Mokesčių žinynas

Registracijos numeris KM3814

Ši informacija skelbiama:

Prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) (FR0781)

 

Teises aktai

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-1055

VMI prie FM[1], siekdama formuoti nuoseklią ir pagrįstą poziciją vertinant darbuotojo gautą naudą, kai jo darbdavys savo lėšomis apmoka darbuotojo papildomą (savanorišką) sveikatos draudimo paslaugą, paaiškina GPMĮ[2] nuostatų taikymą Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo (toliau – SIĮ) nuostatų kontekste. 

                 SĮĮ reglamentuoja saugumo įnašo (toliau – SĮ), kaip atskiro mokesčio, įtraukto į MAĮ[3] 13 str. 30 punktą, mokėjimą. Šio mokesčio objektas yra draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartis (SĮĮ 3 str. 1 d.).

Gyventojo gautų pajamų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ.

GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kada gyventojo gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Taigi, gyventojo gautas turtas, paslaugos arba kita nepiniginė nauda, kuri nėra paminėta GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje, tačiau yra laikoma pajamomis, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje ir gaunama GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtomis sąlygomis, yra pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Vertinant situaciją, kai darbdavys savo lėšomis apdraudžia darbuotoją papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu, darbuotojo natūra gauta nauda pasireiškia tuo, kad darbuotojas nepatiria išlaidų, kurias patirtų, jeigu tokią draudimo sutartį sudarytų savo lėšomis. Būtent nepatiriamos išlaidos draudimo paslaugos įgijimo momentu laikytinos gauta ekonomine nauda, kuri  GPMĮ taikymo aspektu laikoma pajamomis ir ji nesiejama su ateityje dėl draudžiamojo įvykio gautinų paslaugų apimtimi. Kadangi toks atvejis nėra įtrauktas į GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje įvardintų atvejų, kurie nepripažįstami pajamomis, gautomis natūra, sąrašą, gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

 Konstatavus, kad gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita gauta nauda pagal GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojusias pajamų gavimo momentu yra pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, tokia ne pinigais gauta nauda turi būti įvertinama, t. y. nustatoma suma, nuo kurios GPMĮ nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, arba kuri pagal GPMĮ nuostatas priskiriama gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio 3 dalimi ir Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo[4] (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punktu, gaunant turtą, paslaugas ar kitą naudą, pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal pajamų natūra davėjo šiam turtui įsigyti arba paslaugoms turėtas išlaidas, išskyrus tvarkos aprašo 3–6 punktuose nustatytus atvejus. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad gvildenamos situacijos atveju įvertinant darbuotojo iš darbdavio gautą naudą, ji tiesiogiai siejama su pajamų natūra davėjo patirtomis išlaidomis, t. y. situacijos vertinimu PMĮ[5] taikymo tikslu.

VMI prie FM 2026 m. sausio 5 d. rašte Nr. R-19 „Dėl saugumo įnašo pripažinimo leidžiamais atskaitymais“ paaiškinta, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, draudėjo (juridinio asmens) sumokama suma, įskaitant SĮ dedamąją, vertinama kaip patirtos sąnaudos įsigyjant draudimo paslaugą (draudimo sutarties kainos dalis) ir priskiriama leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu šios sąnaudos būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Tokiu atveju draudiko atžvilgiu SĮ dalis būtų nepriskiriama jo pajamoms ir sąnaudoms. Atitinkamas paaiškinimas taip pat yra pateiktas VMI prie FM internetinėje svetainėje DUK skiltyje  (24 DUK).

Šis paaiškinimas buvo parengtas suinteresuotų asociacijų prašymu bei motyvais, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta nuomone bei atsižvelgiant į Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento paaiškinimą dėl draudimo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir draudimo veiklos specifikos, SĮ, kaip netiesioginį mokestį vertinant sisteminiu aspektu.

PMĮ tikslu įvertinus, kad SĮ yra neatsiejama draudimo paslaugos kainos dalis, kuri neskaidoma į draudimo įmoką ir SĮ, ir yra draudėjo (juridinio asmens) leidžiami atskaitymai, o draudikui SĮ nėra jo sąnaudos, todėl ir pagal GPMĮ 9 straipsnio nuostatas atitinkamai laikytina, kad visa darbdavio išlaidų suma, įskaitant SĮ dedamąją (nepriklausomai nuo to, ar draudimo polise ir / ar sąskaitoje SĮ suma išskirta, ar neišskirta) laikoma darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, kurios apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte nustatytą lengvatą. Atitinkamas paaiškinimas yra pateiktas VMI prie FM internetinėje svetainėje DUK skiltyje (25 DUK).

Toks paaiškinimas taip pat grindžiamas GPMĮ 9 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio nuostatomis, kurios apibrėžia pajamų gavimo momentą: pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal GPMĮ prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Taigi, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, pajamos natūra laikomos gautomis tuo momentu, kai darbdavys, siekdamas įsigyti draudimo paslaugą darbuotojui, jo naudai sumoka draudimo paslaugos kainą (pagal sutartį apskaičiuotą mokėtiną sumą). GPMĮ nustatytas pajamų gavimo momentas, kuriuo pagal GPMĮ 23 straipsnio nuostatas darbdavys privalo įvertinti savo, kaip mokestį išskaičiuojančio asmens, prievolę apskaičiuoti, išskaičiuoti ir nustatytu terminu sumokėti į biudžetą GPM[6], nesutampa su SĮĮ 4 straipsnio (Saugumo įnašo mokėtojai) ir 9 straipsnio (Saugumo įnašo apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas) nuostatomis, apibrėžiančiomis SĮ sumokėjimo tvarką. Pagal paminėtų straipsnių nuostatas SĮ moka DĮ[7] 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai, kurie SĮ  apskaičiuoja, sumoka ir SĮ deklaraciją teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pasibaigus mokėjimo laikotarpiui (kalendoriniam ketvirčiui), ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

                 Taigi, kai praktinių situacijų atvejais pagal papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo sutartis mokėtiną sumą draudikai apskaičiuoja draudimo paslaugos pirkimo momentu ir be visos draudimo sutartyje nurodytos mokėtinos sumos (įskaitant SĮ) įsigyti draudimo paslaugos nėra praktinės galimybės, GPMĮ taikymo aspektu draudimo paslaugos kainos sumokėjimo momentu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šiuo momentu draudėjas sumoka SĮ SĮĮ nustatyta tvarka.  

Kadangi visa darbdavio sumokėta suma (darbuotojo naudai sumokėta draudimo paslaugos kaina, įskaitant SĮ dedamąją), pajamų gavimo momentu pripažįstama darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, ir GPMĮ taikymo tikslu laikoma draudimo įmoka, darbuotojo gautos pajamos gali būti priskiriamos pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tenkinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte nustatytos sąlygos. VMI prie FM išaiškinimas, kad GPMĮ taikymo tikslu visa darbdavio už darbuotoją pagal draudimo sutartį sumokėta suma (draudimo paslaugos kaina) laikoma draudimo įmoka nepanaikina galimybės taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte numatytą lengvatą 350 Eur dydžio rėmuose, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas.  Tuo atveju, kai nėra tenkinamos mokesčio lengvatos taikymo sąlygos, nuo pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo A klasės pajamos priskiriamos išmokos mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir nustatytu terminu į biudžetą sumokėti turi jas išmokantis asmuo (darbdavys). Pagal pajamų rūšį šios iš darbdavio gautos pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautos pajamos iš darbo santykių bus sumuojamos su pagrindiniais GPM tarifais apmokestinamomis pajamomis ir apmokestinamos 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifu, priklausomai nuo pajamų dydžio.

VMI prie FM, siekdama formuoti nuoseklią ir pagrįstą poziciją vertinant darbuotojo gautą naudą, kai jo darbdavys savo lėšomis apmoka darbuotojo papildomą (savanorišką) sveikatos draudimo paslaugą, paaiškina GPMĮ nuostatų taikymą Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo (toliau – SIĮ) nuostatų kontekste. 

 

Daugiau informacijos pateikta VMI prie FM 2026-04-16 rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-1055. 

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XV-785 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kurio nuostatos įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d.

Pakeitimo įstatymu paramos gavėjų sąrašas papildytas naujais gavėjais: „<...> religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, valstybinės ir savivaldybių mokyklos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, sodininkų bendrijos.“ (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau — LPĮ) 7 straipsnio 1¹ punktas).

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2026-04-16 rašte Nr. R-1058.

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Registracijos numeris KM3812

Aspektas	Komentaras
Saugumo įnašo mokėtojai	1. Saugumo įnašą moka Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (DĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudikai: Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos draudimo įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės arba Europos bendrovės (angl. Societas Europaea), DĮ nustatyta tvarka gavusios draudimo veiklos licenciją; kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės, įgyvendinančios įsisteigimo teisę ir (ar) teisę teikti paslaugas; Lietuvos Respublikoje įsteigti trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, DĮ nustatyta tvarka gavę leidimus filialo draudimo veiklai; Pasaulio prekybos organizacijos narių, kurios yra trečiosios valstybės, draudimo įmonės, neįsteigusios filialo, tačiau galinčios vykdyti tik laivų ir skraidymo aparatų, su jų valdymu susijusios civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo bei laivais (jūrų ir vidaus vandenų) ir skraidymo aparatais vežamų krovinių savarankiškojo draudimo veiklą. 2. Atvejais, kai draudimo paslaugą teikia keli draudikai (bendro draudimo atvejais), bendrojo draudimo teisinis reguliavimas (DĮ 132, 133 straipsniai) išskiria pagrindinį draudiką iš bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpo, t. y. jis yra visų draudikų atstovas santykyje su draudėju, todėl saugumo įnašą apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pagrindinis draudikas.
Saugumo įnašo objektas	1. Saugumo įnašo objektas yra draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartis, jeigu Lietuvos Respublika yra valstybė, kurioje yra draudimo rizika, (toliau – ne gyvybės draudimo sutartis), išskyrus Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo (SĮĮ) 8 straipsnyje nurodytas ne gyvybės draudimo sutartis. 2. SĮĮ tikslais Lietuvos Respublika laikoma valstybe, kurioje yra draudimo rizika, jeigu: joje yra turtas, kai draudimo sutartis sudaroma dėl pastatų (statinių, patalpų) ar pastatų (statinių, patalpų) ir juose esančio turto, jeigu šis turtas draudžiamas ta pačia draudimo sutartimi; joje yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, dėl kurios sudaryta draudimo sutartis. Teikiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugas, pagal šį punktą Lietuvos Respublika laikoma valstybe, kurioje yra draudimo rizika, taip pat ir tais atvejais, kai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaroma dėl į Lietuvos Respubliką įvežamos transporto priemonės, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu per 30 dienų nuo transporto priemonės pristatymo pirkėjas patvirtina, kad transporto priemonė pristatyta; joje draudėjas ne ilgesniam kaip 4 mėnesių terminui sudarė draudimo sutartį dėl kelionės į užsienį ar atostogų užsienyje draudimo rizikų, nesvarbu, kuriai draudimo grupei priklausytų šios draudimo rizikos; visais kitais atvejais, nenurodytais SĮĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, joje yra: draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba draudėjo – juridinio asmens, juridinio asmens filialo ar atstovybės – buveinė.
Saugumo įnašo tarifas	Saugumo įnašo bazei taikomas 10 procentų saugumo įnašo tarifas.
Saugumo įnašo mokėjimo laikotarpis	Saugumo įnašo mokėjimo laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis.
Saugumo įnašo apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas	1. DĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudikai saugumo įnašą apskaičiuoja, sumoka ir saugumo įnašo deklaraciją teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pasibaigus mokėjimo laikotarpiui (kalendoriniam ketvirčiui), ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. 2. Saugumo įnašo deklaracijos KIT725 forma, jos pildymo, tikslinimo ir pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarka nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-104. 3. Jeigu pateikus mokėjimo laikotarpio saugumo įnašo deklaraciją buvo pakeista ne gyvybės draudimo sutartis arba ne gyvybės draudimo sutartis nutraukiama, saugumo įnašo bazė ir mokėtina šio įnašo suma tikslinamos to mokėjimo laikotarpio, kurį paaiškėjo šios aplinkybės, saugumo įnašo deklaracijoje atitinkamai mažinant ar didinant saugumo įnašo bazę ir mokėtiną šio įnašo sumą. Į saugumo įnašo bazę įtraukiama pratęstų ir (ar) pakeistų ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytų draudimo įmokų dalis, kuri nebuvo įtraukta į saugumo įnašo bazės apskaičiavimą. 4. Saugumo įnašas mokamas į vieną iš nurodytų biudžeto surenkamųjų sąskaitų, kurias galite rasti čia. Saugumo įnašas gali būti mokamas tiesiogiai iš užsienio banko sąskaitos, nurodant informaciją reikiamą tarptautiniam pavedimui atlikti, t. y. Gavėjo juridinio asmens kodą, gavėjo pavadinimą, mokėtojo identifikacinį numerį (užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį), mokėtojo pavadinimą, įmokos kodą.
Saugumo įnašo mokėjimas iš užsienio sąskaitos	Saugumo įnašas gali būti mokamas tiesiogiai iš užsienio banko sąskaitos, nurodant informaciją reikiamą tarptautiniam pavedimui atlikti, t. y. Gavėjo juridinio asmens kodą, gavėjo pavadinimą, mokėtojo identifikacinį numerį (užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį), mokėtojo pavadinimą, įmokos kodą.
Atleidimas nuo saugumo įnašo mokėjimo	1. Draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal su fiziniais asmenimis (draudėjais) sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kai tokios sutartys sudaromos dėl transporto priemonių, kurios nebus naudojamos nei ūkinei veiklai vykdyti, nei bus perduotos juridiniams asmenims naudotis panaudos ar kitais teisėtais pagrindais. 2. Fizinis asmuo (draudėjas), sudarydamas SĮĮ 8  straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimo sutartį, privalo nurodyti draudikui, kad transporto priemonė nebus naudojama ūkinei veiklai vykdyti ir nebus perduodama juridiniam asmeniui naudoti pagal panaudos sutartį ar kitais teisėtais pagrindais. 3. Jeigu per SĮĮ 8  straipsnio 1 dalyje nurodytos ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpį fizinis asmuo (draudėjas) pradeda naudoti ar perduoda transporto priemonę naudoti juridiniam ar fiziniam asmeniui ūkinei veiklai vykdyti, jis apie tai privalo informuoti draudiką, kuris įtraukia perskaičiuotą draudimo įmoką, atsižvelgdamas į transporto priemonės naudojimo ūkinei veiklai vykdyti laikotarpį, į saugumo įnašo bazę. 4. DĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal ne gyvybės draudimo sutartis, kai draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su pasėliais ir (ar) augalais, ūkinių gyvūnų sveikata.

Teises aktai

Registracijos numeris KM3811

Ši informacija skelbiama:

Mokestinių nepriemokų išieškojimas (101-113 str.)

*Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), administruojama Registrų centro, skirta automatizuotai areštuoti skolininkų lėšas bankų sąskaitose bei pateikti kredito įstaigoms teikėjų pateiktus nurašymo nurodymus. Detalesnę informaciją apie įkainius ir teisinę informaciją, galima rasti čia.

** Kiekvienam skolininkui fiziniam asmeniui, pradėjus išieškojimą, PLAIS automatiškai parenka sąskaitą ir ten nustato minimalią (arba individualią) neišieškomą sumą (toliau  ̶  NS) vartojimo poreikiams, NS nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 m. sausio 1 d. įsakymu Nr. A1-730 „Dėl 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“.

Jei skolininkas nori atsisakyti NS taikymo, kad kuo greičiau įvyktų atsiskaitymas, apie tai informuoja VMI. Jei reikalinga nustatyti didesnę nei minimali NS suma, jam reikia pateikti prašymą VMI su pagrindžiančiais dokumentais.

*** Jei sąskaitoje nėra pakankamai lėšų, skolas galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose arba jų (taip pat jų tarpininkų) padaliniuose, pavyzdžiui, „Perlo“ terminaluose, „Lietuvos spauda“ kioskuose, AB „Lietuvos paštas" pašto skyriuose.

SVARBU. Mokant už kitą fizinį ar juridinį asmenį būtina pildyti išplėstinę mokėjimo nurodymo formą. Joje reikia nurodyti pradinio mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, identifikacinį numerį, taip pat pavadinimą arba vardą ir pavardę bei įmokos kodą.

Teises aktai

Registracijos numeris KM3810

Nuolatinis / nenuolatinis Lietuvos gyventojas per 5 darbo dienas informuojamas per Mano VMI arba paštu, kai Prašymas išduoti Pažymą FR0594 ir Prašymas išduoti Pažymą FR0595 netenkinamas.

Teises aktai

Registracijos numeris KM3809

Nuolatinis / nenuolatinis Lietuvos gyventojas per 5 darbo dienas informuojamas per Mano VMI arba paštu, kai prašymas išduoti Pažymą FR0594 ir prašymas išduoti Pažymą FR0595 netenkinamas.

Teises aktai

Registracijos numeris KM3808

Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau — JAV) vidaus pajamų tarnyba išplatino pranešimą Nr. 2024-78, kuriuo informavo valstybių mokesčių administratorius ir finansų rinkos dalyvius, kad už 2025 m., 2026 m., 2027 m. ataskaitinius laikotarpius toliau taikoma lengvata (2022, 2023 ir 2024 m. taikyta jau esančioms sąskaitoms pagal pranešimą Nr. 2023-11), teikiant FATCA duomenis valstybių mokesčių administracijoms, jeigu nepavyksta nustatyti jau esančios (-ų) sąskaitos (-ų) (esanti sąskaita suprantama kaip sąskaita, kuri atidaryta iki 2014 m. liepos 1 d., arba kaip sąskaita, kuri atitinka Pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklių 6.1 papunktyje nustatytus reikalavimus) turėtojo (-ų) ar kontroliuojančių asmenų, JAV piliečių ar nuolatinių gyventojų federalinių mokesčių mokėtojo identifikavimo kodų (toliau — MMIN kodas).

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamai vykdyti FATCA pareigas ir naudotis JAV pajamų tarnybos paaiškinta lengvata, būtina atlikti tam tikrus veiksmus. Šie veiksmai leis JAV pajamų tarnybai, taip pat valstybių mokesčių administracijoms įsitikinti, jog finansų rinkos dalyviai iš tiesų bando surinkti informaciją apie MMIN kodą iš savo klientų.

Pagal pateiktą JAV pajamų tarnybos pranešimą finansų rinkos dalyviai, siekiantys ir toliau naudotis lengvata, teikiant duomenis apie asmenims suteiktus JAV MMIN kodus, privalės:

1) gauti ir pranešti kiekvieno sąskaitos turėtojo, kuris yra fizinis ir kontroliuojantis asmuo, apie kurio JAV MMIN nepraneštas, gimimo datą;

2) kasmet reikalauti, kad kiekvienas sąskaitos turėtojas pateiktų trūkstamą JAV MMIN pagal JAV pajamų tarnybos pranešimo Nr. 2024-78 3 skyriaus 03 skirsnį;

3) kasmet atlikti duomenų, kuriuose galima atlikti elektroninę paiešką ir kuriuos tvarko duomenis teikiantis 1 modelio finansų rinkos dalyvis, paiešką dėl trūkstamų reikalaujamų JAV MMIN;

4) nurodyti tikslų kiekvienos sąskaitos, kurioje trūksta reikalaujamo JAV MMIN, kodą, nurodytą FATCA taisyklių 37¹ punkte;

5) jei finansų rinkos dalyvio elektroninės paieškos sąskaitos informacijoje yra užsienio mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (arba funkcinis ekvivalentas), kurį mokesčių mokėtojui suteikė jo rezidavimo šalis (FTIN), nurodyti kiekvieno nurodyto JAV asmens, neturinčio reikalaujamo JAV MMIN, FTIN;

6) naudodami „AddressFix“ elementą, kaip aprašyta toliau, pranešti apie kiekvieno nurodyto JAV asmens, kuriam trūksta privalomo JAV MMIN, gyvenamosios vietos miestą ir šalį.

Siekdami įvykdyti duomenų teikimo reikalavimus, kad kiekvienas sąskaitos turėtojas kasmet pateiktų prašymą dėl trūkstamų reikalaujamų JAV MMIN, 1 modelio finansų rinkos dalyviai turi naudoti tokį pranešimo būdą, kuris, finansų rinkos dalyvių pagrįstu sprendimu, labiausiai tikėtina, kad pasieks sąskaitos turėtoją. Be to, pranešime turi būti vienas iš šių elementų:

1. Valstybės departamento bendrų FATCA DUK interneto svetainės adresas (nuo šio pranešimo paskelbimo dienos https://travel.state.gov/content/travel/en/international-travel/while-abroad/Joint-Foreign-Account-Tax-Compliance-FATCA-FAQ.html)

2. DUK, aprašytų ankstesniame punkte, kopija ir vienas iš šių elementų:

2.1. tam tikriems buvusiems piliečiams JAV vidaus pajamų tarnybos numatytų lengvatų taikymo procedūrų kopija,

2.2. tokių procedūrų interneto svetainės adresas (nuo šio pranešimo paskelbimo dienos https://www.irs.gov/individuals/international-taxpayers/relief-procedures-for-certain-former-citizens).

Atsižvelgdamas į JAV pajamų tarnybos pranešimą ir nustatytus kriterijus, mokesčių administratorius fiksuos naują kritinę klaidą apdorojančioje sistemoje (GYPAS), jeigu sąskaitos savininkas ar kontroliuojantis asmuo yra iš JAV ir jo TIN neužpildytas arba jeigu TIN užpildytas neteisingai, nurodant: „222222222“, „333333333“, „444444444“, „555555555“, „666666666“ ar „777777777“, ir jeigu adresas nėra pateiktas „AddressFix“ formatu.

Finansų rinkos dalyviai, norintys pasinaudoti lengvata pagal minėtą pranešimą 2025, 2026 ir 2027 m. ataskaitiniais laikotarpiais, turi saugoti įrašus apie priimtą politiką ir procedūras, siekdami įvykdyti pranešime minimus reikalavimus, ir dokumentus, įrodančius, kad tos politikos ir procedūrų buvo laikomasi, iki 2031 kalendorinių metų pabaigos. Finansų rinkos dalyviai, siekdami pasinaudoti pranešime aprašyta teisių gynimo priemone, taip pat privalo iki 2031 kalendorinių metų pabaigos saugoti visus įrašus ar dokumentus, priimtus ankstesniais metais, siekdami pasinaudoti teisių gynimo priemone pagal pranešimą Nr. 2023-11.

Teises aktai

Registracijos numeris KM3807

Ši informacija skelbiama:

Prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) (FR0781)

 

Teises aktai