Grįžti

Kokios iškyla pasekmės nutraukus lizingo sutartį?

Registracijos numeris KM0976

Ši informacija skelbiama:
Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Lizingo gavėjo teisių ir pareigų perleidimas trečiajai šaliai, t. y., kai pirmasis lizingo gavėjas perleidžia antrajam lizingo gavėjui savo teises ir pareigas, turimas pagal turto lizingo sutartį, sudarytą su lizingo bendrove, pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu yra apmokestinamas kaip lizingo sutarties nutraukimas.

20-ajame VAS „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ numatyta, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjo nuostoliai, susidarę dėl prievolės kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo išlaidas, registruojami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų straipsnyje.

Pagal PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatas, su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Pavyzdys

 

Įmonė A 2017 m. vasario mėn. pagal lizingo sutartį įsigijo turtą iš lizingo bendrovės B už 240 000 Eur, kurią pradėjo mokėti nuo 2017 m. kovo 1 d. Lizingo sutartis sudaryta 24 mėn. laikotarpiui. Įmonė A turtą lizingavo iki 2018 m. gegužės 31 d. Vėliau pagal trišalę sutartį įmonė A perleidžia savo teises ir pareigas, įgytas pagal lizingo sutartį su lizingo bendrove B, trečiajai šaliai – įmonei C, t. y. teisę naudotis lizinguojamu turtu bei pareigą toliau atsiskaityti su lizingo bendrove B.

Turto perdavimo momentu įmonės A apskaitoje lizinguojamo turto likutinė vertė sudaro 127 500 Eur, o neapmokėtoji vertė sudaro 90 000 Eur (nes apmokėta - 150 000 Eur).

Pirmasis lizingo gavėjas, t. y. įmonė A, apskaičiuoja nuostolį, kaip likusios neapmokėtos turto kainos dalies ir perduoto turto apskaičiuotos likutinės vertės skirtumą – 37 500 Eur (90 000 Eur – 127 500 Eur). Antrasis lizingo gavėjas – įmonė C, sumoka šią 37 500 Lt sumą pirmajam lizingo gavėjui – įmonei A, kaip patirto nuostolio kompensaciją už perduotą turtą.

Nutraukus lizingo sutartį, pirmojo lizingo gavėjo apskaičiuotas nuostolis, kaip likusios neapmokėtos turto kainos dalies ir perduoto turto apskaičiuotos likutinės vertės skirtumas (pavyzdyje – 37 500 Eur), leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas, nes šios lizingo gavėjo patirtos lizingo sutarties nutraukimo kompensuotinos išlaidos nėra susijusios su pajamų uždirbimu (turtas toliau nenaudojamas lizingo gavėjo veikloje).

Tokiu atveju, kai antrasis lizingo gavėjas (įmonė B) kompensuoja pirmajam lizingo gavėjui (įmonei A) tik patirtų išlaidų sumą (pavyzdyje – 37 500 Eur) ir pelnas negaunamas - pelno mokesčio objekto nėra (rezultatas lygus nuliui).

Pažymėtina, kad pirmasis lizingo gavėjas (įmonė A) perleidžiamo turto likutinės vertės (pavyzdyje – 127 500 Eur) leidžiamiems atskaitymams nepriskiria.

Pirmojo lizingo gavėjo (įmonės A) iš įmonės C gauta kompensacija (pavyzdyje – 37 500 Eur) už lizingo bendrovei sumokėtas įmokas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pardavimo pajamomis nelaikoma.

Tuo atveju, jeigu nutraukus lizingo sutartį, likusios lizingo bendrovei neapmokėtos ilgalaikio materialiojo turto kainos dalies suma yra didesnė už grąžintino turto vertės sumą, tai šių sumų skirtumas, apskaičiuojant pirmojo lizingo gavėjo apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamas apmokestinamosioms pajamoms.

Teises aktai