kitų gyventojų, įsigijimo kaina laikoma teisinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta, faktiškai rentos gavėjui išlaikyti patirtų išlaidų suma. Negalint pagrįsti patirtų išlaikymo išlaidų teisinę galią turinčiais dokumentais, tokio turto įsigijimo kaina gali būti skaičiuojama pagal numanomas išlaikymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos dauginant išlaikymo laikotarpio mėnesių skaičių iš tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos (ne visam mėnesiui tenkančios numanomos išlaikymo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai tam mėnesiui tenkančiam dienų skaičiui). Rentos mokėtojas, laikydamasis šiame punkte nustatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį turto įsigijimo kaina skaičiuojama pagal faktines išlaidas, o už kurį — pagal numanomas išlaikymo išlaidas.

7.4. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) — į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) — į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat, kai nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra perleidę notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

8. Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų deklaravimas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2022 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[3] (toliau — deklaracija).

Deklaracijas patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė — vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi deklaruoti jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumokėti apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybėn pajamos deklaruojamos deklaracijos GPM311D1 priedo (vedlio D dalyje) 1 dalyje 17 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos nekilnojamojo daikto (kito ne būsto) perleidimo pajamos, ir 18 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos būsto (įskaitant priskirtą žemę) perleidimo pajamos. Perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos deklaruojamos GPM311D1 priedo 2 dalyje.

Gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamas privalo deklaruoti gyventojai, gavę pajamų už nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau — EEE valstybė), įskaitant esantį Lietuvoje.

Pajamų deklaruoti nebūtina, jeigu pajamos gautos už EEE valstybėje esančio būsto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta buvo ne trumpiau kaip 2 metus iki būsto pardavimo arba trumpiau nei 2 metus, tačiau iš jo perleidimo gautos pajamos per 1 metus buvo panaudotos kitam EEE esančiam būstui įsigyti, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.

9. Pajamų mokesčio sumokėjimas.

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2022 m. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2023 m. gegužės 2 dienos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

Registracijos numeris KM3226

Atsižvelgdami į mokesčių mokėtojų paklausimus ir siekdami suformuoti nuoseklią poziciją dėl darbdavio patiriamų išlaidų apmokant darbuotojo namų ūkyje suvartotą elektros energiją darbdavio elektromobiliui įkrauti, teikiame paaiškinimą dėl PMĮ[1] ir GPMĮ[2] nuostatų taikymo. Paaiškinime dėstoma pozicija suderinta su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 

Mokesčių įstatymų taikymas paaiškinamas pagal situaciją, kai įmanoma identifikuoti konkretų elektromobilį, įkrautą elektros energijos kiekį (kWh) ir elektromobilio lokaciją įkrovimo metu (koordinates):

Situacija. Tarkime, kad darbdavys (bet kokia X įmonė, kuri dalyvauja paslaugos teikime) ir darbuotojas (X įmonės darbuotojas, turintis įmonės (tarnybinį) elektromobilį darbo reikmėms) pasirašo trišalę paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu darbdaviui bei darbuotojui būtų teikiama informacija (ataskaita) apie tarnybinio elektromobilio įkrovimui darbuotojo namuose sunaudotą elektros energiją. Ataskaitos pagrindu apskaičiuojamos darbuotojo darbo reikmėms sunaudotos elektros energijos išlaidos, kurias apmokės darbdavys.

Sutarties pagrindu darbdavys duoda leidimą elektros energijos tiekėjui prieiti prie darbdavio tarnybinio elektromobilio debesijos informacinės sistemos (angl. cloud), pagal kurią elektros energijos tiekėjas identifikuoja konkretų elektromobilį (VIN), įkrautą elektros energijos kiekį (kWh) ir lokaciją įkrovimo metu (koordinates). Toks apskaitos būdas užtikrina, jog darbdavys mokės tik už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo sunaudotas konkrečiam tarnybiniam elektromobiliui, konkrečioje lokacijoje įkrauti.

Elektros energijos tiekėjas mėnesio pabaigoje išrašo darbuotojui PVM sąskaitą faktūrą už jo namų ūkyje suvartotą elektros energiją. Šioje PVM sąskaitoje už elektros energiją nurodyta suma sumažinama tiek, kiek kainavo įkrauti tarnybinį elektromobilį darbuotojo namuose pagal individualų elektros energijos vartotojo tarifą (mažinimas įrašomas atskira eilute). Darbuotojas už namuose, jo asmeninėms reikmėms, sunaudotą elektros energiją atsiskaito tiesiai su elektros energijos tiekėju, apmokėdamas jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.

Tuo pačiu metu elektros energijos tiekėjas išrašo atskirą PVM sąskaitą faktūrą darbdaviui už suteiktas tarnybinio elektromobilio įkrovimo paslaugas, kurioje matomas tik tarnybiniam elektromobiliui skirtas įkrauti elektros energijos kWh kiekis padaugintas iš darbuotojo namų ūkio elektros energijos tarifo. Darbdavys už darbuotojo namuose tarnybinio elektromobilio įkrovimui sunaudotą elektros energiją atsiskaito tiesiai su elektros energijos tiekėju apmokėdamas jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.

1. Ar pagal elektromobilio identifikavimą suformuotos ataskaitos duomenys yra tinkami ir pakankami apskaičiuoti paslaugų už tarnybinio elektromobilio įkrovimą sumai?

PMĮ 57 str. nustatyta, kad mokesčio mokėtojų finansinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Mokesčio mokėtojai finansinę apskaitą tvarko vadovaudamiesi Finansinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais finansinės apskaitos tvarkymą.

Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti finansinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo būdus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.

Taigi, svarbu, kad įmonės pasirinkti dokumentavimo ir įforminimo būdai teiktų pakankamai informacijos mokesčiams apskaičiuoti.

Šioje konkrečioje situacijoje, kai toks apskaitos būdas užtikrins, jog darbdavys mokės tik už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo sunaudotas konkrečiam tarnybiniam elektromobiliui, konkrečioje lokacijoje įkrauti, pagal elektromobilio identifikavimą suformuoti ataskaitos duomenys yra tinkami ir pakankami apskaičiuoti paslaugų už tarnybinio elektromobilio įkrovimą sumą.

 2. Ar elektros energijos tiekėjo teikiamų tarnybinio elektromobilio įkrovimo paslaugų išlaidos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą darbdaviui, bus leidžiami atskaitymai?

Darbdaviui pagal sudarytą trišalę sutartį su elektros energijos tiekėju tiesiogiai apmokėjus tiekėjui už tarnybinio (įmonės) elektromobilio įkrovimo darbuotojo namuose sunaudotą elektros energiją, šios išlaidos pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas galės būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu jos bus pagrįstos elektros energijos įsigijimą pagrindžiančiais dokumentais (t. y. darbdavio vardu išrašyta sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra) ir laisvos formos dokumentais (pvz., elektros nurašymo aktu, buhalterine pažyma ar kt.), turinčiais visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus (PMĮ 11 straipsnio 4 dalis), pagal kurių duomenis būtų galima nustatyti, kad elektros energija sunaudota darbdavio reikmėms, bei neviršija konkretaus elektromobilio patvirtinto elektros energijos sunaudojimo norminio kiekio.

Tuo atveju, jeigu elektromobilis naudojamas ne tik darbo, bet ir darbuotojo asmeniniais tikslais, darbdaviui išlieka pareiga GPMĮ požiūriu įvertinti ir apmokestinti pajamas natūra už tarnybinio automobilio naudojimą ir asmeniniais tikslais. Vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos darbuotojų asmeniniams tikslams naudojamo elektromobilio faktiškai patirtos darbdavio išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal GPMĮ nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

Primename, kad pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik faktiškai patirtos išlaidos. Todėl, jeigu elektromobilis bus pakraunamas nemokamai, nepatiriant elektros energijos įsigijimo išlaidų, tai elektros energijos įsigijimo kaina tokiu atveju lygi nuliui.

 3. Ar tarnybinio elektromobilio įkrovimo paslaugos, už kurias sumoka darbdavys tiesiai elektros energijos tiekėjui, laikomos darbuotojo pajamomis natūra?

Pagal GPMĮ nuostatas darbdaviui pagal sudarytą trišalę sutartį su elektros energijos tiekėju tiesiogiai apmokėjus nepriklausomam tiekėjui už tarnybinio (įmonės) elektromobilio įkrovimo darbuotojo namuose sunaudotą elektros energiją, kuri sunaudota darbdavio reikmėms, nelaikoma darbuotojo naudai patirtomis išlaidomis ir, vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis, nepripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra.

Primename, kad darbdaviui išlieka pareiga GPMĮ požiūriu įvertinti ir apmokestinti pajamas natūra už tarnybinio automobilio naudojimą ir asmeniniais tikslais. Nauda (pajamos natūra), kurią darbuotojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį elektromobilį, neatsižvelgiant į tai, kad elektromobiliai degalų nenaudoja (jų baterija įkraunama elektra), gali būti įvertinama, vadovaujantis GPMĮ 9 straipsniu ir tvarkos aprašo[3] nuostatomis (plačiau paaiškinta GPMĮ 9 straipsnio apibendrintame paaiškinime (komentare).

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-4113

 

           Informuojame, kad nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius nebetvirtins nuolatinių Lietuvos gyventojų pateiktų pažymų, kurių formos yra parengtos užsienio valstybių mokesčių administratorių ir kurios naudojamos tų užsienio valstybių vidaus mokesčių įstatymuose nustatytiems tikslams (mokestinių lengvatų taikymui ir kt.).

Paaiškiname, kad tokių pažymų tvirtinimas prieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)“ nuostatoms. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius negali tvirtinti šiose pažymose nurodomų perteklinių duomenų, kurių pats neadministruoja.

Atsižvelgdama į tai, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) nuo 2023 m. lapkričio 1 d. nebetvirtins Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratoriaus parengtų pažymų (EU/EWR ir kitų formų) bei Nyderlandų Karalystės mokesčių ir muitų administratoriaus parengtos pažymos „Personal income statement EU/EER-form“ formos.

Atkreipiame dėmesį, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie užsienio valstybėje turi prievolę įrodyti savo rezidavimo statusą mokesčių tikslais, yra išduodama rezidavimo vietą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslais patvirtinanti Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos FR0254 (DAS-4) forma[1].

          Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie užsienio valstybės mokesčių administratoriui turi pateikti informaciją apie gautas pajamas ir nuo jų Lietuvoje sumokėtą pajamų mokestį, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus gali paprašyti Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymos FR0594 formos[2].

           Primename, kad tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaunantis ar gavęs pajamų užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir norėdamas, kad užsienio valstybėje jo gautoms pajamoms būtų pritaikytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytos mokesčių lengvatos, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia tos užsienio valstybės mokesčių administratoriaus parengtą formą, kuri (arba tik jos dalis) yra skirta gyventojo rezidavimo statusui patvirtinti, Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius šią formą arba jos dalį privalo užpildyti ir patvirtinti.

Registracijos numeris (18.9-31-1Mr) R-2539

2023 metai
2023 metai

VMI prie FM[1], vadovaujantis MAĮ[2], teikia paaiškinimą apie PMĮ[3] ir GPMĮ[4] nuostatų taikymą subjektų (įskaitant vykdančių žemės ūkio veiklą) patiriamų išlaidų melioracijos ir kelių tvarkymo darbų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams.

Dėl patiriamų išlaidų melioracijos tvarkymo darbams

MĮ[5] 3 straipsnyje yra numatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus MĮ 3 straipsnio 2 dalyje[6].

Vadinasi, melioracijos statiniai nuosavybės teise gali priklausyti žemės sklypo savininkui tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui arba valstybei (juos patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės).

MĮ 5 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo[7] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti, o žemės savininkams ir kitiems naudotojams dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal MĮ 10 straipsnį, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė gali teikti finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti. Tam tikslui naudojamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšos.

Vadovaujantis MĮ 10 straipsniu, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai. Kitų melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai, jeigu nesusitariama kitaip.

Dėl atliekamų žemės savininkų - juridinių asmenų melioracijos tvarkymo darbų

Jeigu žemės savininkai – juridiniai asmenys, stato nuosavybės teise priklausančioje žemėje sau nuosavybės teise priklausančias melioracijos sistemas, tai vadovaujantis PMĮ 13 straipsniu, sukurta melioracijos sistema priskiriama juridinio asmens ilgalaikiam turtui, kuriam skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tokiu būdu atliekant minėtų melioracijos sistemų remontą, taikomos PMĮ 20 str. nuostatos. Pažymėtina, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, tik faktiškai patirtos išlaidos, pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, gali būti priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (eliminavus finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti).

Tuo atveju, jeigu juridinis asmuo savo lėšomis atlieka savo vykdomai veiklai reikalingų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus pagal MĮ 10 straipsnio nuostatas, tai tik juridinio asmens faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, gali būti priskiriama juridinio asmens leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Tuo atveju, kai melioracijos darbai atliekami juridinio asmens ne savo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o kito žemės savininko sklype (privataus asmens, t. y. ne valstybei priklausančiame sklype), bet melioracijos darbai yra atliekami melioraciją atliekančio juridinio asmens lėšomis ir yra reikalingi melioraciją atliekančio asmens vykdomai veiklai,  o žemės savininkui melioracijos darbų nereikia ir jis jų nekompensuoja, ir jie bus įregistruoti juridinio asmens, atliekančio melioracijos darbus, vardu, tai pagal MĮ 5 straipsnio nuostatas, tik juridinio asmens faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, gali būti priskiriama juridinio asmens leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Dėl gyventojų, vykdančių individualią veiklą

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 patvirtintu Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 p. nuostatas, žemės įsigijimo išlaidos negali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo, vykdančio individualią veiklą, patirtos įprastinės šiai veiklai vykdyti išlaidos, VMI prie FM nuomone, melioracijos sistemų įrengimo bei remonto darbų faktiškai patirtos išlaidos, kaip individualioje veikloje naudojamų žemės sklypų priežiūros, gerinimo bei sausinimo darbų sąnaudos, pavyzdžiui siekiant ženklesnio auginamų žemės ūkio produktų derliaus, gali būti priskiriamos individualią veiklą vykdančio gyventojo leidžiamiems atskaitymams. Įvertinant tai, kad pagal minėto aprašo 5 punktą žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas, atlikto sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė negali būti priskirta ilgalaikiam turtui. Todėl, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nuosavoje žemėje atliktų minėtų darbų vertė, nepriklausomai nuo jų masto, leidžiamiems atskaitymams priskiriama tą mokestinį laikotarpį, kurį šie darbai buvo atlikti. Jeigu nuomojamos žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė individualią veiklą vykdančiam gyventojui yra reikšminga, tokios sumos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turėtų būti priskiriamos lygiomis dalimis per nuomos sutartyje nustatytą žemės sklypo naudojimo individualioje veikloje laikotarpį, pradedant nuo kito mėnesio po minėtų darbų užbaigimo dienos, o tuo atveju, kai sudaryta neterminuota sutartis, - per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai (Aprašo 15 punktas). Jeigu žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino, žemės sausinimo sistemų atstatymo sąnaudų dalis, tenkanti laikotarpiui nuo sutarties nutraukimo datos iki sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos, leidžiamiems atskaitymams nebepriskiriama. Žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama ir tuo atveju, jeigu žemės sklypas nenaudojamas individualios veiklos pajamoms gauti.

Kai melioracijos darbai atliekami gyventojo ne savo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o kito žemės savininko sklype (ne valstybei priklausančiame), bet melioracijos darbai yra atliekami melioraciją atliekančio gyventojo lėšomis ir yra reikalingi melioraciją atliekančio asmens vykdomai individualiai veiklai, ir melioracijos įrenginiai įregistruojami melioraciją atlikusio gyventojo vardu, o žemės savininkui melioracijos darbų nereikia ir jis jų nekompensuoja, tai pagal MĮ 5 straipsnio nuostatas, tik gyventojo, vykdančio individualią veiklą, faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis GPMĮ 18 straipsniu, gali būti priskiriama individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Dėl melioracijos tvarkymo patirtų išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi melioracijos įrenginiai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš ūkio subjekto veiklos uždirbamomis pajamomis

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, ūkio subjektų patirtos išlaidos dėl melioracijos tvarkymo priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu ir tais atvejais, kai tvarkomi melioracijos įrenginiai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su ūkio subjekto veiklos uždirbamomis pajamomis ir yra būtinos (individualios veiklos atžvilgiu ir įprastinės) veiklai vykdyti.

Dėl kelių tvarkymo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams

Pagal Kelių įstatymo[8] 4 straipsnį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-11 nutarimo Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo tvarkos patvirtinimo“ 3.3 punkte numatyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Minėto nutarimo 4 punkte įtvirtinta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo prižiūrėti kelią, kad jis būtų techniškai tvarkingas, o taip pat taisyti (remontuoti) kelio dalį, kad šis objektas atitiktų jam keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats juridinis asmuo) mokesčių mokėtojai patiria kelių taisymo išlaidas.

Dėl juridinių asmenų patirtų išlaidų kelių tvarkymui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš juridinio asmens veiklos uždirbamomis pajamomis

Vadovaujantis PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatomis, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, jeigu juridiniai asmenys tvarko kelius, priklausančius valstybei ir kurie nėra juridinio asmens sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš juridinio asmens veiklos uždirbamomis pajamomis, tai faktiškai patirtos tokio asmens išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Minėtų išlaidų priskyrimas priklauso nuo atliekamų darbų – ar tai bus atliekamas einamasis kelio remontas, ar įrengiamas naujas, ar rekonstruojamas jau esantis infrastruktūros objektas (kelias).

Kai atliekamas infrastruktūros objekto (kelio) einamasis remontas, tai faktiškai patirtos išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis PMĮ 17 str. 1 dalimi tą mokestinį laikotarpį, kada buvo atliktas remontas.

Kai juridinis asmuo savo lėšomis (pats arba pagal sutartį su kitais ūkio subjektais) įrengia arba rekonstruoja infrastruktūros objektus (pvz., kelią, automobilių stovėjimo aikštelę ar pan.), kurie yra būtini (reikalingi) vieneto veikloje, tai tokio infrastruktūros objekto sukūrimo sąnaudos priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainai, nuo kurios apskaičiuota nusidėvėjimo suma, nustatant apmokestinamąjį pelną, priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama dalimis per ne trumpesnį nei PMĮ 1 priedėlyje tai turto grupei nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį tik tuo atveju, jei nusidėvėjimo sumos yra apskaičiuotos PMĮ 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. jeigu turtas bus naudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Todėl darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats juridinis asmuo), kelių taisymo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymas.

Dėl gyventojų, vykdančių individualią veiklą, patirtų išlaidų kelių tvarkymui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra gyventojo sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš individualios veiklos gaunamomis (uždirbamomis) pajamomis

Nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdantis individualią veiklą, gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamiems atskaitymams priskirtomis patirtomis išlaidomis. Nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats gyventojas), kelių taisymo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra gyventojo sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš individualios veiklos gaunamomis (uždirbamomis) pajamomis ir būtų įprastinės šios veiklos išlaidos.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-2535

2023 metai

Informuojame, kad 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2053 (TAR, 2023-06-22, Nr. 12415; toliau - VSĮ), kuris aktualus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo aspektu.

                 2023 m. liepos 1 d. įsigalioja VSĮ nuostatos, pagal kurias:

        - savivaldybės tarybos nariams panaikinama teisė gauti pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas kompensacijas už su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti;  

          - už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas savivaldybės tarybos nariams atlyginama (apmokama), t. y. mokamas šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas atlyginimas už visą veiklą (mėnesinis atlyginimas), kuris mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui.

Gyventojų pajamų mokesčio tikslais toks atlyginimas bus laikomas su darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Savivaldybės administracija, išmokėdama savivaldybės tarybos nariams atlyginimą, GPMĮ nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tarybos nariui pageidaujant, apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, gali būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kurio apskaičiavimo tvarka nustatyta GPMĮ 20 straipsnyje.

        Tarybos nariams už savivaldybės tarybos nario atliekamas pareigas išmokėtas atlyginimas gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijose (Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje) deklaruojamas kaip su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios A klasės išmokos (deklaracijos GPM312 formoje žymimos 01 išmokos rūšies kodu).

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-1909

2023 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš Graikijos Respublikos mokesčių generalinio direktorato gavusi pranešimą, informuoja, kad nuo 2023 m. gegužės 3 d. visiems gyventojams ir juridiniams asmenims yra išduodamos tik elektroninės Graikijos rezidentų rezidavimo vietą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslais patvirtinančios pažymos.

Šiose rezidavimo pažymose nurodomi tokie duomenys: vardas, pavardė / įmonės pavadinimas; TIN; adresas; kalendoriniai metai, už kuriuos išduota pažyma; Susitariančiosios Valstybės — mokestinės sutarties partnerės, kurios institucijai ar išmokas išmokančiam asmeniui bus pateikta pažyma, pavadinimas; unikalus nuorodos numeris; pažymos išdavimo vieta ir data; QR kodas.  

Elektroninės Graikijos rezidentų rezidavimo pažymos Graikijos mokesčių administracijos platformoje myAADE generuojamos automatiškai; jų autentiškumą užtikrina elektroninis spaudas. Elektroninės pažymos autentiškumą galima patikrinti, atidarius elektroninio spaudo failą arba nuskaičius QR kodą.

Graikijos mokesčių administratorius patvirtina, kad elektroniniu būdu jo išduota Graikijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kokią turėjo popierinė rezidavimo pažymą, kuri buvo tvirtinama parašu ir antspaudu.

Be to, Graikijos mokesčių administratorius nurodė, kad nuo šiol netvirtina jokių užsienio valstybių mokesčių administratorių parengtų pažymų, kuriose nurodomas Graikijos rezidentų rezidavimo statusas.

PRIDEDAMA: Elektroninės Graikijos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos, naudojamos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslais, pavyzdys, 1 lapas. 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-552

2023 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustato išimtis pajamas Lietuvoje deklaruojantiems nuolatiniams Ukrainos gyventojams (Ukrainos rezidentams) laikotarpiu nuo jų užsiregistravimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dienos iki kol Ukraina patiria karo nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą (ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“, ir jo pakeitimus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“).

Nuolatiniai Ukrainos gyventojai, kurie iš Lietuvos įmonių ar kitų asmenų Lietuvoje mokestiniu laikotarpiu gavo su darbo santykiais susijusių pajamų[1] už darbą Lietuvoje (t. y. pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje) ir šios rūšies pajamoms nori prisitaikyti pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo[2] 20 straipsnio nuostatas taikytiną MNPD[3], kartu su Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 forma[4] neprivalo pateikti Ukrainos mokesčių administratoriaus išduotos pažymos apie šiuo laikotarpiu gautas pajamas, nuo kurių į Ukrainos biudžetą buvo sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, arba pažymos, patvirtinančios, kad gyventojas mokestiniu laikotarpiu negavo jokių pajamų.

Taip pat, nuolatiniams Ukrainos gyventojams, turintiems ribotą darbingumą, neįgalumą ar specialius poreikius (dėl kurių jų gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas padidintas MNPD), prie Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos nėra privalu pridėti šį faktą patvirtinančių dokumentų.  

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-550

2023 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš Belgijos Karalystės centinės mokesčių administracijos gavusi pranešimą, informuoja, kad nuo 2022 m. gruodžio 16 d. gyventojams ir juridiniams asmenims yra išduodamos tik elektroninės Belgijos rezidentų rezidavimo vietą mokesčių tikslais patvirtinančios pažymos.

Gyventojams yra išduodama skaitmeninė Belgijos rezidento rezidavimo pažyma —  E-276conv-10form; juridiniams asmenims — skaitmeninė Belgijos rezidento rezidavimo pažyma form E-276conv-10 ir E-276conv-20, kuri naudojama taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas.

Kiekviena iš šių pažymų galioja tik joje nurodytu laikotarpiu.

Elektroninės Belgijos rezidentų rezidavimo pažymos nėra pasirašomos, tačiau jos patvirtinamos elektroniniu spaudu ir QR kodu, užtikrinančiu pažymų autentiškumą.

Pažymos autentiškumą galima patikrinti, atidarius elektroninio spaudo failą, nuskaičius QR kodą arba patikrinus duomenis interneto svetainės puslapyje, adresu: http://myminfin.be/doc/<uniquecode>.  

Belgijos Karalystės mokesčių administratorius informuoja, kad elektroniniu būdu išduota Belgijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma, patvirtinta parašu ir antspaudu.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Belgijos Karalystės mokesčių administratorius netvirtina jokių užsienio valstybių mokesčių administratorių parengtų pažymų, kuriose turi būti nurodomas Belgijos rezidento rezidavimo statusas. 

PRIDEDAMA: Belgijos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos pavyzdys, 2 lapai. 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-303

2023 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau — JAV) kompetentingų asmenų gavusi pranešimą, informuoja, kad JAV rezidento rezidavimo pažymą (formą 6166) nuo 2021 m. birželio 7 d. pasirašo JAV Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos Filadelfijos klientų aptarnavimo centro direktoriaus pavaduotojas sąskaitų valdymo klausimais Joseph Dianto (pažymos kopija pridedama). Šioje pažymoje JAV mokesčių administratorius patvirtina, kad mokesčio lengvatų, nustatytų JAV ir Lietuvos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, prašantis asmuo yra JAV rezidentas mokesčių tikslais. Pažymos formą 6166 JAV rezidentams išduoda JAV Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos Filadelfijos klientų aptarnavimo centro darbuotojai.

Primename, kad JAV Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos pareigūnai nepildo ir netvirtina Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus parengtos Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formos ir Užsienio valstybės rezidento prašymo grąžinti išskaičiuotą mokestį FR0022 (DAS-2) formos (šio formos patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 159) dalies „Užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinimas“, skirtos pajamų iš Lietuvos gavusio asmens rezidavimo vietai patvirtinti.

JAV Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos pareigūnai savo rezidentams, kurie nori prisitaikyti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas mokesčio lengvatas, išduoda JAV rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos formą 6166 (ši pažyma nėra tvirtinama jokiu antspaudu).

PRIDEDAMA:  JAV rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos formos 6166 kopija, 1 lapas.