Mokesčių žinynas

Registracijos numeris KM1428

Prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) (FR0781)

Aspektas	Komentaras
Prašymo forma	Prašymo dėl mokesčio ir baudos už administracinį nusižengimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) forma FR0781.
Atvejai, kuriais yra teikiamas prašymas	Prašymas FR0781 teikiamas VMI tais atvejais, kai norima: VMI administruojamų mokesčių ir / arba baudų už administracinius nusižengimus (toliau - AN) permoka (skirtumu) įskaityti: padengti mokestines ar baudų už AN nepriemokas, kai taisyklių nustatyta tvarka įskaitymas automatiškai nevykdomas, tai yra: atskirais įmokų kodais mokamų VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių įmokos įskaitomos tik to mokesčio prievolėms padengti, todėl be mokesčių mokėtojo prašymo šių mokesčių permoka nedengiamos kitų mokesčių mokestinės prievolės ar baudų už AN mokėjimo prievolės; VMI administruojamus deklaruojamus ir nedeklaruojamus mokesčius, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs; muitinės administruojamus mokesčius, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, ir / arba padengti mokestines nepriemokas; VMI administruojamus nedeklaruojamus ir VMI neadministruojamus mokesčius, baudas, paskirtas pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ar baudas už administracinius teisės pažeidimus, paskirtas iki 2015-06-30 imtinai, kurių įskaitymas taisyklių nustatyta tvarka automatiškai nevykdomas, ir kitas įmokas, mokamas į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) administruojamas mokestines nepriemokas ar kitas    nesumokėtas įmokas.   VMI administruojamų nedeklaruojamų ir VMI neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų, mokamų į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, grąžintinas sumas įskaityti mokesčių mokėtojo mokestinėms ir / arba baudų už AN nepriemokoms padengti. Teisingai įskaityti klaidingai sumokėtas mokėjimo prievoles, kai mokesčių mokėtojas, sumokėdamas mokėjimo prievoles, mokėjimo dokumente klaidingai nurodo įmokos kodą ar baudos už AN identifikavimo numerį, mokėtojo ar kito asmens, už kurį mokama, identifikavimo numerį (kodą). Įskaityti per dideles ar klaidingai sumokėtas pinigų sumas į kitas (ne į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas) VMI banko sąskaitas, nurodytas Įskaitymo taisyklėse. Susigrąžinti VMI administruojamų deklaruojamų ir nedeklaruojamų mokesčių ar pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) nustatyta tvarka priimtus nutarimus paskirtų baudų už AN susidariusią permoką (skirtumą). Susigrąžinti įpėdiniams palikėjo permokėtas mokesčių ir baudų už AN sumas. Susigrąžinti nepagrįstai (neteisingai) išieškotus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Susigrąžinti VMI neadministruojamų, bet į jos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas per dideles ar klaidingai sumokėtas mokesčių ir kitų įmokų sumas.
Atvejai, kuriais prašymo teikti nereikia	Įskaitymo taisyklių nustatyta tvarka VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių ir baudų už AN (paskirtų nuo 2015 m. liepos 1 d.), mokamų vienu įmokos kodu, į surenkamąsias sąskaitas sumokėta įmoka automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, įmokos sumokėjimo data įskaitoma deklaruojamų mokesčių ir baudų už AN, mokamų vienu įmokos kodu,  ir VMI administruojamų deklaruojamų mokesčių, mokamų atskirais įmokų kodais, nepriemokoms padengti; teisės norminiuose aktuose numatyta kita teiktino prašymo forma (pavyzdžiui: Paraiškos grąžinti sumokėtus mokesčius FR0678 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. VA-126 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo Lietuvos Respublikoje įsikūrusioms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių, įstaigų ir organizacijų nariams ir jų šeimų nariams bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių kariuomenių vienetams ir (arba) juos lydintiems civiliams darbuotojams"); prašoma grąžinti banko ar antstolių klaidingai pervestas pinigų sumas; prašoma įskaityti klaidingai sumokėtą baudą už AN, kai pagal ANK nuostatas mokesčių mokėtojui pasiūlyta savo noru sumokėti baudą už AN, lygią pusei minimalios baudos. Tokiu atveju mokesčių mokėtojas, klaidingai sumokėjęs baudos už AN įmoką (mokėjimo dokumente nenurodė / klaidingai nurodė ROIK ar kitą AN identifikavimo numerį ar VMI pagal iš Administracinių nusižengimų registro gautus duomenis nepriskyrė AN identifikavimo kodo), turi pateikti laisvos formos prašymą, kuriame turi būti nurodyta: mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (kodas), vardas, pavardė, baudos už AN teisingas ROIK, o jei procesiniame dokumente ROIK nenurodytas, nurodomas kitas procesinio dokumento AN identifikavimo numeris, mokėjimo dokumento data, mokėjimo dokumento numeris, sumokėtos įmokos suma.
Prašymo pateikimo būdai	Prašymas gali būti teikiamas: tiesiogiai įteikiamas VMI darbuotojui; atsiunčiamas paštu į VMI; elektroniniu būdu, prisijungus prie Mano VMI. Pildydami prašymą e. būdu per Mano VMI sistemą, pasirinkite Paslaugos −> Užsakyti paslaugą −> Mokesčių apskaita ir  mokėjimai −> Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimas / įskaitymas.  Pildydami prašymą dėl turimų permokų pervedimo SODROJE turimoms nepriemokoms padengti, prašymo laukelyje Mokesčių grąžinimas turite nurodyti SODROS įmonės kodą  ir vieną iš SODROS surenkamųjų sąskaitų, kurias galite rasti čia.     Elektroniniu būdu per Mano VMI pateiktas Prašymas turi būti sudarytas taip, kad AVMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas galėtų atpažinti elektroninį dokumentą, atidaryti ir apdoroti jį VMI informacinėje sistemoje, atpažinti Prašymo turinį bei identifikuoti Prašymą pateikusį mokesčių mokėtoją. Prašymo gavimo data laikoma: kai Prašymas įteiktas tiesiogiai AVMI valstybės tarnautojui ar darbuotojui – jo įteikimo diena; kai Prašymas išsiųstas paštu – Prašyme nurodyta gavimo VMI registracijos žyma (gavimo data ir registracijos numeris); kai Prašymas pateiktas elektroniniu būdu – jo pateikimo data, užfiksuota Mano VMI programinėmis priemonėmis. Prašymas nenagrinėjamas, kai negalima identifikuoti Prašymą pateikusio mokesčių mokėtojo (Mokesčių mokėtojų registre įregistruoto mokesčių mokėtojo pavadinimas ar vardas ir pavardė, identifikacinis numeris (kodas) neatitinka Prašyme įrašytų duomenų) ar mokesčių mokėtojas tik iš dalies užpildė Prašymą (neužpildyti visi privalomi Prašymo laukeliai). Tokiu atveju VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas per 5 darbo dienas nuo Prašymo užregistravimo VMI pranešimu informuoja Prašymą pateikusį mokesčių mokėtoją, mokesčių mokėtojo Prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu ar Mokesčių mokėtojų registre įregistruotu adresu korespondencijai gauti, ar buveinės (biuro) adresu (jei mokesčių mokėtojas nėra Mano VMI naudotojas), ar per Mano VMI, kad Prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo priežastis.
Papildomi dokumentai	Prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti mokesčių mokėtojas turi pateikti papildomus dokumentus ar duomenis (pavyzdžiui, PVM sąskaitas faktūras, prekių pirkimo - pardavimo sutartis, teismo nutartis, mokėjimo dokumentus, muitinės dokumentus, nepateiktas už praėjusius laikotarpius pirmines ar patikslintas mokesčių deklaracijas, valstybės (savivaldybės) institucijų (įstaigų) pažymas, kredito įstaigose laikomų piniginių lėšų sąskaitų išrašų kopijas, įgaliojimą (jo kopiją), atstovavimą patvirtinantį dokumentą (jo kopiją), paveldėjimo teisės liudijimą (jo kopiją) ir kt.), pagrindžiančius VMI administruojamų mokesčių ar baudų už AN permokos (skirtumo) susidarymą ir / arba patvirtinančius VMI neadministruojamų mokesčių, baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų sumokėjimą ar nepagrįstai išieškotas sumas, prašymą pateikusio asmens identifikavimą, jei VMI valstybės tarnautojas ar darbuotojas to paprašo arba gali šiuos dokumentus pateikti kartu su prašymu.   Papildomi dokumentai ar duomenys (jų kopijos) gali būti pateikti tiesiogiai (įteikiami VMI darbuotojui), paštu ar elektroniniu būdu per Mano VMI.
Atvejai, kuriais gali būti priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčio ar baudos permokos (skirtumo)	Prašymas turi būti užpildytas ir pateiktas, laikantis taisyklėse nustatytų reikalavimų. Jei pateiktame prašyme įrašyti duomenys yra neteisingi ir / arba netikslūs ar nustatoma, kad trūksta papildomų dokumentų ar duomenų sprendimui priimti, VMI darbuotojas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų ir, atsižvelgdamas į MAĮ 111 str. reikalavimus, kai pateikiamas prašymas dėl nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po prašymo gavimo jį pateikusiam asmeniui išsiunčia pranešimą per Mano VMI ar prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu, ar Mokesčių mokėtojų registre įregistruotu adresu korespondencijai gauti, buveinės (biuro) adresu VMI tvarka. Pranešime nurodo, kokie dokumentai ar duomenys turi būti pateikti papildomai (tokiame pranešime nurodoma, iki kada turi būti pateikti dokumentai ar duomenys), ir informuoja, kad Prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikti Prašymui išnagrinėti būtini duomenys ir / ar dokumentai. Nepateikus papildomų dokumentų ar duomenų per pranešime nurodytą terminą, bus priimtas sprendimas negrąžinti (neįskaityti) mokesčio ar baudos už AN permokos (skirtumo) ir pateikia priežastis.   Mokesčių mokėtojo motyvuotu prašymu papildomų dokumentų ar duomenų pateikimo terminas gali būti pratęstas.
Prašymo tikslinimas	Pateiktas prašymas FR0781 negali būti tikslinamas.   Jei mokesčių mokėtojas prašymą įteikia tiesiogiai VMI darbuotojui ar atsiunčia klasikiniu paštu ir nustato, kad pateikė ne visą informaciją, ar ją pateikė klaidingai, turi pateikti laisvos formos prašymą panaikinti anksčiau pateiktą prašymą ir pateikti naują prašymą.   Jei prašymas buvo pateiktas per Mano VMI, tai pateiktas klaidingas prašymas turi būti atšauktas (jei prašymas dar nebuvo įvykdytas), t. y. mokesčių mokėtojas per Mano VMI turi pateikti prašymą atsisakyti paslaugos ir po to pateikti naują prašymą.
Prašymo pildymas, kai prašoma grąžinti (įskaityti) skirtingų mokesčių permokas (skirtumus)	Mokesčių mokėtojas, prašantis grąžinti (įskaityti) skirtingais įmokų kodais sumokėtų mokesčių permoką (skirtumą), turi pildyti atskiras prašymo FR0781 formas.
Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) terminas	VMI per numatytą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) 30 kalendorinių dienų terminą, kuris skaičiuojamas po prašymo grąžinti mokesčio ir (arba) baudos už AN permoką gavimo, arba per numatytą 5 darbo dienų terminą po prašymo grąžinti nepagrįstai (priverstinai) išieškotas sumas gavimo dienos, o jei VMI darbuotojas buvo nurodęs pateikti papildomus dokumentus – per 30 kalendorinių dienų terminą arba per 5 darbo dienų terminą, jei pateiktas prašymas dėl nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo, kuris skaičiuojamas nuo kitos dienos po pareikalautų dokumentų gavimo dienos, jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip, privalo išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą įskaityti (neįskaityti) ir (arba) grąžinti (negrąžinti) mokesčio ir (arba) baudos už AN permoką (skirtumą) arba nepagrįstai (priverstinai) išieškotas sumas.   Sprendimas įskaityti (neįskaityti) ir (arba) grąžinti (negrąžinti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas rengiamas ir tvirtinamas informacinėje sistemoje MAIS VMI nustatyta tvarka. Parengtas ir patvirtintas sprendimas išsiunčiamas mokesčių mokėtojui per Mano VMI (tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną) arba paštu (ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai buvo patvirtintas sprendimas) prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu, Mokesčių mokėtojų registre įregistruotu adresu korespondencijai gauti ar buveinės (biuro) adresu VMI tvarka.

Teises aktai

Registracijos numeris (19.20-10 Mr)R-716

Informuojame, kad 2021 m. vasario 13 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. VA-12[1], kuriuo atlikti Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo banderolių užsakymo, išdavimo, grąžinimo ir jų panaudojimo ataskaitų teikimo taisyklių (toliau ― Taisyklės) pakeitimai:

Taisyklių pavadinimas, Taisyklės, Specialių ženklų ― banderolių, išdavimo patvirtinimo FR0404 forma ir Specialių ženklų ― banderolių, grąžinimo paraiškos AKC415 forma išdėstyti nauja redakcija.

Atsisakyta perteklinių reikalavimų. Nebereikia:

• kartu su banderolių pagaminimo paraiškomis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI) pateikti sutarties, kurios pagrindu ne sandėlio savininko akcizais apmokestinamos prekės laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, kopijos;
• pateikti VMI mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, kai banderolių išdavimo paraiška teikiama pirmą kartą arba vėluojama sumokėti už banderoles;
• inventorizuoti banderolių kartą per mėnesį, o klijuojant sugadintų banderolių  inventorizavimo apraše, be kitų privalomų inventorizacijos duomenų, nebereikia nurodyti, kokio pavadinimo apdoroto tabako, etilo alkoholio ar alkoholinių gėrimų klijavimo metu banderolės buvo sugadintos. Banderolių inventorizacijai lieka galioti tik bendrieji teisės aktų reikalavimai, išdėstyti Inventorizacijos taisyklėse[2];
• informuoti VMI apie numatomas naikinti užsienyje banderoles;
• atsiimančiam banderoles asmeniui pateikti įgaliojimo. Pagal Taisyklių nuostatas įgaliotas banderoles atsiimti asmuo turės būti nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos Akcizų informacinėje sistemoje (toliau ― AIS);
• pateikti VMI fiskalinio agento atstovavimą pagrindžiančių dokumentų, kai banderoles užsako kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko Lietuvos Respublikoje paskirtas fiskalinis agentas;
• asmens, kuriam buvo išduotos banderolės, atstovui dalyvauti supjaustytų, esančių technologinėse pakuotėse, banderolių naikinime, kurį organizuoja VMI. 

 

Lankstesnis banderolių naudojimas:

• atsisakyta banderolių apskaitos tvarkymo pagal asmeniui suteiktą šifrą ir pereita prie apskaitos tvarkymo pagal mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (kodą). Mokesčių mokėtojas nuo 2021 m. vasario 15 d. paraiškas ir ataskaitas teiks, o nuo šios datos pateiktas paraiškas peržiūrės pagal savo identifikacinį numerį (kodą);
• teikiant banderolių pagaminimo paraišką, nereikia nurodyti banderolių klijavimo vietos.

Patogesnis aptarnavimas:

• nereikia teikti popierinių banderolių išdavimo paraiškų. Šių paraiškų duomenys bus pateikiami į AIS. Taip pat pakaks pateikti vieną banderolių išdavimo paraišką, neteikiant atskirų banderolių pagaminimo ir banderolių išdavimo paraiškų[3];
• atsisakyta apribojimo nekokybiškas arba nebenaudojamas banderoles VMI grąžinti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, tačiau ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Asmenys nepanaudotas banderoles galės grąžinti taip dažnai, kaip patogu;
• atsisakyta reikalavimo klijuojant sugadintas banderoles naikinti ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Taisyklės numato, kad mokesčių mokėtojas klijavimo metu sugadintas banderoles turės naikinti kartą per metus, jeigu tokių banderolių yra iki 3 000 000 vienetų, arba kartą per ketvirtį, jeigu banderolių yra daugiau;
• banderolių pagaminimo užsakymai teikiami iki mėnesio 17 d., o ne iki mėnesio 15 d.

Banderolių panaudojimo duomenų teikimas:

• pagal nuo 2021 m. vasario 15 d. paraiškas išduotų banderolių panaudojimo ataskaitoms teikti nebenaudojamos AKC416―AKC419 formos[4];
• banderolių panaudojimo duomenys į AIS turės būti pateikti per 7 darbo dienas nuo banderolių panaudojimo dienos (galiojo reikalavimas banderolių panaudojimo duomenis teikti, pasibaigus savaitei, ne vėliau kaip kitos savaitės antrą darbo dieną);
• suklijavus visas pagal konkrečią nuo 2021 m. vasario 15 d. pateiktą banderolių išdavimo paraišką išduotas banderoles ir pateikus panaudojimo duomenis į AIS, nereikės teikti atitinkamos AKC417 formos arba AKC419 formos suminės ataskaitos;
• ataskaitose papildomai turės būti teikiama banderolių klijavimo vietos informacija ir atskirai pateikti užsienyje sunaikintų banderolių duomenys;
• sudaryta galimybė duomenis į AIS įkelti iš rinkmenos.

Pakeitimai, susiję su banderolių atsiėmimu:

• banderolės jas užsakiusiam pagaminti asmeniui bus išduodamos visos iš karto;
•  per 30 dienų neapmokėjus ir neatsiėmus banderolių, banderolių išdavimo paraiška bus anuliuojama;
• jeigu per 4 mėnesius nuo apmokėjimo už banderoles dienos asmuo neatsiims banderolių ir nesikreips į VMI dėl banderolių išdavimo paraiškos anuliavimo ir už banderoles sumokėtos sumos grąžinimo, tai banderolės bus sunaikinamos VMI nustatyta tvarka, o už banderoles sumokėta suma nebus grąžinama ar kompensuojama.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2021 m. vasario 15 d. pradėjo veikti naujasis Akcizais apmokestinamų prekių žymėjimo priemonių apskaitos posistemis. Nuo minėtos datos naujos banderolių išdavimo paraiškos ir pagal šias paraiškas išduotų banderolių panaudojimo bei grąžinimo duomenys teikiami posistemyje „AAP žymėjimo priemonių apskaita (Naujas)“. Iki minėtos datos pateiktos išdavimo paraiškos tvarkomos ir pagal šias paraiškas išduotų banderolių panaudojimo bei grąžinimo duomenys teikiami posistemyje „AAP žymėjimo priemonių apskaita (Senas)“.

Daugiau apie prisijungimą prie naujo posistemio: https://www.vmi.lt/evmi/informacija-apie-akcizus

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-7303

Informuojame, kad Čekijos Respublikos generalinis finansų direktoratas pranešė, jog Čekijos Respublikos mokesčių administratorius savo rezidentams išduoda elektronines ir popierines rezidavimo pažymas, kurios naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

Mokesčių mokėtojui paprašius išduoti Čekijos rezidento rezidavimo pažymą elektroniniu būdu, pažyma išduodama Čekijos Respublikos finansų ministerijos formoje Nr. 25 5232, kuri pasirašoma elektroniniu parašu (vadovaujantis EB direktyvų Nr. 910/2014 ir 1999/93/EC nuostatomis), todėl toks parašas turi būti pripažįstamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. 

Čekijos rezidento rezidavimo pažymos, išduotos elektroniniu būdu, autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas interneto svetainės anglų kalba puslapyje, adresu https://q.ica.cz/cgi-bin/crt_qpub.cgi?language=en .

Čekijos mokesčių administratorius informuoja, kad elektroniniu būdu išduota Čekijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma, patvirtinta parašu ir antspaudu.

 Čekijos rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-7837

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams yra nustatyta pareiga deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM[1] vien dėl šių priežasčių: 

− sumažėjusio metinio NPD[2],

− gautų pajamų, kurioms turi būti pritaikytas progresinis GPM tarifas.

Svarbu ir tai, kad šiais metais daugiau pajamas deklaruojančių gyventojų galės susigrąžinti GPM, perskaičiuodami nuo 2020 m. liepos 1 d.[3] padidėjusį metinį NPD.

Dėl metinio NPD perskaičiavimo.

1. Kada privaloma perskaičiuoti metinį NPD ir kokios to pasekmės?

Gyventojai, kuriems darbo užmokesčio gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD, GPMĮ[4] nustatyta tvarka privalo perskaičiuoti metinį NPD, deklaruodami gautas metines pajamas. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš per metus pritaikytos NPD sumos atėmus sumažėjusį pagal formulę apskaičiuotą metinį NPD, gyventojas turi sumokėti GPM.

2. Kodėl sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) taikomas mėnesio NPD yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD − atsižvelgiant į metinę visų[5] apmokestinamųjų pajamų sumą.

Didėjant gyventojo metinėms pajamoms, metinis NPD mažėja, o, pajamoms pasiekus tam tikrą lygį (2020 m. − 32 547,16 Eur), visai netaikomas. Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM. 

Metinis NPD gali sumažėti dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų premijų. Metinis NPD sumažėja ir dėl gautų ligos išmokų, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias 2 ligos dienas sumą, neįskaičiuodamas Sodros mokamų ligos išmokų.

Kai metinis NPD yra mažesnis nei darbdavio pritaikytas, už jo perskaičiavimą ir GPM sumokėjimą yra atsakingas pats gyventojas.

3. Kas gali susigrąžinti GPM dėl 2020 m. pritaikyto ne viso metinio NPD?

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2020 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD.

Nuo 2020 m. gautų pajamų grąžintinas GPM gali susidaryti ir dėl 2020 m. sausio − birželio mėnesiais ir liepos − gruodžio mėnesiais galiojusių skirtingų mėnesio NPD.

Svarbu tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. padidintas metinis NPD taikomas visam 2020 m. gautam darbo užmokesčiui. Kadangi mėnesio ir metinis NPD buvo padidinti 2020 m. viduryje, daugeliui darbuotojų metinio NPD dalis (sausio − birželio mėnesių NPD) darbo užmokesčio gavimo vietoje buvo pritaikyta mažesnė už apskaičiuotą pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. pakeistą metinį NPD. Prisitaikius visą metinį NPD, susidarytų grąžintina GPM permoka.

 

4. Kaip perskaičiuojamas metinis NPD ir GPM?

2020 m. metinis NPD ir GPM perskaičiuojami nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje[6].

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų − atsakymų principą. 2020 m. metinių pajamų, taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumos vedliu užpildomoje deklaracijoje yra apskaičiuojamos automatiškai.

Apskaičiuoti taikytiną metinį NPD galima, pasinaudojus VMI interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

 

5. Dėl prievolės perskaičiuoti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2020 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir papildomai sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui, įskaitant atvejus, kai pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Taikant progresinius mokesčio tarifus perskaičiuoti ir sumokėti GPM privaloma, kai:

1. 2020 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 84 VDU[7] suma − 104 277,60 Eur:

• su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

− mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 104 277,60 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM. 

 

 

2.  Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma − 148 968 Eur:

• autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
• kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus paminėtas 1 punkte, taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

 

 

Gyventojai 2020 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti iki š. m. gegužės 3 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus ir vienais iš jų − ne mažiau nei 90 dienų, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (2020 m. atvykusieji į Lietuvą 2020 m. deklaracijas pateikti privalės iki 2021 m. gruodžio 31 dienos).

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-7267

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2021 m. gegužės 3 d. privalo deklaruoti 2020 m. turėtą turtą ir gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos; atvykusieji į Lietuvą 2020 m., 2020 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2021 m. gruodžio 31 dienos.

1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

GTDĮ[2] 2 str. 1 dalyje pateikto pareigybių (priežasčių) sąrašo 9 punktas buvo pakeistas 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-139[3], kuriuo nustatyta pareiga deklaruoti turtą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojams (įskaitant padedančius įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdančius vidaus administravimą, atliekančius ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), ir jų šeimų nariams.

2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą deklaruoti privalės Valstybės kontrolės darbuotojai, tokią pareigą turėję dar iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo, t. y. gyventojai, turtą deklaruojantys dėl šeimų narių 2020 m. eitų pareigų, nurodytų GTDĮ 2 str. 1 dalyje, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti[4], jų šeimų nariai, ir, kaip ir ankstesniais metais − valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai, valstybės tarnautojai, šių asmenų šeimų nariai.

Iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo, asmenims, neturėjusiems pareigos deklaruoti turto, šio įstatymo nuostatos taikomos deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių metų turtą.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. turėtą turtą deklaruoja GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

• politikai ir jų šeimų nariai;
• nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

− teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2020 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai, taip pat turi pareigą deklaruoti turtą.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turėtą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

2. Kaip deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[5].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl 2020 metais jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[6] (http://deklaravimas.vmi.lt).

3. Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2020 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2020 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2020 m. gautas pajamas, užpildydami deklaracijos priedą FR0001P „Gautos pajamos“.

4. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Pajamas deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių GPM[7] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę tokių pajamų:

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

− paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

− iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

− palūkanų;

− kitų apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2020 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2020 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[8].

Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, palyginus jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Savarankiškai apskaičiuoti taikytiną metinį NPD galima pasinaudojus VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle:

https://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle?rqtj#_48_INSTANCE_EzXdu7vAgIW5_=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2FPP%2FMNPDSkaiciuokle%2Findex.html%3F;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2020 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, privaloma, kai:

4.4.1. 2020 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 104 277,60 Eur (84 VDU[9]):

− su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− autorinių atlyginimų (tik gautų iš darbdavio);

− MB[10] vadovo (ne MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB.

Nuo 104 277,60 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

1. 1. 2. 2020 m. gautų šių apmokestinamųjų pajamų bendra suma yra didesnė nei 148 968 Eur (120 VDU):

− autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;

− honorarų;

• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už MB suteiktas paslaugas ar atliktus darbus;
• kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Nuo 148 968 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

1. 1. 3. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Pavyzdžiui, metines pajamas turės deklaruoti metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2020 m. arba kuriam priklausantis NPD darbo užmokesčio gavimo vietoje nebuvo taikomas. Dėl nuo 2020 m. liepos 1 d. padidinto metinio NPD GPM permoka susidarys ir tiems gyventojams, kuriems NPD buvo taikyti, išmokant darbo užmokestį. Kadangi metinis NPD padidėjo 2020 m. viduryje, o, deklaruojant pajamas, pritaikomas visų 2020 metų pajamoms, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavę gyventojai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 32 547,16 Eur, siekiantys pasinaudoti visu metiniu NPD ir susigrąžinti GPM permoką, turi deklaruoti 2020 m. pajamas.

Mokesčio lengvatos taikomos, sumokėjus tokias įmokas:

− gyvybės draudimo;

− pensijų kaupimo;

− palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti;

− už profesinį mokymą ar studijas arba grąžinus studijų kreditą ar jo dalį (nesvarbu, už pirmąjį ar paskesnį profesinį mokymą, pirmas ar paskesnes studijas įmokos sumokėtos);

− už pastatų, statinių remonto ir apdailos darbus (išskyrus renovavimo darbus);

− už lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

− už nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa šeimoje, priežiūros paslaugas.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2020 metais gautos pajamos?

2020 metų pajamos, kaip ir 2019 metų, deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[11]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus jau 2020 m. įdiegta programine priemone – vedliu.

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba VMI svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/isankstine-rezervacija skelbiamais telefonų numeriais.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, iki 2021 m. gegužės 3 d. turi pateikti Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma).

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2020 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. gegužės 3 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir GPM dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

Registracijos numeris KM2845

Seminaro „Nekilnojamojo turto pardavimo / nuomos apmokestinimas PVM“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Registracijos numeris KM2843

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) privalo pateikti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems prievolė deklaruoti metines pajamas yra numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje. Detalesnė informacija, kurie gyventojai privalo deklaruoti konkrečių kalendorinių metų pajamas pateikiama žemiau esančioje lentelėje:

 

2019 m.	2020 m.
Privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį	Privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį
Privalantys deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą	Privalantys deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą
Gyventojai, įregistravę individualią veiklą ar turėję verslo liudijimus (net ir tuo atveju, jei pajamų negavo)	Gyventojai, įregistravę individualią veiklą ar turėję verslo liudijimus (net ir tuo atveju, jei pajamų negavo)
Gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą	Gavę pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą
Gavę kitokių pajamų	Gavę kitokių pajamų
Pageidaujantys susigrąžinti pajamų mokestį	Pageidaujantys susigrąžinti pajamų mokestį
Privalantys perskaičiuoti pajamų mokestį, taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus	Privalantys perskaičiuoti pajamų mokestį, taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus
Galutinai iš Lietuvos išvykę gyventojai	Galutinai iš Lietuvos išvykę gyventojai

Teises aktai

Registracijos numeris KM2842

Seminaro „Mokestinių nuostolių perkėlimo ypatumai" dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-6022

Atsižvelgdami į COVID-19 pandemijos laikotarpiu valstybių vyriausybių paskelbtas priemones, ribojančias asmenų judėjimo laisvę, ir į EBPO[1] gaires dėl mokestinių sutarčių ir COVID-19 pandemijos įtakos joms, paaiškiname:         

        Dėl gyventojo rezidavimo statuso  

        Pagal GPMĮ[2] 4 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas į Lietuvą atvykęs gyventojas tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju (Lietuvos rezidentu), jeigu toks asmuo:

       - mokestiniu laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas  arba ilgiau arba

      - Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis 280 dienų arba ilgiau vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 90 arba daugiau dienų (tuomet nuolatiniu Lietuvos gyventoju asmuo laikomas dvejus mokestinius laikotarpius).

        Gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Įsakymu[3]. Pagal Taisykles į laikotarpį, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, įtraukiamos visos dienos, kurias asmuo faktiškai išbuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat, Taisyklėse pateiktos išimtys, kokiais atvejais asmens Lietuvoje faktiškai išbūtos dienos neįtraukiamos į asmens Lietuvoje išbūtų dienų laikotarpį.

        VMI prie FM[4], atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtu oficialiu COVID-19 pandemijos laikotarpiu buvo apribotas asmenų judėjimas, ir į Taisyklėse nustatytą išimtį, kad į asmens Lietuvoje išbūtą laiką neįtraukiamos dienos, kurias asmuo praleido Lietuvoje dėl ligos, bei vadovaudamasi MAĮ[5] įtvirtintu teisingumo principu (kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais), paaiškina, kad į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu laikinai (kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams) atvykusio nenuolatinio Lietuvos gyventojo (nesvarbu, kokiais tikslais jis atvyko į Lietuvą – darbo ar asmeniniais) dėl COVID-19 pandemijos paskelbtų judėjimo apribojimų priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos, vertinant asmens rezidavimo statusą, neįtraukiamos į gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, jeigu tokio asmens įprasta gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, toks asmuo ankstesniais mokestiniais laikotarpiais nebuvo laikomas Lietuvos rezidentu ir gyventojas, pasibaigus apribojimams, išvyko iš Lietuvos. 

       Judėjimo apribojimai – tai oficialiai paskelbti apribojimai išvykti iš Lietuvos (sienos kontrolė/ komercinių skrydžių sustabdymas) ir tos užsienio valstybės, iš kurios asmuo atvyko, oficialiai paskelbti judėjimo ribojimai (draudimas atvykti į šalį ir pan.).

       Tačiau į Lietuvą gyventi / dirbti sugrįžusių gyventojų, kurie dirbti į užsienį buvo išvykę iš Lietuvos ir iki išvykimo iš Lietuvos buvo laikomi Lietuvos rezidentais, rezidavimo statusas bus vertinamas pagal GPMĮ nuostatas, atsižvelgiant ir į COVID-19 pandemijos laikotarpiu susidariusias force majeure aplinkybes.

      Kai tą patį gyventoją tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (toliau – mokestinė sutartis), pripažįsta savo rezidentu, asmens rezidavimo statusas nustatomas, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio (Rezidentas) 2 paragrafe nustatytomis taisyklėmis. Visų pirma, vertinama, kurioje  valstybėje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nuolatines gyvenamąsias vietas gyventojas turi abiejose valstybėse, vertinama, kurioje valstybėje jis turi daugiau asmeninių ir ekonominių interesų. Jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje yra gyventojo gyvybinių interesų centras, vertinama, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena. Jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena, jis laikomas rezidentu tos valstybės, kurios pilietybę jis turi. Tuo atveju, jeigu asmuo neturi nei vienos susitariančiosios valstybės pilietybės, gyventojo rezidavimo statuso klausimas yra sprendžiamas abiejų valstybių mokesčių administratorių abipusiu susitarimu.    

      Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – ne Lietuvos Respublikos pilietis (t. y. asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, kurio gyvybinių interesų centras yra užsienio valstybėje), laikinai atvykęs į Lietuvą ir negalėjęs išvykti iš Lietuvos dėl COVID-19 pandemijos metu paskelbtų judėjimo apribojimų, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio nuostatomis, nebus laikomas kaip įprastai gyvenantis Lietuvoje, todėl mokestinės sutarties tikslais nebus pripažintas Lietuvos rezidentu.

       Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatų taikymo

1. Kai darbdavys – ne Lietuvos rezidentas į Lietuvą dirbti komandiruoja nenuolatinį Lietuvos gyventoją        

     Vadovaujantis Lietuvos su užsienio valstybėmis taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatomis, Lietuva turi teisę apmokestinti nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kurį atsiuntė į Lietuvą dirbti darbdavys – ne Lietuvos rezidentas, už darbą Lietuvoje gautą darbo užmokestį, jeigu darbo užmokestis nėra priskiriamas darbdavio turimai nuolatinei buveinei Lietuvoje ir toks darbuotojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas ar ilgiau (išimtis: pagal Lietuvos ir Vokietijos mokestinę sutartį – darbuotojo Lietuvoje išbūtos dienos skaičiuojamos konkrečiu mokestiniu laikotarpiu, o ne bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu).

      Paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo darbdavio – ne Lietuvos rezidento (nevykdančio veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje, kuriai priskiriamas darbo užmokestis) buvo atsiųstas į Lietuvą dirbti trumpiau negu 183 dienų laikotarpiui, tačiau, pasibaigus nustatytam darbo Lietuvoje terminui, tik dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu  nustatytų judėjimo apribojimų (o ne dėl asmeninių aplinkybių) darbuotojas neturėjo galimybės išvykti iš Lietuvos, tokio asmens priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos neįtraukiamos į jo faktiškai Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, todėl tokiam gyventojui neatsiranda prievolė nuo už darbą Lietuvoje iš darbdavio (ne Lietuvos rezidento) gauto darbo užmokesčio mokėti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje (tam tikslui gyventojas turi turėti reikiamas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus).

2. Kai dirbti nuotoliniu būdu į Lietuvą sugrįžta gyventojai, kurie iki išvykimo dirbti į užsienį buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir kurių darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas  

Kai į Lietuvą dėl asmeninių aplinkybių sugrįžta gyventojai (kurie iki išvykimo į užsienį buvo Lietuvos rezidentai) ir, susitarę su savo darbdaviu – užsienio valstybės rezidentu, COVID-19 pandemijos laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu Lietuvoje esančioje gyvenamojoje patalpoje (nesvarbu, ar, išvykę iš Lietuvos, jie buvo laikomi nuolatiniais, ar nenuolatiniais Lietuvos gyventojais), tokių asmenų rezidavimo statusas nustatomas pagal GPMĮ nuostatas ir už darbą Lietuvoje iš užsienio gautas darbo užmokestis apmokestinamas GPMĮ ir mokestinių sutarčių 15 straipsnio nustatyta tvarka (netaikant jokių išimčių).

       Ar gyventojų nuotolinis darbas Lietuvoje savo namuose (namų biuras) darbdaviui - užsienio įmonei nesukuria nuolatinės buveinės Lietuvoje?

       COVID-19 pandemijos metu asmenys, kurie namuose dirba nuotoliniu būdu, paprastai taip elgiasi dėl vyriausybių paskelbtų reguliavimų: tai yra veikia ne savo darbdavio interesais, o labiau kaip force majeure.

      Paaiškiname, kad darbuotojo, kurio darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas, Lietuvoje esančiose gyvenamosiose patalpose atliekamas nuotolinis darbas COVID-19 pandemijos laikotarpiu laikytinas turinčiu nepakankamą nuolatinumo ir tęstinumo laipsnį bei darbdavys laikytinas neturinčiu prieigos prie darbuotojo namų biuro ir negalinčiu to biuro kontroliuoti (išskyrus patį darbuotoją – namų biuro savininką), todėl, vadovaujantis mokestinės sutarties 5 straipsnio (Nuolatinė buveinė) nuostatomis, toks darbuotojo darbas nesukuria darbdaviui nuolatinės buveinės Lietuvoje.

       Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena situacija gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo Lietuvoje tikslais turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas faktines ir reikšmingas aplinkybes (kada gyventojas atvyko į Lietuvą, kokiu tikslu atvyko, dėl kokių priežasčių neišvyko iš Lietuvos pasibaigus judėjimo ribojimui, kada planuoja išvykti, koks yra darbo pobūdis ir kt.) bei gyventojo pateiktus dokumentus ar kitus įrodymus.

       Kadangi užsienio valstybių mokesčių administratoriai COVID-19 pandemijos metu skirtingai taiko mokestinių sutarčių nuostatas, susidarę gyventojų dvigubo rezidavimo klausimai ir pajamų apmokestinimo klausimai sprendžiami abipusio susitarimo procedūromis tarp Lietuvos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių.

 

Registracijos numeris KM2839

Seminaro „Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo  2021 m.“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Registracijos numeris KM2133

Mokesčių žinynas
Klausimai, priklausantys kitų institucijų kompetencijai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. konsultacijas ir informaciją  mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais teikia Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Dėl konsultacijos telefonu galima kreiptis į Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius.

 

 

 

 

Teises aktai

Registracijos numeris KM0421

Mokesčių sumokėjimas, grąžinimas, įskaitymas (82-87 str.)

Mokestį išskaičiuojančio asmens iš mokesčių mokėtojo išskaičiuota ir sumokėta per didelė gyventojų pajamų mokesčio suma arba klaidingai išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis gali būti įskaitomas to mokesčių mokėtojo mokestinėms prievolėms ir Administracinių nusižengimų kodekso baudos pasibaigusio termino mokėjimo prievolei padengti.

Gyventojų pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo Deklaraciją, kuri skirta ankstesnių metų, 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamoms ir pajamų mokesčiui deklaruoti, grąžinama nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip iki atitinkamų metų liepos 31 dienos, o jei Deklaracija pateikiama, pasibaigus atitinkamos Deklaracijos pateikimo terminui, – ne vėliau kaip per 90 dienų po prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos, jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenumatyta kitaip.

Jeigu mokesčių mokėtojas, pageidaujantis susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį, VMI pateikia Prašymą FR0781, kai yra užbaigta Deklaracijos vertinimo procedūra, tai išnagrinėtos deklaruotos grąžintinos prievolės permoka grąžinama ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų terminą po Prašymo pateikimo dienos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. MAĮ sudaryta galimybė valstybinio socialinio draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir kitų mokesčių, administruojamų VMI, tarpusavio įskaitymui mokestinėms nepriemokoms ir skoloms padengti.

Mokesčių mokėtojo permokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokėtinų kitų mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos, mokestinei nepriemokai padengti, o mokesčių mokėtojo permokėtos kitų mokesčių, administruojamų Valstybinės mokesčių inspekcijos, sumos – mokesčių mokėtojo mokėtinų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų, palūkanų skolai padengti, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokestinei nepriemokai padengti.

Jei mokesčių mokėtojas pageidauja, kad permokėtos mokesčių sumos būtų įskaitytos mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, jis dėl to pateikia atitinkamą prašymą centrinių mokesčių administratorių  nustatyta tvarka.

 

 

 

Teises aktai

Registracijos numeris KM2838

Lengvata taikoma nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio.

Aspektai	Komentarai
Stambaus projekto samprata	Stambus projektas suprantamas kaip duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos aktualios stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos. Lengvata taikoma pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti, ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Pažymėtina, kad nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.
Pagal PMĮ 58 straipsnį 162 dalį	Nuo 2021 m. sausio 1 d. juridinis asmuo nemoka pelno mokesčio nuo pajamų, gautų įgyvendinant stambų projektą, jeigu tenkinamos šios sąlygos: juridinis asmuo įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį; vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150 (Vilniuje – ne mažesnis kaip 200); privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą (Vilniuje – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą); juridinis asmuo nesinaudoja 58 str. 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata; ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos; turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį. Pelno mokesčio lengvata taikoma pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytas stambių projektų investicijų sutartis.
Pagal PMĮ 58 str. 163 dalį	Gavus Europos Komisijos pritarimą, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., juridinis asmuo nemoka pelno mokesčio nuo pajamų, gautų įgyvendinant stambų projektą, jeigu tenkinamos šios sąlygos: juridinis asmuo įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį; vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200; privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą; juridinis asmuo nesinaudoja 58 str.16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 162 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata; ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos; turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis. Pelno mokesčio lengvata taikoma pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytas stambių projektų investicijų sutartis.

 

Teises aktai

Registracijos numeris KM2837

Seminaro „Registravimas PVM mokėtojais, PVM mokėtojų prievolės“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Registracijos numeris KM2836

Seminaro „Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams ir juridiniams asmenims" dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/