VMI

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 38³, 40², 56² straipsniais įstatymą Nr. XIII-2694, kuriuo nustatytos naujos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) teisinio reguliavimo nuostatos.

1. Turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės.

  Siekiant, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, PMĮ nustatytos turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės. Taip siekiama užtikrinti, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, t. y. būtų apmokestinamas iškelto (perkelto) turto ekonominės vertės prieaugis. Šių taisyklių įgyvendinimui PMĮ  papildytas nauju 40² straipsniu bei 2 straipsnio 39¹ dalimi, kuriose nustatyta, kad turto perkėlimu būtų laikoma operacija, kai vieneto turtas, naudojamas vieneto Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti užsienio valstybėje vykdomai veiklai.

Turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės taikomos šiais atvejais:

1.  Lietuvos vienetas priskiria turtą užsienio valstybėje per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai, o turto savininkas nesikeičia;
2. užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, priskiria turtą savo vykdomai veiklai kitoje užsienio valstybėje, o turto savininkas nesikeičia;
3. Lietuvos vienetas perkelia Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą į užsienio valstybę, išskyrus atvejus, kai turtas, kuris buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, toliau naudojamas užsienio vieneto per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai Lietuvos Respublikoje;
4. užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, perkelia Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą į užsienio valstybę.

Turto perkėlimo momentu vienetas pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas, kurias sudaro perkelto turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas. Jeigu perkeliamas vieneto turtas, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija buvo skaičiuojami pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas, to turto įsigijimo kaina mažinama jo nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

Turto perkėlimo apmokestinimas netaikomos turto perkėlimui trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas (avansas), arba siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pakeistą  PMĮ 12 straipsnio 15 punktą, turto perkėlimo atvejais pelno mokesčio lengvata akcijų perleidimui netaikoma.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turtas perkeliamas į Lietuvos Respubliką ir šis turto perkėlimas apmokestinamas užsienio valstybėje įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/1164 5 straipsnio nuostatas, šio turto įsigijimo kaina yra tikroji jo rinkos kaina, pripažinta turto perkėlimo į Lietuvos Respubliką momentu (PMĮ 14 str. 7 d.).

1.1.2. Mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo taisyklės.

PMĮ nustatyti mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo principai ir taisyklės. Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą tvirtins Lietuvos Respublikos finansų ministras. 

Mokestinės tvarkos neatitikimu laikoma situacija, kai dėl skirtingo finansinių priemonių, pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse įvyksta:

• dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas – asocijuotų asmenų arba pagal struktūrinį susitarimą atlikto mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose valstybėse arba
• mokėjimo sumos atskaitymas, bet ši suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas – vienoje valstybėje mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, o kitoje – neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas.

PMĮ, atsižvelgiant į mokestinės tvarkos neatitikimo pobūdį, įtvirtinamos šios mokestinės tvarkos neatitikimus neutralizuojančios taisyklės:

• vieneto mokesčio bazei priskiriama bet kokia gauta mokėjimo suma, kuri, jeigu yra mokestinės tvarkos neatitikimas, atskaitoma mokėjimo valstybėje, tačiau neįtraukiama į pajamas taikant PMĮ nuostatas (PMĮ 4 str. 6 d. 3 p.);
• kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų dviejose valstybėse, neleidžiamiems atskaitymams priskiriama vieneto mokėjimo suma, atskaitoma iš pajamų užsienio valstybėje (PMĮ 31 str. 3 d.);
• kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų vienoje valstybėje, kai mokėjimo suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas kitoje valstybėje, vieneto atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 str. 4 d.);
• tuo atveju, kai Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju vienoje ar keliose užsienio valstybėse ir dėl šios priežasties Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose ar daugiau valstybių, toks Lietuvos vieneto atliktas mokėjimas priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 str. 5 d.);
• vieneto mokėjimas, kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai, sudarant asocijuotų asmenų tarpusavio sandorį ar kelis sandorius, arba pagal struktūrinį susitarimą finansuojamos užsienio valstybėje atskaitomos išlaidos ir tai lemia mokestinės tvarkos neatitikimą, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams, išskyrus atvejus, kai vienoje iš valstybių, susijusių su asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu ar keliais sandoriais arba struktūriniu susitarimu, panaikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės neleidžiant atskaityti mokėjimo sumos arba ją įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas (PMĮ 31 str.  6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad mokestinės tvarkos neatitikimai gali atsirasti ir tarp to paties vieneto dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių skirtingose valstybėse, teisinio aiškumo tikslais papildyta PMĮ 2 straipsnyje apibrėžta susijusių asmenų sąvoka – nustatyta, kad susijusiais asmenimis laikomos vienetas ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę, taip pat vieneto nuolatinės buveinės, vieneto nuolatinė buveinė ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę.

Taip pat, patikslintas susijusių asmenų apibrėžtyje nustatytas akcijų (dalių, pajų) valdymo reikalavimas procentine išraiška, įtraukiant ir 25 proc. akcijų valdymą. Be šių pakeitimų, atsižvelgiant į praktikoje kylančius sąvokos taikymo sunkumus, susijusių asmenų sąvoka patikslinta – nustatyta, kad vienetas ir kito vieneto, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę, dalyviai ir jų giminaičiai laikomi susijusiais, jei tie dalyviai turi 25 proc. ar daugiau akcijų (pajų, dalių) tame kitame vienete.

1.2. Teisinio aiškumo tikslais patikslinta nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotų pagal PMĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, atskaitymo ir perkėlimo kitiems vienetų grupės vienetams tvarka.

Nuostoliai, patirti dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę, gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius neribotai, tačiau gali būti dengiami tik pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalimi (PMĮ 30 str. 4 d.).

Išlaikant teisinio reguliavimo nuoseklumą, patikslintos ir nuostolių tarp vienetų grupės vienetų perkėlimo sąlygos, aiškiai nustatant, kad kitam vienetų grupės vienetui perduotų mokestinių nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotų pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę, suma gali būti sumažinta tik pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma (papildytas PMĮ 56¹ straipsnis 2¹ dalimi).

1.3. Nustatyta galimybė Lietuvos vieneto nuolatinėms buveinėms perduoti nuostolius ir atskaityti juos iš Lietuvos vieneto pajamų.

PMĮ papildytas nauju 56² straipsniu, kuriame nustatyta galimybė Lietuvos vieneto nuolatinėms buveinėms perduoti nuostolius ir atskaityti juos iš Lietuvos vieneto pajamų. Atsižvelgiant į tai, panaikinta PMĮ įstatymo 30 str. 6 dalyje esanti nuostata, pagal kurią Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostolių negalima perkelti.

Lietuvos vienetas nuolatinės buveinės perduotus nuostolius atskaityti iš pajamų gali tuo atveju, jeigu:

1)  nuolatinei buveinei priskirtas pelnas apmokestinamas Europos Sąjungos valstybėje narėje 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL 2009 L 310, p. 34), 3 straipsnio c punkte nustatytu mokesčiu ir

2) yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius valstybėje, kurioje yra nuostolius perduodanti nuolatinė buveinė, ir

3) nuolatinės buveinės perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal PMĮ nuostatas.

1.4. Praplėsta rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoka, numatant, kad jais gali būti ir subjektai, kurie investavimui pritraukia ir (arba tik) viešąsias lėšas. 

Be to, PMĮ papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad rizikos ir privataus kapitalo subjektai gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir tais atvejais, kai jų daugiau nei 70 proc. investicijų sudaro ne tik investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, bet ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.

2. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, nustatytas papildomas kredito įstaigų apmokestinamojo pelno apmokestinimas (PMĮ papildytas nauju PMĮ 38³ straipsniu).

2.1. Kredito įstaigų apmokestinamojo pelno dalis, viršijanti 2 000 000 Eur,  apmokestinama taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.

Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą). Apskaičiuojant apmokestinamą kredito įstaigų pelną, į PMĮ  IX¹ir X¹ skyrių nuostatas neatsižvelgiama. Be to, šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai.

2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito įstaigos nuo 2020 metų moka ir avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos.

Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną (jeigu mokestinis laikotarpis kalendoriniai metai – 2020 m. deklaracija pateikiama iki 2020-03-16). Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną.

Kredito įstaigų papildomas avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną.