Mokesčių žinynas
Mokesčių žinyno naujienos
Kada VMI atsiranda teisė priverstinai išieškoti mokestinę ir nemokestinę nepriemokas?
Registracijos numeris KM3872
Teisės priverstinai išieškoti mokestinę ir nemokestinę nepriemokas atsiradimas:
1. VMI įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo (toliau - MM) mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
- MM nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus Raginime;
- MM nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
- MM MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka VMI sprendime, pagal kurį MM naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
2. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia Raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu Raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po MAĮ 105 str. 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, VMI įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
3. Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą (toliau - bauda už AN) VMI įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas. Tuo atveju, kai baudos už AN mokėjimas buvo atidėtas ar išdėstytas MAĮ ar ANK nustatyta tvarka, teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už AN VMI įgyja kitą dieną po to, kai nutraukiama mokestinės paskolos sutartis arba pasibaigia baudos už AN mokėjimo, atidėjimo ar išdėstymo terminas.
4. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą ekonominę piniginę sankciją įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jos sumokėjimo terminas;
5. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už nusikalstamas veikas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatytas savanoriško baudos sumokėjimo terminas arba kitas teismo nustatytas terminas;
6. Teisė priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas teismo priteistas sumas ir procesines baudas įgyjama kitą dieną po to, kai sueina jų sumokėjimo terminas.
Teises aktai
Kuriais atvejais teikiamas prašymas FR0781, norint susigrąžinti VMI administruojamų mokestinių ir (arba) nemokestinių prievolių permoką (skirtumą)?
Registracijos numeris KM3871
Ši informacija skelbiama:
Prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) (FR0781)
Prašymas FR0781 grąžinti (įskaityti) permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas teikiamas, kai norima VMI administruojamų mokestinių, nemokestinių prievolių ir (arba) kitų įmokų permoką (skirtumą) susigrąžinti:
- susigrąžinti VMI administruojamų mokestinių ir (arba) nemokestinių prievolių permoką (skirtumą), išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytus atvejus;
- susigrąžinti VMI administruojamus nedeklaruojamus mokesčius, kai valstybės institucijos VMI pateikia duomenis apie mokesčių mokėtojui privalomą sumokėti apskaičiuotą mokestį ir kitus duomenis, reikalingus mokesčio prievolei administruoti;
- susigrąžinti įpėdiniams palikėjo permokėtas mokestinių ir (arba) nemokestinių prievolių ir kitų įmokų sumas;
- susigrąžinti nepagrįstai (neteisingai) išieškotas mokestines ir (arba) nemokestines prievolių sumas;
- susigrąžinti VMI administruojamų nedeklaruojamų ar neadministruojamų, bet į VMI surenkamąsias sąskaitas per dideles ar klaidingai sumokėtas mokesčių ir kitų įmokų sumas.
Teises aktai
Mokestinio patikrinimo rūšys, atlikimo tvarka ir terminai
Registracijos numeris KM3870
| Aspektas | Komentarai |
| Mokestinio patikrinimo rūšys | Kompleksinis patikrinimas — mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas, kuris apima visų mokesčių mokėtojo mokamų mokesčių, per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Teminis patikrinimas — mokestinės prievolės įvykdymo patikrinimas, kuris apima mokesčių mokėtojo mokamo tam tikro mokesčio (mokesčių), per tam tikrą laikotarpį apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Operatyvus patikrinimas – įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimo duomenų pateikimo ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis šiuo Įstatymu, taip pat Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais. |
| Mokestinio patikrinimo periodiškumas | Kompleksinis patikrinimas gali būti atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Teminis patikrinimas gali būti atliekamas ne dažniau kaip kartą per pusę metų. Aukščiau nurodyti apribojimai netaikomi:
|
| Mokestinio patikrinimo procedūros |
|
| Patikrinimo atlikimo vieta ir trukmė | Mokestinis patikrinimas gali būti atliekamas VMI buveinėje ir / ar nuvykus pas mokėtoją (jo patalpose). Nuvykus pas mokesčių mokėtoją, patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 90 dienų. Papildomai po 30 dienų skiriama kiekvienam struktūriniam padaliniui patikrinti (gali pratęsti dar 180 dienų ir / ar 30 dienų). Rekomenduotina mokestinio patikrinimo trukmė sudaro nuo 20 iki 60 darbo dienų, atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo rūšį (kompleksinis ar teminis), mokesčių mokėtoją (juridinis ar fizinis), mokesčių mokėtojo vykdomos ekonominės veiklos dydį. |
| Kada turi būti pateikti tikrintini dokumentai (kompleksinio ir / ar teminio patikrinimo atveju)? | Dokumentai ir duomenys turi būti pateikti (parengti) atitinkamai mokesčių mokėtojo (jo atstovo) arba VMI pareigūno atvykimo dieną. Kiekvienu atveju nuo pranešimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos iki dokumentų ir kitų duomenų pateikimo (parengimo) dienos turi praeiti ne mažiau kaip 10 dienų. Trumpesnis terminas gali būti nustatytas mokesčių mokėtojo prašymu arba sutikimu. |
Teises aktai
Kas yra mokestinis tyrimas ir koks jo tikslas bei uždaviniai?
Registracijos numeris KM3869
Mokestinis tyrimas — tai VMI pareigūno atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti mokesčių mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę ir vertinimą, mokesčių mokėtojo vizitavimą, jo veiklos kontrolę, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje.
Mokestinio tyrimo tikslas — nustatyti mokėtojo mokesčių deklaracijų ir / ar kitų dokumentų trūkumus ir / ar prieštaravimus, siekiant juos pašalinti, identifikuoti mokesčių įstatymų pažeidimų riziką ir užtikrinti mokesčių įstatymų bei kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją.
Mokestinio tyrimo uždaviniai:
- stebėti ir kontroliuoti apie mokėtoją turimus duomenis, vykdomą veiklą, vertinant galimas pažeidimų rizikas;
- stebėti naujų mokėtojų veiklą;
- vertinti mokesčių deklaracijose ir / ar ataskaitose nurodytų duomenų teisingumą;
- stebėti ir kontroliuoti mokėtojo mokestinių prievolių vykdymo teisingumą;
- nustatyti trūkumus ir / ar prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityse;
- informuoti mokėtoją apie mokesčių administratoriaus nustatytus trūkumus ir / ar prieštaravimus ir pasiūlyti mokėtojui juos ištaisyti;
- analizuoti ir sisteminti mokėtojo veiklos duomenis, nustatyti veiklos pokyčius ir galimų mokesčių įstatymų pažeidimų riziką bei juos įvertinti.
- Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į mokestinio tyrimo tikslus ir uždavinius, pasirenka mokestinio tyrimo formą, t. y. atlikti stebėseną ar veiklos kontrolę.
Teises aktai
Informuojame, kad, vadovaujantis AĮ[1] pakeitimu Nr. XIV-2769[2], kuriuo buvo nustatytas trimetis akcizų tarifų didėjimo planas tam tikroms akcizais apmokestinamoms prekėms 2025–2027 m., žemiau nurodytiems produktams keičiasi taikomi akcizų tarifai nuo 2027 m. sausio 1 d.:
| Eil. Nr. | Akcizais apmokestinamas produktas | Akcizų tarifas nuo 2026 m. sausio 1 d. | Akcizų tarifas nuo 2027 m. sausio 1 d. |
| 1. | Alus | 12,74 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. | 14,85 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą. |
| 2. | Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, nurodytiems AĮ 24 straipsnio 1 punkte | 148 eurai už produkto hektolitrą. | 173 eurai už produkto hektolitrą. |
| 3. | Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai, nenurodyti AĮ 24 straipsnio 1 punkte (AĮ 24 straipsnio 2 punktas) | 296 eurai už produkto hektolitrą. | 346 eurai už produkto hektolitrą. |
| 4. | Tarpiniai produktai (AĮ 25 straipsnis) | 1) kai faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 365 eurai už produkto hektolitrą; 2) kai faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 411 eurų už produkto hektolitrą.
| 457 eurų už produkto hektolitrą akcizų tarifas[3]. |
| 5. | Etilo alkoholis | 3130 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. | 3530 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. |
| 6. | Cigaretės | specifinis elementas – 100,5 euro; kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 162,4 euro už 1000 cigarečių. | specifinis elementas – 109 eurai; kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 176,2 euro už 1000 cigarečių. |
| 7. | Cigarai ir cigarilės | 126,7 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. | 146,3 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. |
| 8. | Rūkomasis tabakas | 135,2 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas. | 148 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. |
| 9. | Kaitinamojo tabako produktai | 100,6 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. | 113,2 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. |
| 10. | Elektroninių cigarečių skystis | 1,56 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. | 3,91 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. |
| 11. | Neapdorotas tabakas | 135,2 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas. | 148 eurų už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas. |
Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2026-10-08 rašte Nr. (18.2-31-2 Mr) RTD-119.
Informaciją parengė
Teisės departamentas
[1] Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas.
[2] 2024 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2769.
[3] Nuo 2027 m. sausio 1 d. tarpiniams produktams pradedamas taikyti vienas bendras akcizų tarifas, nepriklausomai nuo šiuose produktuose esančios faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais.
Informuojame, kad buvo priimtas ir nuo 2027 m. liepos 1 d. įsigalioja AĮ[1] Pakeitimas[2].
Pakeitimu:
- Nustatoma, kad elektroninių cigarečių skystis, skirtas parduoti Lietuvoje, turi būti paženklintas specialiais ženklais – banderolėmis.
- AĮ papildomas 62 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nurodoma, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda (jeigu akcizai nesumokėti) už laikomą specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintą elektroninių cigarečių skystį, kuris turi būti paženklintas banderolėmis.
Atitinkamai nurodytais atvejais, atsiranda prievolė pateikti akcizų deklaraciją ir sumokėti akcizus, vadovaujantis AĮ 68 straipsnio nuostatomis. Analizuojamu atveju akcizų už elektroninių cigarečių skystį mokėtojai yra asmenys, laikantys AĮ 62 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą elektroninių cigarečių skystį.
- Pakeičiami AĮ 29, 32 ir 69 straipsniai nustatant, kad šiuose straipsniuose nurodytų etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, apdoroto tabako, kaitinamojo tabako produktų bei elektroninių cigarečių skysčio, skirtų parduoti Lietuvoje, ženklinimo tvarką, specialių ženklų – banderolių pavyzdžius, taip pat atvejus, kai ženklinti nereikalaujama, turi nustatyti centrinis mokesčių administratorius, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė[3].
- Svarbu pažymėti, kad pagal Pakeitimo 7 straipsnio 3 dalį, analizuojamos nuostatos netaikomos iki 2027 m. birželio 31 d. (įskaitytinai) pagamintam ar įgytam specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintam elektroninių cigarečių skysčiui.
Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2026-10-07 rašte Nr. (18.2-31-2 Mr) RTD-115.
Informaciją parengė
Teisės departamentas
[1] Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas.
[2] 2026 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 29, 32, 62, 63, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-1118.
[3] Šiuo metu analizuojama tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 „Dėl Apdoroto tabako, kaitinamojo tabako produktų, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių patvirtinimo“.
DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 71¹ STRAIPSNIO 9 DALIES NUOSTATŲ TAIKYMO
Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RTD-114
Papildomai įvertinę Tarybos Direktyvos (ES) 2020/285, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su specialia mažosioms įmonėms skirta schema (toliau — SVS direktyva) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau — PVM įstatymas) nuostatas, reglamentuojančias smulkiojo verslo schemos Lietuvoje taikymą, taip pat šio reguliavimo tikslą, kad smulkiojo verslo schema būtų taikoma neviršijant PVM įstatyme nustatytos 45 000 eurų apyvartos ribos, informuojame, kad:
SVS direktyva nebuvo siekiama ir joje nebuvo ekspresyviai nustatyta, kad valstybės narės gali apmokestinti smulkiojo verslo schemos naudotojų vidaus sandorius tais atvejais, kai pastariesiems atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų įsigijimo iš kitų užsienio valstybių asmenų / paslaugų teikimo kitų valstybių narių asmenims, tačiau jie šios prievolės nevykdo.
PVM įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė taikyti smulkiojo verslo schemą yra siejama su 45 000 eurų atlygio už šalies teritorijoje vykdomą ekonominę veiklą – tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas – riba.
Jeigu ši riba neviršyta ir nėra kitų PVM įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių asmeniui atsirastų prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju Lietuvoje, laikoma, kad toks asmuo faktiškai naudojasi smulkiojo verslo schema.
Tokiu atveju, tokiam mokesčių mokėtojui nekyla pareiga apie šios schemos taikymą atskirai informuoti mokesčių administratoriaus ar pateikti prašymo dėl tokios schemos taikymo pasirinkimo. Esminė šios išimties (neapmokestinimo tvarkos, kuri leidžia neskaičiuoti PVM nuo prekių / paslaugų pardavimų) taikymo sąlyga yra būtent nustatytos pajamų (apyvartos) ribos neviršijimas.
Todėl, vien aplinkybė, kad asmuo, atsiradus prievolei nuo 2025 m. gegužės 1 d. turėjo įsiregistruoti PVM mokėtoju Lietuvoje dėl: prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių, paslaugų teikimo į kitas valstybes nares, savaime nesukuria prievolės skaičiuoti PVM nuo Lietuvoje tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų.
Vadinasi, apmokestinamajam asmeniui, kuriam dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių arba paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, nepasirinkus taikyti smulkiojo verslo schemos ir laiku neįsiregistravus PVM mokėtoju, nėra prievolės skaičiuoti ir mokėti PVM nuo Lietuvoje tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 45 000 eurų ir šios ribos neviršija einamaisiais kalendoriniais metais.
Todėl, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas, nors jo atlygio už šalies teritorijoje vykdant ekonominę veiklą tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas suma neviršijo PVM įstatyme nustatytos 45 000 eurų ribos, vien dėl prievolės registruotis PVM mokėtoju, atsiradusios dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių arba paslaugų teikimo į kitas valstybes nares, apskaičiavo ir sumokėjo PVM nuo Lietuvoje tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, toks mokesčių mokėtojas gali patikslinti atitinkamų mokestinių laikotarpių Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (FR0608 forma) duomenis.
Pažymime, kad, prievolė įsiregistruoti PVM mokėtoju Lietuvoje dėl: prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių, paslaugų teikimo į kitas valstybes nares nėra siejama su 45 000 eurų atlygio riba. Tokia prievolė išlieka ir tuo atveju, kai pajamos nesiekia 45 000 eurų ribos.
Atsiradus prievolei registruotis PVM mokėtoju dėl aukščiau išvardytų priežasčių, asmuo privalo pasirinkti įsiregistruoti įprastu PVM mokėtoju ar PVM mokėtoju taikančiu smulkiojo verslo schemą.
Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad remiantis PVM įstatymo 57 straipsnio nuostatomis, teisę į PVM atskaitą turi PVM mokėtojai, išskyrus PVM mokėtojus, taikančius smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, kaip jie suprantami pagal PVM įstatymo 711 straipsnio 9 dalį.
Iki kada kriptoturto operatorius, kuris yra Duomenų teikėjas, praneša VMI apie duomenų teikimą kitoje užsienio valstybėje?
Registracijos numeris KM3867
Jei kriptoturto operatorius, kuris yra Duomenų teikėjas, atsižvelgdamas į Aprašo 4.2.1−4.2.4 p. arba Aprašo 5 p. nustatytus kriterijus, Aprašo 27 p. nurodytus duomenis teikia ne Lietuvoje, jis turi ne vėliau kaip iki metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais jis nustatytas kaip Duomenų teikėjas, gegužės 31 dienos pateikti VMI laisvos formos pranešimą, nurodydamas Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje vykdo Aprašo 27 p. nustatytą duomenų teikimo prievolę.
Teises aktai
Kas yra jau esantis fizinis kriptoturto naudotojas?
Registracijos numeris KM3866
Jau esantis fizinis kriptoturto naudotojas – kriptoturto naudotojas fizinis asmuo, užmezgęs santykius su duomenis teikiančiu kriptoturto paslaugų teikėju iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Teises aktai
Kas yra jau esantis kriptoturto naudotojas subjektas ?
Registracijos numeris KM3865
Jau esantis kriptoturto naudotojas subjektas - tai kriptoturto naudotojas subjektas, užmezgęs santykius su duomenis teikiančiu kriptoturto paslaugų teikėju iki 2025 m. gruodžio 31 d.