Registracijos numeris (18.18-31-1)R-2879

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti sklandų turto ir pajamų deklaravimą, paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 200 3, Nr. 123-5583, toliau – GTDĮ) 2 straipsnio 1 dalies naujo 30 punkto taikymą.

Šiame punkte aptarta, kad deklaruoti turtą privalo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.

Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) pateiktomis viešosios informacijos rengėjo/skleidėjo sąvokomis ir GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 30 punktu, darytina išvada, kad turto deklaravimo prievolė nustatyta gyventojams, minėtas pareigas einantiems tokiose įstaigose (įmonėse):

- kurios teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas (įskaitant televizijos programų transliuotojus ir retransliuotojus),

- kurios teikia radijo programų transliavimo ir retransliavimo paslaugas,

- leidyklose,

- kino, garso ar vaizdo studijose,

- informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūrose,

- laikraščių ir žurnalų redakcijose,

- kitose įmonėse (įstaigose), rengiančiose ar pateikiančiose skleisti viešąją informaciją.

Kadangi pareiga deklaruoti turtą nustatyta ne tik viešosios informacijos sklaidos srityje dirbantiems įstaigų vadovams, bet ir tiems gyventojams, kurie eina redaktoriaus pareigas, todėl, VMI prie FM nuomone, deklaruoti turtą privalo visi gyventojai, einantys redaktoriaus pareigas (tam tikros skilties redaktorius, žinių redaktorius, leidyklos redaktorius, laidų redaktorius ir pan.). Žurnalistams, laidų vedėjams, nepriklausomiems kūrėjams ir kitiems visuomenės informavimo srityje dirbantiems gyventojams GTDĮ tokios pareigos nenumato.

GTDĮ 2 straipsnio 30 punkte nurodytas pareigas 2011 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai (nuolatiniai Lietuvos gyventojai) privalo deklaruoti jau 2011 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, nesvarbu, ar tos pareigos buvo eitos visus 2011 m., ar tik tam tikrą 2011 m. laikotarpį. Šių gyventojų teikiamose turto deklaracijose turi būti įrašomas 720 pareigybių kodas.

Pažymėtina, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems nustatyta prievolė deklaruoti turtą, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085) turi deklaruoti ir mokestinio laikotarpio pajamas. Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 forma) ir Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 forma) jie pateikti privalo iki gegužės 2 d.


 
Viršininko pavaduotoja                                                 Vilma Vildžiūnaitė
 

Registracijos numeris (18.16-31-1)R-6969

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina, kaip taikomos 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2100 (Žin., 2012, Nr. 78-4022, toliau – Įstatymas) pakeistos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5583, toliau – GTDĮ) nuostatos, įpareigojančios gyventojus, aukojančius savarankiškiems politinėms kampanijos dalyviams, ir jų šeimų narius, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 40 litų, deklaruoti turtą (įskaitant ir pajamas).

Dėl laikotarpio, kurio turtas deklaruojamas. 

Nustatyta, kad pagal GTDĮ 7-2 straipsnį gyventojai (nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai) ir jų šeimų nariai deklaruoti turtą (įskaitant pajamas) privalo dar prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui. Deklaruotinas kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie aukoja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, gruodžio 31 d. turėtas turtas ir tų metų pajamos. Turtui deklaruoti skirta deklaracija turi būti pateikiama likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki aukos suteikimo. Šiomis nuostatomis pakeista anksčiau galiojusi turto deklaravimo tvarka, pagal kurią aukas suteikę gyventojai turėjo deklaruoti kalendorinių metų, kuriais suteikta auka, gruodžio 31 d. turimą turtą (įskaitant pajamas), turto deklaracijas pateikdami iki kitų metų gegužės 1 d.

Dėl aukų dydžio .

Įstatymu GTDĮ nuostatos buvo suderintos su Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 135-4894, 2011, Nr. 153-7205, toliau – PPPKFFKĮ) 10 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia teisę gyventojui teikti tam tikrą dydį neviršijančias aukas. Nustatyta, kad bendra vieno fizinio asmens aukų suma (neįskaičiuojant mažų aukų, nurodytų PPPKFFKĮ 10-1 straipsnyje) per kalendorinius metus neturi viršyti 10 procentų fizinio asmens už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Vadinasi, gyventojo teikiamos aukos dydis turi būti palyginamas su jo praėjusių paskutinių kalendorinių metų deklaruota bendra gautų pajamų suma.

Dėl atitinkamos deklaracijos užpildymo ir pateikimo .

Gyventojai, kuriems nustatyta prievolė deklaruoti turtą, jį deklaruoja Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formoje (toliau – FR0001 forma), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 (2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. VA-13 redakcija, Žin., 2011, Nr. 14-635).

Kaip jau minėta, savarankiškam politinės kampanijos dalyviui aukojančio gyventojo deklaruotinas turtas yra suprantamas ne tik kaip GTDĮ 3 straipsnyje išvardytas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, pinigai ir pan.), bet ir kaip kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie suteikė auką, metinės pajamos. Todėl savarankiškam politinės kampanijos dalyviui aukojantys gyventojai (nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai) turi užpildyti ir pateikti mokesčių administratoriui FR0001 formą su atitinkamais jos priedais, įskaitant pajamoms įrašyti skirtą FR0001P priedą, kuriame privalo būti deklaruojamos visos praėjusių kalendorinių metų gautos pajamos.

FR0001 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki aukos suteikimo.

Be to, nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie privalo deklaruoti turtą pagal GTDĮ, išskyrus tam tikras išimtis, yra nustatyta pareiga deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas ir pajamų mokestį pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ). Vadinasi, gyventojams, aukojantiems savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų nariams nustatyta pareiga tų pačių kalendorinių metų pajamas deklaruoti du kartus: 1) turto deklaracijos FR0001 formoje ir 2) metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje.

Siekdama užtikrinti sklandų pajamų ir turto deklaravimo procesą ir vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3220) 77 straipsniu, mokesčių administratoriui suteikiančiu teisę tam tikrais atvejais atleisti mokesčių mokėtoją nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją, VMI prie FM paaiškina:

1) auką teikiančiam gyventojui (šeimos nariui) nereikia teikti metinės pajamų deklaracijos (GPM308 formos), jeigu jis tų metų pajamas deklaruoja turto deklaracijoje (FR0001P priede), tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiga deklaruoti pajamas neatsiranda ir dėl kitų priežasčių (kalendoriniais metais eitų pareigų, būtinumo sumokėti pajamų mokestį, vykdytos individualios veiklos ir pan.).

1 pavyzdys 

Akcinės bendrovės darbuotojas 2012 m. (po liepos 4 d., t.y. po GTDĮ pakeitimo įsigaliojimo) ketina suteikti auką pasirinktam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui. Tik dėl šios priežasties jam ir jo šeimos nariui atsiranda pareiga pateikti ne tik FR0001 formą (kurioje turi būti deklaruojamas 2011-12-31 turėtas turtas ir 2011 m. jo bei šeimos nario 2011 m. pajamos), bet ir metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą. Kadangi 2011 m. gruodžio 31 d. turtas ir visos 2011 m. pajamos deklaruotos FR0001 formoje, metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos šiems gyventojams pateikti nereikia. 

2 ) Dalis savarankiškam politinės kampanijos dalyviui 2012 m. aukojančių gyventojų ir jų šeimų narių dėl įvairių priežasčių jau yra deklaravę 2011 m. mokestinio laikotarpio pajamas metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje. Tokiems gyventojams deklaruoti pajamų dar kartą (šį kartą turto deklaracijos FR0001P priede) nereikia.

2-3 pavyzdžiai 

2. Auką politinės kampanijos dalyviui suteikti ketinantis gyventojas iš anksto (dar iki GTDĮ pakeitimo įsigaliojimo) pateikė 2011 m. mokestinio laikotarpio metinės pajamų deklaracijos GPMP308 formą, kurioje deklaravo 2011 m. pajamas. Deklaraciją jis pateikė siekdamas sudaryti prielaidas patikrinti, ar po 2012 m. liepos 4 d. jo teikiama auka neviršija 10 procentų gautų pajamų sumos. Gyventojas privalo pateikti turto deklaracijos FR0001 formą, tačiau pajamų deklaruoti joje neprivalo, nes jo 2011 metų pajamos jau yra nurodytos GPM308 formoje. Jo šeimos narys turi pateikti turto deklaracijos FR0001 formą ir joje deklaruoti ne tik 2011-12-31 turėtą turtą, bet ir 2011 m. gautas pajamas (FR0001P priede). 

3. Auką politinės kampanijos dalyviui suteikti ketinantis valstybės tarnautojas ir jo šeimos narys dėl 2011 m. eitų pareigų yra deklaravę ir pajamas (GPM308 formoje) ir 2011 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą (FR0001 formoje, tačiau nėra užpildę šios deklaracijos pajamoms įrašyti skirto FR0001P priedo). Dar kartą deklaruoti pajamų (pildyti FR0001P priedą) jiems nereikia. 

Dėl PPPKFFKĮ 10 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo 

Ar gyventojo teikiama auka (aukų suma) neviršija 10 procentų jo praėjusiais metais gautų pajamų, nustatoma, remiantis duomenimis apie bendrą jo praėjusių kalendorinių metų deklaruotų pajamų sumą, nurodytą:

1) nuolatinio ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001P priede (kai yra pateiktas FR0001P priedas) arba

2) nuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje (kai nepateiktas FR0001P priedas).

Atkreipiame dėmesį, kad metinė pajamų deklaracijos GPM308 forma yra, visų pirma, skirta deklaruoti bei apskaičiuoti pajamų mokestį, kurio dydžiui neturi įtakos pajamos, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalį priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, todėl mokesčių administratorius yra nustatęs, kad tam tikrų rūšių ir (ar) dydžių neapmokestinamosios pajamos GPM308 formoje gali būti nenurodomos. 2011 m. mokestinio laikotarpio pajamas GPM308 formoje deklaravęs gyventojas, pageidaujantis įrašyti ir neapmokestinamąsias nedeklaruojamas pajamas, turėtų pateikti patikslintą GPM308 formą.
 
Viršininkas                                                          Modestas Kaseliauskas
 

Registracijos numeris (18.22-31-1)R-6451

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į gaunamus paklausimus, paaiškina gyventojų, pageidaujančių gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pajamų deklaravimo tvarką:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 50-1197, Nr. 123-5583) 2 straipsnio 1 dalį, pareiga deklaruoti turtą nustatyta ne tik šioje dalyje išvardytiems gyventojams, bet ir jų šeimų nariams. Išimtis nustatyta tik šio straipsnio 1 dalies 25-26 punktuose išvardytiems asmenims. Gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą turintys sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turi deklaruoti tik savo turimą turtą (įskaitant savo gautas pajamas), o jų šeimų nariams tokia prievolė nenustatyta, todėl tokių gyventojų teikiamose turto deklaracijose vaikų ir įvaikių turtas bei jų gautos pajamos neturi būti nurodomi. Pavyzdžiui, dėl valstybės teisinės pagalbos besikreipiantis gyventojas, vienas auginantis vaikus, neturi nurodyti kito iš tėvų vaikui išlaikyti mokamas sumas, nes jos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir pripažįstamos jas gaunančio vaiko, bet ne motinos (tėvo), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pajamomis.

Šalpos išmokų mokėjimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1873, 2005, Nr. 71-2556) nustatytas tos pačios rūšies šalpos išmokas (šalpos pensijas, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir pan.), tik skirtingais pagrindais, vienais atvejais turi teisę gauti vaikai, kitais – tik pilnamečiai asmenys. Pavyzdžiui, teisę į šalpos pensiją turi ir neįgalus vaikas, ir asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių arba pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo.

Kadangi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gauti pageidaujantis gyventojas turi deklaruoti tik savo gautas pajamas, tai, tarkim, jo neįgaliam vaikui mokamos šalpos pensija ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos gyventojo deklaracijoje neturi būti nurodomos, neatsižvelgiant į tai, kad šios išmokos nurodomos socialinės paramos tarnybų išduotose pažymose apie gyventojų pajamas. Nuo gyventojo gaunamų pajamų lygio priklauso, kokia apimtimi valstybės lėšomis bus apmokėta gyventojui teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827, 2005, Nr. 18-572) numatyta teisinė pagalba, todėl svarbu, kad pajamų duomenys būtų tikslūs.

Siekdama užtikrinti sklandų turto deklaravimą ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gyventojams suteikimą, VMI prie FM atkreipia dėmesį į šio rašto nuostatas apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojus, konsultuojančius turto deklaracijas pildančius valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gauti pageidaujančius asmenis. Iškilusius klausimus, kam (tėvui, motinai ar vaikui) yra teikiama valstybinė šalpa, siūlome išsiaiškinti su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gauti pageidaujančiu gyventoju ir/ar su pažymą išdavusia socialinės paramos tarnyba.


Viršininko pavaduotoja                                                    Vilma Vildžiūnaitė
 

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-3497

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad iki 2017 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 nustatyta tvarka privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?

Turtą deklaruoti galima jau nuo 2017 m. pradžios. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir reikalingi jos priedai (FR0001 formos 1 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3, toliau – turto deklaracija).

Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, sąrašas 2016 m. nesikeitė. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai, pavaduotojai ir struktūrinių padalinių (nesančių kitų padalinių sudėtyje) vadovai bei pavaduotojai,  Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2016 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Politinių partijų nariai (kartu su šeimų nariais) deklaruoti turtą privalo tuo atveju, jeigu jų 2016 m. sumokėtas politinės partijos nario mokestis buvo didesnis nei 360 eurų.

Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turimą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu šie asmenys neturi tokio turto, deklaracijos (FR0001 formos) teikti nereikia, o pajamų deklaruoti nereikia net ir deklaruojantiems turimą turtą.

 Kokį turtą reikia deklaruoti valstybės politikams, tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2016 m. eitų pareigų, politinių partijų nariai, sumokėję didesnį nei 360 eurų nario mokestį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, deklaruoja tokį 2016 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik 2016 m. gruodžio 31 d. turėtą  turtą, bet ir visas gautas metines pajamas - deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos".

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Gyventojai, pagal Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymą deklaruojantys 2016 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m.  kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Metines pajamas privaloma deklaruoti taip pat iki 2017 m. gegužės 2 dienos.

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, 2016 m. gavusiam:

  • palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už juos darbuotojui yra mokamos didesnės palūkanos negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, ir palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d., kai bendra jų suma yra didesnė nei 500 eurų,
  • palūkanų už paskolas iš Lietuvos vienetų ar šaltinio užsienio valstybėje (nesvarbu, kokia suma buvo gauta).

Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų iš žemės ūkio veiklos, privalo deklaruoti pajamas, nesvarbu, kokia suma praėjusiais metais buvo gauta. Kiti žemės ūkio veiklos pajamų gavę gyventojai (ne PVM mokėtojai) deklaruoti metines pajamas privalo tuo atveju, jeigu šias pajamas gavo iš gyventojų ir/arba iš šaltinio užsienio valstybėje, o gauta suma yra didesnė kaip 3 000 eurų.

Dovanų gavę gyventojai deklaruoti metines pajamas privalo, jeigu jie gavo:

  • didesnes kaip 2 500 Eur vertės dovanas pinigais ar turtu – iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių),
  • didesnes kaip 2 500 Eur dovanas pinigais ar turtu (išskyrus gautas nekilnojamaisiais   daiktais, esančiais Lietuvoje) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių.

Gyventojai, įregistravę individualią veiklą ar 2016 m. turėję verslo liudijimus metines pajamas deklaruoti privalo, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo gavę pajamų iš šios veiklos, ar ne. Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, taip pat kiti gyventojai, gavę pajamų, nuo kurių sumokėti pajamų mokestį privalo jie patys;

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas GTDĮ nurodytas pareigas 2016 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, politinės partijos nariai, kurių sumokėtas politinės partijos nario mokestis per 2016 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga sumokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2016 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 forma).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padėsiančios užtikrinti sklandų pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimą.

Pasitikslinti, ar gyventojui reikia deklaruoti  turtą ir /ar metines pajamas, galima,  paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms  partijoms nenagrinėjami ir parama nepervedama, todėl paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas siekiantiems gyventojams ypač svarbu pajamas deklaruoti laiku.   

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

 

Teisės departamento direktorė                                                                          Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5402

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad iki 2018 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Deklaruoti turtą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai.

Pareigybių (priežasčių), kurias ėję gyventojai (ir jų šeimų nariai) privalo deklaruoti turtą, sąrašas 2017 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-854 buvo papildytas, todėl 2017 m. ir vėlesnių metų turtą reikės deklaruoti šiems gyventojams:

1. viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme Nr.I-1428 viešoji įstaiga apibrėžiama kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Deklaruoti turtą privalo tų mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė - valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Tokių viešųjų įstaigų vadovams bei jų šeimų nariams, jau deklaravusiems turtą ankstesniais metais, išlieka pareiga deklaruoti 2017 m. ir vėlesnių metų turtą;

2. visų biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme Nr. I-1113 biudžetinė įstaiga apibrėžiama kaip ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Turtą deklaruoti privalo visų įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.

Pavyzdžiui, turtą deklaruoti privalo tokių biudžetinių įstaigų, kaip muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai;

3. visų biudžetinių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Turtą deklaruoti privalo biudžetinių įstaigų tų padalinių, kurie neįeina į kitą struktūrinį padalinį, vadovai ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Kito biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio sudėtyje esančių skyrių, poskyrių ar kitokių smulkesnių struktūrinių padalinių vadovams, pavaduotojams ir šeimų nariams turto deklaruoti nereikia.

Pavyzdžiui, deklaruoti turtą privalo biudžetinės įstaigos departamento, sudaryto iš skyrių, direktorius ir jo pavaduotojas bei jų šeimų nariai. Į įstaigos departamento sudėtį įeinančių skyrių vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams deklaruoti turtą nereikia.

Kai įstaigos struktūrą sudaro tik skyriai (su poskyriais, grupėmis bei kitokiais smulkesniais padaliniais ar be jų), tai tų skyrių vadovai (vedėjai) ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą;

4. akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariams.

2017 m. ir vėlesnių metų turtą deklaruoti privalo visų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei), vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Iki 2018 m. gegužės 2 d. deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, iki 2018 m. gegužės 2 d. turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu tokio turto gyventojas (18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs) neturi, tai turto deklaracijos pateikti nereikia.

Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ir jos prieduose (FR0001 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kokį turtą reikia deklaruoti valstybės politikams, tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2017 m. eitų pareigų ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2017 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2017 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos").

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Kas privalo deklaruoti metines pajamas?

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Pavyzdžiui, deklaruoti pajamas reikia gyventojui, gavusiam pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo perleistas nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų nariams, gavusiems pajamų iš tokių įmonių ar bendrijų, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, pajamų iš kitų gyventojų ar iš užsienio valstybės gavusiems gyventojams; 

2. politikai, valstybės tarnautojai, valstybės, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) jie pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas 2017 m. yra gavę;

3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų, dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį;

4. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2017 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už profesinį mokymą ar studijas.

Pavyzdžiui, metines pajamas deklaruoti turės visą metinį papildomą NPD prisitaikyti pageidaujantis vaikus auginantis gyventojas, gavęs 11 mėnesių darbo užmokestį, kuriam buvo pritaikytas 11 mėnesių papildomas NPD.

Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamos pajamos?

Gyventojai, pagal Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 deklaruojantys 2017 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m.  kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

2017 m. gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos.

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padedančios gyventojams tinkamai užpildyti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308 forma).

Pasitikslinti, ar gyventojui reikia deklaruoti turtą ir /ar metines pajamas, galima, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir parama nepervedama, todėl paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas siekiantiems gyventojams ypač svarbu pajamas deklaruoti laiku.

 

Teisės departamento direktorė                                                        Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-2496

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl gyventojų turto ir (ar) gautų pajamų deklaravimo 2016 metais.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?

Turtą deklaruoti galima jau nuo 2016 m. sausio 1 d., būtina – iki 2016 m. gegužės 2 dienos. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir reikalingi jos priedai (FR0001 formos 1 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai ir pavaduotojai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2015 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Primintina, kad deklaruoti turtą privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Šiais metais pirmą kartą deklaruoti turtą privalo politinės partijos nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per 2015 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai.

Ar turtą deklaruoti privalančių gyventojų sąrašas 2015 m. buvo papildytas naujomis pareigybėmis?

2015 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-2041 buvo papildytas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas, kuriame įrašyta ne tik valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pareigybė, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pareigybė. Pagal šį punktą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą, neatsižvelgiant į tokios įmonės teisinę formą.

Kokį turtą reikia deklaruoti?

Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti tokį 2015 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).

Kas turi pateikti atskaitinę turto deklaraciją (FR0001 formą)?

Deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turimą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu šie asmenys neturi tokio turto, deklaracijos (FR0001 formos) teikti nereikia, o pajamų deklaruoti jiems nereikia net ir tuo atveju, jeigu jie deklaruoja turimą turtą.

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Gyventojai, deklaruojantys 2015 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).

Metines pajamas privaloma deklaruoti taip pat iki 2016 m. gegužės 2 dienos.

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, 2015 m. gavusiam:

  • palūkanų už asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (toliau – asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais), išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d., jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais, jam išmokėjo didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams (nesvarbu, kokia suma gauta),
  • daugiau kaip 3 000 eurų palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, ir/ar palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 dienos,
  • palūkanų už paskolas iš Lietuvos vienetų ar šaltinio užsienio valstybėje.

Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų iš žemės ūkio veiklos, privalo deklaruoti pajamas, nesvarbu, kokia suma 2015 m. buvo gauta. Kiti žemės ūkio veiklos pajamų gavę gyventojai (ne PVM mokėtojai) deklaruoti metines pajamas privalo tuo atveju, jeigu šias pajamas gavo iš gyventojų ir/arba iš šaltinio užsienio valstybėje, o gauta suma yra didesnė kaip 3 000 eurų.

Dovanų gavę gyventojai deklaruoti metines pajamas privalo, jeigu jie gavo:

  • didesnes kaip 2 500 Eur vertės dovanas pinigais ar turtu – iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių),
  •  didesnes kaip 2 500 Eur dovanas pinigais ar turtu (išskyrus gautas nekilnojamaisiais daiktais, esančiais Lietuvoje) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių.

Primintina gyventojams, įregistravusiems individualią veiklą ar 2015 m. turėjusiems verslo liudijimus, kad metines pajamas deklaruoti privalu, neatsižvelgiant į tai, ar 2015 m. buvo gauta pajamų iš šios veiklos, ar ne. Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, taip pat kiti gyventojai, gavę pajamų, nuo kurių sumokėti pajamų mokestį privalo jie patys.

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas pareigas 2015 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, politinės partijos nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per 2015 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga sumokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2015 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 forma).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padėsiančios užtikrinti sklandų pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimą.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

 

Viršininko pavaduotoja

 

                                       Vilma Vildžiūnaitė

 

Registracijos numeris (32-42-31-1)RM-2694

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl gyventojų 2014 m. turėto turto ir (ar) gautų pajamų deklaravimo tvarkos 2015 metais.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO
Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?
Turtą deklaruoti galima jau nuo š. m. sausio 1 dienos. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001 forma) ir reikalingi jos priedai. Užpildoma ta pati, kaip ir pernai metais, FR0001 formos 1 versija (nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).
Deklaracijas būtina pateikti iki š.m. gegužės 4 d.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai ir pavaduotojai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2014 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Kaip (litais ar eurais) deklaruojamas turtas?
Deklaruojant 2014 m. turėtą turtą, sumos (deklaruojamo turto, turimų, pasiskolintų ar paskolintų lėšų) nurodomos litais.

Kokį turtą reikia deklaruoti?
Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti tokį 2014 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:
1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;
3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 5000 litų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 5 000 litų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 5 000 litų;
6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 5 000 litų;
7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 5 000 litų.
Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).
Turtą privalantys deklaruoti gyventojai iki šios datos turi deklaruoti ir 2014 m. gautas metines pajamas, pateikdami Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 3 versiją).

II. APIE GYVENTOJŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMĄ
Šiemet gyventojai, deklaruojantys 2014 m. gautas pajamas, turės užpildyti naujos redakcijos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).
2014 m. metines pajamas taip pat privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki gegužės 4 dienos.
Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t.y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.
Nauja yra tai, kad nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) taip pat yra priskiriamos B klasei, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, gavusiam:
- daugiau kaip 2 000 litų indėlių palūkanų už Europos ekonominės erdvės valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d. (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, arba
- daugiau kaip 2 000 litų indėlių palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m. sausio 1 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų palūkanų už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų pavėluoto mokėjimo palūkanų, išmokėtų atsiskaitant už žemės ūkio produkciją.
Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, pridėtinės vertės mokesčių mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų (nesvarbu, kokią sumą) iš žemės ūkio veiklos, taip pat kiti, gavusieji daugiau kaip 10 000 litų pajamų iš žemės ūkio veiklos ir pan.
Primintina gyventojams, įregistravusiems individualią veiklą ar 2014 m. turėjusiems verslo liudijimus, kad metines pajamas jie deklaruoti privalo, neatsižvelgiant į tai, ar jie praėjusiais metais gavo pajamų iš šios veiklos, ar ne;

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas pareigas 2014 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, Metines pajamų deklaracijas (GPM308 formą) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.
Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.
Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga primokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t.y. 2014 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus veikus, mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą.
Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 formą).

Kaip (litais ar eurais) deklaruojamos pajamos?
Deklaruojant 2014 m. gautas pajamas, sumos nurodomos litais. Litais apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma perskaičiuojama pagal neatšaukiamai nustatytą lito ir euro santykį, suapvalinant ją iki dviejų skaičių po kablelio (iki centų) pagal matematinę apvalinimo taisyklę, ir sumokama eurais ir centais.

Darbdaviai, bankai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, aukštosios mokyklos, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie 2014 m. gyventojams išmokėtas išmokas, priskiriamas A ir B klasės pajamoms. Šių duomenų pagrindu yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos gyventojams, kurios gyventojams padės užtikrinti sklandų pajamų mokesčio administravimą.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

 
Viršininko pavaduotojas,                                                               Dainoras Bradauskas
atliekantis viršininko funkcijas