VMI

 

Naudotų automobilių prekybos sektorius jau keletą metų yra viena iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prioritetinių veiklos sričių. Siekiant apsaugoti gyventojus nuo mokesčių grobstymu užsiimančių nesąžiningų naudotų transporto priemonių pardavėjų, taikomos įvairios priemonės. Viena iš jų – nuo gegužės 1 d. įsigaliojusi automobilio savininko deklaravimo kodo (toliau – SDK) sistema. Visgi dalis gyventojų dar sutinka pasirašyti suklastotas užsienietiškas pirkimo-pardavimo sutartis, taip ne tik padėdami nesąžiningiems verslininkams nuslėpti mokesčius, bet ir įsiveldami į nemalonias istorijas.

„Nauja transporto priemonių savininkų deklaravimo sistema padės mokesčių administratoriui efektyviau kovoti su viena didžiausių šio sektoriaus blogybių – pasislėpusiais tarpininkais, kurie gyventojus įvelia ne tik į mokesčių vengimo schemas, bet ir priverčia niekuo dėtus pirkėjus prisidėti prie dokumentų klastojimo“, - sako VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius. Pasak jo, sutikdamas pasirašyti „kauferį“ gyventojas taip pat netenka visų garantijų dėl automobilio kokybės, automobilio pirkėjui gali tekti paaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes, atsakyti už disponavimą suklastotais dokumentais. „Naudotų automobilių pirkėjai turėtų žinoti grėsmes, kylančias iš to, kad sandoris baigiamas pasirašant suklastotą užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį. Perkant automobilį iš Lietuvos Respublikos piliečio reikėtų patikrinti, ar transporto priemonė turi SDK ir jis yra teisingas, o ne pasirašinėti užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, tarsi automobilį įsigijus tiesiogiai iš užsieniečio“, - primena R. Puncevičius.

VMI primena, kad iki rugsėjo 1 d. taikomas tolerancijos laikotarpis, kurio metu kontroliuojančios institucijos sieks ne bausti, o įspės, padės ištaisyti klaidas, suteiks informacijos apie naująją transporto priemonių savininkų registravimo tvarką. Tai nereiškia, kad kontroliuojančios institucijos neatlieka patikrinimų. Vykdomos plataus spektro kontrolės priemonės – tikrinami autovežiai, keliuose stabdomos pavienės transporto priemonės. Specialistai lankosi automobilių turgavietėse ir kitose pardavimo vietose, atlieka skelbimų analizę internetiniuose portaluose. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su policija, Muitinės departamentu, Lietuvos transporto saugos administracija jau atlikta 19 patikrinimų keliuose. Atliekant patikrinimus pardavimo aikštelėse, patikrinta kiek daugiau nei 2,1 tūkst. automobilių. Apie 1 tūkst. automobilių turėjo skelbiamą SDK kodą. Pardavėjai, neskelbiantys SDK, informuoti apie daromą pažeidimą.

Aktyviai dirbama ir internetinėje erdvėje. Šiuo metu VMI specialistai jau identifikavo daugiau nei 1,5 tūkst. asmenų, įvairiuose skelbimų portaluose patalpinusių per 2,5 tūkst. skelbimų ir juose nenurodžiusių SDK. Internetiniuose skelbimuose SDK kodo nenurodę asmenys artimiausiu metu sulauks skambučių iš automatinio skambintuvo, primenančių apie prievolę skelbimuose nurodyti SDK.

Pastaraisiais metais, naudotų automobilių prekybos sektoriaus kontrolei VMI skyrė išskirtinį dėmesį. 2018 - 2020 m. atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 4,8 mln. eurų papilomai mokėtinų mokesčių. Remiantis Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro ir Kauno technologijos universiteto atliktu 2018 metų Lietuvos PVM atotrūkio vertinimu, automobilių prekybos srityje PVM atotrūkis siekė 38 mln. eurų.

Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais galima sužinoti paskambinus Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882  (+370 5 260 5060 skambinant iš užsienio). Nuotolinės paslaugos gyventojams teikiamos paskambinus telefonu 8 5 2191 777. Savarankiškai aktualią informaciją, paaiškinimus, atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt ir VMI vaizdo kanale.  Aktuali informacija skelbiama ir oficialiame VMI socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje: www.facebook.com/Valstybinemokesciuinspekcija.

 

 

#

Išsamesnė informacija žurnalistams:

Tadas Bružas,

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

tel.: +370 37 405 373, +370 682 31568; el. p. [email protected]