Mokesčių žinyno naujienos

Registracijos numeris KM3240

Gali, jei prašymas yra tiesiogiai adresuotas Mano VMI atstovui ir jam yra žinomos juridinio asmens veiklos aplinkybės. Jeigu mokesčių administratoriaus prašymas pateikti paaiškinimus yra adresuotas juridinio asmens vadovui ar kitam juridinio asmens valdymo organui, Mano VMI atstovas taip pat gali pateikti paaiškinimą tik kartu pateikdamas dokumentą, patvirtinantį teisę veikti vadovo ar kito juridinio asmens valdymo organo vardu. Tai gali būti įgaliojimas, pavedimas, įsakymas ar kitas dokumentas.

Informuojame, kad 2024 m. kovo 19 d. priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymas Nr. VA-29 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymo Nr. VA-57 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo minėtasis įsakymas išdėstomas nauja redakcija.

Įsakymo 2 punkte nustatyta galimybė PVM[1] mokėtojams privačių poreikių tenkinimui už darbuotojų (ar kitų asmenų) asmeniniams poreikiams sunaudotą automobilių kurą išsirašyti vieną bendrą PVM sąskaitą faktūrą už metus. Tokia PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po metų, kuriais automobilių kuras buvo sunaudotas privatiems poreikiams tenkinti ir nuo jo buvo apskaičiuotas pardavimo PVM, sausio mėnesio 10 dienos.

 

Įsakymas įsigaliojo 2024 m. kovo 20 d.

 

 

Parengė Teisės departamentas

 

[1] Pridėtinės vertės mokestis.

Registracijos numeris KM3239

Kaip PVM deklaracijoje (forma FR0600) turi būti deklaruojami pardavimo ir įsigijimo sandoriai?

Teikiamoje PVM deklaracijoje (forma FR0600) per atitinkamą PVM mokestinį laikotarpį įvykdyti prekių (paslaugų) pardavimo ir įsigijimo sandoriai deklaruojami vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčių susijusių formų taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29.

PVM deklaracijos užpildymui galite pasinaudoti dažniausiai pasitaikančių pardavimo ir įsigijimo sandorių deklaravimo lentele.

Teises aktai

Registracijos numeris KM3238

Seminaro Pelno mokesčio prievolės pelno nesiekiantiems vienetams, paramos ataskaitos“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Registracijos numeris KM3237

Kai užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę Lietuvoje gauna pajamas už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, tai tokios jo pajamos (be atskaitymų) turi būti apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Šiuo atveju pelno mokestį prie pajamų šaltinio privalo išskaičiuoti, deklaruoti ir į biudžetą sumokėti pirkėjas - Lietuvos vienetas, užsienio vieneto nuolatinė buveinė Lietuvoje ar nuolatinis Lietuvos gyventojas.

Vadinasi, Lietuvos nuolatinis gyventojas, išmokėdamas užsienio įmonei (nevykdančiai veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje) pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje (pastatus ar statinius, žemės sklypą), privalo nuo visos sumos išskaityti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti 15 proc. pelno mokestį prie pajamų šaltinio.

Tuo atveju, jeigu nekilnojamąjį turtą iš užsienio įmonės, nevykdančios veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje, įsigytų nenuolatinis Lietuvos gyventojas, tai 15 proc. pelno mokestį prie pajamų šaltinio nuo gautų pardavimo pajamų arba nuo turto vertės padidėjimo pajamų (kai turto įsigijimo kaina pagrindžiama įsigijimo dokumentais) apskaičiuoja, deklaruoja ir į biudžetą sumoka pats pardavėjas (t. y. užsienio įmonė).

Išskaičiuotas pelno mokestis prie pajamų šaltinio deklaruojamas pateikiant Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijos FR0313 formą. Minėta forma mokesčių administratoriui pateikiama bei pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį buvo gautos pajamos.

Užsienio įmonei, perleidusiai Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą, yra numatyta galimybė pelno mokestį prie pajamų šaltinio mokėti (perskaičiuoti) nuo turto vertės padidėjimo pajamų, t. y. nuo skirtumo tarp turto pardavimo ir įsigijimo kainų, pagrįstų dokumentais. Šiuo atveju užsienio įmonė mokesčių administratoriui turi pateikti prašymą dėl perskaičiavimo ir nekilnojamojo turto pardavimo bei įsigijimo dokumentus.

Teises aktai

Registracijos numeris KM3236

Seminaro „Individualios veiklos pajamų deklaravimas“ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau − AĮ) pakeitimu Nr. XIV-2473[1], nuo 2024 m. vasario 21 d. keičiasi AĮ 37 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatoma akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklai ir akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai (toliau – gazoliai).

Įsigaliojus pakeitimui nustatoma, kad gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, t. y., gazolių panaudojimas nėra siejamas su šių gazolių naudojimu žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius) arba atitinkamai žvejybos laivų varikliuose[2]. Taigi, nuo 2024 m. vasario 21 d. analizuojama lengvata taikoma gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai.

PRIDEDAMA. Žemės ūkio produktų gamybos pavyzdžių sąrašas, 1 lapas.

Šis informacinis pranešimas pateiktas VMI prie FM 2024-02-21 rašte Nr. (18.2-31-2 Mr) RM-6609.

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

 

[1] 2024 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[2] Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 20 d. analizuojama lengvata galėjo būti taikoma tik gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose.

Registracijos numeris KM3235

Seminaro „PVM deklaracijos (FR0600 formos) pildymas, dažniausiai daromos klaidos “ dalijamoji medžiaga.

Pastaba. Jeigu Jūs negalite atsidaryti seminarų dalijamosios medžiagos, prašom atsisiųsti ir įsidiegti nemokamą programą, kuri yra adresu http://get.adobe.com/reader/

Registracijos numeris KM3234

Informuojame, kad pagal Aprašo[1] 7 punktą[2] , kasos aparatas turi būti įrengtas toje vietoje, kurioje asmuo sumoka už jam parduodamas prekes ar suteikiamas paslaugas grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, o pagal Aprašo 13 punktą[3] kasos aparatą naudojantis ūkio subjektas klientui turi pateikti kasos aparato kvitą. Įkraunant elektromobilius vyksta prekės (elektros energijos) pardavimas, tačiau, kai yra priimami atsiskaitymai už elektromobilių įkrovimą lauko sąlygomis, vadovaujantis Aprašo 23.23 papunkčiu[4] ir, atsižvelgiant į toliau šiame rašte nurodytus argumentus, kasos aparatai neprivalo būti naudojami.

Elektros energija pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 dalį apibrėžiama kaip prekė[5]. Taip pat ESTT[6] byloje C-282/22[7] priimtas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas, kuriame ginčas tarp šalių kilo dėl krovimo prieigų įrengimo ir eksploatavimo veiklos kvalifikavimo pagal Direktyvą 2006/112[8] — ar tai prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. ESTT nusprendė — „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyva 2006/112 turi būti aiškinama taip, kad „prekių tiekimas“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, yra vienas sudėtinis tiekimas, kurį sudaro:

– elektromobilių įkrovimo įrangos suteikimas (įskaitant įkroviklio prijungimą prie transporto priemonės operacinės sistemos),

– elektros energijos tiekimas, tinkamai pritaikytas elektromobilių akumuliatoriams,

– būtina techninė pagalba atitinkamiems naudotojams ir

– programėlės, kurioje atitinkami naudotojai gali rezervuoti jungtį, peržiūrėti mokėjimų istoriją, įsigyti skaitmeninėje piniginėje sukauptus kreditus ir panaudoti juos mokant už įkrovimą, suteikimas.“

Pagal Aprašo 28 punktą — Aprašo 23.15–23.18 ir 23.23 papunkčiuose nurodytais atvejais turi būti naudojami kasos aparatai, kai prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais arba variklių degalais. Nors įkraunant elektromobilius vyksta prekės (elektros energijos) pardavimas, šiuo atveju Aprašo 28 punktas netaikytinas, nes minėto punkto tikslas yra užtikrinti mokestinių rizikų, susijusių su akcizais apmokestinamų prekių apskaitos, akcizų lengvatų taikymo, atleidimo nuo akcizų pažeidimais, valdymą. Šiuo aspektu elektros energija nelaikytina variklių degalais akcizų tikslais ir elektros energija nelaikytina variklių degalais Aprašo 28 punkto tikslais, todėl atsiskaitymui už elektromobilio baterijos įkrovimą lauko sąlygomis Aprašo 28 punkto nuostatos netaikomos ir elektromobilių krovimo stotelėse pajamoms apskaityti kasos aparatas neprivalo būti naudojamas.

Kasos aparatų nenaudojant vadovaujantis Aprašo 23.23 papunktyje nustatytu atveju, Aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims pareikalavus[9] turi būti pateikiamas vienas iš Aprašo 24 punkte nurodytų apskaitos dokumentų.

Teisės departamento direktorė                                                                                Rasa Virvilienė

 


[1] Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[2] Aprašo 7 punktas „7. Naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais.“.

[3] Aprašo 13 punktas „13. Kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, priėmę grynuosius ir (arba) negrynuosius pinigus, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba išmokėję grynuosius pinigus, aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims popieriniu arba elektroniniu būdu pateikia apskaitos dokumentą — kasos aparato kvitą. Kasos aparato kvito formą, jo pildymo ir saugojimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.“.

[4] Aprašo 23.23 papunktis „23.23. prekiaujant lauko sąlygomis, t. y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, automobilinėse parduotuvėse;“.

[5] „22. Prekė – bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos, vėsumos ir kitų rūšių energija. Preke nelaikoma kompiuterinė laikmena, jeigu jos turinį sudaro nestandartinė programinė įranga – nemasiniam naudojimui sukurta programinė įranga, kurios vartotojai negalėtų savarankiškai naudoti po įdiegimo ir riboto apmokymo, reikalingo standartinėms operacijoms ar funkcijoms atlikti.“.

[6] Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

[8] 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos.

[9] Aprašo 25 punktas „25. Jeigu aprašo 23.14–23.24 papunkčiuose nustatytais atvejais kasos aparatas nenaudojamas, aprašo 24 punkte nurodyti dokumentai aprašo 7 punkte nurodytiems asmenims pateikiami šiems asmenims pareikalavus.“.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-523

Primename apie nuolatinio gyventojo 2023 metais gautų nekilnojamojo turto pardavimo (arba kitokio perleidimo) pajamų apskaičiavimą, deklaravimą ir pajamų mokesčio sumokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2023 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2024 m. gegužės 2 dienos, ir iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2015 m. ir 2023 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

                 Pajamų mokesčio nereikia mokėti, jeigu:

— nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2012-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2023-04-03 pardavė;

parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau — EEE valstybė) esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame (t. y. pardavimo ar kitokio perleidimo metu) pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta;

pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame (t. y. pardavimo ar kitokio perleidimo metu) gyventojo gyvenamoji vieta deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito EEE valstybėje esančio būsto, kuriame (t. y. per vienerius metus nuo pardavimo) gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius (kadastrinius) sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2023 m. — 202 188 Eur) sumos.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2023 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina — 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina — 150 000 Eur. Gyventojas patyrė 800 Eur su turto pardavimu susijusių privalomų mokėjimų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų (įskaitant privalomus mokėjimus) skirtumas sudaro 29 200 Eur (150 000-120 000-800), pajamų mokestis — 4 380 Eur (29 200 x 15 proc.)

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų[1] dalis 2023 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • palūkanų;
  • sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
  • mažosios bendrijos (toliau — MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • azartinių lošimų laimėjimų;
  • dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina — tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį), pagrįstos tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5. Kokie dokumentai patvirtina turto įsigijimo kainą?

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais;

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą ir norint atimti turto įsigijimo išlaidas, būtina pateikti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, kurioje pažymėta apie apmokėjimą, ir pan., t. y. iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto — savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos — sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

6. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

6.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį, tai tokio statinio įsigijimo kaina yra statinio pagaminimui (pastatymui) patirtos išlaidos, pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas (įskaitant ir statybinių medžiagų bei žaliavų atsivežimo, statybinių atliekų išvežimo iš statybos aikštelės išlaidas), neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.

Išlaidos, patirtos statinio pagaminimui (pastatymui) turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Namo įsigijimo kaina, pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais, sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

6.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidų, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais.

6.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

6.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

7. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė).

Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėse[2] (toliau — Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

7.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti, tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti (nesvarbu, ar turtą paveldėjęs įpėdinis, turėjo sumokėti paveldimo turto mokestį, ar buvo nuo jo atleistas).

Paveldimo turto mokesčio apskaičiavimo tikslu paveldimo turto vertė nustatoma vadovaujantis Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklėmis[3], pagal kurias nekilnojamojo turto vertė turtą paveldėjusio gyventojo pasirinkimu yra valstybės įmonės Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.

Vadinasi, paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centro nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

7.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina — suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

7.3. Turto, įgyto pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, įsigijimo kaina nustatoma taip:

- turto, įgyto iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto perdavimo rentos mokėtojui dieną;

- turto, įgyto iš kitų gyventojų, įsigijimo kaina laikoma teisinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta, faktiškai rentos gavėjui išlaikyti patirtų išlaidų suma. Negalint pagrįsti patirtų išlaikymo išlaidų teisinę galią turinčiais dokumentais, tokio turto įsigijimo kaina gali būti skaičiuojama pagal numanomas išlaikymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos dauginant išlaikymo laikotarpio mėnesių skaičių iš tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos (ne visam mėnesiui tenkančios numanomos išlaikymo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai tam mėnesiui tenkančiam dienų skaičiui). Rentos mokėtojas, laikydamasis šiame punkte nustatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį turto įsigijimo kaina skaičiuojama pagal faktines išlaidas, o už kurį — pagal numanomas išlaikymo išlaidas.

7.4. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau — Įstatymas) 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) — į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) — į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat, kai nurodyto Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra perleidę notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

8. Nekilnojamojo turto pardavimo (ar kitokio perleidimo) pajamų deklaravimas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2023 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo (ar kitokio perleidimo) pajamas turi deklaruoti iki 2024 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[4] (toliau — deklaracija).

Deklaracijas patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė — vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi deklaruoti jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumokėti apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybėn pajamos deklaruojamos deklaracijos GPM311D1 priedo (vedlio D dalyje) 1 dalyje 17 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos nekilnojamojo daikto (kito ne būsto) perleidimo pajamos, ir 18 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos būsto (įskaitant priskirtą žemę) perleidimo pajamos. Perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos deklaruojamos GPM311D1 priedo 2 dalyje.

Gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamas privalo deklaruoti gyventojai, gavę pajamų už nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį EEE valstybėje, įskaitant esantį Lietuvoje.

Gautų nekilnojamojo turto perleidimo pajamų deklaruoti nebūtina, jeigu už nekilnojamojo turto pardavimą gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, t. y jei pajamos gautos už:

- parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį EEE valstybėje, jeigu toks turtas buvo įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,

- EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, jeigu jame pardavimo metu ne trumpiau kaip 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka,

- EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, jeigu jame pardavimo metu buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, trumpiau nei 2 metus, tačiau iš jo perleidimo gautos pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kitam EEE valstybėje esančiam būstui įsigyti, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.

9. Pajamų mokesčio sumokėjimas.

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2023 m. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2024 m. gegužės 2 dienos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

 

[1] Išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas.

[2] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“, kurios nuo 2020-08-04 papildytos ir išdėstytos nauja redakcija.

[3] Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“

[4] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.