Aktualūs klausimai dėl pelno mokesčio

Įmonių (elektros energijos gamintojų) vadovaujantis Įstatymo nuostatomis apskaičiuota ir lėšų administratoriui pervesta rinkos pajamų perviršio suma pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio nuostatas priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir, apskaičiuojant pelno mokestį, atskaitoma iš įmonės pajamų. Įmonių (elektros energijos gamintojų) pajamomis pripažįstama visa pajamų, gautų už pagamintą ir patiektą elektros energiją, suma (įskaitant rinkos pajamų perviršio sumas).

Kadangi valstybė (ar savivaldybė) nėra įtraukta į apmokestinimo pelno mokesčiu sistemą, todėl tais atvejais, kai valstybė (ar savivaldybė) valdo 75 proc. ir daugiau vienetų kapitalo dalių, tai tokie vienetai nėra susiję PMĮ nuostatų prasme. Tačiau tais atvejais, kai valstybė (ar savivaldybė) valdo mažiau kaip 75 proc. vienetų kapitalo dalių, gali susidaryti situacija, kad šie vienetai bus laikomi susijusiais PMĮ prasme, jei vieneto kitame vienete valdoma kapitalo dalis viršys 25 proc., kadangi tokie vienetai atitiks PMĮ 2 straipsnio 33 punkto 8 papunktyje įtvirtintus susijusių asmenų apibrėžimus. Valstybės valdymas gali būti įgyvendinamas tiek tiesiogiai (per valstybines institucijas), tiek netiesiogiai (pavyzdžiui, per kontroliuojamas įmones), kadangi toks kapitalo valdymo būdas aiškiai įvardijamas PMĮ 2 straipsnio 33 punkto 8 ir 9 papunkčiuose.

Beviltiškos skolos leidžiamais atskaitymais pripažįstamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 25 straipsniu bei Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-11 įsakymu Nr. 40 (toliau – Taisyklės). Tam, kad skolos būtų pripažintos beviltiškomis ir jų sumomis būtų galima mažinti apmokestinamąjį pelną, mokesčių mokėtojas turi turėti skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti patvirtinančius dokumentus. Skolų beviltiškumą bei mokesčių mokėtojo pastangas įrodantys dokumentai yra skirtingi ir priklauso nuo skolos sumos bei pobūdžio. Vertinant galimybę Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos klientų skolas ir kitas prievoles, kurių mokėjimas pradelstas, pripažinti beviltiškomis skolomis, neturint visų Taisyklėse nurodytų reikiamų dokumentų, pažymėtina, kad nei PMĮ, nei Taisyklės jokių išimčių šioms šalims nenustato. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, bei tai, kad Europos Sąjungos taryba nustatė tarptautines sankcijas Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, o pastarosios šalys taiko atsakomąsias priemones, individualiais atvejais gali atsirasti objektyvios priežastys, kai vienetai neturi galimybės surinkti reikiamų dokumentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, tik esant svarbioms faktinėms aplinkybėms ir objektyvioms priežastims dėl kurių mokesčių mokėtojas neturi pakankamai įrodymų, patvirtinančių skolos beviltiškumą ir pakankamas pastangas skolai atgauti bei turint minėtų aplinkybių tinkamą pagrindimą, klientų skolos galėtų būti pripažintos beviltiškomis skolomis ir atskaitomos iš pajamų pagal PMĮ 25 straipsnį nesilaikant Taisyklių reikalavimų dėl visų pagrindžiančių dokumentų turėjimo.