Praneštini tarpvalstybiniai susitarimai (DAC6)

Įgyvendinant 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos (ES) 2018/822 nuostatas dėl informacijos mainų apie tarpvalstybinius susitarimus, 2019 m. liepos 16 d. priimtas LR mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas. Įstatymas papildytas  612 straipsniu, kurio nuostatos numato prievolę tarpininkams, t. y., subjektams, kurie rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, teikia jį įgyvendinti arba jį administruoja, taip pat teikia kitiems asmenims pagalbą, paramą ar konsultacijas dėl anksčiau paminėtų veiksmų, teikti žinomą, turimą ir valdomą informaciją VMI prie FM apie susitarimus, turinčius tarpvalstybinių požymių.

Informacijos mainų apie tarpvalstybinius susitarimus taisykles reglamentuoja VMI prie FM viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas NR. VA-109 „Dėl Privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų įgyvendinimo ir praneštinus tarpvalstybinius susitarimus identifikuojančių požymių nustatymo taisyklių" patvirtinimo“.

Daugiau informacijos rasite čia.

Registracijos numeris KM2615

Ši informacija skelbiama:
Praneštini tarpvalstybiniai susitarimai (DAC6)

Aspektas

Komentaras

DAC6 tikslai

Informacijos apie tarpvalstybinius su mokesčiais susijusius susitarimus gavimas, siekiant laiku apriboti galimai agresyvaus mokesčių planavimo schemų projektavimą, rinkodarą ir įgyvendinimą.

Kokius mokesčius apima?

Apima visus mokesčius, išskyrus PVM, muito mokestį, akcizus ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas.

Kas yra tarpvalstybinis susitarimas?

Tarpvalstybinis susitarimas – tai bet koks susitarimas:

  • susijęs su keliomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės) arba

  • valstybe nare ir trečiąja valstybe;

  • ir atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:

  1. ne visi susitarimo dalyviai yra rezidentai mokesčių tikslais toje pačioje jurisdikcijoje;

  2. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai tuo pačiu metu yra rezidentai mokesčių tikslais daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

  3. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per toje pačioje jurisdikcijoje esančia nuolatinę buveinę, o susitarimas apima dalį tos nuolatinės buveinė verslo veiklos arba visą jos veiklą;

  4. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo veiklą, nebūdama (-i) rezidentu (-ais) mokesčių tikslais arba neįsteigęs (-ę) toje jurisdikcijoje esančios nuolatinės buveinės;

  5. toks susitarimas gali turėti poveikį automatiniams informacijos mainams arba tikrojo naudos gavėjo tapatybės nustatymui.

Pareiga pranešti kyla, tada, kai susitarimas yra;

  • tarpvalstybinis, ir

  • atitinka bent vieną iš Taisyklių IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų požymių.

Apie nacionalinius vidaus sutarimus pranešti nereikia.

Praneštinas tarpvalstybinis susitarimas

Tarpvalstybinis susitarimas, kuris atitinka bent vieną ar kelis požymius, kurių buvimas rodo, kad esama galimos mokesčių vengimo rizikos.

Praneštinų tarpvalstybinių susitarimų rūšys

Rinkai skirtas susitarimas – parengtas, siūlomas rinkoje, paruoštas įgyvendinti arba pateiktas įgyvendinti, be būtinybės iš esmės jį pritaikyti.

Individualizuotas susitarimas – parengtas konkrečiam mokesčių mokėtojui, todėl nėra skirtas rinkai susitarimas.

 

 

Požymiai

Požymiai skirstomi į tuos, kuriems esant būtina vertinti ir pagrindinės naudos kriterijų ir tuos, kuriems esant pagrindinės naudos kriterijaus vertinti nereikia.

 

 

Pagrindinės naudos kriterijus

Jis yra, jei įmanoma nustatyti, kad pagrindinė nauda arba viena iš pagrindinių naudų, kurių, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktus ir aplinkybes, galima pagrįstai tikėtis iš susitarimo, yra mokestinės naudos gavimas.

Požymiai, kuriems būtinas pagrindinės naudos kriterijus;

Bendrieji požymiai:

Konfidencialumo sąlyga;

Sėkmės mokestis;

Standartizuota, nereikalaujanti individualaus pritaikymo schema.

Specialieji požymiai:

Nuostolių panaudojimas mokestinių pajamų mažinimui, įsigyjant nuostolingą įmonę;

Pajamų konvertavimas į kapitalą, dovanas ar kitų kategorijų pajamas, kurios neapmokestinamos ar apmokestinamos mažesniu tarifu;

Žiediniai lėšų pervedimo sandoriai, įtraukiant tarptautinius dirbtinus subjektus.

Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniais sandoriais:

Atskaitomi tarpvalstybiniai mokėjimai asocijuotoms įmonėms, kurių gavėjams netaikomas joks pelno mokestis arba taikomas nulinis arba beveik nulinis mokesčio tarifas, arba gautoms pajamos taikomas lengvatinis mokesčių režimas.

Požymiai, kuriems esant, tarpvalstybinis susitarimas tampa praneštinu (netaikomas pagrindinės naudos kriterijus)

Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniai sandoriais:

- atskaitomi tarpvalstybiniai mokėjimai asocijuotoms įmonėms, kurių gavėjas:

  • nėra rezidentas jokioje jurisdikcijoje;

  • yra trečiose nebendraujančiose jurisdikcijose.

- turto nusidėvėjimas atskaitomas daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

- prašoma atleidimo nuo dvigubo apmokestinimo daugiau nei vienoje jurisdikcijoje:

- perkeliamas turtas į jurisdikciją, kurioje turto apmokestinamoji vertė labai skiriasi.

Specialieji požymiai, susiję su automatiniais informacijos mainais ir tikrąja nuosavybe:

- vengimas teikti informaciją apie finansines sąskaitas pagal ES teisės aktų ar kitų susitarimų (įskaitant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis) reikalavimus:

  • pritaikant finansinių sąskaitų substitutus;

  • perkeliant finansines sąskaitas į jurisdikcijas, kurios nevykdo informacijos mainų;

  • pajamas / kapitalą perkvalifikuojant į produktus / mokėjimus, kuriems netaikomi informacijos mainai;

  • modifikuojant / perkeliant finansines įstaigas / jose esančias sąskaitas ir turtą taip, kad nebūtų taikomas informacijos teikimo mainams reikalavimas;

  • naudojantis juridiniais subjektais, susitarimais, struktūromis sąskaitos turėtojams ar kontroliuojantiems asmenims panaikinant prievolę teikti informaciją;

  • sudarant susitarimus, pažeidžiančius finansų įstaigų pranešimo apie finansines sąskaitas procedūras ar išnaudojant procedūrų spragas, naudojantis jurisdikcijomis, kuriose netinkamai taikomos kovos su pinigų plovimu priemonės, neužtikrinami skaidrumo reikalavimai.

- tarpvalstybinės neskaidrios teisinės ar tikrosios nuosavybės grandinės naudojimas, slepiant tikrųjų savininkų tapatybę, pasinaudojant asmenimis, juridiniais vienetais ar struktūromis, kurie:

  • nevykdo faktinės ekonominės veiklos,

  • yra kitoje, nei tikrojo savininko gyvenamosios vietos jurisdikcijoje ir

  • galutinių tikrųjų savininkų nustatyti neįmanoma.

Specialieji požymiai, susiję su sandorių tarp asocijuotų narių kainodara:

- vienašališkas apsaugos taisyklių naudojimas;

- sunkiai įvertinamo nematerialiojo turto perdavimas asocijuotoms įmonėms;

- tarpvalstybinis funkcijų / rizikos / turto perdavimas grupės viduje, trejų metų laikotarpiu lemiantis perleidėjo planuojamų metinių pajamų neatskaičius palūkanų mažėjimą 50 proc.

Kas yra suinteresuotas mokesčių mokėtojas?

Asmuo:

  • kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba

  • kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba

  • kuris pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą.

Kas teikia informaciją?

Tarpininkai, kai tarpininko nėra (tarpvalstybinis susitarimas rengiamas be tarpininkų arba tarpininkai veikia ne ES valstybėje narėje) – pats suinteresuotas mokesčių mokėtojas.

Kas yra tarpininkas?

Asmuo:

  • kuris rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja;

  • kuris tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems teikia pagalbą, paramą ar konsultacijas, susijusias su susitarimo rengimu, siūlymu rinkoje, įgyvendinimo organizavimu, pateikimu jį įgyvendinti arba jo administravimu.

Kas gali būti tarpininku?

Fizinis / juridinis asmuo:

  • LR nuolatinis gyventojas arba Lietuvos apmokestinamasis vienetas;

  • LR veikiantis per nuolatinę buveinę ar bazę;

  • įsisteigęs LR arba jam taikomi nacionaliniai teisės aktai;

  • Lietuvoje registruotas profesinės asociacijos, teikiančios teisines ,mokesčių konsultavimo paslaugas, narys.

Jei yra keli tarpininkai ar suinteresuoti mokesčių mokėtojai?

Jei apie susitarimą jau pranešta, pakartotinai pranešti tarpininkui ar suinteresuotam mokesčių mokėtojui nereikia, jei jis yra informuotas apie tokį pranešimą ir turi jam suteiktą unikalų praneštiną tarpvalstybinį susitarimą identifikuojantį numerį.

Kaip duomenys teikiami?

Duomenys teikiami dviem būdais:

Kada duomenys teikiami?

Iki 2021-02-28 – data iki kada VMI prie FM turi būti pateikti 2018-06-25 – 2020-06-30 laikotarpio praneštini tarpvalstybiniai susitarimai.

Nuo 2021-01-01 praneštini tarpvalstybiniai susitarimai turi būti pateikiami per 30 dienų nuo jų parengimo ar pateikimo įgyvendinti arba nuo atliktų įgyvendinimo veiksmų, atsižvelgiant į tai, kas vyksta pirmiau (įtraukiant ir 2020-07-01 – 2020-12-31 laikotarpio praneštinus tarpvalstybinius susitarimus).

2021-04-30 – pirmojo automatinio apsikeitimo informacija tarp mokesčių administracijų data.

Kartą per ketvirtį tarpininkai pateikia periodinį pranešimą, kuriame pateikia atnaujintą informaciją apie rinkai skirtus tarpvalstybinius susitarimus (pirmoji ataskaita iki 2021-04-30).

Kartą per kalendorinius metus suinteresuoti mokesčių mokėtojai, dalyvaujantys tarpvalstybiniame susitarime, apie kurį buvo pranešta, privalo iki kalendorinių metų pabaigos pateikti VMI prie FM informaciją, kad susitarimu tais metais naudojosi (-asi).

Kokia atsakomybė už informacijos nepateikimą?

Informacijos pateikimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 820 Eur iki 5 590 Eur, pakartotinis pažeidimas – nuo 3 770 Eur iki 6 000 Eur (ANK 188 (1) str.)

Teisės aktai
LRS MAĮ