Mokestinių nepriemokų išieškojimas

Mokestinių nepriemokų išieškojimas

Ne visuomet mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali įstatymų nustatytais terminais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėjus minėtų sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 str. 19 d.).

Mokestinės nepriemokos administravimo veiksmai:

  1. Išieškojimo užtikrinimo būdai
  2. Raginimas
  3. Teisė priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką
  4. Priverstinio išieškojimo būdai
  5. Priverstinio išieškojimo sustabdymas
  6. Mokestinės nepriemokos atidėjimas arba išdėstymas
  7. Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška mokestine nepriemoka
  8. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymas
  9. Mokestinės nepriemokos perėmimas
  10. Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimas už mokesčių mokėtoją

1. Išieškojimo užtikrinimo būdai

Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, turi teisę taikyti šiuos MAĮ 95 str. numatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus:

  • delspinigiai;
  • turto areštas;
  • nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
  • hipoteka ar įkeitimas;
  • laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnis

 2.Raginimas

Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų:

  1. įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis;
  2. priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
  3. nutraukiama mokestinės paskolos sutartis;
  4. mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnis

3. Teisė priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką

Pagal MAĮ 105 str. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:

  • mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
  • mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
  • mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas šio Įstatymo ar Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.

4. Priverstinio išieškojimo būdai

Pagal MAĮ 106 str. 1 dalį mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką:

  1. duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
  2. pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
  3. duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo MAĮ 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
  4. priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
  5. priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

MAĮ 106 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.

Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais.

Vykdant gautus iš Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – ES valstybių) prašymus išieškoti reikalaujamas skolas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatomis.

VMI prie FM, išieškodama mokestines nepriemokas taip pat ES valstybių prašomas pinigines sumas, naudoja VMI prie FM viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11, 2004-07-19 įsakymu Nr. VA-142, 2011-12-30 įsakymu Nr. VA-143 patvirtintas formas: Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų (forma FR0492), Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (forma FR0497), Sprendimo išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką iš laiduotojo/garanto banko sąskaitų (forma FR0744), Sprendimo išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką iš laiduotojo/garanto turto (forma FR0749), Sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą (FR1068).

Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras.

5. Priverstinio išieškojimo sustabdymas

Pagal MAĮ 110 str. mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas šiais atvejais:

  1. Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu);
  2. Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas (išdėstomas) priverstinį išieškojimą;
  3. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.

Pagal Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.1K-293 redakcija, nuo 2017-01-01) 27 punktą, mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalimi, turi teisę mokestinės nepriemokos arba baudos už administracinį nusižengimą, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, išieškojimo nepradėti arba jį sustabdyti nuo tos dienos, kai gauna mokėtojo prašymą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią priimamas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokėjimo termino. Tačiau tai nėra kliūtis mokestinei nepriemokai taikyti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, numatytą Mokesčių administravimo įstatyme.

Pagal Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.1K-293 redakcija, nuo 2017-01-01) 55 punktą, baudos už administracinį nusižengimą, dėl kurios mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo supaprastinto proceso tvarka pateiktas prašymas, išieškojimas gali būti nepradedamas arba sustabdomas nuo prašymo gavimo iki sprendimo, kuriuo tenkinamas arba atmetamas prašymas išdėstyti arba atidėti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą, priėmimo dienos.

Pagal Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-89 redakcija) 26 punktu, mokesčių mokėtojui pateikus prašymą arba atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų procedūrą pradėjus mokesčių administratoriaus iniciatyva, šių baudų, delspinigių ir/ar palūkanų priverstinio išieškojimo procedūros nepradedamos, o pradėtos turi būti sustabdomos iki atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Mokesčių administratoriui priėmus sprendimą neatleisti nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų, šių mokestinių nepriemokų išieškojimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Tačiau mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, numatytus MAĮ 95 straipsnyje.

6. Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą atidėjimas arba išdėstymas

MAĮ numatyta ir galimybė taikyti mokestines lengvatas turinčiam laikinų finansinių sunkumų mokesčių mokėtojui. Mokesčių administratorius, finansų ministro nustatyta tvarka gali atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti (MAĮ 88 straipsnis). Tokia mokestine lengvata mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti tik nustačius, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kurio pagrindu yra sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Už suteiktą mokestinę paskolą yra mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus įmokų pagal mokestinės paskolos sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o nesumokėjus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį – palūkanų delspinigiai. Padidintos palūkanos ir palūkanų delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtą mokestį dydžiui.

Palūkanų dydžiai už mokestinę paskolą, žr. čia  

Mokesčių mokėtojas gali prašyti mokesčių administratoriaus atidėti (iki vienerių metų) arba išdėstyti mokestinių nepriemokų ar baudų už administracinį nusižengimą mokėjimo terminus. Baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo prašymo atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą pateikimo dienos.

Prašymas atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą gali būti pateiktas po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą mokesčių mokėtojas kreipiasi į mokesčių administratorių.

Mokesčių mokėtojas prie prašymo  turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, prašomos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę   nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas. Dokumentai, kuriais pagrindžiama dėl neįvykdytų  finansinių įsipareigojimų atsiradusi ir iš biudžeto lėšų dengtina asignavimų valdytojų skola prašymą  teikiančiam mokesčių mokėtojui, visais atvejais laikytini įrodančiais realias galimybes atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu. Šiuo atveju mokesčių administratorius paprastai kitų dokumentų nereikalauja.

Individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos nariai, taip pat mokesčių mokėtojas — fizinis asmuo (įskaitant asmenį, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą) – kartu su prašymu pateikia Centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę. Anketos duomenys, jeigu mokesčių administratorius neturi apie juos informacijos, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais.

Iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia priimti sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priimti.

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. 268 „Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo   (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.1K-293 redakcija, nuo 2017-01-01)

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 236 „Dėl mokestinės paskolos sutarties ir fizinių asmenų anketos formų patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. VA-65 „Dėl formų patvirtinimo".

7. Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška mokestine nepriemoka

Mokesčių administratoriui numatyta galimybė pripažinti beviltiška tą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga išieškoti socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu (MAĮ 113 str.), kai:

  1. nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai  likvidus) (MAĮ 113 str. 1 d. 1 punktas);
  2. priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už nepriemoką (MAĮ 113 str. 1 d. 2 punktas);
  3. netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalus, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis (MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktas).

Pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1 ir 2 punktus mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška vietos mokesčių administratorius gali savo iniciatyva, o pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 punktą vietos mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojas turi pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, pridėdamas kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog šis fizinis asmuo arba individualios (personalinės) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalus, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą.

Pagal MAĮ 113 str. 2 d., jeigu vykdant priverstinį išieškojimą nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda už administracinį nusižengimą, neišieškota bauda ar jos dalis pripažįstama beviltiška, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.

Pagal MAĮ 113 str. 5 d. Nesumokėta bauda ar jos dalis pakartotinai gali būti perduota antstoliui priverstinai išieškoti Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. VA-92 „Dėl mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių ir mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. VA-104 „Dėl formų patvirtinimo".

8. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymas

Svarbus mokesčių mokėtojo padėtį lengvinantis institutas – priverstinio išieškojimo senaties instituto nustatymas (MAĮ 107 ir 108 str.). Pasibaigus 5 metų mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčio administratoriaus neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat savo iniciatyva (be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo) įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti. Tačiau senaties termino pasibaigimas netrukdo mokesčių mokėtojui savanoriškai įvykdyti savo mokestinę prievolę, t.y. pačiam sumokėti mokestinę nepriemoką.

Baudų už administracinius nusižengimus priverstinio išieškojimo senaties terminas nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse 672 straipsnyje.

Teisės aktai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

9.  Mokestinės nepriemokos perėmimas

Vadovaujantis MAĮ 86 str., mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kitas asmuo (toliau – Skolos perėmėjas) – juridinis asmuo ar kita organizacija arba fizinis asmuo, išskyrus, bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą turintis trečiasis asmuo, trečiasis asmuo, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla, taip pat trečiasis asmuo, turintis mokestinę nepriemoką.

Skolos perėmėjas negali perimti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos, dėl kurios vyksta ginčas.

Mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka perimama remiantis mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo sudaryta Mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi arba individualios įmonės savininko, ketinančio perimti savo individualios įmonės mokestinę nepriemoką, pasirašytu Mokestinės nepriemokos perėmimo įsipareigojimu bei mokesčių administratoriaus sutikimu, kad skolos perėmėjas perimtų mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.

Mokesčių mokėtojas ar Skolos perėmėjas turi pateikti mokesčių administratoriui užpildytą ir pasirašytą VMI prie FM nustatytos formos prašymą duoti sutikimą perimti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką.

Mokesčių administratorius, nagrinėdamas prašymą, gali mokesčių mokėtojo ir skolos perėmėjo paprašyti ir kitų dokumentų (pvz., pažymų iš kitų turto registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, deklaracijų antstolio patvirtinimo, kad mokesčių mokėtojas sumokėjo visas vykdomosios bylos išlaidas ir pan.).

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. 51 „Dėl Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 127 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo patvirtinimo".

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 86 „Dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo".

 10. Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimas už mokesčių mokėtoją

Kaip numatyta MAĮ 83 str. 3 dalyje, mokestį ir su juo susijusias sumas (taip pat ir mokestinę nepriemoką) už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys VMI prie FM nustatyta tvarka.

Asmuo sumokėti mokesčius, baudas už AN ir kitas įmokas už mokesčių mokėtoją gali, užpildydamas mokėjimo nurodymo formos pradinio mokėtojo ar kitą mokėjimo nurodymo skiltį, skirtą mokesčių mokėtojo, už kurį moka, duomenims nurodyti, ar laukelį, skirtą unikaliam mokėjimo kodui nurodyti.

 Užpildant mokėjimo nurodymo formą, būtina įrašyti:

  1. gavėjo pavadinimą (VMI prie FM);
  2. gavėjo Juridinių asmenų registro kodą (VMI prie FM Juridinių asmenų registro kodas – 188659752);
  3. gavėjo biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos numerį. VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos skelbiamos VMI prie FM interneto svetainėje (www.vmi.lt);
  4. asmens, mokančio už mokesčių mokėtoją, identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinių asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – Mokesčių mokėtojų registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį);
  5. asmens, mokančio už mokesčių mokėtoją, pavadinimą arba vardą, pavardę;
  6. įmokos kodą (įmokos kodas turi būti nurodomas struktūrizuotos mokėjimo paskirties lauke);
  7. sumą;
  8. mokėjimo nurodymo formos pradinio mokėtojo ar kitoje mokėjimo nurodymo skiltyje, skirtoje mokesčių mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, duomenims nurodyti, identifikacinį numerį, pavadinimą arba vardą, pavardę.

Mokant baudas už AN už mokesčių mokėtoją, mokėjimo nurodymo formos laukelyje, skirtame unikaliam mokėjimo kodui nurodyti, būtina įrašyti mokesčių mokėtojo, už kurį mokama, Administracinių nusižengimų registro objekto identifikacinį kodą (ROIK) ar dokumento, kuriuo paskirta bauda už AN, numerį.

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2006 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. VA-6 „Dėl Mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių VMI prie FM viršininko įsakymų pripažinimo netekusiais galios".