STI
DĖL UKRAINOS PILIEČIŲ IR JŲ ŠEIMOS NARIŲ, PASITRAUKUSIŲ IŠ UKRAINOS Į LIETUVĄ DĖL KARINIŲ VEIKSMŲ UKRAINOJE, LIETUVOJE IŠBŪTŲ DIENŲ APSKAIČIAVIMO
Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-1438
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr.1K-106 (toliau – Įsakymas) pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 300, kuriuo patvirtintos Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklės.
Įsakymu nustatyta, kad apskaičiuojant užsieniečių - Ukrainos piliečių, jų šeimos narių ir asmenų be pilietybės, pasitraukusių iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, į Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių 3 punkte nurodytą laikotarpį neįskaičiuojamas pasitraukusio užsieniečio Lietuvoje išbūtas laikotarpis nuo jo užsiregistravimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dienos iki kol Ukraina patiria karo nusikaltimus (kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“, ir jo pakeitimus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“).
Kadangi vienas iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 4 straipsnyje nustatytų kriterijų iš užsienio į Lietuvą atvykusį gyventoją pripažinti nuolatiniu Lietuvos gyventoju yra asmens Lietuvoje išbūtų dienų skaičius, tai į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos šis kriterijus nebus taikomas nuo užregistravimo Migracijos departamente dienos iki karo nusikaltimų Ukrainoje vykdymo pabaigos (t. y. vien tik dėl mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus, tokie asmenys netaps nuolatiniais Lietuvos gyventojais).
Į Lietuvą nuo karo veiksmų pasitraukę Ukrainos gyventojai dėl mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus nuo užsiregistravimo Migracijos departamente dienos iki karo nusikaltimų Ukrainoje vykdymo pabaigos nebus laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais, todėl tais atvejais, jeigu tokie asmenys tuo laikotarpiu neturės asmeninių, ekonominių ir socialinių interesų daugiau Lietuvoje, negu užsienyje (t. y. nebus laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal kitus kriterijus, naudojamus rezidavimo statusui vertinti), kaip Ukrainos rezidentai neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje nuo pajamų, gautų ne iš šaltinio Lietuvoje, kai mokestiniu laikotarpiu:
1) vykdys individualią veiklą Lietuvoje ir individualios veiklos pajamas gaus pagal iki atvykimo į Lietuvą sudarytus sandorius, kadangi tokios pajamos nebus priskiriamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinei bazei Lietuvoje (individualios veiklos pajamos, gautos pagal sandorius, sudarytus gyventojams jau atvykus į Lietuvą, priskirtinos nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinei bazei Lietuvoje);
2) dirbs Lietuvoje, tačiau darbo užmokestį gaus iš Ukrainos ar kitos užsienio įmonės, nevykdančios veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje (nesvarbu, kiek dienų išbus Lietuvoje). Pagal Lietuvos ir Ukrainos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatas nuolatiniam Ukrainos gyventojui nuo už darbą Lietuvoje iš Ukrainos ar kitos užsienio valstybės įmonės ne per jos nuolatinę buveinę Lietuvoje gautas darbo užmokestis apmokestinamas Lietuvoje, jeigu toks darbuotojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas ar ilgiau. Įsakyme nustatyta, kad dėl karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams nuo užregistravimo Migracijos departamente dienos iki karo nusikaltimų Ukrainoje vykdymo pabaigos neturi būti skaičiuojamos faktiškai Lietuvoje išbūtos dienos. Todėl, neatsižvelgiant į Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, Ukrainos rezidentams neatsiras prievolės mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje nuo už darbą Lietuvoje iš Ukrainos įmonės ar kitos užsienio valstybės įmonės ne per nuolatinę buveinę Lietuvoje gauto darbo užmokesčio;
3) iš Ukrainos įmonių ar kitų užsienio valstybių rezidentų gaus dividendus, palūkanas, nekilnojamojo turto nuomos ar kitos rūšies pajamų (nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos ne iš šaltinio Lietuvoje, pagal GPMĮ nėra pajamų mokesčio objektas).
This website uses cookies. Required cookies are set automatically and do not require your consent. You may also agree to the use of other cookies. You can revoke your consent at any time by changing your web browser settings and deleting the saved cookies. More information Cookie policy; Privacy policy.
Used for the smooth operation of the site and enables the basic functions of the site. Without these cookies, the website cannot function properly.
Collects statistical information about the use of the site and is used to improve your browsing experience.