Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-50642

Ši informacija skelbiama:
2020 metai

Paaiškiname, kad  Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) iš Garantinio fondo gyventojams nuo 2020 m. sausio 1 d. išmokamos išmokos, skirtos  kompensuoti darbuotojų negautas su darbo santykiais susijusias pajamas, jų darbdaviams tapus nemokiems, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

 Vadovaujantis GPMĮ[1] 17 str. 1 dalies 5 punkto nuostatomis, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

  Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Garantinio fondo lėšos naudojamos:

         - šio įstatymo 3 str. 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojų negautoms priskaičiuotoms su darbo santykiais susijusioms sumoms, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neviršijančios šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų dydžių;

         - mokesčiams, nurodytiems MAĮ[2] 13 straipsnyje (išskyrus gyventojų pajamų mokestį), kurie skaičiuojami nuo darbuotojams priskaičiuotų sumų, mokėti. 

         Nuo 2020 m. sausio 1 d. Fondo valdyba išmokas iš Garantinio fondo perveda į pačių gyventojų, kuriems pagal Įstatymą jos priklauso, sąskaitas.

         Atsižvelgiant į tai, kad:

         - Garantinio fondo išmokų, kuriomis kompensuojamos darbuotojų negautos su darbo santykiais susijusios pajamos, jų darbdaviams tapus nemokiems, mokėjimo tvarka ir jų dydis reglamentuotas Įstatyme, ir

         - Įstatyme nenumatyta Garantinio fondo lėšas naudoti gyventojų pajamų mokesčiui mokėti,

  Fondo valdybos Garantinio fondo lėšomis gyventojams (jų darbdaviams tapus nemokiems)  kompensuojamos negautos su darbo santykiais susijusios sumos laikytinos kompensacijomis, kurios  pagal GPMĮ 17 str. 1 dalies 5 punktą neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

 

 

Teisės departamento direktorė                                                                         Rasa Virvilienė

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[2] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

Registracijos numeris R-5546

       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. VA-79[1] pakeistos Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos, jos priedų GPM314A, GPM314B formų užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

    Taisyklės pakeistos, atsižvelgiant į 2020 metais taikomas pasikeitusias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas:

           1) pakeistą metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį;

        2) pakeistą gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo 2020 metais Lietuvoje gautų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas) ir tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete metinė dalis, viršijanti 84 VDU[2] dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą;

3) pakeistą 1 VDU dydį – 1 241,40 Eur. Pasikeitus 1 VDU dydžiui, pakito ir sumų, kurias viršijus, taikomas progresyvus pajamų mokesčio tarifas, dydžiai: 84 VDU - 104 277,60 Eur; 120 VDU - 148 968 Eur.

Atsižvelgiant į šiuo pakeitimus, atitinkamai pakeistos Taisyklių nuostatos ir nauja redakcija išdėstytas Taisyklių 2 priedas „Pajamoms apmokestinti taikomų pajamų mokesčio tarifų sąrašas“ bei Taisyklės papildytos nauju priedu Nr. 8 „Metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (MPD) apskaičiavimas nenuolatinio Lietuvos gyventojo už darbą Lietuvoje 2020 metais gautoms pajamoms“ ir 9 priedu „Pajamų mokesčio nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo 2020 metais gautų pajamų apskaičiavimas“.

         Taip pat, pakoreguotas nenuolatinio Lietuvos gyventojo mokėtino / grąžintino pajamų mokesčio apskaičiavimo algoritmas. Jeigu nenuolatiniam Lietuvos gyventojui pateikus  Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą (toliau – deklaracija), iš Lietuvos biudžeto jam buvo grąžinta pajamų mokesčio suma, teikiant patikslintą tų pačių metų deklaraciją, pagal pirminę deklaraciją grąžinta pajamų mokesčio suma turi būti atimama iš paties gyventojo sumokėtos pajamų mokesčio sumos.

 

 

[1] „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. VA-112 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos, jos priedų GPM314A, GPM314B formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

[2] Vidutinių darbo užmokesčių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

Registracijos numeris (18.10-31-1E) RM-4176

Ši informacija skelbiama:
2020 metai
2020 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į tai, kad 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau - Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos pagrindu 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, teikia informaciją apie tiesioginių mokesčių taikymo ypatumus:

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. balandžio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau — PMĮ) papildymo 59-1 straipsniu įstatymą, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau — GPMĮ) papildymo 40 straipsniu įstatymą, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 (toliau — RĮ) 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 19 straipsniu įstatymą ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 (toliau — LPĮ) papildymo 15 straipsniu įstatymą (toliau kartu — Įstatymai), kuriais siekiama sumažinti neigiamą poveikį Lietuvos piliečiams ir verslo subjektams, Lietuvoje gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams ir veiklą vykdantiems Jungtinės Karalystės subjektams, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos be susitarimo, užtikrinant mokestinės aplinkos tęstinumą.    

Įstatymais įtvirtinama, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES be susitarimo, pereinamuoju 2 metų laikotarpiu tęsiamas PMĮ, GPMĮ, RĮ ir LPĮ nuostatų taikymas Jungtinei Karalystei tokia pačia apimtimi, kaip ir ES valstybėms narėms, t.y. 2 metų laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.) visos ES valstybėms narėms taikomos išimtys ir lengvatos galioja tokia pačia apimtimi.   

PMĮ papildytas nauju 59-1 straipsniu, kuris nustato, kad nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu bus tęsiamas PMĮ nuostatų taikymas Jungtinei Karalystei tokia pačia apimtimi, kaip ir Europos Sąjungos valstybėms narėms:

1) pagal PMĮ 2 straipsnio 15 ir 35 dalių nuostatas laivybos apmokestinamaisiais vienetais, kuriems taikomas lengvatinis fiksuotas pelno mokestis, bus laikomi ir Jungtinės Karalystės vienetai (vykdantys veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę), kurie vykdydami tarptautinį vežimą jūrų laivais plaukioja su Lietuvos Respublikos, Jungtinės Karalystės arba kitos EEE valstybės vėliava;

2) pagal PMĮ 2 straipsnio 16-1 dalies nuostatas Lietuvos filmo gamintojais, kuriems neatlygintinai suteikus lėšų kino filmo gamybai galima pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, bus laikomi ir Jungtinės Karalystės piliečiai, veikiantys per nuolatinę bazę Lietuvoje ir Jungtinės Karalystės apmokestinamieji vienetai, veikiantys per nuolatinę buveinę Lietuvoje, kurie verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingi už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo gamybos procesą;

3) pagal PMĮ 35 straipsnio 2 dalį iš Jungtinės Karalystės gauti dividendai bus neapmokestinami pelno mokesčiu, net ir tuo atveju, kai nėra tenkinamos dalyvavimo išimties taisyklės sąlygos (valdoma mažiau kaip 10 proc. akcijų);

4) pagal PMĮ 42 straipsnį įmonių reorganizavimo apmokestinimo išimtis, numatyta Pelno mokesčio įstatyme, bus taikoma ir Jungtinės Karalystės rezidentams mokesčių tikslais;

5) pagal 56-1 straipsnio 4 dalį bus leidžiama Lietuvoje veikiantiems apmokestinamiesiems vienetams, iš Jungtinės Karalystės rezidentų mokesčių tikslais perimtais mokestiniais nuostoliais susimažinti apmokestinamąjį pelną.

 2. GPMĮ papildytas nauju 40 straipsniu, kuris nustato, kad nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu, bus tęsiamas GPMĮ nuostatų taikymas Jungtinei Karalystei tokia pačia apimtimi, kaip ir Europos Sąjungos valstybėms narėms ir neapmokestinamosiomis pajamomis bus laikomos:

1) GPMĮ 17 str. 1 d. 28, 53 ir 54 punktuose nurodytas sąlygas atitinkančio Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamojo turto ar Jungtinėje Karalystėje registruoto kilnojamojo turto pardavimo pajamos;

2) GPMĮ 17 str. 1 d. 20-2, 21 ir 22 punktuose nustatytas sąlygas atitinkančios palūkanų pajamos;

3) pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 38 punktą, loterijų laimėjimų pajamos, jeigu jas išmoka Jungtinės Karalystės vienetai, kurie šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;

4) pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 45 punktą, jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto Junginės Karalystės jūrų laivų registre, reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos GPMĮ 14 straipsnyje;

5) GPMĮ 17 str. 1 d. 14 ir 14-1 punkte nustatytas sąlygas atitinkančios darbuotojų naudai mokamas gyvybės draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei pensijų įmokas į fondus, įsteigtus Jungtinėje Karalystėje.

Gyventojų pajamos, atitinkančios kitas GPMĮ 17 straipsnio nuostatas, bus pripažįstamos neapmokestinamosiomis pajamomis bendra GPMĮ 17 straipsnyje nustatyta tvarka tiek Pakeitimo įstatymo taikymo metu, tiek ir praėjus dvejiems metams po šio įstatymo taikymo laikotarpio.

Įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, nuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta tvarka ta pačia apimtimi, kuri yra taikoma ES valstybėms narėms Pakeitimo įstatymo taikymo laikotarpiu savo apmokestinamąsias pajamas galės sumažinti:

1) GPMĮ 21 str. 1 d. 1 punkte nustatytas sąlygas atitinkančiomis gyvybės draudimo įmokomis, kai įmokų gavėjas yra vienetas, įsteigtas ar kitaip organizuotas Jungtinėje Karalystėje;

2) GPMĮ 21 str. 1 d. 2 ir 2-1 punktuose nustatytas sąlygas atitinkančiomis pensijų įmokomis į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Jungtinėje Karalystėje, turimus pensijų fondus.

GPMĮ 17 str. 1 d. 3 punkte nustatytos lengvatos taikymui Pakeitimo įstatymo įsigaliojimas įtakos neturėtų, kadangi ši lengvata taikoma nuolatiniams Lietuvos gyventojams besimokantiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (ne tik Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje).

Atkreipiame dėmesį, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES be susitarimo dvigubo pajamų apmokestinimo naikinimui įtakos neturėtų. Pakeitimo įstatymo taikymo laikotarpiu ir po šio laikotarpio gyventojų pajamų dvigubas apmokestinimas ir toliau būtų naikinamas bendra tvarka, kurią nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos ir GPMĮ 37 straipsnis.

3. RĮ 6 straipsnis papildytas 30 punktu, kuris nustato, kad nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu valstybės rinkliava nebus imama už dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tvarkymą ir leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimą Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos yra įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai ir jų šeimos nariai ir dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi per 9 mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos.

 RĮ papildytas nauju 19 straipsniu, kuris nustato, kad nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu valstybės rinkliava nebus imama už:

— vizų išdavimą Jungtinės Karalystės piliečio šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai;

— profesinės kvalifikacijos pripažinimą asmenims, kvalifikaciją įgijusiems Jungtinėje Karalystėje ir siekiantiems įsteigti ar laikinai ir kartais teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją, remiantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.   

4. LPĮ papildytas nauju 15 straipsniu, kuris nustato, kad nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu bus taikomos šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatos ir parama pagal šį įstatymą pripažįstama ir tais atvejais, kai ji bus teikiama Jungtinėje Karalystėje įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

 

 Vyresnioji patarėja                                                                                           Alina Gaudutytė

Registracijos numeris (18.18-31 -1E)RM-56450

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2020 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. VA-74[1] buvo pakeistas 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. VA- 93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Deklaracijos forma[2] išdėstyta nauja redakcija, atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-05-26 raštu Nr. (10.12E) I-3576 pateiktą prašymą sudaryti galimybę individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario su darbo santykiais susijusioms pajamoms priskirtas sumas (žymimas 02 kodu) deklaruoti išskaidytas pagal mėnesius.

1. Taisyklės[3] pakeistos, atsižvelgiant į 2020 m. taikomas pasikeitusias Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatas:

1.1. pakeistą mėnesio NPD[4] ir metinį NPD;

1.2. pakeistą GPM[5] tarifą. Su darbo santykiais susijusių pajamų (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas)[6], tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU[7] dydžio sumą, apmokestinama taikant 32 proc. (2019 m. − 27 proc.) GPM tarifą.

Pasikeitus GPM tarifui, 1 VDU sumai (2020 m. 1 VDU − 1 241,40 Eur) bei ribai (84 VDU; 2019 m. – 120 VDU), kurią viršijus, taikomas progresyvus GPM tarifas, 2020 m. 32 proc. GPM apmokestinamos šios pajamų grupės dalis, viršijanti 104 277,60 Eur (1 241,40 Eur x 84) sumą;

1.3. pasikeitusį kitų, nesusijusių su darbo santykiais pajamų (neįskaitant ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ilgalaikio darbo išmokų, individualios veiklos pajamų ir pajamų iš paskirstytojo pelno) lygį (t. y. 120 VDU sumą − 148 968 Eur), kurį viršijus, taikomas progresyvus 20 proc. GPM tarifas.

Dėl šių priežasčių pakeistos atitinkamos Taisyklių nuostatos ir nauja redakcija išdėstyti Taisyklių 1 priedas „Apmokestinamųjų pajamų rūšių kodų ir pajamų mokesčio tarifų sąrašas“, 6  priedas „2020 m. metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimas“, 7 priedas „Pajamų mokesčio apskaičiavimo nuo 2020 m. pajamų pavyzdžiai“, 8 priedas „2020 m. apmokestinamųjų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimas“.

2. Kiti esminiai Taisyklių pakeitimai:

2.1. numatyta galimybė individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario su darbo santykiais susijusioms pajamoms priskirtas sumas (žymimas 02 kodu) deklaruoti išskaidytas pagal mėnesius (Taisyklių 24.6 p., 25. 2 p.), pažymint įmokų tipą „Sodros metinis“ arba „Sodros mėnesinis“ (Taisyklių 25.7 p.);

2.2. Taisyklių 37.2 p. patikslintas dėl deklaruojamų ribojamiems atskaitymams priskiriamų išlaidų, susijusių su individualios veiklos pajamų gavimu (uždirbimu);

2.3. Taisyklių 45.1 p. papildytas nuostata dėl deklaruojamų avansu gautų pajamų pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo−pardavimo sutartį;

2.4. atsižvelgiant į nauja redakcija išdėstytą[8] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“, pakeista:

2.4.1. nekilnojamojo daikto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn pagal rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį įgytą ne individualios veiklos nekilnojamąjį daiktą (Taisyklių 56.11 p.);

2.4.2. įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka, kai už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios turtą per mokestinį laikotarpį gyventojas gauna tik dalį kainos (Taisyklių 56.17 p.);

2.5. aptarta, kad į mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotą GPM sumą yra įskaitoma ir ta nuo pajamų, gautų už ne individualios veiklos nenukirsto miško, apvaliosios medienos pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, išskaičiuota GPM suma, kuri gyventojui buvo grąžinta pagal Prašymą perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti mokesčio permoką[9] (Taisyklių 61.2 p.). Atsižvelgiant į tai, patikslintas ir 8 priedo „2020 m. apmokestinamųjų pajamų ir pajamų mokesčio apskaičiavimas“ 53 p. pateiktos GPM prievolės apskaičiavimas;

2.6. Taisyklės papildyta nuostata, kad gyventojo deklaruojama sumokėto GPM suma turi būti nurodoma, neįskaičiuojant į ją savivaldybių tarybų nustatyto dydžio GPM sumos, sumokėtos įsigyjant verslo liudijimą (Taisyklių 95.1 p.);

2.7. išsamiau aptarta, kokiais prie deklaracijos pridedamais dokumentais pagrindžiama gyventojo teisė į GPM lengvatą, patyrus išlaidų už pastatų (statinių) apdailos ir remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus, lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų, globotinių, įvaikių, kuriems nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba šeimoje, priežiūros paslaugas (Taisyklių 103.9 p.);

2.8. į Taisyklių 2 priedą „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas“ įtrauktos vykdant žemės ūkio veiklą iš juridinių asmenų gautos pajamos, jeigu jas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.

Paaiškinimas, kokiais atvejais gautos pajamos deklaruojamos kaip gautos užsienio valstybėje, pateiktas atskirame (buvo 12.1 p.) Taisyklių 111 punkte.

Pakeistomis Taisyklių nuostatomis turi būti vadovaujamasi, nuolatiniams Lietuvos gyventojams deklaruojant 2020 m. mokestinio laikotarpio pajamas.

 


[1] „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

[2] Pavyzdinė pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma.

[3] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės.

[4] neapmokestinamasis pajamų dydis.

[5] gyventojų pajamų mokestis.

[6] su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

[7] vidutinių darbo užmokesčių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

[8] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 846 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

[9] FR0464 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21 „Dėl Prašymo perskaičiuoti pajamų mokestį ir grąžinti permoką įforminimo, pateikimo bei nagrinėjimo taisyklių“.