Mokesčių žinynas

Informuojame, kad 2024 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2863.

 

Pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1d. 

 

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-07-10 rašte Nr. R-2514            .

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

 

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-2803^[1]. Pagrindiniai pakeitimai — iš investicinės sąskaitos gaunamų pajamų apmokestinimo režimo įteisinimas ir termino, iki kada gyventojai galės savo apmokestinamąsias pajamas mažinti sumokėtomis gyvybės draudimo įmokomis bei pensijų įmokomis į pensijų fondus, nustatymas.

Daugiau informacijos galite rasti VMI prie FM 2024 m. liepos 9 d. rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-2482.

 

PRIDEDAMA. Informacinis pranešimas, 3 lapai.

 

 

Parengė Teisės departamentas

 

 

Registracijos numeris (18.10-31-1Mr) R-2439

Teikiame paaiškinimą apie mokestines prievoles kai gaminantis vartotojas su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing)^[1] ir susitaria dėl gaminančio vartotojo atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui. Šio atsiskaitymo modelio ypatumas tas, kad gaminantis vartotojas nepriklausomam elektros energijos tiekėjui patiekia elektros energiją, kuri apskaitoma ne kilovatvalandėmis, kaip įprasta, bet eurais. Tiekėjas įsipareigoja atlyginti už šią elektros energiją pagal iš anksto sutartą kintamą arba fiksuotą kainą (AIEĮ[2] 20⁴ straipsnio 1 dalis).

AIEĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas  ‒ asmuo, eksploatuojantis energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį (įrenginius) ir jame (juose) gaminantis elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energiją bei turintis (jeigu tai privaloma pagal įstatymus) atitinkamą leidimą, licenciją ar atestatą verstis šia veikla.

AIEĮ 2 straipsnio 28¹ dalyje nustatyta, kad grynasis atsiskaitymas, tai nepriklausomo elektros energijos tiekėjo taikomas bendras atsiskaitymas su elektros energijos vartotoju, kuriam priskirtas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginys ar jo dalis arba kuris nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdo tokį įrenginį ar jo dalį, už šiam vartotojui patiektą elektros energiją ir (ar) kitas susijusias paslaugas ir vartotojo iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją.

Pagal AIEĮ 20⁴ straipsnio 2 dalį, grynasis atsiskaitymas taikomas:

1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę;

2) buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.

Pagal AIEĮ 20⁴ straipsnio 3 dalį, grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti ir buitinis gaminantis vartotojas, išskyrus buitinį gaminantį vartotoją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. grynojo atsiskaitymo modelį turi teisę pasirinkti ir buitinis vartotojas, valdantis saulės elektrinę arba jos dalį.

AIEĮ 20⁴ straipsnyje nurodytos sąlygos, kurių laikantis atliekamas grynasis atsiskaitymas.

Dėl PVMĮ[3] nuostatų taikymo

Sandoriai su nebuitiniais gaminančiais vartotojais

Pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį, PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, prekes tiekia (paslaugas teikia) už atlygį šalies teritorijoje.

Prekės sąvoka paaiškinta PVMĮ 2 straipsnio 22 dalyje ir apima elektros energiją. Atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies (PVMĮ 2 straipsnio 5 dalis). Ekonominė veikla apima bet kokią veiklą, kurią vykdo ūkio subjektas veikdamas kaip toks, t. y., siekdamas gauti bet kokių pajamų (PVMĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal PVMĮ 10 straipsnio nuostatas, jeigu už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas atlyginama (visiškai ar iš dalies) prekėmis ir (arba) paslaugomis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas.

PVMĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.

Nebuitinis gaminantis vartotojas pagal sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju gamina ir tiekia į tinklą elektros energiją, kurios nesuvartoja. Tokiu atveju nebuitinio gaminančio vartotojo patiektos elektros energijos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nereikia pirkti elektros energijos biržoje ir šią elektros energiją nepriklausomas elektros energijos tiekėjas gali patiekti kitiems vartotojams (t. y. nebuitinio gaminančio vartotojo į tinklus patiektą elektros energiją gali naudoti kaip savininkas).

Todėl tuo atveju, kai nebuitinis gaminantis vartotojas (nesvarbu ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo) pagamintą elektros energiją tiekia (perduoda) į elektros tinklus ir pats vartoja elektros energiją iš elektros tinklų, PVM tikslais laikoma, kad kiekviena šalis kitai tiekia elektros energiją už atlygį ir tokie tiekimai pagal PVMĮ nuostatas yra PVM objektas. Kitaip tariant, laikoma, kad nebuitinis gaminantis vartotojas parduoda ir perka elektros energiją, ir tarp nebuitinio elektros energiją gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vyksta elektros energijos mainai, kai kiekviena sandorio šalis tiekia elektros energiją.

Pagal PVMĮ 79 straipsnio 1 dalį, įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuitinio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos tiekimas į tinklus laikomas nuolatiniu ir ilgalaikiu elektros energijos tiekimu, vadovaujantis PVMĮ 14 straipsnio 6 dalies ir 79 straipsnio 2 dalies nuostatomis, PVM sąskaita faktūra išrašoma ir pardavimo PVM apskaičiuojamas už visą per mėnesį į elektros energijos tinklus patiektą elektros energijos kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patiektos prekės, 10 dienos.

Šalys gali susitarti, kad nebuitinių gaminančių vartotojų vardu už elektros energijos tiekimą PVM sąskaitas faktūras išrašys pirkėjas, t. y. nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, ir atvirkščiai (PVMĮ 79 straipsnio 8 dalis).

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, PVM sąskaitą faktūrą, už visą nebuitiniam gaminančiam vartotojui per mėnesį iš elektros energijos tinklų patiektą elektros energijos kiekį, išrašo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patiektos prekės, 10 dienos. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kad nebuitinis gaminantis vartotojas, pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytus įkainius, atsiskaito tik už skirtumą, susidariusį tarp į elektros tinklą patiekto elektros energijos kiekio, padauginto iš pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto fiksuoto ar kintamo įkainio ir suvartotos iš tinklo elektros energijos kiekio, padauginto iš pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto tarifo.

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju, jeigu bendra gauto / gautino atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų. Jeigu apmokestinamojo asmens gautas / gautinas atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) buvo didesnis negu 45 000 eurų, tai PVM turi būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. PVM mokėtojas privalo tvarkyti apskaitą ir turėti visus PVMĮ reikalaujamus dokumentus (PVMĮ 77, 78 straipsniai).

Sandoriai su buitiniais gaminančiais vartotojais

Pagal EEĮ^[4] 2 straipsnio 5 dalį, buitinis elektros energijos vartotojas ‒ elektros energijos vartotojas, kuris yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla.

Pagal EEĮ 2 straipsnio 30 dalį, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas ‒ elektros energijos vartotojas, gaminantis elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintis teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus AIEĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas PVMĮ, EEĮ bei AIEĮ nuostatas, buitiniam gaminančiam vartotojui, kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, už į elektros tinklus patiektą pagamintą, bet savo reikmėms ar ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją išmokėtas atlygis (pasibaigus 2 m. apskaitos laikotarpiui, keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą ir kt.), PVM tikslais, laikomas PVM objektu.

Taip pat PVM objektu laikomas atlygis, t. y. virtualioje sąskaitoje sukauptų lėšų suma, kuria buitinis gaminantis vartotojas apmoka (padengia) elektros energijos tiekėjui už jam suteiktas paslaugas (pvz., elektromobilio įkrovimą mieste). Tokiu atveju, laikoma, kad kiekviena šalis kitai tiekia elektros energiją už atlygį ir tokie tiekimai pagal PVMĮ nuostatas yra PVM objektas.

Pažymime, kad prievolė registruotis PVM mokėtojais ir vykdyti visas kitas su PVM susijusias prievoles šiems asmenis atsiranda, jeigu bendra gauto / gautino atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes (įskaitant ir elektros energiją, už kurią gautas atlygis laikomas PVM objektu) arba suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, kai virtualioje buitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje sukaupta lėšų suma yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, turi pateikti buitiniam gaminančiam vartotojui sąskaitos balansą. Jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje buitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje sukaupta lėšų suma, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas šiam patiektos elektros energijos skirtumui turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir apskaičiuoti PVM. Kai buitinio gaminančio vartotojo virtualioje sąskaitoje kaupiamos lėšos apskaitos laikotarpiu yra panaudojamos ne suvartotos elektros energijos kiekiui apmokėti, o kitoms susijusioms paslaugoms dengti (pvz., sumokėti už elektromobilio įkrovimą mieste, įsigyti dalį elektros tiekėjo vystomų saulės jėgainės parkų ir pan.), nepriklausomo elektros tiekėjo suteiktos paslaugos įforminamos išrašant PVM sąskaitą faktūrą ir nuo jų apskaičiuojamas PVM.

Dėl PMĮ^[5] nuostatų taikymo

Sandoriai su nebuitiniais gaminančiais vartotojais

PMĮ taikymo prasme, nebuitinio gaminančio vartotojo patiektas elektros energijos kiekis į elektros tinklus pagal sudarytą grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) sutartį ir joje numatytus įkainius, laikomas nebuitinio gaminančio vartotojo pajamomis, gautomis iš veiklos vykdymo.  Kita vertus, iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo gauta sąskaita už suvartotą elektros energiją, priskiriama nebuitinio gaminančio vartotojo leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 17 straipsnis).

Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo gaminantiems vartotojams suteiktų papildomų paslaugų (pvz., elektromobilio įkrovimo, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vystomų saulės jėgainės parkų dalis ir pan.) vertė PMĮ apskaičiavimo tikslais priskiriama pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Nebuitinio gaminančio vartotojo iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo įsigytos paslaugos (pvz., elektromobilio įkrovimas, įsigyta dalis nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vystomų saulės jėgainių parkų ir pan.) vertinamos pagal jų pobūdį bei būtinumą uždirbant apmokestinamąsias pajamas ir gali būti priskiriamos tokio  vartotojo leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas.

Iš nebuitinio gaminančio vartotojo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo įsigyta elektros energija bus pripažinta leidžiamais atskaitymais, kai ją nepriklausomas elektros tiekėjas parduos kitiems elektros energijos vartotojams.

Tarpusavio atsiskaitymai, fiksuojami virtualioje sąskaitoje, neturės įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui.

Sandoriai su buitiniais gaminančiais vartotojais                              

          PMĮ taikymo prasme, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms priskiriama buitiniam gaminančiam vartotojui (fiziniam asmeniui), kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, patiektos elektros energijos vertė, kai virtualioje sąskaitoje nelieka sukauptų lėšų ir buitinis gaminantis vartotojas įsigyja papildomą energijos kiekį.

          Leidžiamiems atskaitymams nepriklausomas elektros energijos tiekėjas galėtų priskirti gaminančiam vartotojui (fiziniam asmeniui), kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, už į elektros tinklus patiektą pagamintą, bet savo reikmėms ar ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją, išmokėtas atlygis, kuris laikomas gyventojo pajamomis.

Kitų nepriklausomo elektros energijos tiekėjo teikiamų paslaugų (pvz., elektromobilio įkrovimas mieste, dalies nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vystomų saulės jėgainės parkų perleidimas ir kt.) apmokestinamosios pajamos pripažįstamos iškart suteikus paslaugas, nepriklausomai nuo atsiskaitymo būdo. Taigi ir tuo atveju, kai paslaugos teikiamos buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris jas apmoka virtualioje sąskaitoje sukauptomis lėšomis, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas pripažįsta apmokestinamąsias pajamas ir išrašo PVM sąskaitą faktūrą bei nuo suteiktų paslaugų apskaičiuoja PVM.         

Dėl GPMĮ[6] nuostatų taikymo

Vadovaujantis AIEĮ 20⁴ straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, gaminančiam vartotojui (fiziniam asmeniui), kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, už į elektros tinklus patiektą pagamintą, bet savo reikmėms ar ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją išmokėtas atlygis pagal GPMĮ nuostatas laikomas gyventojo pajamomis. Šios pajamos, vadovaujantis GPMĮ 8 straipsnio nuostatomis, pripažįstamas gautomis, kai yra faktiškai išmokamos gaminančiam vartotojui AIEĮ 20⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais: pasibaigus 2 m. apskaitos laikotarpiui, keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą.

Gaminančio vartotojo pajamoms taip pat priskiriama ir virtualioje sąskaitoje sukauptų lėšų suma, kuria apmokamos (padengiamos) elektros energijos tiekėjo jam suteiktos paslaugos (pvz., elektromobilio įkrovimas mieste), išskyrus priskaičiuotas sumas už elektros energijos suvartojimą. Šios pajamos pripažįstamas gautomis, kai apmokamos paslaugos.

Pagal pajamų rūšį šios pajamos laikomos ne individualios veiklos kito turto pardavimo pajamomis, kurios atitinkamai apmokestinamos (taikoma GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkto lengvata[7], o lengvatoje nustatytą 2 500 eurų dydį viršijanti suma apmokestinama taikant 15 proc. (metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių dalis viršijanti 120 VDU apmokestinama taikant 20 proc.)[8] pajamų mokesčio tarifą).

Kito neregistruotino turto pardavimo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir jį sumokėti į biudžetą turi pats gyventojas, pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311), Lietuvos juridinis asmuo, išmokėjęs gyventojams B klasei priskiriamas pajamas, šias išmokas privalo deklaruoti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312).

Kai AIEĮ 20⁴ straipsnyje nustatyta tvarka virtualioje gaminančio vartotojo sąskaitoje sukaupta lėšų suma dengiamos gaminančiam vartotojui priskaičiuotos sumos už elektros energijos suvartojimą, pagal GPMĮ nuostatas mokestinių pasekmių neatsiranda.

Paminėtina, jog mūsų nuomone, gyventojo elektros energijos gamyba savo reikmėms ar savo komercinės veiklos reikmėms neturėtų būti laikoma atskira individualia veikla ir atitinkamai tokiu būdu pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos neturėtų būti priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. birželio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 12, 17, 30, 33, 34, 35, 38², 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30² straipsniu įstatymą Nr. XIV-2774 (toliau - Įstatymas).

Platesnė informacija informaciniame pranešime, kuris yra paskelbtas VMI prie FM 2024 m. liepos 1 d. rašte Nr. (18.10-31-1Mr) R-2380.

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

 

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. birželio 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo Nr. XIV-1936 5, 6, 8 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą  Nr. XIV-2761, kuriuo pratęsė laikinojo solidarumo įnašo taikymą 2025 metams visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms.

Mokėjimo laikotarpis, taikomas įnašą apskaičiuojant už 2025 metus, – kalendoriniai metai, kurie baigiasi 2025 m. gruodžio 31 d.

Platesnė informacija informaciniame pranešime, kuris yra paskelbtas VMI prie FM 2024 m. birželio 28 d. rašte Nr. (18.10-31-1Mr) R-2365.

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė informacinį pranešimą dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.I-1338 1, 2, 3, 6, 7² ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo.

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-05-31 rašte Nr. (18.22-31-1 Mr) R-2001.

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Registracijos numeris (32.42-31-1 Mr. ) R-1871

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2023 m. lapkričio 16 d. priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2242, VĮĮ[1] yra išdėstytas nauja redakcija ir nuostatos įsigaliojo nuo 2024 m. gegužės 1 dienos.

VĮĮ 26 straipsnyje yra įteisinta galimybė viešąją įstaigą (toliau – VŠĮ) pertvarkyti į biudžetinę, asociaciją, akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę (toliau – kartu bendrovę), mažąją bendriją, taip pat labdaros ir paramos fondą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusias VĮĮ nuostatas, VŠĮ galėjo būti pertvarkoma tik į biudžetinę įstaigą ir labdaros ir paramos fondą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, VĮĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

VĮĮ yra numatyta, kad VŠĮ, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, gali būti pertvarkoma į bendrovę, jeigu VŠĮ veikla iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų nėra finansuojama daugiau kaip 20 procentų. Tuo tarpu privačioms VŠĮ ribojimų nenustatyta. VĮĮ nustatyti papildomi reikalavimai, susiję su kapitalu ir paramos gavimu: prieš pertvarkant VŠĮ į bendrovę, turi būti patenkinti visi kreditorių reikalavimai; iš likusio turto (išskyrus gautą paramą) formuojamas bendrovės kapitalas; parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka, o jei tokios nėra – pagal dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles.

Paaiškiname mokestinius VŠĮ pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinį asmenį aspektus:

Dėl metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo

 Lietuvos vienetai, kurie pagal PMĮ[2] laikomi pelno nesiekiančiais vienetais, pelno mokestį už mokestinį laikotarpį apskaičiuoja ir deklaruoja Metinėje pelno mokesčio PLN204N formoje[3] (toliau – PLN204N forma), o pelno siekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys - Metinėje pelno mokesčio PLN204 formoje (toliau – PLN204 forma). Todėl, jeigu VŠĮ[4] pagal VĮĮ nuostatas yra pertvarkoma į pelno siekiantį vienetą, t. y.  bendrovę ar mažąją bendriją, tai turi būti pateikiamos dvi mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaracijos:

- už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki VŠĮ pertvarkymo datos[5] PLN204N forma,  ir

- už laikotarpį nuo pertvarkymo iki mokestinio laikotarpio pabaigos PLN204 forma.

Jeigu VŠĮ yra pertvarkoma į pelno nesiekiantį vienetą, t. y. asociaciją ar labdaros ir paramos fondą, tai turi būti pateikiama viena viso mokestinio laikotarpio (iki pertvarkymo ir po pertvarkymo) pelno mokesčio deklaracija, šiuo atveju, pelno nesiekiančių vienetų teikiama PLN204N forma.

Dėl VŠĮ gautos ir iki pertvarkymo datos likusios nepanaudotos paramos

LPĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paramos gavėjai (juridiniai asmenys) pagal LPĮ gautą paramą gali naudoti jų įstatuose ar nuostatuose arba religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose normose numatytiems LPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams[6], labdarai (jeigu jie pagal šį įstatymą turi teisę teikti labdarą).

Pažymėtina, kad iki VŠĮ pertvarkymo datos likusi nepanaudota visuomenei naudingai veiklai ar labdarai gauta parama, t. y. pertvarkymo datai esantis nepanaudotos paramos likutis, yra priskiriama paramai, panaudotai ne pagal LPĮ[7] paskirtį ir apmokestinama taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą.

VŠĮ, gautą paramą panaudojusi ne pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį, pelno mokestį nuo PMĮ 4 straipsnio 6 dalies nustatytos mokestinės bazės taip pat deklaruoja PLN204N formoje ir sumoka ta pačia tvarka ir terminais, kaip ir pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno.

Tuo atveju, jeigu VŠĮ yra pertvarkoma į pelno nesiekiantį vienetą, t. y. asociaciją ar labdaros ir paramos fondą, tai iki VŠĮ pertvarkymo datos likusi nepanaudota visuomenei naudingai veiklai ar labdarai gauta parama yra perduodama po pertvarkymo veikiančiam pelno nesiekiančiam  vienetui, kuris toliau ją naudoja paramos teikėjo nustatyta tvarka, o jei tokios nėra – pagal dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles.

Dėl VŠĮ numatytų, tačiau iki pertvarkymo datos nepanaudotų, viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti lėšų, kuriomis buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas

Pagal PMĮ 46³ straipsnio 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai apmokestinamąjį pelną gali susimažinti lėšomis, numatytomis panaudoti per ateinančius du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, jeigu yra turima informacija, įrodymai, pagrindžiantys tokių numatomų lėšų būsimą panaudojimą įstatuose numatytos visuomenei naudingai veiklai finansuoti (pasirašytos preliminarios sutartys, susitarimai, vieneto vidiniai dokumentai, pavyzdžiui projektai, veiklos planai ir kiti dokumentai).

Jeigu pelno nesiekiantys vienetai, sumažinę apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, per šį laikotarpį, t. y. du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, faktiškai šių lėšų nepanaudoja viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti arba panaudoja ne viešąjį interesą tenkinančiai veiklai finansuoti, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, pateikiant mokesčių administratoriui patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu pagal VĮĮ nuostatas VŠĮ yra pertvarkoma į pelno siekiantį vienetą, t. y.  bendrovę ar mažąją bendriją, ir VŠĮ pertvarkymo datai yra likusi nepanaudota viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti numatytų lėšų, kuriomis buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, dalis, tai atitinkamai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, pateikiant mokesčių administratoriui patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas, t. y. PLN204N formas.

Jeigu VŠĮ yra pertvarkoma į pelno nesiekiantį vienetą, t. y. asociaciją ar labdaros ir paramos fondą, tai VŠĮ pertvarkymo datai likusi nepanaudota viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti numatytų lėšų dalis toliau gali būti naudojama po pertvarkymo veikiančio pelno nesiekiančio  vieneto viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Tačiau pažymėtina, kad turi būti tenkinamas PMĮ 46³ straipsnio 1 dalyje įteisintas reikalavimas, kad numatomos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti lėšos būtų panaudojamos per du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, t. y. ši dviejų mokestinių laikotarpių trukmė abiejuose vienetuose turi būti sumuojama bendrai.

Registracijos numeris KM3244

Seminaro „Paslaugų įsigijimo iš trečiųjų šalių ir ES apmokestinimas PVM“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Registracijos numeris KM3243

Seminaro „Investicinio projekto lengvata“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 7, 10¹, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10² straipsniu įstatymą Nr. XIV-2379, kurio dalis nuostatų įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d.

 

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-05-16 rašte Nr. R-1807.

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas