DUK apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais

Pagrindiniai atsiskaitymų, kitų mokėjimų  grynaisiais pinigais aspektai

1. Kokie apribojimai taikomi asmenų tarpusavio atsiskaitymams grynaisiais pinigais nuo 2022-11-01?

Nuo 2022-11-01 įsigalioja AGPRĮ, kuris numato, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.


2. Ar apribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais taikomi tik tuo atveju, kai viena ar abi sandorio šalys yra juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys, vykdantys veiklą, ar taikoma ir gyventojams?

Apribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais taikomi visiems Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, kai atsiskaitymai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.


3. Ar taikomi AGPRĮ apribojimai, jei atsiskaitymas vyksta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje?

AGPRĮ taikomas tik, kai atsiskaitymai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsiskaitant kitose šalyse turi būti vadovaujamasi tos šalies įstatymais.


4. Kas yra laikoma sandoriu?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1 knygos II dalis reglamentuoja sandorius, CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6 knygos IV dalyje reglamentuojamos atskiros sutarčių rūšys, tokios kaip pirkimo-pardavimo, nuomos, rangos, atlygintinių paslaugų teikimo, paskolos, dovanojimo ir pan. Svarbu pažymėti, kad CK nepateikia baigtinio galimų sudaryti sutarčių (sandorių) sąrašo.


5. Kokiais atvejais asmenys gali atsiskaityti grynaisiais pinigais viršydami 5 000 eurų sumą?

AGPRĮ 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad AGPRĮ numatyti ribojimai netaikomi, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.

Iš esmės visi sandoriai, viršijantys 5 000 eurų, yra iš anksto numatomi. Už tokią sumą pirkiniai paprastai yra planuojami ir nevykdomi spontaniškai.

Atsiskaityti nedelsiant nebent gali sutrukdyti sutrikęs pirkėjo (mokėtojo) ir (arba) pardavėjo (gavėjo) mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje, autentifikavimo priemonių (pvz., Smart-ID, m. parašo) sutrikimai, sutrikęs interneto (taip pat ir mobilusis) ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas, ar tai, kad kuri nors iš sandorio šalių neturi sąskaitos. Sutrikimas pripažįstamas, jei tai galėtų patvirtinti paslaugų teikėjas.


6. Kas yra laikoma sandorio skaidymu?

AGPRĮ neapibrėžia sandorių skaidymo atvejų, todėl kiekvienu atveju atliekamas individualus vertinimas, nustatant visas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip pvz. sandorio šalis, ekonominę logiką, verslo specifiką ir pan. Tačiau sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta AGPRĮ nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo.


7. AGPRĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad AGPRĮ ribojimai netaikomi, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas. Kaip žinoti, ar atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį atliekami per mokėjimo paslaugų teikėją?

Kas laikoma mokėjimo paslaugų teikėju numato Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnis, kuriame nurodyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai yra:

1) kredito įstaigos;

2) elektroninių pinigų įstaigos;

3) mokėjimo įstaigos;

4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas;

5) Europos Centrinis Bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;

6) valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis.

Ar konkretus juridinis asmuo gali būti laikomas mokėjimo paslaugų teikėju galima patikrinti Lietuvos banko svetainėje adresu: https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai.


8. Ar naudojantis „Perlo“ terminalo paslaugomis galima su prekių tiekėjais ar paslaugų pardavėjais atsiskaityti grynaisiais pinigais, kai atsiskaitymo suma yra didesnė nei 5000 eurų?

Atsiskaityti grynaisiais pinigais naudojantis „Perlo“ terminalo paslaugomis galima tuo atveju, jeigu grynųjų pinigų perlaidos fiziniams ar juridiniams asmenims atliekamos į Lietuvoje veikiančių bankų, kredito unijų ar kitų elektroninių pinigų įmonių sąskaitas ir taip yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.

Dėl grynųjų pinigų perlaidų ribojimų naudojantis „Perlo“ terminalo paslaugomis turėtumėte teirautis https://www.perlasfinance.lt/


9. Kokio dydžio pervedimų ar mokėjimų limitai yra nustatyti SEB, Swedbank, Šiaulių, Luminor, Medicinos bankuose? Kaip juos pakeisti? (paskelbimo data 2023-05-10)

Informaciją apie nustatytus konkrečius limitus bei kaip juos pakeisti galite rasti bankų svetainėse:

SEB banko

Swedbank

Šiaulių bankas

Luminor

Medicinos bankas


10. Kokią grynųjų pinigų sumą galima įnešti į savo sąskaitą banko padalinyje arba naudojantis bankomatu? (paskelbimo data 2023-05-10)

Informaciją apie grynųjų pinigų operacijų sumas konkrečiame banke galite rasti bankų svetainėse:

SEB bankas

Swedbank

Šiaulių bankas

Luminor

Medicinos bankas


11. Ar taikomi AGPRĮ numatyti apribojimai su darbo santykiais susijusiems santykiams?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140-8 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.

 

Atsiskaitymai kai yra sudaroma sutartis


12. Tarp įmonės A ir įmonės B (tiekėjo) yra sudaryta neterminuota bendradarbiavimo sutartis. Ar šiuo atveju kiekvienas individualus užsakymas laikomas atskiru sandoriu? Ar visi atsiskaitymai ir bet kokie mokėjimai pagal individualius užsakymus laikomi atsiskaitymais pagal vieną sandorį (neterminuotą bendradarbiavimo sutartį)? (atnaujinimo data 2022-11-22)

Kadangi yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis, tad visi atsiskaitymai ir bet kokie mokėjimai pagal individualius užsakymus laikomi atsiskaitymais pagal vieną sandorį (neterminuotą bendradarbiavimo sutartį). Tai reiškia, kad, vertinant, ar neviršyta 5 000 eurų riba, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal atskirus užsakymus yra sumuojami. Tai galioja tuo atveju, kai sutartyje nėra nurodyta sandorio vertė (sudarant sutartį neaišku, kokia bus jos galutinė kaina, kokiai sumai bus patiekta prekių ir/ ar paslaugų).


13. Ar taikoma AGPRĮ 8 straipsnio 3 dalies išimtis, kad pagal sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, kai iki įstatymo įsigaliojimo yra sudaryta neterminuota bendradarbiavimo sutartis?

Jei neterminuota bendradarbiavimo sutartis sudaryta iki AGPRĮ įsigaliojimo ir joje nėra nurodyti konkretūs šalių įsipareigojimai (konkrečios prekės, paslaugos, jų kiekiai, kainos ir pan.), atsiskaitymams, taip pat bet kokiems mokėjimams pagal tokią sutartį išimtis netaikoma.


14. Tarp įmonės A ir įmonės B 2022-10-01 sudaryta sutartis pagal kurią yra numatyta, kad įmonė A iš įmonės B perka konkrečias prekes, kurių vertė yra 100 000 eurų. Šalys sutaria, kad atsiskaitymas vyks grynaisiais pinigais dalimis per 3 mėnesius. Kaip turi vykti atsiskaitymai po 2022-11-01?

Kadangi sutartyje yra nustatyti konkretūs įsipareigojimai, o AGPRĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagal sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, tai įmonė A už prekes atsiskaityti grynaisiais pinigais galės ir įsigaliojus AGPRĮ.


15. Perku automobilį, kurio vertė 10 000 eurų, ar privalau visą kainą sumokėti tik negrynaisiais pinigais?

Kadangi sandorio vertė yra iš anksto žinoma ir viršija 5 000 eurų, nuo 2022-11-01 asmuo turi sumokėti visą sumą negrynaisiais pinigais.


16. Vieneriems metams sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nuomos kaina – 700 eurų per mėnesį. Kokiu būdu galima priimti atsiskaitymus iš nuomininko įsigaliojus AGPRĮ? (atnaujinimo data 2022-11-22)

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kada sudaryta nuomos sutartis. AGPRĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagal sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, jei terminuota nuomos sutartis sudaryta iki 2022-10-31 (imtinai), tai atsiskaitymams pagal tokią sutartį AGPRĮ numatyti ribojimai netaikomi.

Jei terminuota nuomos sutartis sudaryta po AGPRĮ įsigaliojimo, atsiskaitymams pagal šią terminuotą sutartį taikomi AGPRĮ numatyti ribojimai, t. y., kadangi iš anksto žinoma sandorio suma ir nurodytu atveju ji viršija 5 000 eurų (12 mėn. x 700 eurų = 8 400 eurų), todėl visi mokėjimai kas mėnesį turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais.


17. 2022-10-15 sudaryta terminuota komercinių patalpų nuomos sutartis, nuomos kaina 1 000 eurų per mėnesį. 2023-06-15 sutartis pakeista, pakeičiant/pratęsiant jos galiojimo terminą. Ar šiuo atveju taikomi AGPRĮ numatyti apribojimai?

AGPRĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pagal sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Jeigu sandoris, sudarytas iki AGPRĮ įsigaliojimo, pakeičiamas 2023-06-15, tai nuo šio pakeitimo įsigaliojimo laikoma, kad buvo sudarytas naujas sandoris ir galioja AGPRĮ nuostatos.


18. Ar taikomos išimtys ribojimams atsiskaitymui grynaisiais pinigais, kai sandoris sudarytas tarp artimųjų giminaičių pagal paskolos / dovanojimo sutartį ?

AGPRĮ nenumatyta išimčių atsiskaitymams pagal sandorius, kurie sudaryti tarp artimųjų giminaičių.


19. Fizinis asmuo suteikė 50 000 eurų paskolą įmonei. Palūkanos už metus yra 6 000 eurų. Ar įmonė gali suteiktos paskolos dalį – 4 000 eurų ir priskaičiuotas 6 000 eurų palūkanas fiziniam asmeniui išmokėti grynaisiais pinigais? (paskelbimo data 2022-12-22)

Jeigu paskolos sutartis sudaryta iki 2022-10-31 (imtinai), tai suteiktos paskolos dalies ir priskaičiuotų palūkanų grąžinimams pagal tokią sutartį AGPRĮ numatyti ribojimai netaikomi iki sutarties nutraukimo ar pasibaigimo kitais pagrindais. Nuo 2022-11-01 pratęstoms ir / ar pakeistoms sutartims AGPRĮ nuostatos bus taikomos.

Jei paskolos sutartis sudaryta po AGPRĮ įsigaliojimo, t. y. nuo 2022-11-01, grąžinimams pagal šią paskolos sutartį taikomi AGPRĮ numatyti ribojimai. Kadangi iš anksto žinoma sandorio suma (suteikta paskolą – 50 000 eurų ir palūkanos už metus – 6 000 eurų) ir nurodytu atveju ji viršija 5 000 eurų, todėl visi grąžinimai turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais.


20. Tarp fizinio asmens (paciento) ir odontologines priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos yra sudaroma paslaugų teikimo sutartis, kurioje nėra aptariami konkretūs įsipareigojimai (konkrečios paslaugos, kainos ir pan.), o kaina aptariama kiekvieną kartą atskirai apsilankius pacientui ir sudarius gydymo planą. Ar už suteiktas paslaugas pacientui reikia skaičiuoti 5 000 eurų ribą atsiskaitymams grynaisiais pinigais? (paskelbimo data 2022-12-22)

Kadangi su klientais sudarytos paslaugų teikimo sutartys yra laikomos sandoriais, tokioms sutartims, kuriose nėra nustatyti konkretūs įsipareigojimai (konkrečios paslaugos, kainos ir pan.), taikomi AGPRĮ numatyti ribojimai, neatsižvelgiant į tai, ar minėtos sutartys sudarytos iki AGPRĮ įsigaliojimo, t. y. iki 2022-10-31 (imtinai), ar įsigaliojus AGPRĮ, t. y. po 2022-11-01. Tokiu atveju, visi atsiskaitymai ir bet kokie mokėjimai pagal atskirus užsakymus suteiktas paslaugas laikomi atsiskaitymais pagal vieną sandorį. Tai reiškia, kad, vertinant, ar neviršyta 5 000 eurų riba grynaisiais pinigais, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal atskirus užsakymus suteiktas paslaugas yra sumuojami. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais.


21. Ar sutarties (sandorio) pakeitimai laikomi nauja sutartimi (sandoriu)?

Taip. Bet kokie sutarties (sandorio) pakeitimai laikomi nauju sandoriu.


22. Užsienio pilietis (Europos Sąjungos ir / ar trečiųjų šalių) Lietuvoje nori įsigyti transporto priemonę, kurios kaina yra 9 000 eurų. Pavedimo iš kitos valstybės banko pirkėjas atlikti neturi galimybės dėl, pavyzdžiui, taikomų draudimų ar ribojimų. Ar galima priimti grynuosius pinigus iš asmens, kuris neturi galimybių atlikti pavedimo? (paskelbimo data 2023-01-02)

AGPRĮ atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimai taikomi ir sandoriams su užsienio piliečiais, todėl atsiskaitymai, taip pat bet kokie mokėjimai pagal tokius sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų sumos. Kai iš anksto žinoma, kad sandorio vertė viršija 5 000 eurų, visa suma turi būti sumokėta tik negrynaisiais pinigais.

Jei užsienio pilietis negali atlikti tiesioginio mokėjimo iš užsienio valstybės banko, turi būti ieškoma kitų būdų pirkėjui atsiskaityti, o pardavėjui priimti pinigus, pavyzdžiui, mokėjimo pavedimas per kitas mokėjimų įstaigas, pinigų perlaidas teikiančias įstaigas ir pan.

Ir tik tuo atveju, jei tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl aukščiau išvardintų aplinkybių (neįmanoma atlikti mokėjimo pavedimo, pinigų perlaidų ar kt. dėl taikomų draudimų ar ribojimų), ar dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, grynuosius pinigus gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų turi pranešti mokesčių administratoriui apie tai, pateikdamas Pranešimą apie gautus (priimtus) atsiskaitymus ir / ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais (forma PRC915) per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).


23. Pardavėjas 1, Pardavėjas 2 ir Pardavėjas 3 parduoda bendrąja daline nuosavybe priklausantį namą. Pirkėjas pagal namo pirkimo - pardavimo sutartį įsipareigojo bendrasavininkams sumokėti 16 000 eurų, t. y. Pardavėjui 1 – 4 000 eurų, Pardavėjui 2 – 5 000 eurų ir Pardavėjui 3 – 7 000 eurų. Ar gali Pirkėjas su Pardavėju 1 ir Pardavėju 2 atsiskaityti grynaisiais pinigais, kadangi sumos neviršija 5 000 eurų? (paskelbimo data 2023-05-22)

Pirkėjas su Pardavėju 1 ir Pardavėju 2 atsiskaityti grynaisiais pinigais negali, kadangi bendrasavininkams parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą namą toks nuosavybės perleidimas laikomas vienu sandoriu, kurio vertė iš anksto žinoma ir viršija 5 000 eurų. Todėl Pirkėjas su visais 3 Pardavėjais privalo atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais.

 

Atsiskaitymai kai nėra sudaroma sutartis


24. Ar, nesant atskiros sutarties, perkant prekes (paslaugas) išrašyta sąskaita faktūra laikoma sandoriu?

Šis įstatymas taikomas:

- asmenų atsiskaitymams;

- taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius.

Todėl bet kokiems atsiskaitymams (nesant atskiros sutarties) pagal atskiras sąskaitas faktūras, taip pat taikomi įstatyme numatyti apribojimai.


25. Ar galiu už pirkinį baldų salone, kurio vertė 7 000 eurų, sumokėti vestuvių proga gautais dovanų kuponais už 6 000 eurų, o likusią, 1 000 eurų sumą sumokėti grynaisiais pinigais?

Kai iš anksto žinoma, kad pirkinio (sandorio) vertė viršija 5 000 eurų, visa suma privalo būti sumokėta tik negrynaisiais pinigais. Nurodytu atveju, už pirkinį sumokėti 6 000 vertės dovanų kuponais galima, tačiau likusi 1 000 eurų suma turi būti sumokama negrynaisiais pinigais (banko kortele, bankiniu pavedimu).


26. Užsakytos prekės, kurių vertė 4 980 eurų, taip pat užsakyta prekių atvežimo paslauga, kurios vertė 100 eurų. Ar galima už viską atsiskaityti grynaisiais pinigais, ar šiuo atveju prekių pardavimas ir jų pristatymas laikomas vienu sandoriu ir 5 000 eurų viršijančią dalį būtina sumokėti tik negrynaisiais pinigais?

Jei dėl prekių pardavimo ir jų pristatymo susitariama ir apmokama vienu metu, tai laikytina vienu sandoriu, kuriam taikomi AGPRĮ numatyti apribojimai - visą 5 080 eurų sumą privaloma mokėti tik negrynaisiais pinigais. Tačiau įstatymai taip pat nedraudžia dėl prekių pardavimo ir jų pristatymo tartis atskirai, tokiu atveju būtų sudaryti 2 sandoriai ir kiekvienu iš jų būtų galima atsiskaityti grynaisiais pinigais neviršijant 5 000 eurų sumos. Svarbu tai, kad sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta AGPRĮ nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo. Ar sandoris buvo išskaidytas, siekiant išvengti AGPRĮ numatytų ribojimų kiekvienu atveju vertinama individualiai.


27. Ar individualios įmonės savininkas per metus gali išsiimti daugiau nei 5 000 eurų grynaisiais pinigais iš pelno? Ar pinigų išsiėmimas iš pelno yra sandoris?(paskelbimo data 2022-12-22)

Individualios įmonės (IĮ) savininko kiekviena pinigų ar turto paėmimo iš IĮ operacija laikoma sandoriu ir nuo 2022-11-01, įsigaliojus AGPRĮ, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tokius sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Kai sandorio sudarymo metu iš anksto yra žinoma sandorio suma ir ji viršija 5 000 eurų, tokiu atveju, visi atsiskaitymai ar mokėjimai turi būti atliekami negrynaisiais pinigais.

Minėta suma skaičiuojama ne laikotarpiui (dienai, mėnesiui, metams), o atsiskaitymui ir / ar bet kokiam kitam mokėjimui pagal kiekvieną sandorį. Kiekvienas pinigų paėmimas iš IĮ laikytinas atskiru sandoriu, jei nėra sandorio skaidymo požymių.


28. Prekybos įmonė X turi pirkėjų, su kuriais neturi sudariusi ilgalaikių sutarčių dėl prekių pirkimo. Pirkėjai prekes perka iš karto atvykę į parduotuvę be išankstinio užsakymo, kartais užsakymus pateikia paskambinę telefonu. Ar pagal AGPRĮ kiekvienas pirkimas ir naujas užsakymas yra laikomas atskiru sandoriu? (paskelbimo data 2022-12-22)

Kadangi su pirkėjais nėra sudarytų ilgalaikių sutarčių, sandoriu laikomas kiekvienas susitarimas (užsakymas) dėl prekių pirkimo. Kiekvieno užsakymo tarp tų pačių asmenų vertės nėra sumuojamos.

Kai iš anksto žinoma, kad sandorio (užsakymo) vertė viršija 5 000 eurų, visa suma privalo būti sumokėta tik negrynaisiais pinigais.

Svarbu paminėti, kad AGPRĮ draudžia sandorio šalims skaidyti sandorį, jeigu taip būtų išvengta AGPRĮ numatytų apribojimų.

 

Kitos praktinės situacijos


29. Įmonė atskaitingam asmeniui išmokėjo 10 000 eurų grynaisiais pinigais, kad šis galėtų atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Ar 10 000 eurų perdavimui atskaitingam asmeniui taikomi AGPRĮ numatyti ribojimai?

Kai grynieji pinigai perduodami atskaitingam asmeniui AGPRĮ numatyti ribojimai netaikomi, tačiau atskaitingas asmuo, atsiskaitydamas su įmonės kreditoriais įmonės vardu, privalo vadovautis AGPRĮ nuostatomis ir atsiskaitymus bei kitus mokėjimus pagal sandorius grynaisiais pinigais atlikinėti neviršydamas 5 000 eurų ribos.


30. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 8 000 eurų dividendų, t. y. dviem akcininkams po 4 000 eurų. Ar galima kiekvienam akcininkui išmokėti po 4 000 eurų dividendų grynaisiais pinigais? (atnaujinimo data 2023-05-22)

Išmokėti grynaisiais pinigais dividendų akcininkams negalima, kadangi akcininkų susirinkimo sprendimas paskirti dividendus yra bendrovės vienašalis sandoris, kurio vertė iš anksto žinoma ir viršija 5 000 eurų, todėl visa ši suma privalo būti išmokėta tik negrynaisiais pinigais, nepriklausomai nuo to, kad dividendai yra mokami dviem akcininkams ir vienam akcininkui išmokama dividendų suma neviršija 5 000 eurų.


31. Mokėjimo paslaugų teikėjai atsisako vykdyti mokėjimo nurodymus, kai bandoma atsiskaityti su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos (pvz., Rusijos ar Baltarusijos fiziniais ar juridiniais asmenimis). Ar šiuo atveju galiu su tokiais asmenimis atsiskaityti grynaisiais pinigais ir pateikti mokesčių administratoriui PRC915 formą?

Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Minėto įstatymo 7 straipsnis ,,Draudimas sudaryti ir vykdyti sandorius ir prievoles, jų nevykdymo teisinės pasekmės“ numato:

1. Draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja.

2. Draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

3. Sandoriai, kurie buvo sudaryti, ir prievolės, kurios atsirado iki nustatant tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, turi būti nedelsiant nutraukti vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymas sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu.

Šiuo atveju bet koks atsiskaitymas (grynaisiais, negrynaisiais pinigais) negali būti vykdomas, nes yra taikomos tarptautinės sankcijos, todėl privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatomis, kurios draudžia sudaryti sandorius.


32. Įmonė per inkasavimo paslaugas teikiančią įmonę inkasuoja iš savo prekybos vietų grynuosius pinigus į įmonės sąskaitą banke. Ar šiuo atveju inkasavimo įmonei, inkasuojant grynuosius pinigus iš prekybos vietų, galioja AGPRĮ apribojimai? (paskelbimo data 2022-12-22)

AGPRĮ nustatyti ribojimai nedraudžia inkasavimo įmonėms transportuoti didesnes nei 5 000 eurų grynųjų pinigų sumas, kadangi toks transportavimas ir yra jų veiklos esmė.

Tačiau AGPRĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatyti ribojimai taikomi, kai vykdomas atsiskaitymas tarp įmonės ir inkasatoriaus už šio suteiktas inkasavimo paslaugas.


33. Keturi asmenys perka kelionės paketą (lėktuvo bilietai, nakvynė viešbutyje, pervežimai iš oro uosto į viešbutį ir atgal ir kt. paslaugos) į egzotinę šalį, kurio vertė 12 000 eurų. Ar gali kiekvienas asmuo savo kelionės paketo sumos (3 000 eurų) dalį kelionių agentūrai sumokėti grynaisiais pinigais? (paskelbimo data 2023-05-22)

Visi 4 asmenys už savo kelionės paketo dalį sumokėti grynaisiais pinigais negali, kadangi kelionės paketas laikomas vienu sandoriu, kurio vertė iš anksto žinoma ir viršija 5 000 eurų, todėl visą sumą už kelionę privaloma sumokėti tik negrynaisiais pinigais (pvz., bankiniu pavedimu, kortele ar kt.).

 

Atsakomybė pažeidus AGPRĮ


34. Kokia atsakomybė taikoma už AGPRĮ pažeidimus?

Atsakomybė grynuosius pinigus mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims už atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus numatyta 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 207-1 straipsniu įstatyme Nr. XIV-1400.

Jeigu leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais suma viršys:

- iki 2500 eurų, bauda abiem sandorio šalims nuo 100 iki 500 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 200 iki 1 000 eurų, o pažeidimą padariusiems įmonių vadovams – nuo 200 iki 1 000 eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 1 000 iki 2 000 eurų.

- daugiau kaip 2500, bet ne daugiau kaip 25 000 eurų, bauda abiem sandorio šalims nuo 200 iki 1000 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 1 000 iki 2 000 eurų, o pažeidimą padariusiems įmonių vadovams nuo 1 000 iki 2 000 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 2 000 iki 3 000 eurų.

- daugiau nei 25 000 eurų, bauda abiem sandorio šalims nuo 1 000 iki 2 000 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 2 000 iki 3 000 eurų, o pažeidimą padariusiems įmonių vadovams nuo 2 000 iki 3 000 eurų, už pakartotinį pažeidimą nuo 3 000 iki 4 000 eurų.

Taip pat:

- Asmens turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai negalės būti pagrindžiami sandorius patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais, jeigu atsiskaitymai ir (ar) kiti mokėjimai pagal šiuos sandorius buvo atlikti pažeidžiant AGPRĮ nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką.

- Jei juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienus metus iki jo vertinimo dienos bus paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 207-1 straipsnyje (atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimas), bus laikoma, kad toks asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

 

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais priežiūra, kontrolė


35. Kokiais atvejais laikoma, kad mokesčių mokėtojo nurodyta priežastis, kodėl jis negalėjo atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nėra pateisinama? (paskelbimo data 2023-05-22)

Atvejai, kai priežastys nėra pateisinamos tai:

• Kai mokesčių mokėtojas nežinojo ar neteisingai interpretavo AGPRĮ;

• Kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo patogesnis klientui. Kadangi atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų laikymąsi tenka abiems sandorio šalims, todėl kiekviena jų turėtų pasiruošti sandoriui, pavyzdžiui, pirkėjas turi iš anksto pasidomėti galimybe už pirkinį ar paslaugą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, o pardavėjas, siekdamas sudaryti ir įvykdyti sandorį, turi suteikti šią galimybę.

• Kiti atvejai, kai pvz., už keliems asmenims suteiktą paslaugą ar parduotą prekę buvo atsiskaityta vieno asmens, surinkusio iš kelių asmenų bendrą sumą, viršijančią 5 000 eurų (pavyzdžiui, renginio organizatorius už organizuotą renginį iš 100 dalyvių už bilietus surinko po 60 eurų, už kuriuos bendra suma sudarė 6 000 eurų. Renginio organizatorius su paslaugas teikiančia įmone atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kadangi atsiskaitymo suma viršijo 5 000 eurų, renginio organizatorius su paslaugas teikiančia įmone privalėjo atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais, neatsižvelgiant į tai, kad suma buvo surinkta iš atskirų asmenų).

Kadangi atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų laikymąsi tenka abiems sandorio šalims, todėl kiekviena jų turėtų pasiruošti sandoriui, pavyzdžiui, pirkėjas turi iš anksto pasidomėti galimybe už pirkinį ar paslaugą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, o pardavėjas, siekdamas sudaryti ir įvykdyti sandorį, turi suteikti šią galimybę.


36. Kokių dokumentų, įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymą grynaisiais pinigais pagal AGPRĮ numatytą išimtį, patikrinimo metu gali pareikalauti mokesčių administratorius? (paskelbimo data 2022-12-22)

Patikrinimo metu būtų vertinama visų aplinkybių visuma, t. y. vertinamas priežasties dėl negalėjimo atsiskaityti negrynaisiais pinigais pagrįstumas, ar nebuvo kitų alternatyvų atsiskaityti negrynaisiais pinigais ir kt. Mokesčių administratorius gali pareikalautai tiek pardavėjo, tiek pirkėjo laisvos formos paaiškinimų, kodėl buvo būtina atsiskaityti grynaisiais pinigais, todėl pardavėjas, priimantis grynuosius pinigus, viršijančius 5 000 eurų sumą, atsiskaitymo metu gali paprašyti pirkėjo paaiškinimo.

Kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigų sutrikimo atveju, vien fakto, įrodymo, kuriame užfiksuota, jog tuo metu buvo sutrikęs mokėjimų nurodymų vykdymas, gali nepakakti, būtų analizuojamos ir priežastys, kodėl būtent nustatyto sutrikimo metu reikėjo atsiskaityti nedelsiant.

Pažymima, kad konkretūs dokumentai, įrodymai būtų nustatomi patikrinimo metu, įvertinus visas aplinkybes, todėl iš anksto įvardinti baigtinio dokumentų, įrodymų sąrašo nėra galimybės. Kiekviena situacija ir aplinkybės gali būti skirtingos.