Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-6652

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) primena, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2019 metais apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2020 m. liepos 1 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo už nekilnojamojo turto pardavimą gautų pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2010 m. ir 2019 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

          Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2009-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2019-04-03 pardavė. Pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taip pat nereikia mokėti pajamų mokesčio, jeigu parduodamas būstas (įskaitant priskirtą žemę) kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, arba pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2019 m. 136 344 Eur) sumos.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2019 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000 Eur. Gyventojas patyrė 800 Eur su turto pardavimu susijusių išlaidų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) sudaro 29 200 Eur (150 000-120 000-800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15/100).

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykių apmokestinamųjų pajamų dalis 2019 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių, taip pat pajamos, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y.: individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina — tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. notaro atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

Apskaičiuojant nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus.

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais; 

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

5. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

5.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį tai tokio statinio įsigijimo kaina yra išlaidos patirtos statinio pagaminimui (pastatymui). Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Šiuo atveju patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Vadinasi visa namo įsigijimo kaina, pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais, sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000 ). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidas, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

5.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais.

5.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

5.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir / arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir / arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

6. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 yra patvirtinusi Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatyta kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

6.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

6.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

7. Nekilnojamojo turto  pardavimo pajamų deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2019 m.  gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2020 m. liepos 1 d. (vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iki kitų metų mokestinių laikotarpių gegužės 2 d.), pateikdamas naujos formos pajamų mokesčio deklaraciją. Nauja pavyzdinė pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Šiais metais Elektroninio deklaravimo sistemoje įdiegta nauja pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys. Ši priemonė iš esmės pakeičia pajamų deklaravimą: vietoje įprasto deklaracijos formos užpildymo bus paprastesnis deklaravimo procesas klausimų ir atsakymų principu.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti GPM311 formos deklaraciją.

Gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamas privalo deklaruoti gyventojai gavę pajamų už nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau – EEE valstybė), įskaitant esantį Lietuvoje.

Pajamų deklaruoti nebūtina, jeigu jos gautos už EEE valstybėje esančio būsto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta buvo ne trumpiau kaip 2 metus arba trumpiau nei 2 metus, tačiau iš jo perleidimo gautos pajamos per 1 metus buvo panaudotos kitam EEE esančiam būstui įsigyti, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.

8. Pajamų mokesčio sumokėjimas

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2019 m. metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2020 m. liepos 1 dienos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

 

 

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-6748

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, jog gyventojas turimą nekilnojamąjį turtą gali nuomoti:

— gyvenamosios paskirties patalpas — sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įsigijus verslo liudijimą gyvenamųjų patalpų nuomai, kai patalpos nuomojamos gyventojams, įskaitant ir vykdantiems individualią veiklą (tiek su verslo liudijimu, tiek įregistruotą pagal pažymą);

— bet kokį nekilnojamąjį turtą (įskaitant gyvenamosios paskirties patalpas) — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (už 2019 m. iki 2020 m. liepos 1 d.), deklaruojant iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo.

Tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslais nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo (nevykdančio gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos su verslo liudijimu), tai išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą naudojantis šios veiklos vykdymui gyventojas. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, pajamų mokesčio nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui išskaičiuoti neprivalo.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai:

  1. Tarkime, kad 2019 m. žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui išmoka išmokas už žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamą žemės sklypą. Kadangi tokios nuomos (už individualiai veiklai vykdyti naudojamą išsinuomotą žemės sklypą) pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, todėl individualią veiklą vykdantis gyventojas nuo jų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.
  2. Jeigu gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, 2019 m. nuomojasi patalpas veiklai vykdyti iš kito gyventojo, tai išmokėdamas išmokas už nuomojamas patalpas, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį.
  3. Jeigu individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, tai išmokėdamas už nekilnojamojo turto nuomą išmokas, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gamybos veiklai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymui iš kito gyventojo nuomojasi gamybines patalpas, todėl išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.
  4. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas iš verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijusio gyventojo, tai mokėdamas už minėtų patalpų nuomą išmokas, išskaičiuoti  pajamų mokesčio neprivalo.

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti ir pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka po mėnesio 15 d., pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta iki 15 dienos arba iki to mėnesio paskutinės dienos.

Išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (juridinis asmuo arba gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą arba gyventojas, vykdantis veiklą įsigijus verslo liudijimą) mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas:

  1. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM313 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121). Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu;
  2. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos formą GPM312 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9), kurią, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 dienos, privalo pateikti išmokas už nekilnojamojo turtą nuomą išmokėję juridiniai asmenys bei išmokas už veiklos vykdymui išsinuomotą nekilnojamąjį turtą išmokėję individualią veiklą vykdantys gyventojai. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu.

Pažymėtina, kad 2019 m. gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2019 m. 136 344 Eur) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykių apmokestinamųjų pajamų dalis 2019 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių, taip pat pajamos, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y.: individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, 2019 m.  gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį iki 2020 m. liepos 1d. (vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iki kitų metų mokestinių laikotarpių gegužės 2 d.), pateikdamas naujos formos pajamų mokesčio deklaraciją. Nauja pavyzdinė pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Šiais metais Elektroninio deklaravimo sistemoje įdiegta nauja pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys. Ši priemonė iš esmės pakeičia pajamų deklaravimą: vietoje įprasto deklaracijos formos užpildymo bus paprastesnis deklaravimo procesas klausimų ir atsakymų principu.

Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d. (už 2019 m. iki 2020 m. liepos 1 d.), privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją ir deklaruoti per mokestinį laikotarpį gautas pajamas.

Gyventojas už nekilnojamojo turto nuomą gavęs minėtų A klasei priskiriamų pajamų, tokių pajamų deklaruoti neprivalo.

 

           

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-6405

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina apie nenuolatinių Lietuvos gyventojų 2019 metais Lietuvoje gautų pajamų deklaravimą: 

       Koks asmuo yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju?

       Nenuolatiniu Lietuvos gyventoju pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslais laikomas toks gyventojas, kuris (neatsižvelgiant į jo turimą pilietybę) kalendoriniais metais nuolatinę gyvenamąją vietą turi tik užsienio valstybėje ir asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje, bei kalendoriniais metais Lietuvoje nuolat ar su pertraukomis išbūna trumpiau negu 183 dienas arba dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje nuolat ar su pertraukomis išbūna mažiau negu 280 dienų.

        Išimtis: užsienio valstybės pilietis, kuris atvyko į Lietuvą ir joje kalendoriniais metais nuolat ar su pertraukomis išbuvo 183 dienas ar ilgiau, arba dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais ištisai arba su pertraukomis Lietuvoje išbuvo 280 dienų ar daugiau ir vienais iš tų metų Lietuvoje išbuvo ne mažiau kaip 90 dienų (jeigu neatitinka kitų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 4 straipsnyje nuolatiniam Lietuvos gyventojui apibrėžti nustatytų kriterijų), yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:

       1) tik verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje,

       2) dirba Lietuvoje, tačiau atlyginimą už darbą Lietuvoje gauna iš užsienio valstybės biudžeto,

       3) dirba užsienio valstybės diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar tarptautinės organizacijos atstovybėje Lietuvoje.

       

        Kokie nenuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo deklaruoti 2019 metais Lietuvoje gautas pajamas?  

        Pajamas deklaruoti privalo nenuolatiniai Lietuvos gyventojai:

    1) gavę / uždirbę per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomos individualios veiklos pajamų (įskaitant užsienio valstybėse gautas / uždirbtas pajamas, priskiriamas nuolatinei bazei Lietuvoje);

2) ne per nuolatinę bazę Lietuvoje gavę B klasės apmokestinamųjų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje (t. y. gavę pajamų, kurios pagal GPMĮ yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir nuo kurių pajamų mokestį gyventojai į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti turi patys):

  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (toliau - su darbo santykiais susijusios pajamos) už darbą Lietuvoje, kai pajamos gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;
  •  Lietuvoje vykdytos atlikėjo veiklos ir / arba sporto veiklos pajamų, kai pajamos gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;
  • pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto (buto, namo, žemės ir t. t.) nuomą, kai pajamos gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje,
  • pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą (pastatą, žemę ir t. t., išskyrus būstą, kurio perleidimo pajamoms taikoma mokesčio lengvata), kai pajamos gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje,
  •  pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką, ginklą ir kitą Lietuvoje teisiškai registruojamą kilnojamąjį daiktą, kai toks daiktas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo jo įsigijimo ir kai pajamos gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;

           3) gavę A ir / arba B klasės pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje ir pajamas iš paskirstytojo pelno), kurios pagal GPMĮ 5 str. 4 dalies nuostatas yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir nuo kurių gyventojams atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, taikant GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytus pajamų mokesčio tarifus (t. y. taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus):

  Pagal GPMĮ 6 straipsnio 11 dalies nuostatas pajamų mokestį privalo perskaičiuoti nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais Lietuvoje gavęs su darbo santykiais susijusių apmokestinamųjų pajamų už Lietuvoje atliekamą samdomą darbą (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokas bei už 2018 metus apskaičiuotą darbo užmokestį) ir iš Lietuvos vienetų gavęs tantjemas bei atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje ar paskolų komitete, jeigu per metus gautų tokių pajamų bendra suma viršijo 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, t. y. viršijo 136 344 Eur sumą (136 344 Eur sumą viršijanti tokių pajamų suma apmokestinama 27 proc. mokesčio tarifu).

Vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalimi, perskaičiuoti pajamų mokestį privalo ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais gavęs tokios rūšies apmokestinamųjų pajamų: Lietuvoje vykdytos sporto ir atlikėjo veiklos pajamų (įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla), Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto nuomos ir pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų bei Lietuvoje registruotino kilnojamojo daikto pardavimo pajamų, iš asmenų Lietuvoje gavęs honorarą ir palūkanas, kurių bendra suma per 2019 metus viršijo 120 VDU – 136 344 Eur sumą (136 344 Eur sumą viršijanti tokių pajamų suma apmokestinama 20 proc. mokesčio tarifu).

Deklaruoti aukščiau nurodytų pajamų neprivalo nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris 2019 metais iš to paties asmens Lietuvoje gavo tik A klasės pajamų (pvz. darbo užmokestį, tantjemas, honorarą ir kt.) ir išmokas išmokėjęs asmuo nuo 120 VDU dydžio sumą viršijančios išmokos sumos išskaičiavo pajamų mokestį maksimaliu mokesčio tarifu (t. y. pritaikė atitinkamai 27 proc. arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifą). Taip pat, šios deklaracijos neprivalo pateikti nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris 2019 metais Lietuvoje gavo tik B klasės pajamų ir nuo GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą VDU dydžio sumą viršijančių pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą pats sumokėjo pajamų mokestį atitinkamai 27 proc. arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifu bei šias pajamas deklaravo, mokesčių administratoriui pateikęs Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formą;

          4) pageidaujantys už darbą Lietuvoje gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms pritaikyti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – MNPD), kurio apskaičiavimo tvarka nustatyta GPMĮ 20 straipsnyje:

          Pagal GPMĮ 20 str. 9 dalies nuostatas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui neapmokestinamasis pajamų dydis gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, kai jis Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Darbdavys nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms mokestiniu laikotarpiu negali taikyti neapmokestinamojo pajamų dydžio;

             5) pageidaujantys pasinaudoti GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 ir 202 punktuose nustatyta pajamų mokesčio lengvata Lietuvoje gautoms palūkanoms:

             GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkte ir / arba 202 punkte nustatytos 500 eurų pajamų mokesčio lengvatos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti taikomos tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPMĮ 17 str. 5 dalis). Lietuvos įmonės, nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėdamos palūkanas, nuo jų sumos išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka pajamų mokestį (t. y. palūkanoms netaiko pajamų mokesčio lengvatų);

             6) pageidaujantys iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti pajamų mokesčio permoką nuo apmokestinamųjų pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą ir Lietuvoje registruotiną kilnojamąjį daiktą, jeigu nuo tokių pajamų buvo išskaičiuotas bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, o pats  gyventojas 2019 metais Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį FR0464 formos (forma patvirtinta VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21 „Dėl Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklių“).

 

            Kokioje deklaracijoje deklaruojamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos / uždirbtos individualios veiklos pajamos?

    Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki 2020 m. liepos 1 dienos pats gyventojas arba jo įgaliotas asmuo privalo mokesčių administratoriui pateikti Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą (ši forma ir jos užpildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“).

            Kokioje deklaracijoje deklaruojamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos B klasės apmokestinamosios pajamos?

    Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, ne per nuolatinę bazę Lietuvoje gavęs B klasės pajamų, kurios pagal GPMĮ nuostatas yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir nuo kurių jis privalo sumokėti pajamų mokestį (t. y. kurios priskiriamos B klasės apmokestinamosioms pajamoms), ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo dienos pats gyventojas arba jo įgaliotas asmuo privalo tokias pajamas deklaruoti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formoje (ši forma ir jos užpildymo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos, jos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“).

 

           Kokioje deklaracijoje deklaruojamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamos, kai gyventojams privalu perskaičiuoti pajamų mokestį, taikant GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytus progresinius pajamų mokesčio tarifus?

           Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais gavęs A ir / arba B klasės pajamų (išskyrus individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje gautas / uždirbtas pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno), kurių šaltinis yra Lietuvoje ir nuo kurių, atsižvelgiant į GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki 2020 m.  liepos 1 dienos pats arba per įgaliotą asmenį privalo mokesčių administratoriui pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos GPM314A ir / arba GPM314B priedus (ši forma, jos priedai ir jų užpildymo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-112 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos, jos priedų GPM314A, GPM314B formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“).

 

        Kokia deklaracija teikiama, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui pageidaujant už darbą Lietuvoje gautoms pajamoms pritaikyti MNPD?

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis prisitaikyti MNPD su darbo santykiais susijusioms pajamoms, gautoms už darbą Lietuvoje, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, ne anksčiau kaip nuo 2020 m. vasario 15 dienos mokesčių administratoriui turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos  GPM314A priedą „Su darbo santykiais susijusios pajamos, gautos Lietuvoje“. Deklaracijoje nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi nurodyti Lietuvoje gautas visų rūšių apmokestinamas pajamas, kurios pagal GPMĮ yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas.

         Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių per visus 2019 metus, prie šios deklaracijos jis turi pridėti užsienio valstybės, kurios nuolatinis gyventojas jis yra, mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie 2019 metais gautas pajamas, nuo kurių į užsienio valstybės biudžetą buvo sumokėtas pajamų mokestis. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas 2019 metais negavo tokių pajamų, kartu su deklaracija jis turi pateikti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus šį faktą patvirtinantį dokumentą. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas 2019 metais turėjo arba jam buvo nustatytas ribotas darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygis, prie deklaracijos jis turi pridėti ribotą darbingumą, neįgalumą ar specialius poreikius įrodantį dokumentą.

 

         Kokia deklaracija teikiama, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui pageidaujant pasinaudoti GPMĮ nustatyta 500 eurų pajamų mokesčio lengvata Lietuvoje gautoms palūkanoms?  

         Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis iš Lietuvos vienetų gautoms palūkanoms, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, pritaikyti  GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkte ir / arba 202 punkte nustatytą pajamų mokesčio lengvatą, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, ne anksčiau kaip nuo 2020 m. vasario 15 dienos mokesčių administratoriui turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos GPM314B priedą „Lietuvoje gautos pajamos“. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu nebuvo gavęs pajamų, nuo kurių pagal GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas jam atsirado pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, deklaracijoje deklaruojamos tik palūkanos, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata (neprivaloma nurodyti kitų rūšių pajamų).

 

           Kokią deklaraciją turi pateikti nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn Lietuvoje registruotiną kilnojamąjį daiktą, kuris nebuvo išlaikytas ilgiau kaip 3 metus,  ir / arba Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, jeigu nuo gyventojo gautų pajamų mokestiniu laikotarpiu buvo išskaičiuotas bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, o pats gyventojas 2019 metais mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį FR0464 formos?

            Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais gavęs pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą (išskyrus būstą, kurio perleidimo pajamoms taikoma mokesčio lengvata) ir / arba pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn Lietuvoje registruotiną kilnojamąjį daiktą, kuris nebuvo išlaikytas ilgiau kaip 3 metus, ir nuo tokių pajamų buvo išskaičiuotas bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, o pats  gyventojas 2019 metais Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį FR0464 formos (patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21 „Dėl Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklių“), t. y. mokestiniu laikotarpiu iš Lietuvos Respublikos biudžeto gyventojui nebuvo grąžinta pajamų mokesčio permoka nuo nurodytų daiktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, ne anksčiau kaip nuo 2020 m. vasario 15 dienos gyventojas turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos  GPM314B priedą „Lietuvoje gautos pajamos“. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu nebuvo gavęs pajamų, nuo kurių pagal GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas jam atsirado pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, deklaracijoje nurodomos tik daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (kitų rūšių pajamų nėra privaloma deklaruoti).   

 

     Kokiu atveju prie Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi būti pridėta rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma?

          Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos GPM314B priede deklaruoja Lietuvoje gautas palūkanas ir / arba honorarą ir deklaracijoje yra nurodoma pajamų mokesčio suma, apskaičiuota taikant Lietuvos su užsienio valstybe taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje šioms pajamoms apmokestinti nustatytą mokesčio tarifą, kartu su deklaracija turi būti pateikta rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma, išduota užsienio valstybės, kurios nuolatiniu gyventoju (rezidentu) laikomas toks asmuo, mokesčių administratoriaus.  

 

                                                                        

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-4919

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena,  kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) turi teisę pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2019 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį. Pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, turi deklaruoti 2019 metais gautas pajamas.

GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali tie gyventojai, kurie  per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2019 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta  šios paskolos dalis;

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

5) papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos.

6) už savo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, suteiktas lengvojo automobilio remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Apie naujas rašto 5 ir 6 punktuose nurodytas lengvatas plačiau galima pasiskaityti VMI prie FM interneto svetainėje paskelbtuose paaiškinimuose: https://www.vmi.lt/cms/mokesciu-pakeitimai-nuo-2019-m ir https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.14.2.

SVARBU: Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, įmokų už profesinį mokymą ar studijas, už apdailos (remonto) darbus ir auklių paslaugas) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 27 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų, o išlaidų suma už apdailos (remonto) darbus ir/ar auklių paslaugas – 2000 eurų.

Rašte išdėstytomis lengvatomis negali pasinaudoti gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu gavo tik pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų, ne individualios veiklos pajamų už parduotas atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, ir / ar pajamų, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą.

Gyventojo metinės pajamos deklaruojamos, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai iki š. m. liepos 1 d. tinkamai užpildytą Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija), patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Šioje Deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2019 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus priskirtas neapmokestinamosioms nedeklaruojamoms pajamoms, kurios nurodytos Deklaracijos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas“), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis. Patirtas išlaidas gyventojas turi nurodyti Deklaracijos GPM311G priede „Išlaidos, mažinančios pajamas“.

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š. m. liepos 1 d. pateiktą 2019 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, grąžinama iki 2020 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. liepos 1 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-4707

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2019 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ― GPMĮ) nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir / ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o  metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir / ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMĮ šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.  

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 priede GPM311E. Palūkanas išmokėjęs asmuo, vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.  

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą bei Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

 

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 202 punkto nuostatas 2019 metais gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinama.

 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2019 metais gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir / ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.  Nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 202 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas  Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracija deklaracijos GPM314 formą.

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius

2.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos (GPMĮ 17 str. 1 d. 201 p.);

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p.);

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius (GPMĮ 17 str. 1 d. 22 p.);

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

2.2. Kai 2.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir / ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius  ir už indėlius neviršija 500 Eur (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p.).

 Pvz., Gyventojas 2018 metais (nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Viso 2019 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2019 metus, nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2019 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir / ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir gautas palūkanas deklaruoti šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Visos šiame rašte išdėstytos GPMĮ 17 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos netaikomos, jeigu atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose (Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344).

 

 

 

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-4566

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – gyventojai) pareiga deklaruoti  2019 m. gautas pajamas ir sumokėti pajamų mokestį (toliau – GPM) gali atsirasti vien dėl šių priežasčių: 

  • sumažėjusio metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – metinis NPD),
  •  gavus pajamų, kurioms turi būti pritaikyti progresiniai GPM tarifai.
  1.  Dėl metinio NPD perskaičiavimo.

Kada privaloma perskaičiuoti metinį NPD ir kokios to pasekmės?

Gyventojams, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta pareiga perskaičiuoti metinį NPD ir deklaruoti metines pajamas. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš faktiškai pritaikytos NPD sumos atėmus sumažėjusį pagal formulę apskaičiuotą metinį NPD, gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį.

Dėl kokių priežasčių sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) taikomas mėnesio NPD yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD - įvertinus metines apmokestinamas pajamas.

Kaip išimtis, į metinių pajamų sumą metinio NPD taikymo tikslu neįskaičiuojamos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą, ne individualios veiklos atliekų pardavimo pajamos, išmokos, išmokėtos pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygios sumokėtoms įmokoms.

Didėjant gyventojo metinėms pajamoms, metinis NPD mažėja. Kai 2019 m. metinės pajamos pasiekia 30 660 eurų, metinis NPD nebetaikomas. Jeigu gyventojo 2019 m. pajamos yra didesnės nei 30 660 eurų ar šiai sumai lygios, o darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, taikė NPD, tai gyventojas turės sumokėti GPM nuo visos darbdavio pritaikytos NPD sumos. 

Metinis NPD gali sumažėti dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų premijų. Metinis NPD sumažėja ir dėl ligos išmokų gavimo, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias 2 ligos dienas sumą, o įvertinus bendrą mėnesio darbo užmokesčio ir Sodros išmokėtą ligos išmokos sumą, to mėnesio NPD sumažėja.

1 pavyzdys.

Gyventojo 2019 m. mėnesio darbo užmokestis vienoje įmonėje buvo 900 eurų, kitoje – 300 eurų, metinės pajamos –14 400 eurų. Pirmoje įmonėje darbo užmokesčiui (900 eurų) gyventojo prašymu buvo taikomas 248,25 eurų NPD (apskaičiuotas pagal formulę: 900-555; 345 x 0,15; 300-51,75), per metus pritaikyta 2 979 eurų (248,25x12) NPD suma.

Įvertinus visas 2019 m. pajamas (14 400 eurų), metinis NPD sudarys 2 439 eurų (apskaičiuotas pagal formulę: 14 400-6 660; 7740x0,15; 3600-1161). Metinis NPD sumažėjo 540 eurais (2979-2439). Gyventojas privalo perskaičiuoti metinį NPD, deklaruoti 2019 m. metines pajamas ir nuo 540 eurų sumos sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą 108 eurų GPM (20 proc.).

Sumažėjus metiniam NPD, už jo perskaičiavimą ir GPM sumokėjimą yra atsakingi patys gyventojai. Darbo užmokesčiui NPD taikantys darbdaviai nėra įgalioti perskaičiuoti taikytiną metinį NPD ir GPM.

Kaip perskaičiuoti metinį NPD?

2019 m. metinis NPD perskaičiuojamas naujoje Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93; toliau – deklaracija).  

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaraciją bei ją pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Šiais metais Elektroninio deklaravimo sistemoje bus įdiegta nauja deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys. Ši priemonė iš esmės pakeis pajamų deklaravimą: vietoje įprasto deklaracijos formos užpildymo bus paprastesnis deklaravimo procesas klausimų ir atsakymų principu.

Deklaracijoje turi būti nurodomos visos gyventojo 2019 m. pajamos, apmokestinamos pajamų mokesčiu, nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, taip pat tos neapmokestinamosios pajamos, kurios nėra įtrauktos į Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą (sąrašas pateiktas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas“).

Gyventojo užpildomoje deklaracijoje metinis NPD perskaičiuojamas, įvertinus bendrą 2019 m. metinių pajamų sumą.

Apskaičiuoti taikytiną metinį NPD ir mėnesio NPD galima, pasinaudojus VMI prie FM interneto svetainėje skelbiamomis skaičiuoklėmis:

metinio NPD skaičiuokle - https://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle;

mėnesio NPD skaičiuokle - https://www.vmi.lt/cms/web/guest/menesinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle12.

Pasitikslinti NPD taikymo klausimais galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba atvykus į gyventojus aptarnaujantį apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos padalinį.

  1. Dėl prievolės perskaičiuoti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus

2019 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir papildomai sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui, įskaitant atvejus, kai pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Gyventojas turi perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, kai:

  1. 2019 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 136 344 Eur (120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2019 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti):
  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (toliau – pajamos iš darbo santykių), neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus;

- tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

- autorinių atlyginimų (tik gautų iš darbdavio);

- mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo (ne MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB.

Didesnes nei 136 344 Eur pajamas gavusiam gyventojui atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas ir nuo 136 344 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą, sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM. 

 

2 pavyzdys.

2019 m. gyventojas iš Lietuvos įmonių gavo:

40 000 Eur darbo užmokestį už 2019 m.;

100 000 Eur tantjemų.

Iš viso: 140000 Eur.

Išmokas išmokėjusios įmonės išskaičiavo 28 000 Eur GPM (20 proc.)

Deklaracijoje GPM apskaičiuojamas taip:

136 344 Eur suma (neviršijanti 120 VDU) - taikant 20 proc. GPM tarifą, 27 268,80 Eur;

3 656 Eur (140 000 Eur – 136 344 Eur) suma - taikant 27 proc. GPM tarifą. Nuo šios sumos buvo išskaičiuotas 20 proc. GPM – 731,20 Eur. Gyventojas nuo 3 656 Eur sumos turės papildomai sumokėti 255,92 Eur (7 proc.);

  1.  Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 136 344 Eur:
  • autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių, išskyrus paminėtas 1 punkte, taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.

 

3 pavyzdys.

2019 m. gyventojas (MB narys) gavo:

40 000 Eur – už išnuomotą turtą; 

30 000 Eur – už parduotą žemę, neišlaikytą nuosavybėje 10 metų (pajamos perskaičiuotos, atėmus įsigijimo išlaidas);

55 000 Eur - autorinius atlyginimus ne iš darbdavio;

25 000 Eur - už vadovavimą MB.

Iš viso:150 000 Eur.

GPM apskaičiuojamas taip:

136 344 Eur (neviršijanti 120 VDU) suma - taikant 15 proc. GPM tarifą, GPM - 20451,60 Eur;

13 656 Eur (150 000 Eur – 136 344 Eur) suma - taikant 20 proc. GPM tarifą, GPM - 2731,20 Eur.

Gyventojas turės deklaruoti pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti GPM.

 

Gyventojai 2019 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti iki š. m. liepos 1 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (2019 m. atvykusieji į Lietuvą 2019 m. deklaracijas pateikti privalės iki 2020 m. gruodžio 31 dienos).

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-4598

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) primena, kad iki 2020 m. gegužės 4 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau −  gyventojai) privalo deklaruoti 2019 m. turėtą turtą ir iki 2020 m. liepos 1 d.  gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos, taigi atvykusieji į Lietuvą 2019 m., 2019 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.

I. APIE TURTO DEKLARAVIMĄ.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Kaip ir praėjusiais metais, 2019 m. turėtą turtą deklaruoti privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 (toliau − GTDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

  • politikai ir jų šeimų nariai;
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;
  • teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2019 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Gyventojai, pageidaujantys  gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai, taip pat turi deklaruoti turtą.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turėtą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“).

Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2019 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2019 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2019 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos“).

II. APIE PAJAMŲ DEKLARAVIMĄ.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Pajamas deklaruoti privalo:

1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį (toliau - GPM) apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę tokių pajamų:

- už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

- už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

- paskirstytąjį pelną iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

- iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų  negavo;

- palūkanų;

- kitų apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2019 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2019 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM;

4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus.

2019 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Privaloma perskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taikant progresinius mokesčio tarifus, kai:

    1. 2019 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 136 344 Eur:
  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

- tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

-  autorinių atlyginimų (tik gautų iš darbdavio);

- mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo (ne MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB.

Nuo 136 344 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 27 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

    1. 2019 m. gautų šių apmokestinamųjų pajamų bendra suma yra didesnė nei 136 344 Eur:
  • autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių, išskyrus paminėtas 4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y.: individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.

Nuo 136 344 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

  1. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Pavyzdžiui, metines pajamas turės deklaruoti metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2019 m., gyventojas, kuriam priklausantis NPD darbo užmokesčio gavimo vietoje nebuvo taikomas.

Mokesčio lengvatos taikomos, sumokėjus tokias įmokas:

- gyvybės draudimo;

- pensijų kaupimo;

- palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti;

- už profesinį mokymą ar studijas arba grąžinus studijų kreditą ar jo dalį;

- už pastatų, statinių remonto ir apdailos darbus (išskyrus renovavimo darbus);

- už lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

 - už nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa šeimoje, priežiūros paslaugas. 

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2019 metais gautos pajamos?

2019 metų pajamos deklaruojamos naujoje pajamų mokesčio deklaracijoje. Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma (toliau - deklaracija) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Šiais metais Elektroninio deklaravimo sistemoje bus įdiegta nauja pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys. Ši priemonė iš esmės pakeis pajamų deklaravimą: vietoje įprasto deklaracijos formos užpildymo bus paprastesnis deklaravimo procesas klausimų ir atsakymų principu.

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba atvykus į gyventojus aptarnaujantį apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2019 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. liepos 1 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir pajamų mokesčio dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-4310

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) primena, kokia tvarka apmokestinamos gyventojų 2019 metais gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimas.

Vertybinių popierių pardavimo pajamoms, gautoms 2019 metais, taikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata. Pagal šio punkto nuostatas pajamų iš FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar IFP realizavimo ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 Eur per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Ši lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, kada parduotos FP ar realizuotos IFP buvo įsigytos. Išimtys, kai GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata netaikoma, aptartos šio rašto 2 punkte.

2. Apmokestinamųjų pajamų už parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą apskaičiavimo tvarka.

Apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį:

- gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;

- parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu.

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu gautas skirtumas yra 500 Eur ar mažiau, tokia pajamų suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Jeigu gautas skirtumas viršija 500 Eur, iš gautų FP pardavimo ir / arba IFP realizavimo pajamų atimamas GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytas 500 Eur pajamų mokesčiu neapmokestinamas dydis ir gauta suma apmokestinama GPMĮ 6 straipsnyje nustatytu pajamų mokesčio tarifu.   

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X“ akcijų, kurias 2019 metais  pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina –15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Iš šios 5000 Eur sumos atimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis ir gauta 4500 Eur suma priskiriama pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu gyventojas per 2019 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir / arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  • pajamos gautos už tikslinėse teritorijose (nurodytų Tikslinių teritorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344) įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones;
  • pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
  • akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;
  • akcijos buvo įgytos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju (t. y. kai pajamos gautos už neatlygintinai įgytas akcijas; akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per 2019 m. mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir / arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o  metinei pajamų (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir / ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas.

Per 2019 m. mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki 2020 m. vasario 17 dienos mokesčių administratoriui pateikti Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (GPM312 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9).

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti pats (arba per įgaliotą asmenį), pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93). FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos, gautos 2019 m., deklaruojamos  šios deklaracijos GPM311 priede GPM311D2.

Gyventojas, pardavęs FP ir/arba gavęs IFP realizavimo pajamų, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. 2019 m. gavęs tik neapmokestinamųjų FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, gali šių pajamų nedeklaruoti, jeigu gauta suma yra  ne didesnė kaip 500 Eur. Jeigu gyventojas 2019 m. gavo FP pardavimo pajamų ir / arba IFP realizavimo pajamų, kurių suma viršija 500 Eur, tai visas šias pajamas privalo deklaruoti Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 priede GPM311D2.

Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir / arba IFP realizavimo pajamų už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas FP ir IFP, pajamų iš tikslinių teritorijų, pajamų už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, pajamų už GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei VP, parduotus vieneto likvidavimo atveju, tai tokias pajamas jis privalo deklaruoti nuo pirmo euro Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 priede GPM311D2.

Pasibaigus 2019 m. mokestiniam laikotarpiui, iki 2020 m. liepos 1 dienos nuolatinis Lietuvos gyventojas turi pateikti Pavyzdinę pajamų deklaraciją (GPM311 forma), kurioje deklaruojamos per 2019 m. mokestinį laikotarpį gautos pajamas ir apskaičiuojamas mokėtinas ar grąžintinas pajamų mokestis. Šioje deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą privalu sumokėti iki Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki 2020 m. liepos 1 dienos.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje deklaruoti ir pajamų mokesčio  mokėti nereikia.

DĖL PAJAMŲ MOKESČIO DALIES SKYRIMO

(18.18-31-1E) RM-4599
2020-02-14

Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-4599

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Kaip ir už ankstesnius mokestinius laikotarpius, taip ir už 2019 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) turi galimybę skirti pajamų mokesčio dalį asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – LPĮ) turi teisę gauti paramą, ir politinėms partijoms. Kadangi pajamų mokesčio dalis skiriama nuo gyventojo per mokestinį laikotarpį sumokėto ar nuo jo pajamų išskaičiuoto pajamų mokesčio, teikdamas paramą tokiu būdu gyventojas materialinių išlaidų nepatiria. Pajamų mokesčio dalis skiriama pateikiant Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formą (toliau – prašymas).

Skirtinos pajamų mokesčio dalies procentiniai dydžiai:

Teikdami prašymą už 2019 m. ar vėlesnius mokestinius laikotarpius, gyventojai nuo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų deklaraciją, sumos, o jeigu metinės pajamų deklaracijos teikti neprivaloma – nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos, galės skirti:

1. iki 1,2 proc. – paramos gavėjams (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – LPĮ) turintiems teisę gauti paramą; ir (arba)

2. iki 0,6 proc. – politinėms partijoms, įregistruotoms Juridinių asmenų registre, kurios atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra; ir (arba)

3. iki 0,6 proc. – profesinėms sąjungoms ir (arba) profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą.

Teikdami prašymus už 2018 m. mokestinį laikotarpį gyventojai galėjo skirti didesnes procentines pajamų mokesčio dalis (2 proc. – paramos gavėjams, 1 proc. – politinėms partijoms ir 1 proc. – profesinėms sąjungoms ar profesinių sąjungų susivienijimams). Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vykdant už 2019 m. mokestinį laikotarpį gyventojų pateiktus prašymus sumažės faktiškai pervedama pajamų mokesčio suma. Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2019 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gyventojų gautų pajamų pervestinas pajamų mokesčio procentinis dydis sumažintas todėl, kad pagal nuo 2019 m. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo pakeitimus darbo užmokestis yra indeksuojamas padidinant bruto darbo užmokestį 1,289 karto. Atitinkamai, pagal nuo 2019 m. mokestinio laikotarpio įsigaliojusį Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 6 straipsnį, gyventojo pajamos gali būti apmokestinamos ne tik 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, bet ir, priklausomai nuo pajamų rūšies, 15 arba 20 proc. bei 20 arba 27 proc. pajamų mokesčio tarifu. Todėl vien dėl procentinių skirtinos pajamų mokesčio dalies dydžių sumažėjimo paramos gavėjams faktiškai pervedama pajamų mokesčio suma nesumažės.

Gyventojai, teikę prašymus už 2018 m. mokestinį laikotarpį ir nurodę, kad pagal tokius prašymus pajamų mokesčio dalis turi būti skiriama vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, vien dėl pasikeitusių procentinių pajamų mokesčio dalies dydžių pateiktų prašymų tikslinti neprivalės.

        Prašymo užpildymas ir pateikimas:

Prašymo forma ir jo užpildymo bei pateikimo tvarka yra patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-45[1]. Tinkamai užpildytas prašymas už 2019 metus turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 20 dienos.

Skiriant pajamų mokesčio dalį, užpildomi prašymo E1-E5 laukeliai, 6S ir (ar) 7S, ir (ar) 9S laukelis (laukeliai), atsižvelgiant į tai, kam yra skiriama pajamų mokesčio dalis, o E1 laukelyje turi būti įrašomas pajamų mokesčio dalies gavėjo tipas.

Paramos gavėjų statusą turinčių juridinių asmenų, įskaitant profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus, taip pat meno kūrėjų, politinių partijų duomenys skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu: https://www.vmi.lt/cms/paramos-gaveju-duomenys1.

Gyventojo pateiktas prašymas nenagrinėjamas, jeigu jis pagal GPMĮ 27 straipsnį turėjo pateikti Metinę pajamų deklaraciją, tačiau iki nustatyto termino to nepadarė.

 

Ar ir šiais metais galima skirti pajamų mokesčio dalį keleriems ateinantiems metams?

Vienu prašymu ir toliau bus galima skirti pajamų mokesčio dalį penkerius mokestinius laikotarpius. Už 2019 m. laikotarpį teikiamu prašymu gyventojas galės paskirti pajamų mokesčio dalį ne tik nuo 2019 m. gautų, bet ir nuo 2020, 2021, 2022 bei 2023 m. gautinų apmokestinamų pajamų.

 

Ar vienu prašymu galima paremti kelis paramos gavėjus?

Prašyme galima nurodyti:

  • skiriant iki 1,2 procento — daugiau nei vieną paramos gavėju esantį juridinį asmenį (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), ir (ar) meno kūrėją (meno kūrėjus). Bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 1,2 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento politinei partijai — daugiau kaip vieną politinę partiją, tačiau bendra politinėms partijoms skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento profesinei sąjungai (ir) ar profesinių sąjungų susivienijimui — daugiau kaip vieną profesinę sąjungą ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimą, tačiau bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento.

 

Prašymo pateikimo būdai:

Prašymai gali būti teikiami elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), įteikti tiesiogiai VMI darbuotojui ar atsiųsti klasikiniu paštu.

Priemonės, skirtos prašymą pateikusio asmens identifikavimui:

1) prašymą tiesiogiai VMI darbuotojui teikiantis gyventojas kartu turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) kai prašymą tiesiogiai VMI darbuotojui teikia gyventojo atstovas, jis turi pateikti savo asmens tapatybės dokumentą ir notaro išduotą įgaliojimą, patvirtinantį atstovavimą gyventojui (visiems atstovaujamiems gyventojams), pageidaujančiam skirti pajamų mokesčio dalį;

3) kai prašymus gyventojų atstovas siunčia paštu, prie jų turi būti pridėti notaro išduoti įgaliojimai, patvirtinantys atstovavimą gyventojams.

Prašymai paštu siunčiami VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyriui adresu: Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai.

Prašymai turi būti teikiami asmeniškai arba įstatymų nustatyta tvarka per atstovą. Todėl pluoštais atsiųsti paštu ar teikiami tiesiogiai VMI darbuotojui prašymai nebus nagrinėjami, jeigu kartu nepridėti atstovavimą kiekvienam gyventojui, kurio prašymas teikiamas, patvirtinantys dokumentai. Atstovavimą patvirtinantys dokumentai yra būtini siekiant identifikuoti prašymą teikiantį asmenį. Neidentifikavus prašymą teikiančio gyventojo ar jo atstovo, atsiranda galimybė neteisėtai pasinaudoti asmens duomenimis ir gyventojo vardu be jo žinios paskirti jo mokėtą / nuo jo pajamų išskaičiuotą pajamų mokesčio dalį.

Svarbu: nuo 2022 m. sausio 1 dienos, t. y. skiriant pajamų mokesčio dalį už 2021 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, bus nagrinėjami tik elektroniniu būdu per VMI prie FM Elektroninio deklaravimo sistemą pateikti prašymai.

 


[1] Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. V-45 „Dėl prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomos lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-4519

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2019 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2019 m. gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Kas gali susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie 2019 metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, bet nepasinaudojo metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – metinis NPD).

Pavyzdžiui, pasinaudoti metiniu NPD gali gyventojai, dirbę ne visus 2019 metus, arba tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams buvo pateikę prašymus taikyti ne visus metus.

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių nebuvo pritaikyti didesni (308 ar 353 eurų) mėnesio NPD.

Mėnesio NPD 2019 m. galėjo būti taikomas gyventojams, kurių darbo užmokestis su priedais ir priemokomis nesiekė 2 555 eurų (pasiekus 2 555 Eur, NPD lygus 0), o metinis NPD – gyventojams, kurių metinės pajamos* yra mažesnės nei 30 660 eurų. Jeigu mėnesio darbo užmokestis ir metinės pajamos buvo mažesnės už šias sumas, o prašymai taikyti NPD darbdaviui nebuvo pateikti arba buvo pateikti ne visus metus, tai gyventojai metinį NPD prisitaikyti ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką gali, deklaruodami metines pajamas.

* Į metines pajamas metinio NPD taikymo tikslu neįskaičiuojamos neapmokestinamosios  pajamos, išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

Kadangi apskaičiuojant metinį NPD, yra atsižvelgiama ne tik į gauto darbo užmokesčio sumą, bet į bendrą metinių pajamų sumą (išskyrus atvejus, kai metinis NPD taikomas riboto darbingumo asmenims), metinis NPD gali sumažėti ir dėl to gyventojui atsirasti pareiga sumokėti pajamų mokestį.

Apskaičiuoti taikytiną metinį NPD, taip pat ir mėnesio NPD gyventojai gali, pasinaudoję VMI prie FM interneto svetainėje skelbiamomis skaičiuoklėmis:

metinio NPD skaičiuokle - https://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle;

mėnesio NPD skaičiuokle - https://www.vmi.lt/cms/web/guest/menesinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle12.

Papildomas NPD už auginamus vaikus netaikomas nuo 2018 m., vietoje jo yra mokamos periodinės Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytos vaiko išmokos;

2. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2019 metais mokėjo:

2.1. gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.2. pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.3. papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos;

2.4. už profesinį mokymą ir / ar studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

2.5. palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

2.6. už savo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, suteiktas lengvojo automobilio remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, sumos už apdailos (remonto) darbus ir auklių paslaugas, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 27 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, gyvybės draudimo įmokų ir / ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų, o išlaidų suma už apdailos (remonto) darbus ir / ar auklių paslaugas – 2000 eurų.

Kaip susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. 2019 m. pajamoms deklaruoti ir pajamų mokesčiui apskaičiuoti yra skirta Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“; toliau – pajamų mokesčio deklaracija).

Pajamų mokesčio deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2019 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, išskyrus priskirtas neapmokestinamosioms nedeklaruojamoms pajamoms, nurodytas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Šiais metais Elektroninio deklaravimo sistemoje bus įdiegta nauja pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys. Ši priemonė iš esmės pakeis pajamų deklaravimą: vietoje įprasto deklaracijos formos užpildymo bus paprastesnis deklaravimo procesas klausimų ir atsakymų principu.

Gyventojai 2019 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas turi pateikti iki š. m. liepos 1 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, deklaraciją privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos, vadinasi,  2019 m. atvykę į Lietuvą, 2019 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š. m. liepos 1 d. pateiktą 2019 m. pajamų mokesčio deklaraciją, grąžinama iki 2020 m. liepos 31 d., o pagal  pateiktas po š. m. liepos 1 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Gyventojas, nepasinaudojęs mokesčio lengvatomis 2018 m. ar ankstesniais metais, gali jomis pasinaudoti, 2020 metais pateikdamas ar patikslindamas 2018 m., 2017 m., 2016 m. ar 2015 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas.

Pasitikslinti lengvatų taikymo klausimais galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba atvykus į gyventojus aptarnaujantį apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos padalinį.