Mokesčių žinynas

Registracijos numeris KM3518

Seminaro „PVM įstatymo pakeitimai nuo 2025-05-01: smulkiojo verslo schema (SVS)“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Informuojame, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. VA-44  (toliau – Įsakymas; TAR, 2025-04-24, Nr. 7222) pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. VA - 66 „Dėl Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas pensijų įmokas į pensijų kaupimo fondus FR0615 formos ir jos papildomo lapo FR0615P formos užpildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklių patvirtinimo“.

Daugiau informacijos pateikta VMI prie FM 2025-04-25 rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-1825.

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Registracijos numeris KM3516

Laisvos formos prašyme atleisti nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų (toliau – Prašymas) turi būti nurodyta:

• juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas, pavardė, mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (juridinio asmens identifikacinis kodas arba fizinio asmens kodas), buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas;
• nuo kokio mokesčio baudų, delspinigių ir/ar palūkanų ir jų sumos (dydžio) prašo atleisti, mokestinę prievolę bei laikotarpį, už kurį skaičiuojami delspinigiai, kai prašo atleisti nuo skaičiuojamų delspinigių (kai prašoma atleisti nuo skaičiuojamų delspinigių ir/ar palūkanų sumos, galima nenurodyti jų sumos; kai prašymas pateikiamas mokestinio patikrinimo rezultatų įforminimo ir/ar tvirtinimo metu, nenurodomos baudų ir/ar delspinigių sumos);
• atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų pagrindas;
• su atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų pagrindais susiję faktiniai duomenys ir įrodymai, patvirtinantys atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų pagrindus;
• kiti turimi duomenys, susiję su prašymo nagrinėjimu (pavyzdžiui, mokestinės paskolos sutarties data bei numeris, kai prašoma atleisti nuo palūkanų ir kt.).

Turi būti pridėta:

• Prašymą pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, dokumentai, kuriuose pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą, sunkią fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį patvirtinantys kompetentingų institucijų išduoti dokumentai ir kt.);
• įgaliojimas, jei Prašymą teikia įgaliotas asmuo.

Teises aktai

Informuojame, kad 2024 m. balandžio 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 28, 31, 32, 40, 57, 58, 64, 71, 71-1, 72, 74, 75, 77, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 88-1, 89-1, 92, 95, 97, 98, 106, 117, 118 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71-2, 74-1 ir 88-3 straipsniais įstatymas Nr. XV-155 (toliau ­- PVM pakeitimo įstatymas), kurio nuostatos įsigalios nuo 2025 m. gegužės 1 d.

 

PVM pakeitimo įstatymas priimtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ES) mastu priimtus teisės aktus, kuriais buvo atnaujinta ir aktualizuota smulkiajam verslui skirta apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) tvarka[1] ir nuostatas, susijusias su kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų paslaugų suteikimo vietos nustatymu[2].

 

Esminiai pakeitimai:

 

Nustatant, ar apmokestinamasis asmuo gali būti atleistas nuo prievolės registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą, t. y. taikyti smulkiojo verslo schemą (toliau – SVS), metinės apyvartos dydis skaičiuojamas už kalendorinių metų laikotarpį ir atsižvelgiama į praėjusių ir einamųjų kalendorinių metų metinės apyvartos dydžius. Vertinant, ar einamaisiais kalendoriniais 2025 m. nėra viršytos PVM pakeitimo įstatymo 71 straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytos ribos (nenumatoma jų viršyti), bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 1 d.

 

SVS kitose valstybėse narėse

 

Lietuvos smulkiajam verslui, jei jo bendras atlygis neviršys tose valstybėse narėse, kuriose vykdoma ekonominė veikla, nustatytos registravimosi PVM mokėtojais ribos ir metinės apyvartos ES (100 000 eurų) nebus prievolės registruotis PVM mokėtojais.

 

Tokiu atveju, Lietuvos smulkusis verslas ketinantis taikyti SVS kitose valstybėse narėse, privalo Lietuvos Respublikos mokesčio administratoriui pateikti išankstinį pranešimą apie ketinimą kitose valstybėse narėse taikyti SVS, o mokesčio administratorius suteikia tokiam asmeniui identifikacinį PVM numerį su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje. Pažymime, kad iki 2025 m. balandžio 30 d. mokesčio administratoriaus suteikti identifikaciniai PVM numeriai su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje, gali būti naudojami.

 

Taip pat smulkusis verslas, kuris taikys SVS kitose valstybėse narėse, Lietuvos Respublikos mokesčio administratoriui privalės teikti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių teritorijose vykdytos veiklos ataskaitas už kalendorinį ketvirtį.

 

Dažniausiai užduodamus klausimus apie SVS kitose valstybėse narėse taikymą galite rasti čia.

 

SVS Lietuvoje

 

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims nustatyta prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų iš užsienio valstybių apmokestinamųjų asmenų už kurias jie PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM, įsigijimo ir dėl paslaugų, kurių teikimo vieta, remiantis paslaugų teikimo vietos nustatymo kriterijais (pagal nuostatas, iš esmės tolygias PVM įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatoms), yra kita valstybė narė (išskyrus paslaugas, kurios toje kitoje valstybėje narėje neapmokestinamos PVM arba apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą) teikimo.

 

Kai smulkiajam verslui atsiras prievolė registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais, jis galės toliau neapmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, jei tenkins SVS Lietuvoje taikymui nustatytas sąlygas. Tokie asmenys neturės teisės traukti į PVM atskaitą savo veiklai įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM.

 

PVM mokėtojas taikantis SVS Lietuvoje, privalės pateikti PVM mokėtojo, taikančio SVS Lietuvoje deklaraciją PVM101 už tą mėnesį, kurį įsigijo paslaugų iš užsienio valstybių, suteikė paslaugų kitose valstybėse narėse, įsigijo prekių iš kitų valstybių narių, taip pat PVM įstatymo 95 straipsnio 3-5 dalyse nurodytais atvejais (trikampė prekyba ir kt.). PVM sąskaitų faktūrų registrų mokesčių administratoriui tokie asmenys neteiks.

 

Galimybę nesiregistruoti PVM mokėtojais Lietuvoje ir taikyti SVS Lietuvoje turės ir kitose valstybėse narėse įsisteigęs smulkusis verslas, tačiau turės būti atsižvelgiama ne tik į bendrą Lietuvoje nustatytą registravimosi PVM mokėtojais ribą (45 000 eurų), bet ir į konkretaus asmens metinę apyvartą ES (100 000 eurų). Taip pat kitos valstybės narės apmokestinamasis asmuo privalės turėti jam, įsikūrimo valstybės narės suteiktą, identifikacinį PVM numerį su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje, suteikiantį teisę taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.

 

PVM mokėtojai, taikantys SVS Lietuvoje, taip pat apmokestinamieji asmenys įsisteigę kitose valstybėse narėse ir taikantys SVS Lietuvoje už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas turės išrašyti PVM sąskaitas faktūras. Šie asmenys galės išrašyti ir supaprastintas PVM sąskaitas faktūras, neatsižvelgiant į tai, kokia tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertė bus nurodoma išrašytose supaprastintose PVM sąskaitose faktūrose, kitaip tariant, vertės galės viršyti nustatytą 100 eurų sumą. Išrašytose PVM sąskaitoje faktūrose PVM tarifas ir PVM suma nenurodomi.

 

Asmenys įsisteigę kitose valstybėse narėse PVM sąskaitoje faktūroje privalės nurodyti jiems suteiktą identifikacinį PVM numerį su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje.

 

Dažniausiai užduodamus klausimus apie SVS Lietuvoje taikymą galite rasti čia.

 

 

 

Kultūros, meno, sporto, švietimo, mokslo, mokymo, pramogų paslaugų suteikimo vieta

 

Atsižvelgiant į ekonomikos skaitmenizaciją, kai įvairūs kultūros, meno, sporto, mokslo, mokymo, pramogų ir panašūs renginiai pradėti tiesiogiai transliuoti internetu, ir siekiant šias paslaugas apmokestinimo PVM tikslais traktuoti kaip ir fiziškai lankomus renginius, pakeista PVM įstatymo 13 straipsnio 9 dalis, t. y., virtualiai organizuojami renginiai teikiami asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomi suteiktais šalies teritorijoje tais atvejais, kai paslaugos pirkėjo buveinė (jeigu jis ne fizinis asmuo) arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu jis fizinis asmuo) yra Lietuvos Respublikoje.

 

Kiti pakeitimai

 

Patikslintas PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatantis, kad PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodytas prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas, t. y. nebeliko reikalavimo fiziniam asmeniui nurodyti gyvenamosios vietos adreso, gali būti nurodomas toks adresas, įskaitant ir pašto dėžutės adresą, kuriuo galima susisiekti su asmeniu.

 

Pakeistos nuostatos dėl pasirinkimo skaičiuoti PVM pagal PVM įstatymo 28 straipsnio 7 dalį, 31 straipsnio 3 dalies bei 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apmokestinamasis asmuo turės teisę pasirinkti už PVM neapmokestinamas finansines paslaugas, nurodytas PVM įstatymo 28 straipsnio 1-4 dalyse, nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, nekilnojamojo pagal prigimtį daikto tiekimą PVM skaičiuoti tik tuo atveju,  jeigu minėtos paslaugos teikiamos ar nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, netaikančiam SVS Lietuvoje.

 

Taip pat pakeistos nuostatos dėl kompensacinio PVM tarifo schemos ūkininkams taikymo, t. y. ūkininkas kompensacinio PVM tarifo schemą galės taikyti, jeigu jis ar jo partneris bus įsiregistravęs PVM mokėtoju, tačiau taikys SVS Lietuvoje. Taip pat kompensacinis priedas už įsigytą žemės ūkio produkciją, pirkėjų sumokėtą ūkininkams, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, nebus grąžinamas užsienio valstybių pirkėjams, jeigu pirkėjas valstybėje, kurioje jis įsikūręs, ir (arba) kitose valstybėse narėse jis vykdo veiklą pagal SVS kitose valstybėse narėse.

 

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2025-04-18 rašte Nr. RM-20161

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

 

Informuojame, kad parengėme ir patvirtinome šiuos teisės aktus:

1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. balandžio 16 d. įsakymą VA-33 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. VA-137 „Dėl  Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“;

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. balandžio 17 d. įsakymą VA-35 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. V-103 „Dėl paramos teikimo metinės ataskaitos FR0477 formos, Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 formos ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

 

 

Šį raštą galima rasti VMI[1] interneto svetainėje adresu: https://www.vmi.lt/evmi/pelno-mokestis

 

 

 

Parengė

Teisės departamentas

Informuojame, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. balandžio 15 d. įsakymas           Nr. VA-32 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 379 „Dėl Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (paskelbta Teisės aktų registre 2025-04-15 Nr. 2025-04-15, Nr.6577). Platesnė informacija informaciniame pranešime, kuris paskelbtas VMI prie FM 2025 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (18.18-31-1 Mr)R-1714.

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-1720

Atsižvelgdami į gaunamus gyventojų paklausimus bei vykstantį 2024 m. laikotarpiu gautų pajamų deklaravimą, teikiame paaiškinimą dėl pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo (toliau — pajamos iš FP pardavimo/realizavimo) deklaravimo Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma; toliau — Deklaracija)[1].

1. Ar pajamoms iš FP pardavimo/realizavimo taikoma mokesčio lengvata?

Gavęs pajamų iš FP perleidimo/realizavimo, nuolatinis Lietuvos gyventojas turi apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį GPMĮ[2] nustatyta tvarka (GPMĮ 2 str. 14 dalis, 5 str. 1 dalis, 27 straipsnis). Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, šios rūšies pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, jeigu tenkinamos GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatytos sąlygos. Pagal minėtą GPMĮ nuostatą, neapmokestinamosiomis pajamomis pripažįstamas gyventojo gautų FP pardavimo/realizavimo pajamų ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos bei kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 EUR. Ši neapmokestinamųjų pajamų suma neatimama tokiais atvejais:

• akcijos parduotos ar kitaip perleistos nuosavybėn vienetui, kuris jas išleido;
• vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto (bet kokios teisinės formos) likvidavimo atveju^[3];
• akcijos gautos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte aprašytu atveju, t. y. pajamų mokesčio lengvata netaikoma parduodant nemokamai gautas akcijas arba kai turimų akcijų nominali vertė padidinta, didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų. Akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma akcijų pardavimo pajamoms, proporcingai tenkančioms jų nominalios vertės padidinimo iš bendrovės lėšų sumai;
• pajamos gautos iš tikslinėje teritorijoje^[4] įregistruoto užsienio vieneto arba gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamojo vieta yra tikslinėje teritorijoje;
• pajamos gautos už tikslinėje teritorijoje įsteigtų vienetų išleistas FP.

2. Kaip apskaičiuojamos apmokestinamosios FP pardavimo/realizavimo pajamos?

Gavus FP pardavimo pajamų, mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas iš gautos pajamų sumos atimant jų įsigijimo kainą[5] bei su pardavimu/realizavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (GPMĮ 16 str. 1 d. 4 punktas, GPMĮ 19 str. 1 ir 2 dalys).

Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas numato, jog apskaičiuotu FP pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų skirtumu turi būti mažinamas neapmokestinamosiomis pajamomis (500 EUR), tačiau šis neapmokestinamas dydis taikomas tik tada, kai tenkinamos GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytos sąlygos (atvejai, kai lengvata netaikoma aptarti šio rašto 1 punkte). Taigi, vadovaujantis šia GPMĮ  nuostata, pajamų ir išlaidų skirtumas, kuriam taikoma aptariama pajamų mokesčio lengvata, turi būti atskiriamas nuo pajamų ir išlaidų skirtumo, kuriam ši lengvata nėra taikoma. Todėl apmokestinamosios pajamos iš FP pardavimo/realizavimo turi būti apskaičiuojamos atskirai, t. y. kaip:

• gautų FP pardavimo/realizavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų skirtumas, kuriam taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata, apskaičiuotą skirtumą sumažinant 500 Eur suma;
• gautų FP pardavimo/realizavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų skirtumas, kuriam netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata.

3. Kaip deklaruojamos pajamos iš FP pardavimo/realizavimo?

FP pardavimo/realizavimo pajamos ir jų įsigijimo išlaidos deklaruojamos, atsižvelgiant į šiame rašte aptariamą GPMĮ numatytą apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką. Apmokestinamąsias pajamas iš FP pardavimo/realizavimo gyventojas apskaičiuoja užpildydamas ir pateikdamas Deklaraciją, kurios GPM311D2 priede:

• 11 kodu deklaruoja bendrą metinių FP pardavimo/realizavimo pajamų, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata ir bendrą šių FP įsigijimo išlaidų sumą. Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, iš šiuo pajamų rūšies kodu deklaruoto FP pardavimo/realizavimo pajamų ir šių finansinių priemonių įsigijimo išlaidų skirtumo atimama 500 Eur suma;
• 12 kodu deklaruoja bendrą metinių FP pardavimo/realizavimo pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata ir bendrą šių FP įsigijimo išlaidų sumą. Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, iš šiuo pajamų rūšies kodu deklaruotos FP pardavimo /realizavimo pajamų sumos atimamos šių FP įsigijimo išlaidos. Jeigu tokių FP įsigijimo išlaidos viršija gautas pajamas, apmokestinamųjų pajamų suma yra 0 EUR.

Svarbu: primename, kad bankai ir kiti tarpininkai Lietuvoje, teikdami informaciją VMI[6] apie gyventojams išmokėtas FP pardavimo/realizavimo išmokas, jas deklaruoja 12 išmokos rūšies kodu, t. y. nevertindami, ar gyventojas turi teisę pasinaudoti GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata (500 Eur neapmokestinama suma). Ar FP pardavimo/realizavimo pajamoms gali būti taikoma aptariama lengvata, turi įvertinti pats pajamas deklaruojantis gyventojas, kuris Deklaracijoje taip pat pats turi įrašyti ir parduotų/realizuotų finansinių priemonių įsigijimo išlaidas. Todėl deklaruodamas pajamas iš FP pardavimo/realizavimo, kurioms taikoma aptariama mokesčio lengvata, preliminarioje pajamų mokesčio deklaracijoje 12 pajamų mokesčio kodu pažymėtas pajamas turėtų pakeisti į 11 kodu deklaruojamas pajamas (t. y. į pajamas, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata). 12 kodu turėtų būti deklaruojamos tik tos FP pardavimo/realizavimo pajamos ir jų įsigijimo išlaidos, kurioms 500 EUR neapmokestinama suma netaikoma.

Pavyzdys

Gyventojas 2024 m. laikotarpiu: gavo 2 000 Eur UAB A akcijų pardavimo pajamų. Šias akcijas buvo įsigijęs už 1 200 Eur, pardavė antrinėje rinkoje (kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui); gavo 1 000 Eur UAB C akcijų pardavimo pajamų. Šias akcijas buvo įsigijęs už 700 Eur, akcijas pardavė jas išleidusiai bendrovei; turėjo UAB D akcijų, kurias pirko už 5 200 Eur, tačiau ši bendrovė 2024 m. likviduota dėl bankroto. Likvidavus bendrovę, gyventojas pajamų negavo; gavo 3 000 Eur pardavimo pajamų už AB X akcijas, nemokamai gautas padidinus AB įstatinį kapitalą. Pajamos 2024 m. laikotarpio Deklaracijos GPM311D2 dalyje deklaruojamos taip: 11 kodu deklaruojamos pajamos iš UAB A akcijų pardavimo, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata. Iš gautų pajamų (2 000 EUR) atimamos šių akcijų įsigijimo išlaidos (1 200 Eur), gautas skirtumas mažinamas atimant 500 Eur neapmokestinamą sumą. Pajamų mokesčiu apmokestinama suma (atėmus išlaidas ir pritaikius 500 Eur neapmokestinamąjį dydį) yra 300 Eur (2 000 – (1 200 + 500)). 12 kodu deklaruojamos pajamos iš UAB C, UAB D ir AB X akcijų pardavimo, kurioms GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata netaikoma (UAB C akcijos parduotos jas išleidusiai bendrovei, UAB D likviduota, o AB X akcijos gautos nemokamai). Iš bendros pajamų sumos (4 000 Eur) atimama bendra šių akcijų įsigijimo išlaidų suma  (5 900 Eur). Kadangi apskaičiuotas pajamų ir išlaidų skirtumas mažesnis už 0 Eur (-1 900 Eur), apmokestinamųjų pajamų suma yra 0 Eur.

 

Koks pajamų mokesčio tarifas taikomas ?

Pajamos iš FP pardavimo/realizavimo apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Jeigu bendra per 2024 m. gautų šios rūšies pajamų, kartu su kitomis GPMĮ 6 str. 1 dalyje nurodytomis pajamomis, suma viršija 120 VDU dydžio sumą^[7], šį dydį viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Ar visais atvejais FP pardavimo/realizavimo pajamos privalo būti deklaruojamos?

Taip pat primename, kad pajamų iš FP pardavimo/realizavimo deklaruoti neprivalu, jeigu joms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta mokesčio lengvata ir jų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 Eur. Jei gautų pajamų suma viršija 500 Eur, turi būti deklaruojamos visos šios rūšies pajamos (tiek tos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tiek tos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu).

FP pardavimo/realizavimo pajamos, kurioms netaikoma minėta pajamų mokesčio lengvata, deklaruojamos nuo pirmo Eur.

Registracijos numeris KM3515

Mokestinės paskolos sutartis (toliau – MPS) gali būti nutraukta, jeigu atsiranda bent vienas iš toliau nurodytų pagrindų:

1)    mokėtojas nesilaiko MPS sąlygų;
2)   paaiškėja aplinkybės, pagrindžiančios riziką, kad mokėtojas negalės vykdyti MPS sąlygų (akcinėje bendrovėje, uždarojoje akcinėje bendrovėje, žemės ūkio bendrovėje ar viešojoje įstaigoje nebėra įdarbinto bent vieno darbuotojo, mokesčių mokėtojas stabdo vykdomą veiklą, mokesčių mokėtojas – juridinis asmuo, inicijuoja nemokumo procesą arba mokėtojas – fizinis asmuo, praneša mokesčių administratoriui apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą);
3)    valstybės įmonės Registrų centro priimtas sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnį;
4)    gauta informacija, kad mokėtojui taikomos tarptautinės sankcijos;
5)    turima informacijos, kuri vertinama kaip mokesčių administratoriaus (kreditoriaus) teisių pažeidimas (paaiškėja faktas, kad juridinio asmens vadovas yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį už sukčiavimą, 208 straipsnį už skolininko nesąžiningumą, 219 straipsnį už mokesčių nesumokėjimą, 220 straipsnį už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, 222 straipsnį už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą, 223 straipsnį už aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą bei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą); 
6)    mokėtojas mirė (neatsižvelgiant į tai, ar jo mokestines prievoles paveldi paveldėtojai);
7)    mokėtojui iškeliama nemokumo (bankroto / restruktūrizavimo) byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
8)    gauta informacija, kad asmeniui paskirta bauda už administracinį nusižengimą yra pakeičiama viešaisiais darbais;
9)    mokėtojas pateikė laisvos formos prašymą nutraukti MPS;
10)    mokėtojas apskundė pagal MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą(toliau- AN) apskaičiavimo pagrįstumą;
11)    pasibaigus MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos mokėjimo terminui, liko nesumokėta dalis pagal MPS atidėtos ir (ar) išdėstytos mokestinės nepriemokos.

Teises aktai

Informuojame, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. VA-27^[1] (toliau – Įsakymas; TAR, 2025-04-08, Nr. 6177) pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. VA-85 „Dėl Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėtas gyvybės draudimo įmokas FR0611 formos ir jos papildomo lapo FR0611P formos pildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) .

Daugiau informacijos pateikta VMI prie FM 2025-04-09 rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-1561.

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas