VMI
DĖL NENUOLATINIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ 2019 METAIS LIETUVOJE GAUTŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMO
Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-6405
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina apie nenuolatinių Lietuvos gyventojų 2019 metais Lietuvoje gautų pajamų deklaravimą:
Koks asmuo yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju?
Nenuolatiniu Lietuvos gyventoju pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslais laikomas toks gyventojas, kuris (neatsižvelgiant į jo turimą pilietybę) kalendoriniais metais nuolatinę gyvenamąją vietą turi tik užsienio valstybėje ir asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje, bei kalendoriniais metais Lietuvoje nuolat ar su pertraukomis išbūna trumpiau negu 183 dienas arba dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje nuolat ar su pertraukomis išbūna mažiau negu 280 dienų.
Išimtis: užsienio valstybės pilietis, kuris atvyko į Lietuvą ir joje kalendoriniais metais nuolat ar su pertraukomis išbuvo 183 dienas ar ilgiau, arba dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais ištisai arba su pertraukomis Lietuvoje išbuvo 280 dienų ar daugiau ir vienais iš tų metų Lietuvoje išbuvo ne mažiau kaip 90 dienų (jeigu neatitinka kitų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 4 straipsnyje nuolatiniam Lietuvos gyventojui apibrėžti nustatytų kriterijų), yra laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:
1) tik verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje,
2) dirba Lietuvoje, tačiau atlyginimą už darbą Lietuvoje gauna iš užsienio valstybės biudžeto,
3) dirba užsienio valstybės diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar tarptautinės organizacijos atstovybėje Lietuvoje.
Kokie nenuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo deklaruoti 2019 metais Lietuvoje gautas pajamas?
Pajamas deklaruoti privalo nenuolatiniai Lietuvos gyventojai:
1) gavę / uždirbę per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomos individualios veiklos pajamų (įskaitant užsienio valstybėse gautas / uždirbtas pajamas, priskiriamas nuolatinei bazei Lietuvoje);
2) ne per nuolatinę bazę Lietuvoje gavę B klasės apmokestinamųjų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje (t. y. gavę pajamų, kurios pagal GPMĮ yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir nuo kurių pajamų mokestį gyventojai į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti turi patys):
- su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (toliau - su darbo santykiais susijusios pajamos) už darbą Lietuvoje, kai pajamos gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;
- Lietuvoje vykdytos atlikėjo veiklos ir / arba sporto veiklos pajamų, kai pajamos gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;
- pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto (buto, namo, žemės ir t. t.) nuomą, kai pajamos gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje,
- pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą (pastatą, žemę ir t. t., išskyrus būstą, kurio perleidimo pajamoms taikoma mokesčio lengvata), kai pajamos gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje,
- pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką, ginklą ir kitą Lietuvoje teisiškai registruojamą kilnojamąjį daiktą, kai toks daiktas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo jo įsigijimo ir kai pajamos gautos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje;
3) gavę A ir / arba B klasės pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje ir pajamas iš paskirstytojo pelno), kurios pagal GPMĮ 5 str. 4 dalies nuostatas yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir nuo kurių gyventojams atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, taikant GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytus pajamų mokesčio tarifus (t. y. taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus):
Pagal GPMĮ 6 straipsnio 11 dalies nuostatas pajamų mokestį privalo perskaičiuoti nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais Lietuvoje gavęs su darbo santykiais susijusių apmokestinamųjų pajamų už Lietuvoje atliekamą samdomą darbą (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokas bei už 2018 metus apskaičiuotą darbo užmokestį) ir iš Lietuvos vienetų gavęs tantjemas bei atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje ar paskolų komitete, jeigu per metus gautų tokių pajamų bendra suma viršijo 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei apskaičiuoti, t. y. viršijo 136 344 Eur sumą (136 344 Eur sumą viršijanti tokių pajamų suma apmokestinama 27 proc. mokesčio tarifu).
Vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalimi, perskaičiuoti pajamų mokestį privalo ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais gavęs tokios rūšies apmokestinamųjų pajamų: Lietuvoje vykdytos sporto ir atlikėjo veiklos pajamų (įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla), Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto nuomos ir pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų bei Lietuvoje registruotino kilnojamojo daikto pardavimo pajamų, iš asmenų Lietuvoje gavęs honorarą ir palūkanas, kurių bendra suma per 2019 metus viršijo 120 VDU – 136 344 Eur sumą (136 344 Eur sumą viršijanti tokių pajamų suma apmokestinama 20 proc. mokesčio tarifu).
Deklaruoti aukščiau nurodytų pajamų neprivalo nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris 2019 metais iš to paties asmens Lietuvoje gavo tik A klasės pajamų (pvz. darbo užmokestį, tantjemas, honorarą ir kt.) ir išmokas išmokėjęs asmuo nuo 120 VDU dydžio sumą viršijančios išmokos sumos išskaičiavo pajamų mokestį maksimaliu mokesčio tarifu (t. y. pritaikė atitinkamai 27 proc. arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifą). Taip pat, šios deklaracijos neprivalo pateikti nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris 2019 metais Lietuvoje gavo tik B klasės pajamų ir nuo GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą VDU dydžio sumą viršijančių pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą pats sumokėjo pajamų mokestį atitinkamai 27 proc. arba 20 proc. pajamų mokesčio tarifu bei šias pajamas deklaravo, mokesčių administratoriui pateikęs Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formą;
4) pageidaujantys už darbą Lietuvoje gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms pritaikyti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – MNPD), kurio apskaičiavimo tvarka nustatyta GPMĮ 20 straipsnyje:
Pagal GPMĮ 20 str. 9 dalies nuostatas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui neapmokestinamasis pajamų dydis gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, kai jis Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia savo metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Darbdavys nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms mokestiniu laikotarpiu negali taikyti neapmokestinamojo pajamų dydžio;
5) pageidaujantys pasinaudoti GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 ir 202 punktuose nustatyta pajamų mokesčio lengvata Lietuvoje gautoms palūkanoms:
GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkte ir / arba 202 punkte nustatytos 500 eurų pajamų mokesčio lengvatos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui gali būti taikomos tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPMĮ 17 str. 5 dalis). Lietuvos įmonės, nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėdamos palūkanas, nuo jų sumos išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka pajamų mokestį (t. y. palūkanoms netaiko pajamų mokesčio lengvatų);
6) pageidaujantys iš Lietuvos Respublikos biudžeto susigrąžinti pajamų mokesčio permoką nuo apmokestinamųjų pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą ir Lietuvoje registruotiną kilnojamąjį daiktą, jeigu nuo tokių pajamų buvo išskaičiuotas bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, o pats gyventojas 2019 metais Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį FR0464 formos (forma patvirtinta VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21 „Dėl Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklių“).
Kokioje deklaracijoje deklaruojamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos / uždirbtos individualios veiklos pajamos?
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki 2020 m. liepos 1 dienos pats gyventojas arba jo įgaliotas asmuo privalo mokesčių administratoriui pateikti Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą (ši forma ir jos užpildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“).
Kokioje deklaracijoje deklaruojamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos B klasės apmokestinamosios pajamos?
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, ne per nuolatinę bazę Lietuvoje gavęs B klasės pajamų, kurios pagal GPMĮ nuostatas yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas ir nuo kurių jis privalo sumokėti pajamų mokestį (t. y. kurios priskiriamos B klasės apmokestinamosioms pajamoms), ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo dienos pats gyventojas arba jo įgaliotas asmuo privalo tokias pajamas deklaruoti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formoje (ši forma ir jos užpildymo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos, jos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“).
Kokioje deklaracijoje deklaruojamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamos, kai gyventojams privalu perskaičiuoti pajamų mokestį, taikant GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatytus progresinius pajamų mokesčio tarifus?
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais gavęs A ir / arba B klasės pajamų (išskyrus individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje gautas / uždirbtas pajamas ir pajamas iš paskirstytojo pelno), kurių šaltinis yra Lietuvoje ir nuo kurių, atsižvelgiant į GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki 2020 m. liepos 1 dienos pats arba per įgaliotą asmenį privalo mokesčių administratoriui pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos GPM314A ir / arba GPM314B priedus (ši forma, jos priedai ir jų užpildymo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-112 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos, jos priedų GPM314A, GPM314B formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“).
Kokia deklaracija teikiama, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui pageidaujant už darbą Lietuvoje gautoms pajamoms pritaikyti MNPD?
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis prisitaikyti MNPD su darbo santykiais susijusioms pajamoms, gautoms už darbą Lietuvoje, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, ne anksčiau kaip nuo 2020 m. vasario 15 dienos mokesčių administratoriui turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos GPM314A priedą „Su darbo santykiais susijusios pajamos, gautos Lietuvoje“. Deklaracijoje nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi nurodyti Lietuvoje gautas visų rūšių apmokestinamas pajamas, kurios pagal GPMĮ yra nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas.
Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių per visus 2019 metus, prie šios deklaracijos jis turi pridėti užsienio valstybės, kurios nuolatinis gyventojas jis yra, mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie 2019 metais gautas pajamas, nuo kurių į užsienio valstybės biudžetą buvo sumokėtas pajamų mokestis. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas 2019 metais negavo tokių pajamų, kartu su deklaracija jis turi pateikti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus šį faktą patvirtinantį dokumentą. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas 2019 metais turėjo arba jam buvo nustatytas ribotas darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių lygis, prie deklaracijos jis turi pridėti ribotą darbingumą, neįgalumą ar specialius poreikius įrodantį dokumentą.
Kokia deklaracija teikiama, nenuolatiniam Lietuvos gyventojui pageidaujant pasinaudoti GPMĮ nustatyta 500 eurų pajamų mokesčio lengvata Lietuvoje gautoms palūkanoms?
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pageidaujantis iš Lietuvos vienetų gautoms palūkanoms, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, pritaikyti GPMĮ 17 str. 1 dalies 20 punkte ir / arba 202 punkte nustatytą pajamų mokesčio lengvatą, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, ne anksčiau kaip nuo 2020 m. vasario 15 dienos mokesčių administratoriui turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos GPM314B priedą „Lietuvoje gautos pajamos“. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu nebuvo gavęs pajamų, nuo kurių pagal GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas jam atsirado pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, deklaracijoje deklaruojamos tik palūkanos, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata (neprivaloma nurodyti kitų rūšių pajamų).
Kokią deklaraciją turi pateikti nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais pardavęs ar kitaip perleidęs nuosavybėn Lietuvoje registruotiną kilnojamąjį daiktą, kuris nebuvo išlaikytas ilgiau kaip 3 metus, ir / arba Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą, nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, jeigu nuo gyventojo gautų pajamų mokestiniu laikotarpiu buvo išskaičiuotas bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, o pats gyventojas 2019 metais mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį FR0464 formos?
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, 2019 metais gavęs pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo Lietuvoje esantį nekilnojamąjį daiktą (išskyrus būstą, kurio perleidimo pajamoms taikoma mokesčio lengvata) ir / arba pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn Lietuvoje registruotiną kilnojamąjį daiktą, kuris nebuvo išlaikytas ilgiau kaip 3 metus, ir nuo tokių pajamų buvo išskaičiuotas bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėtas pajamų mokestis, o pats gyventojas 2019 metais Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui nebuvo pateikęs Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį FR0464 formos (patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21 „Dėl Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklių“), t. y. mokestiniu laikotarpiu iš Lietuvos Respublikos biudžeto gyventojui nebuvo grąžinta pajamų mokesčio permoka nuo nurodytų daiktų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, ne anksčiau kaip nuo 2020 m. vasario 15 dienos gyventojas turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą ir jos GPM314B priedą „Lietuvoje gautos pajamos“. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu nebuvo gavęs pajamų, nuo kurių pagal GPMĮ 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas jam atsirado pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, deklaracijoje nurodomos tik daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos (kitų rūšių pajamų nėra privaloma deklaruoti).
Kokiu atveju prie Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi būti pridėta rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma?
Kai nenuolatinis Lietuvos gyventojas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos GPM314B priede deklaruoja Lietuvoje gautas palūkanas ir / arba honorarą ir deklaracijoje yra nurodoma pajamų mokesčio suma, apskaičiuota taikant Lietuvos su užsienio valstybe taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje šioms pajamoms apmokestinti nustatytą mokesčio tarifą, kartu su deklaracija turi būti pateikta rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma, išduota užsienio valstybės, kurios nuolatiniu gyventoju (rezidentu) laikomas toks asmuo, mokesčių administratoriaus.
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos Slapukų politika; Privatumo politika.
Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.
Renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą ir naudojami Jūsų naršymo patirties gerinimui.