Mokesčių žinynas

Registracijos numeris KM3206

Teisę susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą PVM turi už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, jeigu atitinkama užsienio valstybė, grąžina PVM (ar jam tapatų mokestį) Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims, t. y. taikomas abipusiškumo principas. Šiuo metu PVM grąžinamas:

Armėnijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės (numatyti tam tikri apribojimai), Kanados, Norvegijos, Turkijos, Šveicarijos apmokestinamiesiems asmenims.

Sąrašas valstybių, nepriklausančių ES, kuriose įsikūrę apmokestinamieji asmenys gali prašyti susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą PVM, nėra baigtinis ir gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į kitų šalių PVM grąžinimo Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims praktiką.

Teises aktai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavusi išaiškinimą iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo (toliau — LSĮĮ) taikymo bei pakartotinai sistemiškai įvertinusi LSĮĮ nuostatas ir šio įstatymo aiškinamojo rašto (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-04-06 aiškinamasis raštas Nr. XIVP-2621) argumentus bei tikslus, įvertinusi papildomai gautus mokesčių mokėtojų klausimus dėl laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, teikia su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintus patikslinančius paaiškinimus dėl kai kurių LSĮĮ nuostatų taikymo.

Platesnė informacija 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. R-3290

 

 

Parengė

Teisės departamentas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) praneša, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. VA-53 buvo pakeistas 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.   Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2023-08-01 informaciniame pranešime Nr. (18.18-31-1 Mr) R-2988.

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Registracijos numeris KM3185

Norėdami grąžinti mokestinę paskolą anksčiau mokestinės paskolos sutartyje (toliau ‒ MPS) nurodyto termino, prieš 5 darbo dienas iki planuojamo mokestinės paskolos grąžinimo, mokesčių administratoriui turite pateikti laisvos formos prašymą pakeisti  mokestinės paskolos sutarties įvykdymo datą, nurodydami keitimo priežastį (pavyzdžiui, ketinate iki galo  sumokėti įmokas ir palūkanas pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį). Nurodytu atveju, turėsite sumokėti visą likusią MPS nurodytų įmokų dalį ir iki grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas, padidintas palūkanas, palūkanų delspinigius. Minėtą prašymą galite pateikti:

• elektroniniu būdu prisijungę prie Mano VMI (Paslaugos -> Paklausimai);
• atsiųsti paštu (neregistruotu ar registruotu laišku) ar per pasiuntinių (kurjerių) įmones į aptarnavimo padalinį (AVMI) arba į VMI prie FM, adresu Vasario 16-osios g. 14, Vilnius;
• atsiųsti elektroninio pašto adresu [email protected];
• pateikti tiesiogiai atvykus į aptarnavimo padalinį (AVMI) (iš anksto užsiregistravus) arba į VMI prie FM, adresu Vasario 16-osios g. 14, Vilnius.

Teikiant prašymą paštu ar elektroniniu paštu, kartu su prašymu reikia pateikti ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Jei jau esate sumokėjęs visą mokestinės paskolos sumą, apie tai turite informuoti mokesčių administratorių raštu, vienu iš anksčiau nurodytų būdų. Faktinė mokestinės paskolos įvykdymo data bus vėlesnė nei įmokos kodu 8250 sumokėtos įmokos ir palūkanos bei ne ankstesnė nei prašymo pateikimo data. Prašymo nagrinėjimo metu, apie apskaičiuotas palūkanas (tuo atveju, jei nebūsite sumokėję), būsite informuoti telefonu ar el. paštu.

Mokestinės paskolos sutartis bus laikoma įvykdyta anksčiau termino, kai pagal mokestinės paskolos sutartį atidėtos ir (ar) išdėstytos įmokos bus visiškai padengtos bei sumokėtos mokėtinos palūkanos, padidintos palūkanos, palūkanų delspinigiai.

Teises aktai

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) parengė informacinį pranešimą dėl dienpinigių maksimalių dydžių nuo 2023-08-01.

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2023-07-21 rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) RM-27035.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė informacinį pranešimą dėl 2024 m. nustatytos minimaliosios algos.

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2023-07-03 rašte Nr. (18.18-31-1) R-2649.

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Registracijos numeris KM3184

Aspektas	Komentaras
Kas yra CESOP?	CESOP – Centrinė elektroninė mokėjimo informacinė sistema (angl. Central Electronic System of Payment information), į kurią pagal Tarybos direktyvą (ES) 2020/284 nuo 2024 m. sausio 1 d. bus įkeliami duomenys apie per paslaugų teikėjus vykdytus tarptautinius mokėjimus.
Kurie mokėjimo paslaugų tiekėjai turės teikti duomenis VMI?	Duomenis rinkti, teikti ir saugoti turės mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnio 1–4 punktuose: 1) kredito įstaigos; 2) elektroninių pinigų įstaigos; 3) mokėjimo įstaigos; 4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčioms teisę teikti mokėjimo paslaugas.
Apie kokius mokėjimus reikės teikti informaciją VMI?	Mokėjimo paslaugų teikėjai teiks informaciją tik apie tarptautinius mokėjimus, kai: 1. mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau nei 25 tarptautines mokėjimo operacijas; 2. mokėjimas gaunamas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar mokėjimas atliekamas į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę. Mokėjimas laikomas tarptautiniu tada, kai mokėtojo vieta yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjo vieta – kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje. Mokėjimo operacija suprantama kaip mokėjimo operacija ir pinigų perlaidos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis. Pareiga rinkti, teikti ir saugoti informaciją mokėjimo paslaugų teikėjui apie savo klientą (gavėją) atsiras tuomet, kai tas pats klientas gaus 25 mokėjimus iš Europos Sąjungos valstybės narės arba jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas atliks 25 mokėjimo operacijas tam pačiam gavėjui į trečiąją valstybę ar teritoriją.
Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?	Mokėjimo paslaugų teikėjai surinktą informaciją už kalendorinį ketvirtį privalo pateikti ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas teiks duomenis už 2024 m. I ketvirtį, tai pirmasis duomenų teikimas už 2024 m. I ketvirtį turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d. Duomenys teikiami XML formato failu per VMI TIES portalą.
Ar VMI pateikta informacija vėliau gali būti tikslinama?	Duomenys gali būti tikslinami, kai VMI ar mokėjimo paslaugų teikėjai nustato pateiktų duomenų klaidas ar atsiranda poreikis pateikti papildomus duomenis. Duomenys turi būti patikslinti, pateikiant pataisytas ir / ar papildomas Duomenų rinkmenas (į Duomenų rinkmeną neturi būti įtraukta informacija asmenų, kurių duomenys netikslinami). Informacija tikslinama XML formato failais (taip pat, kaip vyksta duomenų teikimas) per VMI TIES portalą.
Už kurį laikotarpį mokėjimo paslaugų teikėjai galės patikslinti informaciją?	Kadangi mokėjimo paslaugų teikėjams keliamas reikalavimas duomenis saugoti ne trumpiau nei 3 kalendorinius metus, duomenys gali būti tikslinami už 3 kalendorinius metus.
Kiek laiko turi būti saugoma informacija apie klientus?	Mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo įrašus privalo saugoti 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdyta mokėjimo operacija, pabaigos.
Kaip reikia pateikti duomenis VMI apie atliktus tarptautinius mokėjimus, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas nėra registruotas Lietuvoje, tačiau vykdo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugas ir Lietuvoje?	Tuo atveju, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas − užsienio juridinis asmuo (toliau − UJA) neturi mokestinių prievolių ir nėra registruotas Mokesčių mokėtojų registre, jis turi kreiptis į VMI ir pateikti laisvos formos prašymą dėl teisių suteikimo teikti duomenis TIES portale. UJA ar jo įgaliotas asmuo prašymą gali įteikti tiesiogiai, išsiųsti el. paštu [email protected] ar paštu. Prašyme reikia nurodyti informaciją apie tai, jog mokėjimo paslaugų teikėjas, vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 61⁴ straipsnio ir Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių nuostatas, siekia pateikti informaciją mokesčių administratoriui apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus. Papildomi dokumentai, teikiami kartu su prašymu: 1)registravimo užsienio valstybėje pažymėjimo kopija ar registro, kuriame saugoma jų byla, išrašas; 2)įgaliojimas, jeigu prašymą teikia UJA įgaliotas asmuo (kurio pagrindu veikia mokėjimo paslaugų teikėjo vardu); 3)prašymas „Duomenys apie Mano VMI atstovą“; 4)prašymas suteikti prisijungimo prie VMI informacinių sistemų priemones, jeigu UJA atstovas yra užsienio fizinis asmuo ir jis teiks duomenis VMI. Pateikiami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine lietuvių kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo ir patvirtinti jo spaudu. Siunčiant prašymą ir papildomus dokumentus el. paštu ar paštu būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro. Jeigu prašymas teikiamas el. paštu ir jis pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pridėti nereikia. Mokesčių administratorius, gavęs užsienio juridinio asmens prašymą bei prie prašymo pridėtus dokumentus, suteiks UJA įgaliotam asmeniui Mano VMI atstovo teises, kurias turėdamas įgaliotas asmuo galės pateikti duomenis apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus per TIES (plačiau žr. klausimą „Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?“).

Registracijos numeris (18.9-31-1Mr) R-2539

VMI prie FM[1], vadovaujantis MAĮ[2], teikia paaiškinimą apie PMĮ[3] ir GPMĮ[4] nuostatų taikymą subjektų (įskaitant vykdančių žemės ūkio veiklą) patiriamų išlaidų melioracijos ir kelių tvarkymo darbų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams.

Dėl patiriamų išlaidų melioracijos tvarkymo darbams

MĮ[5] 3 straipsnyje yra numatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus MĮ 3 straipsnio 2 dalyje[6].

Vadinasi, melioracijos statiniai nuosavybės teise gali priklausyti žemės sklypo savininkui tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui arba valstybei (juos patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės).

MĮ 5 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo[7] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti, o žemės savininkams ir kitiems naudotojams dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal MĮ 10 straipsnį, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė gali teikti finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti. Tam tikslui naudojamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšos.

Vadovaujantis MĮ 10 straipsniu, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai. Kitų melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai, jeigu nesusitariama kitaip.

Dėl atliekamų žemės savininkų - juridinių asmenų melioracijos tvarkymo darbų

Jeigu žemės savininkai – juridiniai asmenys, stato nuosavybės teise priklausančioje žemėje sau nuosavybės teise priklausančias melioracijos sistemas, tai vadovaujantis PMĮ 13 straipsniu, sukurta melioracijos sistema priskiriama juridinio asmens ilgalaikiam turtui, kuriam skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tokiu būdu atliekant minėtų melioracijos sistemų remontą, taikomos PMĮ 20 str. nuostatos. Pažymėtina, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, tik faktiškai patirtos išlaidos, pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, gali būti priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (eliminavus finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti).

Tuo atveju, jeigu juridinis asmuo savo lėšomis atlieka savo vykdomai veiklai reikalingų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus pagal MĮ 10 straipsnio nuostatas, tai tik juridinio asmens faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, gali būti priskiriama juridinio asmens leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Tuo atveju, kai melioracijos darbai atliekami juridinio asmens ne savo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o kito žemės savininko sklype (privataus asmens, t. y. ne valstybei priklausančiame sklype), bet melioracijos darbai yra atliekami melioraciją atliekančio juridinio asmens lėšomis ir yra reikalingi melioraciją atliekančio asmens vykdomai veiklai,  o žemės savininkui melioracijos darbų nereikia ir jis jų nekompensuoja, ir jie bus įregistruoti juridinio asmens, atliekančio melioracijos darbus, vardu, tai pagal MĮ 5 straipsnio nuostatas, tik juridinio asmens faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, gali būti priskiriama juridinio asmens leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Dėl gyventojų, vykdančių individualią veiklą

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 patvirtintu Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 p. nuostatas, žemės įsigijimo išlaidos negali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo, vykdančio individualią veiklą, patirtos įprastinės šiai veiklai vykdyti išlaidos, VMI prie FM nuomone, melioracijos sistemų įrengimo bei remonto darbų faktiškai patirtos išlaidos, kaip individualioje veikloje naudojamų žemės sklypų priežiūros, gerinimo bei sausinimo darbų sąnaudos, pavyzdžiui siekiant ženklesnio auginamų žemės ūkio produktų derliaus, gali būti priskiriamos individualią veiklą vykdančio gyventojo leidžiamiems atskaitymams. Įvertinant tai, kad pagal minėto aprašo 5 punktą žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas, atlikto sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė negali būti priskirta ilgalaikiam turtui. Todėl, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nuosavoje žemėje atliktų minėtų darbų vertė, nepriklausomai nuo jų masto, leidžiamiems atskaitymams priskiriama tą mokestinį laikotarpį, kurį šie darbai buvo atlikti. Jeigu nuomojamos žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė individualią veiklą vykdančiam gyventojui yra reikšminga, tokios sumos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turėtų būti priskiriamos lygiomis dalimis per nuomos sutartyje nustatytą žemės sklypo naudojimo individualioje veikloje laikotarpį, pradedant nuo kito mėnesio po minėtų darbų užbaigimo dienos, o tuo atveju, kai sudaryta neterminuota sutartis, - per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai (Aprašo 15 punktas). Jeigu žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino, žemės sausinimo sistemų atstatymo sąnaudų dalis, tenkanti laikotarpiui nuo sutarties nutraukimo datos iki sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos, leidžiamiems atskaitymams nebepriskiriama. Žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama ir tuo atveju, jeigu žemės sklypas nenaudojamas individualios veiklos pajamoms gauti.

Kai melioracijos darbai atliekami gyventojo ne savo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o kito žemės savininko sklype (ne valstybei priklausančiame), bet melioracijos darbai yra atliekami melioraciją atliekančio gyventojo lėšomis ir yra reikalingi melioraciją atliekančio asmens vykdomai individualiai veiklai, ir melioracijos įrenginiai įregistruojami melioraciją atlikusio gyventojo vardu, o žemės savininkui melioracijos darbų nereikia ir jis jų nekompensuoja, tai pagal MĮ 5 straipsnio nuostatas, tik gyventojo, vykdančio individualią veiklą, faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis GPMĮ 18 straipsniu, gali būti priskiriama individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Dėl melioracijos tvarkymo patirtų išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi melioracijos įrenginiai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš ūkio subjekto veiklos uždirbamomis pajamomis

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, ūkio subjektų patirtos išlaidos dėl melioracijos tvarkymo priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu ir tais atvejais, kai tvarkomi melioracijos įrenginiai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su ūkio subjekto veiklos uždirbamomis pajamomis ir yra būtinos (individualios veiklos atžvilgiu ir įprastinės) veiklai vykdyti.

Dėl kelių tvarkymo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams

Pagal Kelių įstatymo[8] 4 straipsnį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-11 nutarimo Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo tvarkos patvirtinimo“ 3.3 punkte numatyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Minėto nutarimo 4 punkte įtvirtinta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo prižiūrėti kelią, kad jis būtų techniškai tvarkingas, o taip pat taisyti (remontuoti) kelio dalį, kad šis objektas atitiktų jam keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats juridinis asmuo) mokesčių mokėtojai patiria kelių taisymo išlaidas.

Dėl juridinių asmenų patirtų išlaidų kelių tvarkymui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš juridinio asmens veiklos uždirbamomis pajamomis

Vadovaujantis PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatomis, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, jeigu juridiniai asmenys tvarko kelius, priklausančius valstybei ir kurie nėra juridinio asmens sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš juridinio asmens veiklos uždirbamomis pajamomis, tai faktiškai patirtos tokio asmens išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Minėtų išlaidų priskyrimas priklauso nuo atliekamų darbų – ar tai bus atliekamas einamasis kelio remontas, ar įrengiamas naujas, ar rekonstruojamas jau esantis infrastruktūros objektas (kelias).

Kai atliekamas infrastruktūros objekto (kelio) einamasis remontas, tai faktiškai patirtos išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis PMĮ 17 str. 1 dalimi tą mokestinį laikotarpį, kada buvo atliktas remontas.

Kai juridinis asmuo savo lėšomis (pats arba pagal sutartį su kitais ūkio subjektais) įrengia arba rekonstruoja infrastruktūros objektus (pvz., kelią, automobilių stovėjimo aikštelę ar pan.), kurie yra būtini (reikalingi) vieneto veikloje, tai tokio infrastruktūros objekto sukūrimo sąnaudos priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainai, nuo kurios apskaičiuota nusidėvėjimo suma, nustatant apmokestinamąjį pelną, priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama dalimis per ne trumpesnį nei PMĮ 1 priedėlyje tai turto grupei nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį tik tuo atveju, jei nusidėvėjimo sumos yra apskaičiuotos PMĮ 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. jeigu turtas bus naudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Todėl darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats juridinis asmuo), kelių taisymo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymas.

Dėl gyventojų, vykdančių individualią veiklą, patirtų išlaidų kelių tvarkymui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra gyventojo sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš individualios veiklos gaunamomis (uždirbamomis) pajamomis

Nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdantis individualią veiklą, gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamiems atskaitymams priskirtomis patirtomis išlaidomis. Nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats gyventojas), kelių taisymo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra gyventojo sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš individualios veiklos gaunamomis (uždirbamomis) pajamomis ir būtų įprastinės šios veiklos išlaidos.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-2535

Informuojame, kad 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2053 (TAR, 2023-06-22, Nr. 12415; toliau - VSĮ), kuris aktualus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo aspektu.

                 2023 m. liepos 1 d. įsigalioja VSĮ nuostatos, pagal kurias:

        - savivaldybės tarybos nariams panaikinama teisė gauti pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas kompensacijas už su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti;  

          - už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas savivaldybės tarybos nariams atlyginama (apmokama), t. y. mokamas šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas atlyginimas už visą veiklą (mėnesinis atlyginimas), kuris mažinamas reglamente nustatyta tvarka proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui.

Gyventojų pajamų mokesčio tikslais toks atlyginimas bus laikomas su darbo santykių esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Savivaldybės administracija, išmokėdama savivaldybės tarybos nariams atlyginimą, GPMĮ nustatyta tvarka privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 20 proc. gyventojų pajamų mokestį. Tarybos nariui pageidaujant, apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, gali būti taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), kurio apskaičiavimo tvarka nustatyta GPMĮ 20 straipsnyje.

        Tarybos nariams už savivaldybės tarybos nario atliekamas pareigas išmokėtas atlyginimas gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijose (Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje) deklaruojamas kaip su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios A klasės išmokos (deklaracijos GPM312 formoje žymimos 01 išmokos rūšies kodu).

Registracijos numeris KM3183

Pranešimą apie ūkinės komercinės veiklos nevykdymą gali pateikti šie pelno nesiekiantys vienetai, kai jie nevykdo bet kokio pobūdžio ūkinės komercinės veiklos:

• bendrijos (daugiabučių gyvenamųjų namų ir asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatų, taip pat viešbučių ir dviejų butų gyvenamųjų namų);

• sodininkų bendrijos;
• šaulių sąjungos;
• politinės partijos;
• religinės bendruomenės  ir bendrijos;
• šeimynos
• profesinės sąjungos bei susivienijimai, jeigu jie nevykdo bet kokio pobūdžio ūkinės komercinės veiklos ir gautą paramą naudoja tik pagal Labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paskirtį, ir iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynaisiais pinigais negauna didesnės kaip 250 minimalių gyvenimo lygių paramos sumos.       

Pranešimą apie ūkinės komercinės veiklos nevykdymą galite pateikti prisijungę prie Mano VMI, pasirinkę Paslaugos -> Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas -> Pranešimas apie ūkinės komercinės veiklos nevykdymą.

Teises aktai