Užsienio vieneto nuolatinės buveinės samprata

Pelno mokesčio įstatymo taikymo tikslais nuolatinė buveinė yra užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje. Užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:

  • nuolat vykdo veiklą, arba
  • vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą), arba
  • naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, arba
  • gamtos ištekliams tirti ar gauti naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus.

Užsienio vienetas laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, jeigu jo veikla atitinka tokius du kriterijus:

  • nėra laikina veikla ir
  • yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas.

Užsienio vieneto veikla Lietuvos Respublikoje paprastai laikoma laikina, jeigu ji trunka trumpiau kaip šešis mėnesius. Laikoma, kad užsienio vienetas pradeda vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje nuo pirmojo sandorio sudarymo dienos, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti šešių mėnesių laikotarpis.

Užbaigtą komercinį operacijų ciklą sudaro trys užsienio vieneto veiklos operacijų etapai:

  • I etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama ir kitos iš esmės panašios operacijos;
  • II etapą sudaro — sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, paslaugų teikimas ir kt. operacijos;
  • III etapą sudaro — pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir pan.

Kai užsienio vienetas Lietuvoje vykdo veiklą per priklausomą atstovą (agentą), jis laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje. Atstovas (fizinis ar juridinis asmuo) yra laikomas priklausomu užsienio įmonės atžvilgiu, jeigu jis atitinka šiuos požymius:

  • veikia užsienio vieneto naudai, ir
  • nuolat sudarinėja sutartis ar lemia jų sudarymą, ir
  • sutartys sudaromos arba įmonės vardu, arba dėl įmonės disponuojamų prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo.

Užsienio vienetas taip pat laikomas vykdančiu veiklą per priklausomą atstovą (agentą), jeigu asmuo užsienio vieneto vardu derasi dėl sutarčių sudarymo, dėl jose numatomų detalių ir aplinkybių. Tokiu atveju laikoma, kad toks asmuo turi įgaliojimą vieneto vardu sudaryti sutartis, nors pačią sutartį vėliau pasirašo kitas asmuo arba ji pasirašoma toje valstybėje, kurioje tas užsienio vienetas yra įregistruotas.

Jeigu užsienio vieneto naudai veikiantis asmuo vykdo veiklą Lietuvoje kaip nepriklausomas atstovas (per asmenį, kuris veikia savo įprastinės ūkinės-komercinės veiklos ribose), vienetas nelaikomas turinčiu Lietuvoje nuolatinę buveinę.

Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimas bei užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54.

Nustatant, ar užsienio vieneto veikla Lietuvoje sukuria nuolatinę buveinę, taip pat vadovaujamasi tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (DAIS) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įtvirtinančiomis nuolatinės buveinės apibrėžimą, kuris susideda iš trijų būtinųjų elementų:

  • užsienio vienetas turi Lietuvoje veiklos vykdymo vietą;
  • šios veiklos vykdymo vieta yra pastovi, t. y. įkurta konkrečioje vietoje ir pakankamo nuolatinumo;
  • per šią veiklos vykdymo vietą užsienio vienetas vykdo savo ūkinę-komercinę veiklą (arba jos dalį).

Užsienio vieneto ūkinės-komercinės veiklos vieta apibūdinama, kaip bet kokios patalpos ar įrengimai, taip pat ploto tam tikrose patalpose dalis, tam tikra geografinė teritorija ir pan. Veiklos vieta nebūtinai turi nuosavybės teise priklausyti pačiam vienetui, tačiau vienetas turi joje vykdyti savo veiklą. Ūkinės-komercinės veiklos vykdymo vieta gali egzistuoti ir tada, kai nėra jokių patalpų arba jos nėra reikalingos užsienio vieneto veiklai vykdyti ir vienetas tiesiog turi tam tikrą plotą, kuriuo gali naudotis.

Tuo atveju, kai užsienio vienetas Lietuvoje vykdo statybų veiklą ir su ja susijusią priežiūros ar konsultacinę veiklą, tai nuolatinė buveinė bus sukuriama tik tuomet, kai tokios veiklos trukmė bus ilgesnė negu 6 mėnesių laikotarpis (kai kuriose DAIS numatytas 9 ar 12 mėnesių laikotarpis).

DAIS nustatytas nuolatinės buveinės nustatymo laikotarpis statybų aikštelėje pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią rangovas joje pradeda darbus, įskaitant visus parengiamuosius darbus, toje valstybėje, kurioje statybos vyks ar projektas bus vykdomas ir realiai egzistuoja iki tol, kol darbas užbaigiamas arba galutinai nutraukiamas. Kai darbai laikinai nutraukiami (dėl materialinių išteklių, darbuotojų trūkumo ir pan.), jų trukmė yra įskaičiuojama į nuolatinės buveinės sukūrimui nustatytą laikotarpį.

Kai užsienio vienetas gamtos išteklių tyrimo ar gavybos reikalams Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoja įrangą arba konstrukciją, jis laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, jeigu tokia jo veikla atitinka DAIS nustatytas sąlygas (t. y. ji Lietuvoje vykdoma DAIS nustatytą laikotarpį).