Registracijos numeris KM2826

Ši informacija skelbiama:
2018 metai
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 31 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos (toliau – Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis), kuri buvo pasirašyta 2017 m. liepos 13 d. Vilniuje.

Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos, išskyrus 27 straipsnį (Keitimasis informacija)  ir 28 straipsnį (Pagalba renkant mokesčius), bus pradėtos taikyti nuo 2019 m. sausio 1 dienos (tik 27 ir 28 straipsnių nuostatos taikomos nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos).   

Dėl palūkanų apmokestinimo

Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 11 straipsnyje (Palūkanos) pirmumo teisė apmokestinti palūkanas yra suteikiama valstybei, kurios rezidentas išmoka palūkanas, bet toks mokestis negali viršyti 10 proc. bendros palūkanų sumos, jeigu faktiškasis palūkanų gavėjas yra gyventojas – kitos valstybės rezidentas. Tačiau, jeigu palūkanų gavėjas (faktiškasis jų savininkas) yra juridinis asmuo, palūkanos apmokestinamos tik jų gavėjo rezidavimo valstybėje.

Lietuvos su Prancūzija, Šveicarija ir Ispanija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių protokoluose yra įtvirtintos didžiausio palankumo nuostatos dėl mažesnio tarifo taikymo palūkanoms ar palūkanų atleidimo nuo mokesčių prie pajamų šaltinio bent vienoje iš Lietuvos su kita užsienio valstybe - Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nare vėliau sudarytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, todėl Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis automatiškai pakeičia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su minėtomis užsienio valstybėmis 11 straipsnio nuostatas. Pradėjus taikyti Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, nuo 2019 m. sausio 1 dienos Lietuvos su Ispanija ir Šveicarija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 11 straipsnio pasikeitusios nuostatos suteikia išimtinę teisę apmokestinti juridinių asmenų – faktiškųjų palūkanų savininkų  gaunamas palūkanas tik tokių asmenų rezidavimo valstybei. Lietuvos su Prancūzija taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 11 straipsnio nuostatos atitinkamai keičiasi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos (t. y. nuo  Lietuvos ir Japonijos mokestinės sutarties įsigaliojimo dienos).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti užsienio valstybėje, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ne per nuolatines buveines Lietuvoje gautos palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu, todėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su aukščiau minėtomis valstybėmis pasikeitusios nuostatos neįtakoja palūkanų apmokestinimo (t. y. palankesnis mokestinis režimas užsienio vienetų Lietuvoje gautoms palūkanoms yra nustatytas PMĮ).   

Dėl honorarų apmokestinimo

Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 12 straipsnyje (Honorarai) teisė apmokestinti honorarus, susidarančius vienoje valstybėje ir mokamus kitos valstybės rezidentui, suteikiama honoraro gavėjo (faktiškojo honoraro savininko) rezidavimo valstybei.

Lietuvos su Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 12 str. 7 dalyje ir tokių sutarčių su Airija, Belgija, Ispanija, Šveicarija, Jungtine Karalyste, Italija, Nyderlandų Karalyste ir Prancūzija protokoluose yra įtvirtintos didžiausio palankumo nuostatos dėl mažesnio tarifo taikymo honorarams ar atsisakymo juos apmokestinti prie pajamų šaltinio bent vienoje iš Lietuvos su kita užsienio valstybe - EBPO nare vėliau sudarytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo  sutartyje, todėl Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis automatiškai pakeičia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su minėtomis užsienio valstybėmis 12 straipsnio nuostatas. Pradėjus taikyti Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, nuo 2019 m. sausio 1 dienos Lietuvos su Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija, Airija, Belgija, Ispanija, Šveicarija, Italija ir Nyderlandų Karalyste taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 12 straipsnio  pasikeitusios nuostatos suteikia išimtinę teisę apmokestinti honorarus tik jų gavėjo (faktiškojo honoraro savininko) rezidavimo valstybei. Lietuvos su Jungtine Karalyste ir Prancūzija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 12 straipsnio nuostatos atitinkamai keičiasi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos (t. y. nuo  Lietuvos ir Japonijos mokestinės sutarties įsigaliojimo dienos).

PMĮ 371 str. 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vieneto išmokamas honoraras  užsienio vienetui (faktiškajam honoraro savininkui), kuris yra Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, neapmokestinamas pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos rezidentų gautiems honorarams nėra nustatyta jokių mokestinių lengvatų.  

Atsižvelgiant į pasikeitusias dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas, Lietuvos rezidentai (gyventoja ir įmonės), nuo 2019 m. sausio 1 dienos išmokėdami honorarą Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Airijos, Belgijos, Ispanijos, Šveicarijos, Italijos ir Nyderlandų Karalystės rezidentams - nuolatiniams gyventojams (faktiškiesiems honoraro savininkams), nuo honoraro sumos neturi išskaičiuoti ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti gyventojų pajamų mokesčio; honoraro išmokėjimo metu Lietuvos rezidentai privalo turėti užpildytas Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formas. Lietuvos rezidentai, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos išmokėdami honorarą Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos rezidentams – nuolatiniams gyventojams (faktiškiesiems honoraro savininkams), nuo honoraro sumos neturi išskaičiuoti mokesčio; tam privalo turėti užpildytą Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formą.

Lietuvos rezidentai, nuo 2019 m. sausio 1 dienos išmokėdami honorarą Norvegijos, Islandijos ir Šveicarijos įmonėms (šių užsienio valstybių rezidentėms mokesčių tikslais), kurios yra faktiškosios šių honorarų savininkės,  pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nuo honoraro sumos neturi išskaičiuoti pelno mokesčio (tam privalo turėti užpildytas Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formas). 

       Dėl nuolatinės buveinės pripažinimo

       Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties  5 straipsnio (Nuolatinė buveinė) nuostatos statybos aikštelės pripažinimui nuolatine buveine numato ilgesnį nei dvylikos mėnesių periodą ir nenumato, kad nuolatine buveine pripažįstamas ir surinkimo objektas.

       Lietuvos su Ispanija ir Italija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių protokoluose numatyta didžiausio palankumo nuostata dėl statybų aikštelės pripažinimo nuolatine buveine vykdant veiklą ilgiau nei devynių mėnesių laikotarpiu ar dėl nuolatinės buveinės apibrėžimo be nuorodos į surinkimo objektus bent vienoje iš Lietuvos su kita užsienio valstybe - EBPO nare vėliau sudarytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo  sutartyje, todėl Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis automatiškai pakeičia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Ispanija ir Italija 5 straipsnio nuostatas.

       Todėl, pradėjus taikyti Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, nuo 2019 m. sausio 1 dienos Lietuvos su Ispanija ir Italija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 5 straipsnio nuostatos nustato, kad statybos aikštelė ar statybos arba įrengimo projektas yra nuolatinė buveinė tik tada, kai tokia aikštelė ar projektas gyvuoja ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį.

 

 

Teisės departamento direktorė                                                                       Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.10-31-1E)RM-21969

Ši informacija skelbiama:
2018 metai
2018 metai
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), analizuodama mokesčių mokėtojų verslo modelius bei naujus būdus lėšų pritraukimui, parengė paaiškinimą dėl mokesčių įstatymų nuostatų taikymo vienetams ir gyventojams, vykdantiems su virtualiosiomis valiutomis ir / arba pirminio žetonų platinimu susijusias veiklas.

Paaiškinimas

Paaiškinimo vertimas anglų kalba

 

Teisės departamento direktorės pavaduotoja

                                     

Alina      Gaudutytė

 

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-7850

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. VA-18 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" pakeistos Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklėse nustatyta, kad tuo atveju, kai išmokas išmokėjęs asmuo gyventojams išmoka B klasės išmokas ir nuo jų pajamų mokestį savo lėšomis į biudžetą sumoka ne tą patį mėnesį, kurį buvo išmokėtos išmokos, o vėliau, tai tokios išmokos ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis turi būti deklaruojamas to mėnesio, kurį išmokos buvo išmokėtos, Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje (toliau – deklaracijos GPM313 forma).

Pavyzdžiui, individualios įmonės savininkas 2018 m. vasario mėn. iš individualios įmonės išsiėmė pinigų sumą (kaip avansu išmokėtą pelną) savo asmeninėms reikmėms. 2019 m. kovo mėn. individuali įmonė savo lėšomis sumoka pajamų mokestį nuo 2018 m. vasario mėn. individualios įmonės savininko išsiimtos sumos. Individuali įmonė savininko 2018 m. vasario mėnesį iš įmonės išsiimtą sumą ir nuo jos įmonės lėšomis į biudžetą sumokėtą pajamų mokestį turi deklaruoti 2018 m. vasario mėnesio deklaracijos GPM313 formoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad deklaracijos GPM313 formoje turi būti deklaruojamos tik tokios atitinkamą mėnesį gyventojams išmokėtos B klasės išmokos, nuo kurių buvo išskaičiuotas ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėtas pajamų mokestis. Tos B klasės išmokos, nuo kurių pajamų mokestį savo lėšomis išmokas išmokėjęs asmuo ketina mokėti vėlesnį mėnesį, nei tą mėnesį, kurį buvo išmokėtos išmokos, neturi būti deklaruojamos, kol pajamų mokestis nuo jų nėra sumokėtas į biudžetą. Išmokas išmokėjusiam asmeniui savo lėšomis į biudžetą sumokėjus pajamų mokestį nuo B klasės išmokų, tokios išmokos ir nuo jų sumokėtas pajamų mokestis turi būti deklaruojamas to mėnesio, kurį buvo išmokėtos išmokos, deklaracijos GPM313 formoje.

Jeigu išmokas išmokėjęs asmuo pajamų mokestį nuo gyventojams mokestiniu laikotarpiu išmokėtų B klasės išmokų nusprendė mokėti savo lėšomis, pajamų mokestį į biudžetą turi sumokėti ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Kai gyventojui B klasės išmokas išmokėjęs asmuo nuo tokių išmokų išskaičiuoja pajamų mokestį (o ne sumoka savo lėšomis), nors pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir neturi prievolės išskaičiuoti pajamų mokesčio, išskaičiuotą pajamų mokestį  sumokėti į biudžetą jis privalo tą patį mėnesį, kurį buvo išmokėtos B klasės išmokos.

 

Teisės departamento direktorė                                                                        Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E)RM-5442

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2017 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š. m. gegužės 2 d. turi pateikti tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 03 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Šioje deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2017 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, praėjusių metų išlaidos, kurias patyrus yra taikomos pajamų mokesčio lengvatos.

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie praėjusiais kalendoriniais metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, tačiau nepasinaudojo metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – metinis NPD) arba pasinaudojo ne visu šiuo dydžiu.

Pavyzdžiui, pasinaudoti metiniu NPD gali gyventojai, dirbę ne visus 2017 metus, arba tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams buvo pateikę prašymus taikyti tik dalį mėnesio NPD, kai jis galėjo būti taikomas visas.

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems nebuvo pritaikyti individualūs (380 ar 320 eurų) mėnesio NPD.

Primintina, kad nustatant taikytino metinio NPD sumą, yra atsižvelgiama ne vien į gauto darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, bet į bendrą per metus gautų apmokestinamųjų pajamų sumą, išskyrus atvejus, kai metinis NPD apskaičiuojamas riboto darbingumo asmenims. Į metinių pajamų sumą (GMP), kaip išimtis, neįskaičiuojamos išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, pajamos, kurioms taikomas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas (t. y. individualios veiklos pajamos, išskyrus gautas iš laisvųjų profesijų veiklos, ir ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą), taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

Jeigu gyventojo 2017 m. gautų metinių apmokestinamųjų pajamų suma (GMP) yra 12 000 eurų ar didesnė, tai metinis NPD netaikomas (lygus 0);

2. gavo pajamų, apmokestinamų pajamų mokesčiu, tačiau nepasinaudojo arba pasinaudojo ne visu metiniu papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius; toliau – vaikai) iki 18 metų, taip pat vyresnius, besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas.

Papildomas metinis NPD už besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas vaikus yra taikomas, kai jie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje šiais būdais ir formomis:

1) grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu arba

2) grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, arba

3) pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, arba

4) pavienio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

Pavyzdžiui, deklaruoti metines pajamas turėtų visu metiniu (12 mėnesių) papildomu NPD pasinaudoti pageidaujantys vaikus auginantys gyventojai, dirbę ne visus metus.

Jeigu vienas iš tėvų kalendoriniais metais negalėjo pasinaudoti papildomu NPD (pavyzdžiui, gavo tik individualios veiklos pajamas, dividendus, autorinius atlyginimus), tai šia teise,  kalendoriniams metams pasibaigus, gali pasinaudoti jis pats ar kitas iš tėvų.

Svarbu yra tai, kad, pasibaigus 2017 m., metiniu papildomu NPD gali būti mažinamos bet kokios rūšies gyventojo gautos pajamos, kurios yra apmokestinamos pajamų mokesčiu (taikant 15 arba 5 procentų pajamų mokesčio tarifą). Todėl pasinaudoti papildomu NPD gali ir tie gyventojai, kurie per 2017 m. negavo su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau yra gavę kitokių pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas pajamų mokestis. Į bendrą gautų metinių pajamų sumą, apskaičiuojant metinį papildomą NPD, kitaip nei apskaičiuojant metinį NPD, neatsižvelgiama.

Visas abiem tėvams taikytinas metinis papildomas NPD (2400 eurų už kiekvieną vaiką), 2017 m. pasibaigus, gali būti pritaikytas tėvų pasirinktomis proporcijomis arba jį visą gali prisitaikyti tik vienas iš tėvų.

Pavyzdžiui, visą papildomą metinį NPD prisitaikyti gali vienas iš tėvų, kai kitas 2017 m. iš viso nėra gavęs kokių nors apmokestinamųjų pajamų arba yra gavęs pajamų tik iš veiklos pagal verslo liudijimą.

Už kiekvieną auginamą vaiką papildomas metinis NPD negali būti didesnis kaip 2400 eurų (bendrai abiem tėvams). Įrašant į deklaraciją pageidaujamo prisitaikyti papildomo NPD sumą, reikia atsižvelgti į tai, kokią jo sumą 2017 m. jau buvo pritaikęs kiekvieno iš tėvų darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, kad deklaruojamos metinio papildomo NPD sumos neviršytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytų dydžių;

3. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2017 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).

2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia),

3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis,

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

Svarbu: Apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų pajamas, taikoma naujovė — gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų. Todėl tie gyventojai, kurie tokių įmokų 2017 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų (atskirai ar bendroje sumoje), iš metinių pajamų galės atimti tik 2000 eurų sumą.

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktą 2017 m. mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją, grąžinama iki 2018 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 2 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Pasitikslinti dėl galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką galima, užbaigus VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas išlaidas, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

 

Teisės departamento direktorės pavaduotoja                                      Alina Gaudutytė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5444

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – gyventojai), kuriems 2017 m. mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD), vien dėl jo taikymo gali atsirasti pareiga deklaruoti 2017 m. pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir sumokėti pajamų mokestį.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme Nr. IX-1007 gyventojams, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (toliau – su darbo santykiais susijusios pajamos) gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD, nustatyta pareiga deklaruoti pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir papildomai sumokėti pajamų mokestį. Šiuo tikslu Valstybinei mokesčių inspekcijai iki š. m. gegužės 2 d. turi būti pateikta tinkamai užpildyta 2017 m. mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) Metinė pajamų deklaracija (GPM308 formos 3 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Metinėje pajamų deklaracijoje turi būti nurodomos visos 2017 m. gyventojo gautos pajamos, apmokestinamos pajamų mokesčiu, nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, taip pat tos neapmokestinamosios pajamos, kurios nėra įtrauktos į Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą. Šis sąrašas pateiktas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 1 priede.

Metinėje pajamų deklaracijoje metinis NPD perskaičiuojamas, įvertinus bendrą pajamų, apmokestinamų taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, sumą, gyventojo gautą 2017 metais. Kaip išimtis, apskaičiuojant metinį NPD, į bendrą pajamų sumą neįskaičiuojamos tokios pajamos: pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą ar iš įregistruotos individualios veiklos (išskyrus gautas vykdant laisvųjų profesijų veiklą), netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos, išmokos, išmokėtos pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygios sumokėtoms įmokoms.

Mokestiniu laikotarpiu įmonėje (įstaigoje) mėnesio NPD yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, o metinis NPD - įvertinus visas minėtas apmokestinamąsias pajamas, todėl taikytino metinio NPD suma gali nesutapti su pritaikytų NPD suma, t. y. visas metinis NPD gali būti mažesnis už įmonėje (įstaigoje) pritaikytų NPD sumą.

Metinio NPD sumažėjimo priežastys yra įvairios. Metinis NPD gali sumažėti dėl keliose įmonėse (įstaigose) gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, kitų rūšių pajamų, kurios yra apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, gavimo, dėl išaugusio darbo užmokesčio, vienkartinių premijų, ligos pašalpų ir pan. Pavyzdžiui, metinis NPD sumažėja, gyventojui gavus ne tik su darbo santykiais susijusių pajamų, bet ir dividendų, autorinį atlyginimą, honorarą, turto nuomos pajamų ar pan.

Atsižvelgiant į tai, primintina gyventojams (įskaitant gavusius vien tik su darbo santykiais susijusias pajamas), kad jie, atsižvelgdami į praėjusiais metais gautas pajamas, pasitikslintų, ar neatsiranda pareiga jas deklaruoti, perskaičiuoti metinį NPD ir papildomai sumokėti pajamų mokestį dėl įmonėse (įstaigose) kalendoriniais metais taikyto NPD.

Pasitikslinti, ar tokia pareiga atsiranda, galima paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882, užbaigus pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį, taip pat atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyto termino pabaigos (t. y. iki kitų metų gegužės 2 d.), Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms  partijoms nenagrinėjami ir parama nepervedama.

Išsamūs paaiškinimai apie neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymą pateikti leidinyje „Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymas 2016 m. ir 2017 m. mokestiniais laikotarpiais", kurį rasite čia.

 

Teisės departamento direktorės pavaduotoja                                                           Alina Gaudutytė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5385

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) primena,  kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau – nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2017 metais apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2018 m. gegužės 2 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo už nekilnojamojo turto pardavimą gautų pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 10 metų. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2008 m. ir 2017 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir/arba daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2007-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2017-04-03 pardavė. Pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taip pat nereikia mokėti pajamų mokesčio, jeigu parduodamas būstas (įskaitant priskirtą žemę) kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, arba pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip  skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Gautos apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2017 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000  Eur. 800 Eur gyventojas patyrė išlaidų (mokestis notarui), susijusių su turto pardavimu. Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) sudaro 29 200 Eur  (150 000-120 000 - 800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15/100).

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina – tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto  įsigijimo kainai.

Apskaičiuojant nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus.

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais; 

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo-perdavimo aktą;

- nekilnojamojo turto pagaminimo (pastatymo) įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti turto įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (turto savininko) vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

5. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pagamintas, perdirbtas, suremontuotas?

5.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį tai tokio statinio įsigijimo kaina yra išlaidos patirtos statinio pagaminimui (pastatymui). Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

-      visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Šiuo atveju patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas  už 250 000 Eur  parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur  savo nuosavų lėšų bei  iš kredito įstaigos paimtą 150 000  Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Vadinasi visa namo įsigijimo kaina (pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais) sudaro 200 000  Eur (50 000  + 150 000 ). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t.y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidas, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

5.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.

5.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

5.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

6. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 yra patvirtinusi Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatyta kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

6.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos.

6.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y.  laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

7. Nekilnojamojo turto  pardavimo pajamų deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas 2017 m. (ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas iki sekančių metų (už 2017 m. iki 2018 m. gegužės 2 d., ar vėlesnių mokestinių laikotarpių gegužės 2 d.) pajamų deklaracijos GPM308 formą (3 versija), kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - deklaracija GPM308).

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti deklaraciją GPM308 ir užpildyti deklaracijos GPM308 formos GPM308T priedo I skyrių.

Jeigu gyventojas gavo neapmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, deklaracijos GPM308N priede privalo deklaruoti gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas už EEE valstybėje esantį (išskyrus esantį Lietuvoje) nekilnojamąjį turtą. GPM308N priede nurodomos ir Lietuvoje įregistruoto nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, kai gyventojas pageidauja jas deklaruoti,

8. Pajamų mokesčio sumokėjimas

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2017 m. metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2018 m. gegužės 2 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

 

Teisės departamento direktorė                                          Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5402

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad iki 2018 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Deklaruoti turtą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai.

Pareigybių (priežasčių), kurias ėję gyventojai (ir jų šeimų nariai) privalo deklaruoti turtą, sąrašas 2017 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-854 buvo papildytas, todėl 2017 m. ir vėlesnių metų turtą reikės deklaruoti šiems gyventojams:

1. viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme Nr.I-1428 viešoji įstaiga apibrėžiama kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Deklaruoti turtą privalo tų mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė - valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Tokių viešųjų įstaigų vadovams bei jų šeimų nariams, jau deklaravusiems turtą ankstesniais metais, išlieka pareiga deklaruoti 2017 m. ir vėlesnių metų turtą;

2. visų biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme Nr. I-1113 biudžetinė įstaiga apibrėžiama kaip ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Turtą deklaruoti privalo visų įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.

Pavyzdžiui, turtą deklaruoti privalo tokių biudžetinių įstaigų, kaip muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai;

3. visų biudžetinių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Turtą deklaruoti privalo biudžetinių įstaigų tų padalinių, kurie neįeina į kitą struktūrinį padalinį, vadovai ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Kito biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio sudėtyje esančių skyrių, poskyrių ar kitokių smulkesnių struktūrinių padalinių vadovams, pavaduotojams ir šeimų nariams turto deklaruoti nereikia.

Pavyzdžiui, deklaruoti turtą privalo biudžetinės įstaigos departamento, sudaryto iš skyrių, direktorius ir jo pavaduotojas bei jų šeimų nariai. Į įstaigos departamento sudėtį įeinančių skyrių vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams deklaruoti turtą nereikia.

Kai įstaigos struktūrą sudaro tik skyriai (su poskyriais, grupėmis bei kitokiais smulkesniais padaliniais ar be jų), tai tų skyrių vadovai (vedėjai) ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą;

4. akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariams.

2017 m. ir vėlesnių metų turtą deklaruoti privalo visų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei), vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Iki 2018 m. gegužės 2 d. deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, iki 2018 m. gegužės 2 d. turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu tokio turto gyventojas (18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs) neturi, tai turto deklaracijos pateikti nereikia.

Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ir jos prieduose (FR0001 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kokį turtą reikia deklaruoti valstybės politikams, tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2017 m. eitų pareigų ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2017 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2017 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos").

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Kas privalo deklaruoti metines pajamas?

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Pavyzdžiui, deklaruoti pajamas reikia gyventojui, gavusiam pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo perleistas nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų nariams, gavusiems pajamų iš tokių įmonių ar bendrijų, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, pajamų iš kitų gyventojų ar iš užsienio valstybės gavusiems gyventojams; 

2. politikai, valstybės tarnautojai, valstybės, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) jie pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas 2017 m. yra gavę;

3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų, dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį;

4. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2017 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už profesinį mokymą ar studijas.

Pavyzdžiui, metines pajamas deklaruoti turės visą metinį papildomą NPD prisitaikyti pageidaujantis vaikus auginantis gyventojas, gavęs 11 mėnesių darbo užmokestį, kuriam buvo pritaikytas 11 mėnesių papildomas NPD.

Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamos pajamos?

Gyventojai, pagal Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 deklaruojantys 2017 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m.  kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

2017 m. gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos.

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padedančios gyventojams tinkamai užpildyti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308 forma).

Pasitikslinti, ar gyventojui reikia deklaruoti turtą ir /ar metines pajamas, galima, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir parama nepervedama, todėl paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas siekiantiems gyventojams ypač svarbu pajamas deklaruoti laiku.

 

Teisės departamento direktorė                                                        Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-4561V

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) primena, kokia tvarka apmokestinamos gyventojų gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimas

Vertybinių popierių pardavimo pajamos, gautos 2017 m., apmokestinamos (neapmokestinamos) remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 30 punkto nuostatomis. Pagal šį punktą pajamos, gautos už gyventojo parduotas ar kitokiu būdu perleistas FP, taip pat pajamos gautos iš IFP realizavimo, neatsižvelgiant į tai, kada parduodamos FP ar realizuojamos IFP buvo įsigytos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu iš pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nurodytas su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusias išlaidas, susidaręs skirtumas neviršija 500 Eur per 2017 m. mokestinį laikotarpį.

2. Apmokestinamųjų pajamų, gautų už 2017 m. parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą, apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį:

- gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;

- parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu;

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktą yra numatyta, kad šioms FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, iš 2017 m. gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas 500 Eur  neapmokestinamas dydis. Jeigu skirtumas neviršija 500 Eur, tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X" akcijų, kurias po mėnesio pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina –15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Šis skirtumas (atėmus 500 Eur neapmokestinamą dydį) apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu gyventojas per 2017 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Svarbu: 500 Eur nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  •  akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;

- akcijos, gautos GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų   nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per 2017 m. mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir/arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas

Per 2017 m. mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki 2018 m. metų vasario 1 dienos mokesčių administratoriui pateikti pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Pažymos FR0471 forma (toliau – pažyma FR0471) ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238.

Pažymoje FR0471 turi būti nurodomi duomenys apie visas gyventojui išmokėtas FP pardavimo ir IFP realizavimo pardavimo pajamas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas deklaracijos GPM308 formą (GPM308 formos 3 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Pasibaigus 2017 m. mokestiniam laikotarpiui, iki 2018 m. gegužės 2 dienos, gyventojas pateikia metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaruoja per 2017 m. mokestinį laikotarpį gautas pajamas, apskaičiuoja mokėtiną pajamų mokesčio sumą, kurią privalo sumokėti iki pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. gegužės 2 dienos. Apmokestinamosios FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos, gautos 2017 m. deklaruojamos bendromis sumomis pateikiant deklaracijos GPM308 priedą GPM308F.

Gyventojas, pardavęs FP ir/arba gavęs IFP realizavimo pajamų, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata, t. y. gavęs neapmokestinamųjų FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, gali šių pajamų už 2017 m. nedeklaruoti, jeigu gauta suma yra mažesnė kaip 500 Eur. Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, kurių suma už 2017 m. viršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį, visas šias pajamas privalo deklaruoti deklaracijos GPM308 priedo GPM308F I skyriuje.

Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas FP ir IFP, taip pat gavo pajamų už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, už GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei VP, parduotus vieneto likvidavimo atveju, tokias pajamas jis privalo deklaruoti nuo pirmo euro deklaracijos GPM308 priedo GPM308F II skyriuje.

Jeigu gyventojas FP pardavimo pajamas ir/arba IFP realizavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (šiuo atveju – FP ir IFP), tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį. Jeigu laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip), GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP  dalį.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje nedeklaruoja ir pajamų mokesčio nemoka.

Plačiau apie FP pardavimo pajamų ir /arba IFP realizavimo pajamų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą, šių pajamų deklaravimą paaiškinta atnaujintame leidinyje „Kaip apmokestinamos 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir/arba išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos", kurį galima rasti www.vmi.lt. 

Teisės departamento direktorė

 

Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E)RM-3831

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2017 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ― GPMĮ) nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Įstatymas šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą.  Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR0572A „Nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys".

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių, nenuolatinių Lietuvos gyventojų) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, jis privalo pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį bendromis sumomis, pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą bei Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR573U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis".

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą

Apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metais gautas palūkanas už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, taip pat už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą,  apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Įstatymas šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios palūkanos pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, jis privalo pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį bendromis sumomis, pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą bei Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR573U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis".

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius

2.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos;

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius;

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

2.2. Kai 2.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur.

 Pvz., Gyventojas 2017 metais (nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X" laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y" obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Iš viso 2016 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų.

Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2017 metus, nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2017 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir 500 Eur sumą deklaruoti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos", o šį dydį viršijančią sumą, kuri apmokestinama pajamų mokesčiu, turi įrašyti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas  Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos II skyriuje „Dėl pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms taikymo".  Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

 

Teisės departamento direktorė                                                               Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E)RM-3648

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena,  kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2017 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Pasinaudoti GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali tie gyventojai, kurie  per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2017 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).

2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia),

3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta  šios paskolos dalis,

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

Svarbu: Apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų pajamas, taikoma naujovė — gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų. Todėl tie gyventojai, kurie tokių įmokų 2017 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų (atskirai ar bendroje sumoje), iš metinių pajamų galės atimti tik 2000 eurų sumą.

Gyventojo metinės pajamos deklaruojamos, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š. m. gegužės 2 d. tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą (03 versija, toliau – Deklaracija), patvirtintą  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.   

Šioje Deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2017 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis. Patirtas išlaidas gyventojas turi nurodyti Deklaracijos GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos".

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktą 2017 m. mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją, grąžinama iki 2018 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 2 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Pasitikslinti dėl galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką galima, užbaigus VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas išlaidas, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

 

Teisės departamento direktorė                                                                           Rasa Virvilienė