Registracijos numeris KM0562

Ši informacija skelbiama:
Mišrios veiklos atveju

Kai PVM mokėtojas vykdo ne tik ekonominę PVM apmokestinamą veiklą, bet ir kitokią veiklą, pirmiausia visas pirkimo (importo) PVM skirstomas tiesiogiai, kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis, t. y.:

  1. prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, pirkimo (importo) PVM atskaitomas 100 proc. ir šios visos PVM sumos turi būti įrašomos į PVM deklaracijos 35 laukelį. Tai gali būti iš kitų PVM mokėtojų įsigytų prekių, skirtų parduoti su PVM, pirkimo (importo) PVM sumos, tokių prekių transportavimo paslaugų PVM sumos ir kitų pagal apskaitos duomenis tiesiogiai tenkančių PVM apmokestinamai veiklai prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos;

  2. prekių (paslaugų), kurios skirtos išimtinai (tiesiogiai) kitai, negu PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo (importo) PVM neatskaitomas ir šios neatskaitomos PVM sumos turi būti įrašomos tik į PVM deklaracijos 25 laukelį, o į 35 laukelį visai netraukiamos;

  3. prekių (paslaugų), kurių pirkimo (importo) PVM pagal PVMĮ 62 str. nuostatas visais atvejais negali būti atskaitomas, neatsižvelgiant į tai, kokią veiklą vykdo PVM mokėtojas, pirkimo (importo) PVM sumos įrašomos tik į PVM deklaracijos 25, 26 ar 27 laukelį, kaip pirkimo (importo) PVM;

  4. tų įsigytų prekių (paslaugų), kurių PVM mokėtojas pagal apskaitos duomenis negali tiesiogiai priskirti nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai, pirkimo (importo) PVM šioms dviem veiklos grupėms paskirstomas proporcingai pagal tam tikrą PVMĮ 60 str. nurodytą kriterijų. Dažniausiai proporcingai skirstomos PVM mokėtojo, vykdančio mišrią veiklą, įsigytų prekių, skirtų PVM mokėtojo savo reikmėms, tokių kaip kanceliarinių prekių, paslaugų, susijusių su pastatų eksploatavimu, komunalinių paslaugų, transporto paslaugų, mišriai veiklai naudojamo ilgalaikio turto ir kitų prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos.

1 pavyzdys

 

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą - prekiauja PVM apmokestinamais buitinės technikos gaminiais ir gauna PVM neapmokestinamas gamybinių patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos pajamų. 2018 m. sausio mėn. ši įmonė importavo buitinės technikos, skirtos parduoti su PVM, už 10 000 Eur, nuo kurios buvo apskaičiuota importo PVM suma 2 100 Eur ir deklaruota PVM deklaracijos 27 laukelyje. Neatsižvelgiant į tai, kad ši įmonė vykdo mišrią veiklą, ji turi teisę į PVM atskaitą įtraukti, t. y. ji gali į 2018 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 35 laukelį įrašyti visą sumokėtą importo PVM sumą – 2 100 Eur.

 

2 pavyzdys

 

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdo mišrią veiklą – gauna PVM neapmokestinamų pajamų iš negyvenamųjų patalpų, išnuomotų asmenims, neįsiregistravusiems PVM mokėtojais, nuomos ir vykdo PVM apmokestinamas krovinių pervežimo paslaugas. Įmonė su savo nuomininkais sudarytose sutartyse yra nustačiusi tik nuomos mokestį, kurį ir nurodo savo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose. Komunalinių paslaugų, tenkančių išnuomotam pastatui, perpardavimas arba patirtų išlaidų, susijusių su šio pastato eksploatavimu, kompensavimas sutartyje nenumatytas. Įmonės biuras įkurtas atskirame nuo nuomojamų patalpų pastate. Nuomojamose patalpose įrengti atskiri šilumos, elektros, vandens apskaitos prietaisai, priskirti atskiri telefonų numeriai. Įmonė gavusi iš elektros tinklų, šilumos tiekimo įmonės, telekomunikacijų įmonės ir kt. tiekėjų paslaugų suteikimo PVM sąskaitas faktūras ar kitus apskaitos dokumentus, pagal apskaitos duomenis tiksliai gali nustatyti nuomojamoms patalpoms tenkančias komunalinių paslaugų pirkimo PVM sumas. Todėl tiesiogiai vien neapmokestinamai veiklai (nuomai) tenkančių eksploatavimo paslaugų pirkimo PVM sumų įmonė netraukia į PVM atskaitą ir tik į PVM deklaracijos 25 laukelį įrašo kaip pirkimo PVM.

 

Jeigu įmonė be iš nuomininko imamo nuomos mokesčio, jam „perparduotų“ ir komunalines paslaugas, t. y. mokestį už šildymą, elektrą, vandenį ar telefono pokalbius, ir apskaičiuotų 21 proc. dydžio šių paslaugų pardavimo PVM, tai tuomet išnuomotų patalpų eksploatavimo išlaidoms tenkantis pirkimo PVM galėtų būti traukiamas į PVM atskaitą ir įrašomas į PVM deklaracijos 35 laukelį.

 

Susiję dokumentai

Išsamesnę informaciją dėl PVM atskaitos mišrios veiklos atveju galima rasti leidinyje PVM atskaita“, IV skyriuje.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0566

Ši informacija skelbiama:
Mišrios veiklos atveju

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas turi proporcingai paskirstyti įsigytų prekių ir paslaugų (tiesiogiai nepriskirtinų nei PVM apmokestinamai, nei kitai veiklai) pirkimo (importo) PVM sumas, tai „pajamų“ kriterijus.

Taikydamas šį kriterijų mišrią veiklą vykdantis PVM mokėtojas atskaitomą PVM dalį procentais apskaičiuoja pagal formulę: per kalendorinius metus gautos (gautinos) pajamos iš vykdomos PVM apmokestinamos veiklos padalijamos iš pajamų iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) per tą patį laikotarpį ir padauginama iš 100 proc. Pagal šį apskaičiuotą PVM atskaitos procentą mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje turi būti apskaičiuojama, kokią dalį kiekvieną kalendorinių metų mokestinį laikotarpį mišriai veiklai įsigytų (importuotų) prekių (paslaugų) pirkimo (importo) PVM sumos PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą.

„Pajamų iš bet kokios veiklos“ sąvoka neturi būti siejama su PMĮ vartojama pajamų sąvoka. PVM mokėtojo pajamų iš bet kokios veiklos sąvoka apima gautą ar gautiną atlygį iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) ir kitas pajamas iš veiklos, pvz., nario mokestį, gaunamas palūkanas, ir kitokios veiklos pajamas. Pajamų iš bet kokios veiklos sąvoka neapima PVM mokėtojo gautų dividendų ar kitų pajamų iš akcijų (dalių, pajų), taip pat kitų vertybinių popierių turėjimo, gaunamų pajamų iš banko indėlio, banko sąskaitos ar banko kortelės turėjimo, gautos pagautės, pardavėjo gautų kompensacijų, skirtų atliekant mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu patirtoms išlaidoms padengti, ir kitų panašių gautų (gautinų) sumų, kurios nėra pajamos iš veiklos.

Susiję dokumentai

Išsamesnę informaciją dėl PVM atskaitos mišrios veiklos atveju galima rasti leidinyje PVM atskaita“, IV skyriuje.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0570

Ši informacija skelbiama:
Mišrios veiklos atveju

Apskaičiuojant atskaitomą PVM dalį (procentais), neatsižvelgiama į:

Komentarai

Pajamas iš ilgalaikio turto, naudoto PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, tiekimo

Nustatydamas atskaitomą PVM dalį procentais, PVM mokėtojas neturi atsižvelgti į:

  • gautų naudoto kilnojamojo ilgalaikio ir mažiau kaip 24 mėn. įmonėje naudoto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo su PVM pajamų;

  • gautų ilgiau kaip 24 mėn. naudoto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto (laikytino jos ilgalaikiu materialiuoju turtu), ar kito ilgalaikio materialiojo turto (kurį pagal PVMĮ nuostatas turi teisę parduoti be PVM) pardavimo pajamų.

Pajamas iš atsitiktinių nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo sandorių

Nustatydamas atskaitomą PVM dalį procentais PVM mokėtojas neturi atsižvelgti į gautas pajamas iš nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimo, kai šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir PVM mokėtojas nesiverčia tokios rūšies veikla.

Pajamas iš atsitiktinių PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo sandorių, nurodytų PVMĮ 28 str.

Nustatydamas atskaitomą PVM dalį procentais, PVM mokėtojas neturi atsižvelgti į gautas pajamas iš PVMĮ 28 str. nurodytų PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimo, jeigu sandoriai dėl šių paslaugų teikimo yra atsitiktiniai ir PVM mokėtojas įprastai nesiverčia tokios rūšies veikla. Tai gali būti vertybinių popierių pardavimo, paskolų teikimo, finansinių laidavimų ir garantijų teikimo sandoriai ir kiti PVMĮ 28 str. nurodytų finansinių paslaugų teikimo sandoriai.

Susiję dokumentai

Išsamesnę informaciją dėl PVM atskaitos mišrios veiklos atveju galima rasti leidinyje PVM atskaita“, IV skyriuje.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0576

Ši informacija skelbiama:
Mišrios veiklos atveju

PVM mokėtojai, vykdantys mišrią veiklą, apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie iš bet kokios veiklos gautų pajamų prideda gautų ir panaudotų subsidijų sumą.

Subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21–jame VAS „Dotacijos ir subsidijos“.

  1. Prie PVM mokėtojo pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos nepridedamos:

  • subsidijos, kurios remiantis PVMĮ 15 str. 5 dalimi įtraukiamos į apmokestinamąją vertę;

  • subsidijos, kurios yra tiesiogiai susijusios su PVM apmokestinama veikla;

  • subsidijos, kurios gaunamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį ir / ar techninės pagalbos programas ir projektus (technine pagalba laikoma negrąžintina parama, kurią Lietuvos Respublikai teikia užsienio valstybės ir tarptautinės organizacijos, pasirašydamos sutartis su valstybės ar savivaldybių institucijomis ar įstaigomis ir finansuodamos mokymo, pažangios patirties perdavimo, gyvenimo bei verslo sąlygų gerinimo, infrastruktūros ir kitus projektus bei programas, kurių tikslas skatinti šalies ekonominę ir socialinę plėtrą).

Pavyzdys

 

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdanti mišrią veiklą, pagal Lietuvos Respublikos tarptautinę sutartį 2017 m. gavo 400 000 Eur lėšų (subsidiją). 2017 m. sausio – gruodžio mėn. iš subsidijos lėšų buvo įsigyta prekių (paslaugų) už 200 000 Eur. Apskaičiuojant pagal faktinius 2017 m. duomenis pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie gautų pajamų nepridedama 200 000 Eur gautos ir 2017 m. panaudotos pagal tarptautinę sutartį gautos subsidijos suma.

 

  1. Kai praėjusiais kalendoriniais metais buvo gauta ir panaudota subsidija ar dotacija nurodytam PVMĮ 66 str. ilgalaikiam turtui, įsigyti, tai prie PVM mokėtojo pajamų iš bet kokios veiklos (išskyrus patį PVM) pagal praėjusių metų faktinius duomenis turi būti pridedama visa praėjusiais kalendoriniais metais gautos ir tokiam ilgalaikiam turtui (kurio teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas trumpesnis kaip 4 metų nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis) įsigyti panaudotos subsidijos ar dotacijos suma.

Pavyzdys

 

Įmonė, PVM mokėtoja, vykdanti mišrią veiklą, 2017 m. gavo iš valstybės biudžeto 20 000 Eur dydžio subsidiją ilgalaikiam materialiam turtui įsigyti. 2017 m. iš šių lėšų už visus 20 000 Eur buvo įsigyti kompiuteriai (kurių nusidėvėjimo normatyvas pagal PMĮ 1 priedėlį – 3 metai). Šiuo atveju apskaičiuojant pagal faktinius 2017 m. duomenis pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą, prie gautų pajamų iš bet kokio prekių tiekimo (paslaugų teikimo) turi būti pridedama visa 20 000 Eur valstybės biudžeto subsidijos suma, panaudota kompiuteriams įsigyti.

 

  1. Kai praėjusiais kalendoriniais metais buvo gauta ir panaudota subsidija ar dotacija prekėms (paslaugoms) įsigyti, tai tokios subsidijos ar dotacijos suma turi būti pridedama prie tų kalendorinių metų faktinių pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos, kuriais tokia subsidija ar dotacija finansinėje apskaitoje pripažįstama pajamomis.

Susiję dokumentai

Išsamesnę informaciją dėl PVM atskaitos mišrios veiklos atveju galima rasti leidinyje PVM atskaita“, IV skyriuje.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0573

Ši informacija skelbiama:
Mišrios veiklos atveju

Kai PVM mokėtojas, savo mišriai veiklai vykdyti naudoja ilgalaikį materialųjį turtą, o PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas pirkimo (importo) PVM paskirstymo „pajamų“ kriterijus neatspindi realaus šio turto panaudojimo, t. y. pagal realų šio turto panaudojimo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti dalį jam priklausytų žymiai didesnė pirkimo (importo) PVM atskaita, jis gali kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti suteikti jam teisę taikyti kitokį pirkimo (importo) PVM paskirstymo kriterijų.

Dažniausiai pasitaikantys atvejai galėtų būti susiję su nekilnojamojo turto nuoma, kuri pagal PVMĮ nuostatas PVM neapmokestinama, naudoto nekilnojamojo turto pardavimu, atskirų įrengimų, naudojamų tiek PVM apmokestinamai, tiek PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, naudojimu ir pan. PVM mokėtojas turi mokesčių administratoriui pateikti prašymą ir jame nurodyti, kokį PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijų jis norėtų taikyti konkrečiam ilgalaikio materialiojo turto vienetui ir kodėl. Kartu su prašymu turi pateikti savo siūlomo PVM atskaitos procento apskaičiavimą. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą bei apskaičiavimus ir įsitikinęs, kad PVM mokėtojo prašomas PVM atskaitos apskaičiavimo kriterijus yra jam palankesnis, teisingiau atspindi realų ilgalaikio turto panaudojimą mišrioje veikloje, bei įsitikinęs, kad prašomo paskirstymo kriterijaus taikymas netrukdys PVM atskaitos pagrįstumo ir jos tikslinimo kontrolės, suteikia teisę taikyti PVM mokėtojo prašomą (ar jau pritaikytą) paskirstymo kriterijų.

Jeigu PVM mokėtojui buvo suteikta teisė mišriai veiklai naudojamo konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo (importo) PVM atskaitą daryti pagal PVM atskaitos procentą, nustatytą pagal kitą kriterijų, negu PVMĮ 60 str. 1 dalyje nurodytas „pajamų“ kriterijus, tai jis pagal tą patį kriterijų turi paskirstyti ir prekių (paslaugų), skirtų minėtam ilgalaikio turto vienetui, pirkimo (importo) PVM sumas.

Pavyzdys

 

PVM mokėtojas įsigijo pastatą, kurio dalį sudaro butai, o dalį – komercinės patalpos. Butų nuoma gyventojams – PVM neapmokestinama, o nuo PVM mokėtojams nuomojamų komercinių patalpų PVM mokėtojas nutarė skaičiuoti PVM. Taigi PVM mokėtojo veikla mišri, o ir pastatas įsigytas mišriai veiklai. Paties pastato ir jo eksploatacijai įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM atskaitos skirstymas pagal „pajamų“ kriterijų (gautų pajamų už nuomą iš PVM mokėtojų pajamų santykio su visomis gautomis pajamomis už nuomą) gali neatitikti realaus šio pastato panaudojimo PVM apmokestinamai ir PVM neapmokestinamai veiklai. Pastato panaudojimą PVM apmokestinamai ir PVM neapmokestinamai veiklai pakankamai tiksliai galima nustatyti pagal gyvenamųjų patalpų ploto ir komercinių patalpų ploto santykį, todėl PVM mokėtojas, pageidaujantis tokį kriterijų naudoti vietoj „pajamų“ kriterijaus, gali kreiptis su prašymu taikyti kitą PVM atskaitos paskirstymo kriterijų, t. y. skaičiuoti PVM atskaitą pagal procentą, apskaičiuotą kaip gyvenamųjų patalpų ploto, už kurio nuomą skaičiuojamas PVM, ir viso išnuomoto ilgalaikio turto ploto santykį. PVM mokėtojas kartu su prašymu turi pateikti PVM atskaitos procento apskaičiavimą pagal „pajamų“ kriterijų ir pagal „ploto“ kriterijų. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs pateiktus apskaičiavimus ir įsitikinęs, kad PVM atskaitos procentas, apskaičiuotas pagal „pajamų“ kriterijų, žymiai skiriasi (PVM mokėtojo nenaudai) nuo procento, apskaičiuoto pagal „ploto“ kriterijų (yra PVM mokėtojui parankesnis), leidžia PVM mokėtojui ilgalaikio turto PVM atskaitą skaičiuoti pagal procentą, apskaičiuotą, taikant „ploto“ kriterijų.

 

Susiję dokumentai

Išsamesnę informaciją dėl PVM atskaitos mišrios veiklos atveju galima rasti leidinyje PVM atskaita“, IV skyriuje.

Teisės aktai