Dažniausiai daromos mokestinės SVV klaidos

Nr.

Pažeidimas

Rekomendacijos

Teisės aktai, kuriais rekomenduojame vadovautis

Apskaitytas, bet nedeklaruotas pardavimo PVM (PVMĮ II skyrius)

Apskaitoje apskaitytas, tačiau nedeklaruotas pardavimo PVM.

Šis pažeidimas kyla dėl nesutapimų tarp įmonės finansinės apskaitos ir VMI pateiktos PVM deklaracijos forma FR0600. Vadovaujantis PVMĮ 14 straipsniu, reglamentuojančiu apmokestinimo momentą, prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM atsiranda išrašius PVM sąskaitą-faktūrą (14 str. 1 d.). Kai sąskaita neišrašyta, prievolė atsiranda įvykus tam įvykiui, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama / paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis (14 str. 2 d.). Prievolė apskaičiuoti PVM nuo gauto avanso atsiranda tada, kai prekės bus perduotos arba paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo avanso gavimo dienos (14 str. 4 d.). Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad i.SAF išrašomų sąskaitų registro duomenys  sutaptų su PVM deklaracijos forma FR0600 atitinkamais laukeliais: 29, 30, 31.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ);

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.

Nepagrįsta PVM atskaita ir mišri veikla (PVMĮ VII skyrius)

Nepagrįsta PVM atskaita dėl įtrauktų dokumentų, kuriuose įformintos ūkinės operacijos nevyko arba vyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.

Šis pažeidimas fiksuojamas, kai PVM atskaita pritaikoma sandoriams, kurie faktiškai neįvyko arba vyko kitokiomis sąlygomis, nei nurodyta dokumentuose (pvz., PVM atskaita pagal sąskaitas faktūras, kurias išrašė juridinis vienetas, nevykdantis veiklos). Prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti finansinės apskaitos dokumentuose. Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas finansinės apskaitos dokumentuose. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo vertinti operacijos realumą, nes pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, ūkinė operacija turi būti įvykusi dokumente nurodytomis sąlygomis. Rekomenduojama kaupti papildomus įrodymus (transporto važtaraščius (CMR), sutartis, susirašinėjimus su verslo partneriais, atliktų darbų aktus ir kt.) bei tikrinti sandorių šalių PVM mokėtojų statusą VMI „Informacija apie mokesčių mokėtojus“ arba VIES sistemoje ES sandorių atveju.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas.

Nepagrįsta PVM atskaita dėl kitų priežasčių, įskaitant vykdomus Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus, kurie nėra PVM objektas.

Šis pažeidimas atsiranda, kai į PVM atskaitą įtraukiamas pirkimo PVM už prekes ar paslaugas, skirtas veiklai, kuri pagal PVMĮ nėra PVM objektas, pavyzdžiui, nekomerciniams ES paramos projektams ar veiklai iš gautų dotacijų.

Vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi, PVM atskaita galima tik tada, kai įsigijimai naudojami PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui vykdyti. Jei projektas finansuojamas dotacijomis ir negeneruoja PVM apmokestinamų pajamų, pirkimo PVM negali būti įtraukiamas į PVM deklaracijos FR0600 formos 35 laukelį („Atskaitomas PVM“). Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad ES projektų pirkimo sąskaitos būtų registruojamos atskiroje analitinėje sąskaitoje, o i.SAF registre nurodomas atitinkamas PVM klasifikatoriaus kodas. Jei neatskaitomas PVM dengiamas iš įmonės lėšų, jo priskyrimas leidžiamiems atskaitymams vertinamas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 24 ir 31 straipsnius.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.

Nepagrįsta PVM atskaita, vykdant mišrią veiklą (PVMĮ 60 str.).

Klaida atsiranda, kai įmonė gauna pajamų ir iš PVM apmokestinamos, ir iš PVM neapmokestinamos veiklos, pavyzdžiui, finansinių paslaugų, neapmokestinamos turto nuomos, sveikatos priežiūros paslaugų ar kt. Pažeidimas fiksuojamas, kai neteisingai paskirstomas pirkimo PVM tarp apmokestinamosios ir neapmokestinamosios veiklos. Pagal PVMĮ 59 str., pirkimo PVM pirmiausiai turi būti skirstomas tiesiogiai, o nesant tokios galimybės — turi būti taikomas proporcinis metodas (PVMĮ 60 str.). Apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad PVM atskaita atitiktų PVMĮ 58 str. 1 dalies reikalavimus ir būtų teisingai nustatytas metinis atskaitos procentas. Be to, pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų spalio 1 d.), privaloma pateikti metinę PVM deklaraciją (forma FR0516) bei patikslinti faktinę PVM atskaitą.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Metinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0516 formos bei jos užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-140 „Dėl Metinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0516 formos ir jos priedų FR0516A bei FR0516B formų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Nepagrįsta PVM atskaita: prekės, paslaugos, turtas nenaudojami PVM apmokestinamoje veikloje (PVMĮ 58 str.).

Šis pažeidimas fiksuojamas, kai įmonės lėšomis įsigytas turtas, prekės ar paslaugos nėra susiję su vykdoma veikla ir yra nenaudojami. Vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi, pirkimo PVM atskaita galima tik tada, kai prekės ir paslaugos skirtos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, todėl atskaita negalima įsigijus su veikla nesusijusį turtą, pavyzdžiui, sodo priežiūros įrangą (žoliapjoves, vejos robotus ir kt.), kai įmonė neturi ar nenuomoja jokių šienaujamų plotų ar teritorijų, įvairios paskirties patalpas, kurios nenaudojamos ekonominėje veikloje. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad pirkimo PVM būtų atskaitomas tik už tą turtą, prekes ir paslaugas, kurie faktiškai naudojami ekonominėje veikloje. Nustačius turto naudojimą asmeniniams poreikiams, turi būti užtikrintas teisingas PVM prievolių vykdymas: jei pirkimo PVM buvo atskaitytas, o turtas ar paslaugos pradedami naudoti privatiems poreikiams, pagal PVMĮ 5 ir 8 straipsnius tai laikoma prekių tiekimu (suvartojimu) arba paslaugų teikimu už atlygį, todėl privalu apskaičiuoti pardavimo PVM nuo suvartojimo vertės (išlaidų). Prievolė atsiranda tuo momentu, kai turtas suvartojamas arba paslauga suteikiama.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas: 5 str. prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti, 8 str.  paslaugų teikimas privatiems poreikiams tenkinti, 14 str. apmokestinimo momentas, 15 str.  apmokestinamosios vertės nustatymas (3 d.), 58 str. 1 d.  pagrindinė teisės į PVM atskaitą sąlyga, 79 str.  PVM sąskaitų faktūrų išrašymo prievolė;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ (reglamentuoja nedidelės vertės dovanų ir prekių pavyzdžių apmokestinimą);

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos užpildymo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29

Nepagrįstai atskaitytas pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį (PVMĮ 62 str. 2 d. 3 p.).

Šis pažeidimas fiksuojamas nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukus pirkimo ar importo PVM už lengvuosius automobilius, kurie naudojami bendroms įmonės reikmėms (vadovo ar darbuotojų funkcijoms atlikti, vykti pas klientus), tačiau neatitinka PVM įstatyme numatytų išimčių. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti griežtą kontrolę: vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pirkimo (importo) PVM už lengvuosius automobilius (iki 8 sėdimų vietų) neatskaitomas, išskyrus, kai automobiliai skirti: perpardavimui (įsigyta kaip prekė); nuomai (kai MM teikia nuomos paslaugas); keleivių vežimui už atlygį (taksi, licencijuotas pavėžėjimas). Svarbu pažymėti, kad šis ribojimas netaikomas M1 klasės elektromobiliams, jei jų vertė neviršija 50 000 eurų įskaitant PVM. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo patikrinti, ar lengvųjų automobilių PVM sumos nebuvo nepagrįstai įtrauktos į PVM deklaracijos formos FR0600 35 laukelį. Jei automobilis naudojamas ir privatiems poreikiams, privalu vertinti pajamas natūra ir apskaičiuoti pardavimo PVM nuo degalų, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į atskaitą, suvartojimo.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“;

Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162;

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Transporto priemonių eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-066.

Pažeidimai dėl pramogoms ir reprezentacijai skirtų prekių PVM (PVMĮ 62 str. 2 d. 1 p.).

Šis pažeidimas fiksuojamas, kai mokesčių mokėtojas neteisingai į PVM atskaitą įtraukia pirkimo PVM sumas už prekes ar paslaugas, kurios skirtos pramogoms ar reprezentacijai, nes neatitinka įstatyme nustatytų atskaitos sąlygų. Reprezentacinių išlaidų atveju (prekės ir paslaugos, skirtos naujiems verslo ryšiams užmegzti ar esamiems gerinti) į PVM atskaitą gali būti įtraukiama tik 50 procentų pirkimo PVM sumos, su sąlyga, kad tokios išlaidos pagal Pelno mokesčio įstatymą laikomos reprezentacinėmis. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti, kad dovanų vertė neviršytų nedidelės vertės dovanos ribos (75 Eur be PVM vienam asmeniui per kalendorinius metus). Viršijus šią ribą, remiantis PVMĮ 5 straipsnio 4 dalimi, privalu apskaičiuoti pardavimo PVM nuo neatlygintinai perduotų prekių. Privalu kaupti įrodymus, patvirtinančius reprezentacinio renginio tikslą ir dalyvių sąrašus, nes prekės, suvartotos asmeniniams poreikiams (pvz., vadovų šventės), laikomos PVM objektu.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“;

Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780;

 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29.

Pažeidimai dėl PVM atskaitos tikslinimo (prekės, atsargos, trumpalaikis ir ilgalaikis turtas) (PVMĮ 66, 67 str.).

Šis pažeidimas fiksuojamas mokesčių mokėtojams pamiršus patikslinti (grąžinti į biudžetą) anksčiau į atskaitą įtrauktas pirkimo PVM sumas, kai prekės, atsargos ar kitas turtas prarandami arba nustojami naudoti PVM apmokestinamoje veikloje. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti nuolatinę turto judėjimo kontrolę, lyginti apskaitos registrų duomenis su faktiniais likučiais, nustatytais inventorizacijos metu ir nustatyti tikslų turto praradimo ar naudojimo paskirties pasikeitimo momentą.

Atsargos ir prekės (PVMĮ 66 str.): jei prekės prarandamos dėl netinkamo saugojimo, nusikalstamos veikos ar sunaudojamos neapmokestinamai veiklai, atskaita privalo būti tikslinama to mokestinio laikotarpio deklaracijoje, kurį nustatomas jų praradimo momentas arba pasikeitusi naudojimo paskirtis. Atskaita netikslinama tik prekėms praradus prekinę išvaizdą dėl natūralios netekties normų ribose, arba negrįžtamai praradus turtą dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, jei mokesčių mokėtojas turi tai patvirtinančius įrodymus.

Ilgalaikis materialusis turtas (PVMĮ 67 str.): atskaita privalo būti tikslinama visą kontrolės laikotarpį: nekilnojamajam turtui 10 metų, kitam ilgalaikiam turtui (kurio nusidėvėjimo normatyvas ne trumpesnis kaip 4 metai) 5 metus. Dažnas praktinis pažeidimas atsiranda įsigijus gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir įtraukus pirkimo PVM į atskaitą, tačiau jo faktiškai nenuomojant ir nenaudojant apmokestinamojoje veikloje. Tokiu atveju finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo kasmet pasibaigus metams metinėje PVM deklaracijoje formoje FR0516 peržiūrėti ir patikslinti atitinkamiems metams tenkančią atskaitos dalį pagal faktinę turto naudojimo proporciją. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo kasmet pasibaigus metams perskaičiuoti metinę atskaitos sumą metinėje PVM deklaracijoje, jei pasikeitė turto naudojimo proporcija tarp PVM apmokestinamos ir neapmokestinamos veiklos.

Išregistravimas ir lizingas: atskaita privalo būti patikslinta, kai lizingo bendrovė atsiima prekes nutraukus sutartį, taip pat išregistravus asmenį iš PVM mokėtojų ar jį likviduojant, jei mokesčių mokėtojas išregistravimo dieną turi turto, kurio PVM buvo atskaitytas (PVMĮ 69 str.). Būtina reguliariai lyginti finansinės apskaitos registrus su faktiniais turto likučiais (inventorizacija).

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“;

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (23 str.);

 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Metinės pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0516 formos bei jos užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-140.

Prievolė apskaičiuoti (išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (PVMĮ XI skyrius)

Pažeidimai, kai prievolė apskaičiuoti (išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (PVMĮ 95 str.).

Šis pažeidimas atsiranda pirkėjui neapskaičiavus pardavimo PVM už įsigytas prekes ar paslaugas iš užsienio apmokestinamųjų asmenų, neįsikūrusių šalies teritorijoje ir netaikančių smulkiojo verslo schemos Lietuvoje.

Šie neatitikimai dažniausiai nustatomi pagal PVM informacijos mainų sistemos (VIES) duomenis: sulyginus ES PVM mokėtojų deklaruotų tiekimų Lietuvos mokesčių mokėtojams duomenis ir Lietuvos mokesčių mokėtojų apskaitoje apskaitytų įsigijimų iš ES.  

Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, pildydamas PVM deklaracijas, turi atkreipti dėmesį, ar ataskaitiniu laikotarpiu buvo prekių / paslaugų įsigijimai iš užsienio apmokestinamųjų asmenų, neįsikūrusių šalies teritorijoje ir netaikančių smulkiojo verslo schemos Lietuvoje ir vadovaujantis PVMĮ 95 str. apskaičiuoti pardavimo PVM.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos FR0608 formos užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29.

Pažeidimai, kai prievolė apskaičiuoti (išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui pagal 96 str. 1 d. 1—2 p. (reorganizavimas, turtinis įnašas ir kt.).

Šis pažeidimas kyla neteisingai taikant atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmą, kai prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už perimamą turtą tenka pirkėjui (perėmėjui), o ne pardavėjui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, prievolė pirkėjui apskaičiuoti PVM atsiranda, kai bet koks nuosavybės teisės objektas perduodamas kaip juridinio asmens dalyvio turtinis įnašas arba dėl juridinio asmens (PVM mokėtojo) pasibaigimo reorganizavimo būdu, taip pat perimant esminį pastato (statinio) pagerinimą. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad tokios specifinės turto perdavimo operacijos būtų teisingai identifikuotos, įformintos ir deklaruotos: perleidžiant turtą privalu išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kurioje privalo būti nurodyta pastaba „Atvirkštinis apmokestinimas“. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti, kad šie duomenys būtų laiku įtraukti į i.SAF gaunamų sąskaitų registrus. Pirkėjas (perėmėjas) privalo apskaičiuotą pardavimo PVM sumą deklaruoti PVM deklaracijos FR0600 formos 33 laukelyje („PVMĮ 96 str. nustatytais atvejais pirkėjo apskaičiuotas PVM“). Jei perimtas turtas bus naudojamas pirkėjo PVM apmokestinamoje veikloje, ši suma (kaip pirkimo PVM) taip pat gali būti traukiama į atskaitą 35 laukelyje. Pardavėjas (perleidėjas) šio sandorio vertę įtraukia į formos FR0600 12 laukelį. Prieš atliekant operacijas, būtina įsitikinti, ar abi šalys sandorio metu yra registruoti PVM mokėtojai, nes prievolė pirkėjui apskaičiuoti PVM šalies viduje taikoma tik registruotiems PVM mokėtojams. Reorganizuojant įmones, svarbu perimti informaciją apie anksčiau atskaitytą PVM, nes pirkėjui gali tekti prievolė ateityje tikslinti PVM atskaitą, jei pasikeis perimto turto naudojimo paskirtis.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti“;

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.

Pažeidimai, kai prievolė apskaičiuoti (išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui pagal 96 str. 1 d. 3 p. (statybos darbai).

Šis pažeidimas atsiranda neteisingai taikant atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmą statybos darbams, kai prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį į biudžetą tenka ne šių darbų atlikėjui (rangovui), o jų pirkėjui (užsakovui). Vadovaujantis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ši tvarka taikoma, kai abu sandorio dalyviai yra Lietuvos PVM mokėtojai, o teikiami darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytą statybos darbų sąvoką. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad pirkėjas teisingai identifikuotų sandorius (pvz., naujo pastato statyba, rekonstravimas, remontas ar griovimas) bei kontroliuotų, kad sąskaitose būtų nurodyta pastaba „Atvirkštinis apmokestinimas“. Pirkėjas neturi teisės atskaityti PVM, jei pardavėjas per klaidą išskyrė standartinį PVM tarifą, kai turėjo būti taikomas atvirkštinis mechanizmas. Siekiant surinkti įrodymus apie faktiškai atliktus darbus, rekomenduojama naudotis informacija iš statybos darbų žurnalų, darbų priėmimo–perdavimo aktų bei tikrinti duomenis sistemoje Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Pirkėjas apskaičiuotą pardavimo PVM sumą privalo deklaruoti PVM deklaracijos formos FR0600 33 laukelyje („PVMĮ 96 str. nustatytais atvejais pirkėjo apskaičiuotas PVM“), o jei darbai naudojami apmokestinamojoje veikloje kartu įtraukti į atskaitą 35 laukelyje. Pardavėjas (rangovas) atliktų statybos darbų vertę nurodo formos FR0600 12 laukelyje. Privalu užtikrinti, kad i.SAF registre tokios sąskaitos būtų užregistruotos nurodant atitinkamą PVM klasifikatoriaus kodą.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas;

Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti“;

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.

Pažeidimai, kai prievolė apskaičiuoti (išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui pagal 96 str. 1 d. 4 p.

Šis pažeidimas atsiranda neteisingai taikant atvirkštinio PVM apmokestinimo mechanizmą specifinėms elektronikos prekėms, kai prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį į biudžetą tenka ne pardavėjui, o pirkėjui (registruotam PVM mokėtojui). Vadovaujantis PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ši tvarka taikoma šalies viduje tiekiant mobiliuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, nešiojamuosius kompiuterius, hard diskus (standžiuosius diskus) bei integrinius grandynus, kai tiekimas vykdomas tarp dviejų Lietuvos PVM mokėtojų. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad pirkėjas teisingai identifikuotų prekes (pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą) bei kontroliuotų, kad sąskaitose būtų nurodyta pastaba „Atvirkštinis apmokestinimas“. Pirkėjas apskaičiuotą pardavimo PVM sumą privalo deklaruoti PVM deklaracijos FR0600 formos 33 laukelyje („PVMĮ 96 str. nustatytais atvejais pirkėjo apskaičiuotas PVM“), o jei prekės naudojamos apmokestinamojoje veikloje tai tą pačią sumą kartu įtraukti į atskaitą 35 laukelyje. Pardavėjas patiektų elektronikos prekių vertę be PVM nurodo FR0600 formos 12 laukelyje. Privalu užtikrinti, kad i.SAF registre tokios sąskaitos būtų užregistruotos nurodant atitinkamą PVM klasifikatoriaus kodą. Prieš sudarant sandorius, rekomenduojama VMI „Informacija apie mokesčių mokėtojus“ arba VIES sistemoje ES sandorių atveju pasitikrinti kontrahento statusą bei įsitikinti sandorio ekonominiu pagrįstumu.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo komentaras;

Atvejų, kai pridėtinės vertės mokestį už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) išskaito ir sumoka pirkėjas (klientas), aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl priemonių mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti“;

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 formos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29;

Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55.

GPM

Pažeidimai, susiję su pajamų natūra apmokestinimu

Neapskaičiuotas / nedeklaruotas GPM, PSD, VSD įmokos, nustačius juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų arba individualia veikla užsiimančio asmens privačių poreikių tenkinimą.

Šie pažeidimai nustatomi, kai įmonės lėšomis apmokamos išlaidos ar suteikiama galimybė naudotis įmonei priklausančiu turtu asmeniniams akcininkų, vadovų ar darbuotojų poreikiams tenkinti ir nuo gautos naudos (pajamų natūra) neapskaičiuojami mokėtini mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, privalomojo sveikatos draudimo įmokos, pridėtinės vertės mokestis). Asmenine nauda, kuri turi būti apmokestinama, laikoma pvz., įmonės automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, naudojimasis gyvenamosios paskirties patalpomis, jachtų ar orlaivių išlaikymas įmonės lėšomis, buitinės technikos, baldų ar prabangos prekių pirkimas asmeniniam naudojimui, taip pat nemokamas vaišinimas asmeninių švenčių metu ir pan. Galimi pajamų natūra įvertinimo būdai dėl automobilių naudojimo: vieno mėnesio pajamos natūra — 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos (įskaitant įmonės apmokėtus degalus) arba 0,70 proc. rinkos kainos (jei degalus asmuo perka pats); taip pat gauta nauda gali būti vertinama pagal analogiško automobilio nuomos rinkos kainą. Jeigu įmonė darbuotojui atiduoda prekes, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į atskaitą, atidavimo momentu privaloma apskaičiuoti pardavimo PVM nuo tų prekių įsigijimo (rinkos) kainos, taip pat jei įmonė įtraukė pirkimo PVM nuo degalų, tai naudojant automobilį asmeninėms reikmėms, skaičiuojamas PVM nuo degalų.

 Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo vesti apskaitą, kurie darbuotojai gauna pajamas natūra iš įmonės, įvertinti pajamų sumą ir apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;

Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (dėl prievolės skaičiuoti pardavimo PVM nuo suvartojimo).

Pažeidimai, susiję su pajamų natūra apmokestinimu.

Pažeidimai, susiję su A klasės pajamų apmokestinimu

Neapskaičiuotas / nedeklaruotas GPM, PSD, VSD įmokos dėl neįtraukto į apskaitą darbo užmokesčio mokėjimo.

Pažeidimai nustatomi tuomet, kai darbuotojams mokamas nepaskaitytas darbo užmokestis, t. y. atlyginimas „vokeliuose“. Informacija apie neapskaitytą darbo užmokestį VMI gaunama pagal pranešimus, teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją, kt. Paprastai neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą rodo tokie požymiai, kaip labai mažas deklaruojamas darbuotojų darbo užmokestis, taip pat nuostolinga įmonių veikla (neapskaitoma dalis pajamų, iš kurių mokami „vokeliai“). Įmonių vadovai ir finansinę apskaitą tvarkantys asmenys privalo laikytis įstatymų ir darbo užmokestį mokėti į darbuotojų banko sąskaitas (Darbo kodekso 139 str.) bei apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti atitinkamus mokesčius.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;

Darbo kodeksas;

Valstybinio socialinio draudimo įstatymas;

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

Pažeidimai, susiję su kitų A klasės pajamų apmokestinimu.

Dažniausiai nustatomi pažeidimai: įmonių akcininkai ir vadovai iš savo kontroliuojamų įmonių išsimoka pinigines lėšas paskolų forma ir jų negrąžina arba išsiima kaip atskaitingi asmenys ir  nenaudoja įmonės reikmėms. Taip pat nustatomi atvejai, kai slepiami darbo santykiai, vietoj darbo sutarčių sudarant individualios veiklos sutartis.  Tokiais atvejais vertinamos visos aplinkybės, susiję su piniginių lėšų išmokėjimu  ir taikant turinio virš formos principą,  išmokėtos ir negrąžintos lėšos pripažįstamos fizinių asmenų pajamomis, kurios apmokestinamos kaip kitos A klasės išmokos (dividendai, su darbo santykiais susijusios išmokos, kitos išmokos).

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

PM

Pažeidimai dėl leidžiamų / neleidžiamų atskaitymų ar sąnaudų pripažinimo

Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarkos pažeidimai (PMĮ 24 str., 26 str., 29 str.).

Šis pažeidimas nustatomas neteisingai į leidžiamus atskaitymus įtraukus mokesčius, įmokas darbuotojų naudai, nario mokesčius, komandiruočių ar kitas išlaidas, neatsižvelgus į įstatymuose bei Vyriausybės nutarimuose nustatytus ribojamus dydžius ir tvarkas. Vadovaujantis PMĮ 24 str. iš pajamų atskaitomi visi mokesčiai ir rinkliavos, pvz., muitai, aplinkos taršos mokesčiai, išskyrus patį pelno mokestį bei į biudžetą mokamą PVM. Pagal PMĮ 24 str. 2 dalį, pirkimo PVM, kuris neatskaitomas, pvz., neatskaitomas lengvųjų automobilių pirkimo ar nuomos pirkimo PVM pagal PVMĮ 62 str. 2 d. 3 p., reprezentacinių išlaidų PVM dalis ar pirkimo PVM už prekes bei paslaugas, skirtas PVM neapmokestinamai veiklai, leidžiamiems atskaitymams priskiriamas tik tuo atveju, kai pačios susijusios įsigijimo išlaidos pagal PMĮ nuostatas yra pripažįstamos leidžiamais atskaitymais. Pagal PMĮ 26 straipsnį, įmonės lėšomis mokamos įmokas darbuotojų naudai, pvz., gyvybės draudimo įmokos, papildomo savanoriškojo sveikatos draudimo įmokos ar įmokos į pensijų fondus, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir iš pajamų atskaitomos tik jeigu jų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų atitinkamo darbuotojo metinio apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos, o šį limitą viršijanti dalis privalo būti priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Be to, vadovaujantis PMĮ 29 straipsniu, metiniai nario mokesčiai, įnašai ir mokesčiai vienetų bei organizacijų veiklai finansuoti taip pat priklauso ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir atskaitomi tik tuo atveju, jei jie susiję su įmonės veikla, o jų bendra suma per mokestinį laikotarpį neviršija 0,2 procento įmonės visų pajamų sumos. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti šių leidžiamų ribojamų dydžių kontrolę bei reguliarų faktinių sumų sutikrinimą su teisės aktuose nustatytais limitais.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas;

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.

Neapskaičiuotas / nedeklaruotas PM, nustačius nepagrįstus leidžiamus atskaitymus dėl įtrauktų dokumentų, kuriuose įformintos ūkinės operacijos nevyko arba vyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonės sąnaudos ir leidžiami atskaitymai grindžiami pirkimo dokumentais, pvz., PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais ar paslaugų sutartimis, kurie neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, t. y. kai dokumentuose nurodytos prekės ar paslaugos faktiškai nebuvo patiektos / suteiktos, buvo suteiktos kitų asmenų arba kitomis kainomis bei apimtimis, nei nurodyta apskaitos dokumentuose. Pavyzdžiui, į leidžiamus atskaitymus įtraukiamos statybos darbų išlaidos pagal nevykdančių veiklos, neturinčių darbuotojų įmonių išrašytas sąskaitas-faktūras, konsultavimo paslaugos, suteiktos užsienio įmonių, kurių vadovai nerandami, veikla nevykdoma. Patirtos išlaidos mažina apmokestinamąjį pelną tik tada, kai pati ūkinė operacija yra realiai įvykusi, o pateiktas pirminis apskaitos dokumentas patvirtina tikrąjį ir objektyvų jos turinį. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo vertinti ne tik formalius dokumento rekvizitus, bet ir ūkinės operacijos realumą.

 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

 Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas.

Pažeidimai dėl beviltiškų skolų sąnaudų pripažinimo (PMĮ 25 str.).

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonė nepagrįstai sumažina apmokestinamąjį pelną, į leidžiamus atskaitymus įtraukdama skolas, kurios neatitinka įstatymuose nustatytų beviltiškų skolų kriterijų arba neturi privalomų skolos beviltiškumą bei pastangas ją išieškoti įrodančių dokumentų. Vadovaujantis PMĮ 25 straipsniu, skola gali būti laikoma beviltiška ir nurašoma į leidžiamus atskaitymus tik tuomet, jei mokesčių mokėtojas negali jos susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo pajamų pripažinimo ir sąskaitos išrašymo dienos arba skolininkas yra miręs, paskelbtas mirusiu, likviduotas ar bankrutavęs. Mokesčių mokėtojas privalo turėti objektyvius dokumentus, įrodančius ne tik skolos beviltiškumą, bet ir realias bei aktyvias įmonės pastangas šią skolą išieškoti, pvz.,  oficialius pretenzijų raštus, registrų išrašus apie skolininko likvidavimą ar bankrotą, teismo sprendimus, antstolių išduotus aktus dėl išieškojimo neįmanomumo, susirašinėjimą su skolininku ar kt. Ypatingas dėmesys skiriamas sandoriams tarp susijusių asmenų, kadangi skolos tarp susijusių asmenų paprastai beviltiškomis nepripažįstamos, išskyrus griežtai apibrėžtas išimtis. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti, kad beviltiškomis pripažįstamos skolos būtų pagrįstos visais atitinkamuose teisės aktuose nurodytais įrodymais ir nurašomos tik tiksliai laikantis nustatytų terminų bei procedūrų.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 40 „Dėl skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas.

Pažeidimai dėl komandiruočių sąnaudų (PMĮ 21 str.).

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonė nepagrįstai sumažina apmokestinamąjį pelną į leidžiamus atskaitymus įtraukdama komandiruočių išlaidas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su įmonės veikla bei pajamų uždirbimu, arba kai komandiruočių sąnaudos apskaičiuojamos viršijant teisės aktuose nustatytas normas ir tvarkas. Dažniausiai nustatomi nepagrįstai komandiruočių sąnaudoms priskirti atvejai, kai įmonės darbuotojams įforminamos komandiruotės, o faktiškai vykstama į poilsio keliones. Be to, pažeidimu laikomas atvejis, kai komandiruotės sąnaudos nurašomos neturint privalomų komandiruotės tikslumą ir ryšį su pajamų uždirbimu įrodančių dokumentų, pvz., vadovo įsakymų, komandiruotės ataskaitų, bilietų, viešbučių sąskaitų, susitikimų protokolų ar sutarčių su užsienio partneriais ir kt. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad komandiruočių išlaidos būtų skaičiuojamos tiksliai laikantis teisės aktuose nustatytų limitų.  

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimas Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.

Pažeidimai dėl reprezentacinių sąnaudų tvarkos pripažinimo (PMĮ 22 str.).

Šis pažeidimas nustatomas neteisingai įvertinus išlaidų pobūdį ir nepagrįstai sumažinus apmokestinamąjį pelną, kai reprezentacinėms išlaidoms priskiriami neįforminti renginiai, kai viršijamos teisės aktuose numatytos sąnaudų ir PVM atskaitos ribos. Pvz., priskirti reprezentacinėms išlaidoms pirkti bilietai į krepšinio varžybas, bet išlaidos nepagrįstos jokiais įrodymais, kaip bilietai buvo naudojami įmonės reprezentaciniams tikslams: kokių asmenų naudai patirtos šios išlaidos, t. y., kas yra tie asmenys, kuriems pirkti bilietai, ar jie yra verslo partneriai (sudarytos sutartys arba yra išrašytos ar gautos PVM sąskaitos faktūros ir pan.), kokie palaikomi verslo ryšiai, kokiu tikslu jie yra gerinami. Vadovaujantis PMĮ 22 straipsniu, reprezentacinės sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams: iš pajamų galima atskaityti ne daugiau kaip 50 procentų patirtų reprezentacinių sąnaudų sumos, o ši atskaitoma suma per mokestinį laikotarpį negali viršyti 2 procentų vieneto visų pajamų. Likusi (viršijanti) dalis privalo būti priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Be to, pagal PVMĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reprezentacinėms išlaidoms tenkančio pirkimo PVM atskaita taip pat ribojama iki 50 procentų, o likusio neatskaitomo PVM priskyrimas leidžiamiems atskaitymams galimas tik tiek, kiek pačios reprezentacinės išlaidos yra pripažįstamos leidžiamais atskaitymais (pagal PMĮ 24 str. 2 d.). PMĮ 22 straipsnio 3 dalyje  numatyta, kad reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, azartinių lošimų, golfo išlaidos, taip pat asmeninės šventės ar dovanojamos prekės bei paslaugos, nesusijusios su naujų verslo ryšių užmezgimu ar esamų palaikymu. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti, kad kiekvienas reprezentacinis renginys būtų pagrįstas įmonės vadovo patvirtintu nurašymo aktu, kuriame  nurodytas renginio tikslas bei dalyviai, o apskaitoje išlaidos būtų teisingai išskaidytos į leidžiamus ir neleidžiamus atskaitymus.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Pažeidimai dėl sąnaudų pagal juridinės galios neturinčius dokumentus (PMĮ 11 str.).

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonė nepagrįstai sumažina apmokestinamąjį pelną į sąnaudas ir leidžiamus atskaitymus įtraukdama išlaidas pagal prekių ar paslaugų pirkimo dokumentus, kurie neturi juridinės galios arba neatitinka teisės aktuose nustatytų privalomų reikalavimų. Vadovaujantis PMĮ 11 straipsnio nuostatomis, išlaidos gali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais tik tuo atveju, jeigu jos yra pagrįstos pirminiais apskaitos dokumentais, turinčiais finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktais nustatytus rekvizitus ir yra faktiškai patirtos. Pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą, apskaitos dokumente privalo būti nurodyta: dokumento pavadinimas, data, ūkinės operacijos šalys (subjektų pavadinimai, juridinio asmens ar PVM mokėtojo kodai), ūkinės operacijos turinys bei jos matavimo rodikliai pinigine (ir, jei yra, kiekine) išraiška. Jeigu pirminiame dokumente trūksta esminių rekvizitų, jis yra suklastotas, išrašytas neegzistuojančio ar išregistruoto subjekto vardu arba jame įforminta ūkinė operacija tikrovėje nevyko, toks dokumentas neturi juridinės galios ir juo remiantis patirtos išlaidos nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Praktikoje nustatomi atvejai, kai pelno mokesčio deklaracijoje deklaruojama sąnaudų suma nesutampa su apskaitoje registruose 6 klasėje (Sąnaudos) apskaitoma suma. Taip pat nustatoma, kad pagal pateiktus dokumentus faktiškai prekės nebuvo gautos, paslaugos nebuvo suteiktos, tačiau priskirtos leidžiamiems atskaitymams.

Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti, kad sąnaudos būtų registruojamos tik pagal galiojančius ir tikrovę atitinkančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Pažeidimai, susiję su neleidžiamų atskaitymų priskyrimu leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 str.).

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonė nepagrįstai padidina leidžiamus atskaitymus ir sumažina apmokestinamąjį pelną, įtraukdama sąnaudas, kurios pagal PMĮ 31 straipsnį yra  priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Prie tokių sąnaudų priskiriamos į biudžetą ir valstybinius fondus sumokėtos baudos, delspinigiai, KET baudos bei kitos netesybos, išlaidos akcininkų ar darbuotojų asmeniniams poreikiams tenkinti, išmokos už nenaudojamą turtą ar netinkamai nurašytą atsargų sumą, taip pat patirtos sąnaudos, tenkančios neapmokestinamosioms pajamoms, išskyrus  gautoms subsidijoms, dotacijoms ar už Europos Sąjungos paramos lėšas. Be to, pagal PMĮ 31 straipsnį neleidžiamiems atskaitymams priskiriamas pats apskaičiuotas pelno mokestis, pirkimo ir sumokėtas PVM (išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis), reprezentacinių išlaidų dalis, viršijanti nustatytas limitus 50 procentų arba 2 procentus pajamų sumos, bei išlaidos, pagrįstos juridinės galios neturinčiais dokumentais.

Praktikoje nustatomi tokie nepagrįstai leidžiamiems atskaitymams priskirtų sumų atvejai, pvz.,  parama suteikiama juridiniams vienetams, neturintiems paramos gavėjo statuso,  įsigyjamos prekės ir vėliau koreguojama prekių įsigijimo kaina, tačiau į sąnaudas nurašomos išlaidos pagal pradinę kainą, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kuris neatitinka faktinių apskaičiavimų pagal ilgalaikio turto grupes, suteikiama garantija už įmonę, kuri ima paskolą ir jos negrąžina, tuomet garantui pateikiama sąskaita grąžinti paskolą už skolininką.

Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti tikslų sąnaudų paskirstymą, tinkamai atskirti neapmokestinamosioms pajamoms tenkančias išlaidas ir užtikrinti, kad PMĮ 31 straipsnyje nurodytos sumos būtų laiku ir teisingai įtraukiamos į neleidžiamus atskaitymus pelno mokesčio deklaracijoje.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas;

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Pažeidimai, susiję su paskolų, nesusijusių su ekonomine nauda ar pajamomis, palūkanų nepagrįstu priskyrimu leidžiamiems atskaitymams.

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonė nepagrįstai sumažina apmokestinamąjį pelną į leidžiamus atskaitymus įtraukdama palūkanų sąnaudas už paimtas paskolas ar kreditus, kurie nebuvo panaudoti įmonės veiklai vystyti, pajamoms uždirbti ar kitai ekonominei naudai gauti, arba kai palūkanų sąnaudos apskaičiuojamos viršijant teisės aktuose nustatytus ribojimus. Vadovaujantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalimi, palūkanos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tik tuo atveju, jeigu paimta paskola tiesiogiai susijusi su įmonės įprastine veikla, pvz., veiklos plėtra, prekių ar paslaugų įsigijimu, investicijomis ir iš jos gautų lėšų vienetas siekia uždirbti pajamų. Jei paskolos lėšos buvo panaudotos ne įmonės tikslams, pvz., iš gautos paskolos atlikti mokėjimai  akcininkams ar tretiesiems asmenims, nesusiję su įmonės veikla, tokių paskolų palūkanų sąnaudos turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Praktikoje nustatomi atvejai, kai paskolų palūkanų mokėjimui įmonės neturi sudarytų sutarčių, nėra aišku, koks paskolų panaudojimo tikslas. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti paskolų paskirties kontrolę, tikrinti paskolos lėšų panaudojimo faktą bei atlikti metinį EBITDA limitų skaičiavimą deklaruojant pelno mokestį.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Pažeidimai, susiję su vieneto mokestinio laikotarpio veiklos nuostolių perkėlimu (PMĮ 30 str. 1 d.).

Šis pažeidimas nustatomas neteisingai apskaičiavus arba nepagrįstai pritaikius ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių perkėlimą ir taip nepagrįstai sumažinus arba visiškai panaikinus mokėtiną pelno mokestį. Vadovaujantis PMĮ 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio rezultatas yra nuostoliai (išskyrus vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostolius) tai šių nuostolių suma gali būti perkeliama į kito mokestinio laikotarpio rezultatą. Pagal PMĮ 30 straipsnio 1 dalį nuostolių perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios tie nuostoliai susidarė, arba kai įmonė reorganizuojama, perleidžiama ar keičiasi jos dalyviai / veiklos pobūdis įstatyme nustatytais atvejais. Pažeidimu laikomi atvejai, kai įmonė dengia apmokestinamąjį pelną nuostoliais, susidariusiais iš jau nutrauktos ar iš esmės pakeistos veiklos rūšies, taip pat kai nepagrįstai perkeliami neegzistuojantys ar neteisingai praėjusiais laikotarpiais apskaičiuoti nuostoliai.

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai atkeliant nuostolius iš ankstesnių metų, perkeltas nuostolio, susidariusio iki 2015 m., likutis nekonvertuotas iš litų į eurus. Taip pat kelis metus perkėlinėjant nuostolius iš ankstesnių metų, neteisingai apskaičiuojama likusio neperkelto nuostolio suma, t. y. perkeliama antrą kartą jau anksčiau perkelta suma.

Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti tikslią sukauptų mokestinių nuostolių apskaitą pagal atskirus mokestinius laikotarpius, vertinti veiklos tęstinumą bei užtikrinti teisingą nuostolių perkėlimo duomenų įtraukimą į metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 atitinkamus laukelius ir priedus.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Pažeidimai, susiję su vieneto mokestinio laikotarpio vertybinių popierių nuostolių perkėlimu (PMĮ 30 str. 2 d.).

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonė nepagrįstai sumažina apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį, vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostoliais dengdama įprastinės komercinės veiklos pelną, arba kai pažeidžiami šių nuostolių perkėlimo terminai bei tvarka. Vadovaujantis PMĮ 30 straipsnio 2 dalimi, vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostoliai privalo būti apskaitomi atskirai ir gali būti dengiami tik iš to paties arba vėlesnių 5 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno. Tai reiškia, kad ne finansų įstaigoms griežtai draudžiama vertybinių popierių perleidimo nuostoliais mažinti kitos įprastinės veiklos, pvz.,  prekybos, paslaugų, gamybos ir kt., apmokestinamąjį pelną. Jei per 5 metus įmonė neuždirba pakankamai vertybinių popierių perleidimo pelno tiems nuostoliams padengti, nepanaudotas nuostolių likutis prarandamas ir nebegali būti perkeliamas į vėlesnius laikotarpius. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti atskirą vertybinių popierių perleidimo rezultatų apskaitą, griežtai sekti 5 metų perkėlimo terminą bei užtikrinti, kad šie nuostoliai būtų teisingai išskirti ir atsispindėtų metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204 atitinkamuose prieduose.

 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Neįtrauktos į apskaitą pajamos (PMĮ pažeidimas)

Neapskaičiuotas / nedeklaruotas PM, nustačius neapskaitytas pajamas

Šis pažeidimas nustatomas, kai įmonė parduoda prekes, teikia paslaugas, neišrašydama pardavimo dokumentų, nefiksuodama pajamų kasos aparatais (kai jie privalomi), taip pat neįtraukiant į apskaitos registrus išrašytų sąskaitų faktūrų, ar gautų pajamų, kai atsiskaitoma grynais pinigais bei per banko sąskaitas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pajamos pripažįstamos ne tuo mokestiniu laikotarpiu, kai jos uždirbamos (taikant kaupimo principą), prekės, paslaugos, turtas parduodamas mažesnėmis, nei rinkos kainomis (dažnas atvejis prekyboje naudotais automobiliais) arba vykdant sandorius tarp susijusių asmenų, neapskaitomos ir nedeklaruojamos pajamos, gautos už parduotą ar išnuomotą nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis PMĮ 7 straipsniu bei kaupimo principu, pajamos turi būti pripažįstamos tą laikotarpį, kada jos faktiškai uždirbamos. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti savalaikį  pardavimo operacijų registravimą, reguliariai tikrinti bei lyginti PVM deklaracijose (forma FR0600), i.SAF sistemoje ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodomas pajamas bei užtikrinti teisingą pajamų deklaravimą.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.

Pažeidimai kainodaros srityje

Nustatyti pažeidimai, vykdant paskolų (nuomos) suteikimo sandorius, pagal kuriuos kontroliuojančiam asmeniui mokamos palūkanos (nuomos mokestis) (pagal PMĮ 40 str. 3 d.).

Šis pažeidimas fiksuojamas, kai sandoriai tarp susijusių (asocijuotų) asmenų, pvz., paskolų ar nuomos sutartys, formaliai įforminami kaip veiklos sąnaudos, tačiau faktiškai yra naudojami vieneto pelnui paskirstyti arba mokestinei naudai gauti. Vadovaujantis PMĮ 40 straipsnio 3 dalimi, mokesčių administratoriui suteikta teisė apibūdinti sandorį pagal jo faktinį ekonominį turinį, neatsižvelgiant į formaliąją sandorio išraišką. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo įsitikinti, ar mokamos palūkanos ar nuomos mokestis nėra paslėptas dividendų mokėjimas. Jei sandoris pripažįstamas pelno paskirstymu, tokios išmokos apmokestinamos kaip dividendai PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka. Visos sandorio sąlygos (palūkanų norma, terminai, užstatai, nuomos kaina) privalo atitikti tikrąją rinkos kainą. Jei mokesčių administratoriui kyla pagrįstų įtarimų dėl kainos neatitikimų tarp susijusių asmenų, jis turi teisę apmokestinamąją vertę apskaičiuoti pats pagal rinkos kainą. Kai turtas susijusiam asmeniui parduodamas ar nuomojamas mažesne nei rinkos kaina, arba nuostoliai patiriami dėl mokesčių mokėtojui nebūdingų operacijų, skirtumas priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti sandorio ekonominio tikslingumo pagrindimą ir kaupti tai įrodančius dokumentus, pvz., palyginamųjų kainų analizę, korespondenciją, rinkos duomenis ir kt.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“.

Pažeidimai kainodaros srityje, kai kontroliuojami sandoriai sudaryti, nesilaikant ištiestosios rankos principo (PMĮ 40 str. 2 d.).

Šis pažeidimas nustatomas, kai sandorių tarp susijusių (asocijuotų) asmenų kainos ar kitos sąlygos neatitinka tikrosios rinkos kainos, taip nepagrįstai sumažinant apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį. Vadovaujantis PMĮ 40 straipsnio 2 dalimi, sandorio vertė privalo atitikti sąlygas bei sumą, kurias analogiškomis aplinkybėmis taikytų tarpusavyje nepriklausomi asmenys, o tikroji rinkos kaina nustatoma vadovaujantis Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintais metodais: palyginamosios nepriklausomos kainos, perpardavimo kainos, „kaštų plius“, grynųjų maržų (sandorio grynosios maržos)  ar pelno padalijimo. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo privalo užtikrinti, kad kontroliuojamų sandorių kainodara būtų laiku pagrįsta rengiant atitinkamą sandorių kainodaros dokumentaciją (angl. „Master file“ ir „Local file“), kadangi nustačius rinkos kainos neatitikimus, kainų skirtumas priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams (kai pirkote per brangiai) arba juo padidinamos apmokestinamosios pajamos (kai pardavėte per pigiai).

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

 Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymas Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“.

Pažeidimai, susiję su investiciniais projektais (PMĮ 46(1) str.).

Šis pažeidimas fiksuojamas, kai įmonė nepagrįstai sumažina apmokestinamąjį pelną pritaikydama pelno mokesčio lengvatą už investicijas į ilgalaikį turtą, neatitinkantį PMĮ 46(1) straipsnyje nustatytų investicinio projekto kriterijų. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, lengvata gali būti taikoma tik naujam ir nenaudotam (pagamintam ne anksčiau kaip prieš 2 metus) ilgalaikiam turtui, kuris yra tiesiogiai būtinas įmonės gamybos ar paslaugų teikimo procesui, siekiant išplėsti veiklą, įdiegti naujus produktus ar modernizuoti procesus. Jei turtas iš dalies ar visiškai įsigytas už gautos paramos ar subsidijų lėšas, apmokestinamąjį pelną mažinančių išlaidų suma turi būti atitinkamai sumažinta faktiškai panaudotos paramos dydžiu. Finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi užtikrinti investicinio projekto turto apskaitą, tikrinti turto naudojimą ekonominėje veikloje. Dažnos klaidos, susiję su investicinio projekto lengvata: įmonės nepateikia dokumentų, pagrindžiančių investicijai priskirtų išlaidų sumą, investiciniam projektui priskirtas ilgalaikis turtas nenaudojamas įmonės veikloje.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (ypač 46(1) straipsnis);

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. VA-2 „Dėl Metinės pelno mokesčio deklaracijos PLN204, PLN204A, PLN204N, PLN204U formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“.