Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas (30 str.)

Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir / ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, kuriems yra taikomos atskiros taisyklės.

Registracijos numeris KM0987

Ši informacija skelbiama:
Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas (30 str.)

 

Veiklos nuostoliai

Vertybinių popierių ir / ar išvestinių finansinių priemonių (toliau – vertybiniai popieriai) nuostoliai

Nuostolių priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tvarka

Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriami mokestiniai nuostoliai, kurie susidarė vykdant veiklą ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių perleidimo.

Tačiau nedraudžiama veiklos nuostolius dengti vertybinių popierių perleidimo pelnu.

Vertybinių popierių perleidimo pelną (nuostolį) sudaro už perleistus vertybinius popierius gautų (gautinų) pajamų ir jų įsigijimo kainos skirtumas.

Mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo nuostoliai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, negali būti priskirti to mokestinio laikotarpio įprastinės veiklos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Tačiau PMĮ nedraudžia veiklos nuostolius dengti vertybinių popierių perleidimo pelnu.

Nuostolių perkėlimo tvarka

Jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, (išskyrus nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių perleidimo).

Jeigu vienetas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai.

Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nuostoliai dėl vertybinių popierių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių perleidimo pelnu.

Jeigu vienetas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio nuostoliai.

Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nuostolių perkėlimo laikotarpis

Vienetų mokestinio laikotarpio veiklos nuostoliai gali būti perkeliami neribotą laikotarpį.

Tačiau jei vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, tai nuotolių perkėlimas nutraukiamas, išskyrus tuos atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

 

Ne finansų įstaigų nuostoliai dėl vertybinių popierių perleidimo perkeliami ne ilgiau kaip 5 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė,

išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl PMĮ 12 str. 15 punkte „dalyvavimo išimties“ taisyklės sąlygas atitinkančių akcijų perleidimo (tokie nuostoliai į vėlesnius mokestinius laikotarpius neperkeliami).

Nuo 2014-01-01 finansų įstaigų nuostoliai dėl vertybinių popierių ir / ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti perkeliami neribotą laikotarpį.

Perkeliamų nuostolių atskaitymo ribojimas

Apskaičiuojant 2014 ir vėlesnių metų pelno mokestį, perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 5 str. 2 d. nuostatas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 proc. mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Iki 2014 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio 70 proc. ribojimas nebuvo taikomas.

 

Apskaičiuojant 2014 ir vėlesnių metų pelno mokestį, finansų įstaigų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių dėl vertybinių popierių perleidimo, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 5 str. 2 d. nuostatas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 proc. mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Iki 2014 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio finansų įstaigų vertybinių popierių nuostolių perkėlimui 70 proc. apribojimas nebuvo taikomas, tačiau tokie nuostoliai galėjo būti keliami ne ilgiau kaip 5 mokestinius laikotarpius.

 

1 pavyzdys

Įmonė A (finansų įstaiga) už 2015 m. apskaičiavo 50 000 Eur VP perleidimo pelno ir 30 000 Eur veiklos pelno, perkeliami ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai sudarė 60 000 Eur, o VP perleidimo nuostolių ankstesniais mokestiniais laikotarpiais įmonė neturėjo.

 

Apskaičiuodama 2015 m. apmokestinamąjį pelną, įmonė A iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto neatėmus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių, iš viso gali atskaityti ne didesnę kaip 56 000 Eur ((50 000 + 30 000) × 70 proc.) veiklos nuostolių sumą, kuri atskaitoma iš veiklos ir VP perleidimo pelno.

 

2 pavyzdys

Įmonė A (ne finansų įstaiga) už 2015 m. apskaičiavo 50 000 Eur veiklos pelno ir 10 000 Eur VP perleidimo pelno, perkeliami ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai sudarė 20 000 Eur, o VP perleidimo nuostoliai – 40 000 Eur.

 

Apskaičiuodama 2015 m. apmokestinamąjį pelną, įmonė A iš VP perleidimo pelno gali atskaityti 10 000 Eur ankstesnių mokestinių laikotarpių VP perleidimo nuostolių. Iš veiklos pelno atskaitoma ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių negali būti didesnė kaip 35 000 Eur (50 000 × 70 proc.).

 

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0992

Ši informacija skelbiama:
Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas (30 str.)

Apskaičiuojant 2019 m. ir ankstesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį

Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių, kurios apmokestinamos užsienio šalyse pagal tose šalyse galiojančius mokesčių įstatymus, mokestinio laikotarpio nuostoliai į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliami ir negali mažinti Lietuvos vieneto kitų mokestinių laikotarpių pelno.

Pagal PMĮ 4 str. 1 dalyje ir PMĮ 31 str. 1 d. 19 punkte įtvirtintas nuostatas, Lietuva nuolatinių buveinių, esančių Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys (jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse), apmokestinimo kompetenciją perleido užsienio valstybėms, todėl tokios nuolatinės buveinės nuostoliai iš Lietuvos vieneto apmokestinamojo pelno taip pat neatskaitomi ir į kitus metus neperkeliami.

Šios nuostatos dėl nuostolių neperkėlimo taikomos ir tuo atveju, kai Lietuvos vienetas nutraukia nuolatinės buveinės užsienio valstybėje veiklą.

Apskaičiuojant 2020 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį

Nustatyta galimybė Lietuvos vieneto nuolatinėms buveinėms perduoti nuostolius ir atskaityti juos iš Lietuvos vieneto pajamų.

PMĮ papildytas nauju 562 straipsniu, kuriame nustatyta galimybė Lietuvos vieneto nuolatinėms buveinėms perduoti nuostolius ir atskaityti juos iš Lietuvos vieneto pajamų. Atsižvelgiant į tai, panaikinta PMĮ įstatymo 30 str. 6 dalyje esanti nuostata, pagal kurią Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostolių nebuvo galima perkelti.

Lietuvos vienetas nuolatinės buveinės perduotus nuostolius atskaityti iš pajamų gali tuo atveju, jeigu:

  1. nuolatinei buveinei priskirtas pelnas apmokestinamas Europos Sąjungos valstybėje narėje 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL 2009 L 310, p. 34), 3 straipsnio c punkte nustatytu mokesčiu ir

  2. yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius valstybėje, kurioje yra nuostolius perduodanti nuolatinė buveinė, ir

  3. nuolatinės buveinės perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal PMĮ nuostatas.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0990

Ši informacija skelbiama:
Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas (30 str.)

Vieneto dalyvių patirti nuostoliai dėl akcijų anuliavimo mažinant to vieneto įstatinį kapitalą, laikomi nuostoliais iš vertybinių popierių perleidimo, kurie perkeliami į kitus mokestinius metus.

Tokius nuostolius arba jų dalį galima perkelti ne ilgiau kaip 5 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė.

Šie nuostoliai gali būti dengiami tik vertybinių popierių ir / ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

Vieneto dalyvių gautas pelnas (skirtumas tarp vieneto dalyvių akcijų įsigijimo kainos ir gautų išmokų) dėl akcijų anuliavimo mažinant to vieneto įstatinį kapitalą, laikomas vertybinių popierių perleidimo pajamomis, kurios apmokestinamos pagal PMĮ nuostatas.

Pavyzdys

 

2015 m. įsteigta akcinė bendrovė išleido 10 000 paprastųjų 50 Eur nominalios vertės akcijų ir suformavo 500 000 Eur įstatinį kapitalą.

UAB „X“ iš minėtos akcinės bendrovės dalyvių antrinėje rinkoje 2016 m. įsigijo 1 000 akcijų po 60 Eur už vieną akciją.

2017 mokestiniais metais akcinė bendrovė 50 000 Eur sumažino įstatinį kapitalą, anuliuodama 1 000 nominalios vertės akcijų ir šias lėšas išmokėjo akcininkams proporcingai nuosavybės teise jiems priklausančių akcijų nominaliai vertei. UAB „X” už 300 anuliuotų akcijų buvo apskaičiuota 15 000 Eur suma.

Atsižvelgiant į PMĮ 32 str. 5 dalies nuostatas, dėl įstatinio kapitalo sumažinimo anuliuotų akcijų įsigijimo kainos 18 000 Eur (60 Eur x 300 vnt.) ir už jas gautos 15 000 Eur bendrovės lėšų sumos skirtumas (3 000 Eur) gali būti priskiriamas UAB „X” nuostoliams dėl VP perleidimo, kurie gali būti naudojami tik VP perleidimo pelnui mažinti bei perkeliami į kitus mokestinius metus PMĮ 30 str. nustatyta tvarka.

 

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0995

Ši informacija skelbiama:
Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas (30 str.)

Nuostoliai dėl vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimo, jei akcijas perleidžiantis vienetas šiame vienete ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 proc. (apskaičiuojant iki 2018 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokestį - 25 proc.) balsus suteikiančių akcijų, atskaitomi iš mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų, tačiau taip atskaitomų nuostolių suma negali būti didesnė už to mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų sumą, o neatskaityta tokio nuostolio suma į kitus mokestinius metus neperkeliama.

Pavyzdys

 

2015 m. kovo 23 d. bendrovė „A“ nuosavybės teise už 800 000 Eur įsigijo 10 000 vnt. bendrovės „B“ akcijų, kurios sudarė 50 proc. šios bendrovės balsų teisę suteikiančių akcijų. 2017 m. balandžio 27 d. bendrovė „A“ pardavė visas akcijas už 700 000 Eur.

Kadangi bendrovė „A“ ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 25 proc. bendrovės „B“ balsų teisę suteikiančių akcijų, todėl 100 000 Eur (700 000 – 800 000) akcijų perleidimo nuostoliai galėtų būti atskaitomi tik iš 2017 m. uždirbtų apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų.

Tarkime, kad tais pačiais metais bendrovė „A“ pardavė kitų - trumpalaikių ir ilgalaikių vertybinių popierių, kurių pardavimo pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms (t. y. netaikomas PMĮ 12 str. 15 punktas) ir iš tokių vertybinių popierių perleidimo apskaičiavo 80 000 Eur turto vertės padidėjimo pajamų.

Apskaičiuojant bendrovės „A“ 2017 mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, iš 80 000 Eur apmokestinamųjų vertybinių popierių turto vertės padidėjimo pajamų sumos gali būti atskaitomi 80 000 Eur nuostoliai, patirti dėl minėtų bendrovės „B“ akcijų, perleidimo. Likusi 20 000 Eur dydžio akcijų perleidimo nuostolių dalis iš pajamų neatskaitoma ir kitus mokestinius metus neperkeliama.

 

Teisės aktai