Registracijos numeris KM2826

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 31 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos (toliau – Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis), kuri buvo pasirašyta 2017 m. liepos 13 d. Vilniuje.

Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos, išskyrus 27 straipsnį (Keitimasis informacija)  ir 28 straipsnį (Pagalba renkant mokesčius), bus pradėtos taikyti nuo 2019 m. sausio 1 dienos (tik 27 ir 28 straipsnių nuostatos taikomos nuo sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos).   

Dėl palūkanų apmokestinimo

Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 11 straipsnyje (Palūkanos) pirmumo teisė apmokestinti palūkanas yra suteikiama valstybei, kurios rezidentas išmoka palūkanas, bet toks mokestis negali viršyti 10 proc. bendros palūkanų sumos, jeigu faktiškasis palūkanų gavėjas yra gyventojas – kitos valstybės rezidentas. Tačiau, jeigu palūkanų gavėjas (faktiškasis jų savininkas) yra juridinis asmuo, palūkanos apmokestinamos tik jų gavėjo rezidavimo valstybėje.

Lietuvos su Prancūzija, Šveicarija ir Ispanija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių protokoluose yra įtvirtintos didžiausio palankumo nuostatos dėl mažesnio tarifo taikymo palūkanoms ar palūkanų atleidimo nuo mokesčių prie pajamų šaltinio bent vienoje iš Lietuvos su kita užsienio valstybe - Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) nare vėliau sudarytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje, todėl Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis automatiškai pakeičia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su minėtomis užsienio valstybėmis 11 straipsnio nuostatas. Pradėjus taikyti Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, nuo 2019 m. sausio 1 dienos Lietuvos su Ispanija ir Šveicarija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 11 straipsnio pasikeitusios nuostatos suteikia išimtinę teisę apmokestinti juridinių asmenų – faktiškųjų palūkanų savininkų  gaunamas palūkanas tik tokių asmenų rezidavimo valstybei. Lietuvos su Prancūzija taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 11 straipsnio nuostatos atitinkamai keičiasi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos (t. y. nuo  Lietuvos ir Japonijos mokestinės sutarties įsigaliojimo dienos).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti užsienio valstybėje, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ne per nuolatines buveines Lietuvoje gautos palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu, todėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su aukščiau minėtomis valstybėmis pasikeitusios nuostatos neįtakoja palūkanų apmokestinimo (t. y. palankesnis mokestinis režimas užsienio vienetų Lietuvoje gautoms palūkanoms yra nustatytas PMĮ).   

Dėl honorarų apmokestinimo

Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 12 straipsnyje (Honorarai) teisė apmokestinti honorarus, susidarančius vienoje valstybėje ir mokamus kitos valstybės rezidentui, suteikiama honoraro gavėjo (faktiškojo honoraro savininko) rezidavimo valstybei.

Lietuvos su Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 12 str. 7 dalyje ir tokių sutarčių su Airija, Belgija, Ispanija, Šveicarija, Jungtine Karalyste, Italija, Nyderlandų Karalyste ir Prancūzija protokoluose yra įtvirtintos didžiausio palankumo nuostatos dėl mažesnio tarifo taikymo honorarams ar atsisakymo juos apmokestinti prie pajamų šaltinio bent vienoje iš Lietuvos su kita užsienio valstybe - EBPO nare vėliau sudarytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo  sutartyje, todėl Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis automatiškai pakeičia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su minėtomis užsienio valstybėmis 12 straipsnio nuostatas. Pradėjus taikyti Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, nuo 2019 m. sausio 1 dienos Lietuvos su Danija, Islandija, Norvegija, Suomija, Švedija, Airija, Belgija, Ispanija, Šveicarija, Italija ir Nyderlandų Karalyste taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 12 straipsnio  pasikeitusios nuostatos suteikia išimtinę teisę apmokestinti honorarus tik jų gavėjo (faktiškojo honoraro savininko) rezidavimo valstybei. Lietuvos su Jungtine Karalyste ir Prancūzija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 12 straipsnio nuostatos atitinkamai keičiasi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos (t. y. nuo  Lietuvos ir Japonijos mokestinės sutarties įsigaliojimo dienos).

PMĮ 371 str. 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vieneto išmokamas honoraras  užsienio vienetui (faktiškajam honoraro savininkui), kuris yra Europos Sąjungos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, neapmokestinamas pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš Lietuvos rezidentų gautiems honorarams nėra nustatyta jokių mokestinių lengvatų.  

Atsižvelgiant į pasikeitusias dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas, Lietuvos rezidentai (gyventoja ir įmonės), nuo 2019 m. sausio 1 dienos išmokėdami honorarą Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Airijos, Belgijos, Ispanijos, Šveicarijos, Italijos ir Nyderlandų Karalystės rezidentams - nuolatiniams gyventojams (faktiškiesiems honoraro savininkams), nuo honoraro sumos neturi išskaičiuoti ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti gyventojų pajamų mokesčio; honoraro išmokėjimo metu Lietuvos rezidentai privalo turėti užpildytas Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formas. Lietuvos rezidentai, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 dienos išmokėdami honorarą Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos rezidentams – nuolatiniams gyventojams (faktiškiesiems honoraro savininkams), nuo honoraro sumos neturi išskaičiuoti mokesčio; tam privalo turėti užpildytą Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formą.

Lietuvos rezidentai, nuo 2019 m. sausio 1 dienos išmokėdami honorarą Norvegijos, Islandijos ir Šveicarijos įmonėms (šių užsienio valstybių rezidentėms mokesčių tikslais), kurios yra faktiškosios šių honorarų savininkės,  pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nuo honoraro sumos neturi išskaičiuoti pelno mokesčio (tam privalo turėti užpildytas Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formas). 

       Dėl nuolatinės buveinės pripažinimo

       Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties  5 straipsnio (Nuolatinė buveinė) nuostatos statybos aikštelės pripažinimui nuolatine buveine numato ilgesnį nei dvylikos mėnesių periodą ir nenumato, kad nuolatine buveine pripažįstamas ir surinkimo objektas.

       Lietuvos su Ispanija ir Italija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių protokoluose numatyta didžiausio palankumo nuostata dėl statybų aikštelės pripažinimo nuolatine buveine vykdant veiklą ilgiau nei devynių mėnesių laikotarpiu ar dėl nuolatinės buveinės apibrėžimo be nuorodos į surinkimo objektus bent vienoje iš Lietuvos su kita užsienio valstybe - EBPO nare vėliau sudarytoje dvigubo apmokestinimo išvengimo  sutartyje, todėl Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis automatiškai pakeičia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių su Ispanija ir Italija 5 straipsnio nuostatas.

       Todėl, pradėjus taikyti Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, nuo 2019 m. sausio 1 dienos Lietuvos su Ispanija ir Italija taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 5 straipsnio nuostatos nustato, kad statybos aikštelė ar statybos arba įrengimo projektas yra nuolatinė buveinė tik tada, kai tokia aikštelė ar projektas gyvuoja ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį.

 

 

Teisės departamento direktorė                                                                       Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.10-31-1E) RM-20886

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1187, kurio nuostatos bus taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 straipsnio pakeitimą, lengvatinio 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu, nuo 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio bus sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai. Atsižvelgiant į tai, daugiau smulkiųjų vienetų galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, t. y. 2019 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną apmokestinti lengvatiniu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.
Pažymėtina, kad PMĮ 5 straipsnio 2 dalies pakeitimu nustatyta, kad to paties asmens ar jo ir šeimos narių valdomi vienetai, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), galės taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytus lengvatinio pelno mokesčio tarifo netaikymo atvejus.
Pavyzdžiui, individualios įmonės X 2019 mokestinių metų pajamos - 150 000 Eur, darbuotojų skaičius - 5. Įmonės X savininko žmonos, kuri yra tos įmonės savininkė, individualios įmonės Y 2019 mokestinių metų pajamos - 100 000 Eur, darbuotojų skaičius - 3. Pagal PMĮ 5 str. pakeitimą, abi individualios įmonės apmokestindamos 2019 metų apmokestinamąjį pelną, galės taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nes šių įmonių bendros pajamos ir darbuotojų skaičius neviršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų, t. y. 10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų.
Pažymėtina, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas, pavyzdyje pateiktu atveju, nebūtų taikomas, kadangi yra tenkinamas PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytas atvejis, - individualios įmonės savininkas ar jo šeimos nariai yra ir kitų įmonių savininkai, neatsižvelgiant į tai, kad darbuotojų skaičius ir metinės pajamos nesiekia PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų. Šių individualių įmonių pajamų ir darbuotojų skaičius yra vertinamas atskirai kiekvienoje įmonėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal PMĮ 5 str. 3 dalies pakeitimą, lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos viršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus apribojimus (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), šiems PMĮ 5 str. 3 dalyje nurodytiems susijusiems vienetams:

  1. individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;

  2. individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

  3. vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

  4. vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).

 

Teisės departamento direktorė                                                                                        Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.10-31-1E)RM-21969

Ši informacija skelbiama:
2018 metai
2018 metai
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), analizuodama mokesčių mokėtojų verslo modelius bei naujus būdus lėšų pritraukimui, parengė paaiškinimą dėl mokesčių įstatymų nuostatų taikymo vienetams ir gyventojams, vykdantiems su virtualiosiomis valiutomis ir / arba pirminio žetonų platinimu susijusias veiklas.

Paaiškinimas

Paaiškinimo vertimas anglų kalba

 

Teisės departamento direktorės pavaduotoja

                                     

Alina      Gaudutytė