Registracijos numeris (18.3 -31-2)-R-11412

Ši informacija skelbiama:
2016 metais
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų pateiktus klausimus dėl apyvartinių taršos leidimų (toliau - ATL) apmokestinimo pelno ir pridėtinės vertės mokesčiais, paaiškina.

1. Kas yra apyvartiniai taršos leidimai - prekė, paslauga ar ilgalaikis finansinis turtas?

Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-231 ( Žin., 2004, Nr. 78-2764, 2005, Nr.137- 4948) patvirtintas Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos nuostatas, juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys šioje tvarkoje nurodytą veiklą ir išmetantys į aplinką šiltnamio efektą sukeliančias dujas, privalo įsigyti ATL.

Pelno mokesčio požiūriu

ATL finansinėje atskaitomybėje pelno mokesčio tikslais gali būti laikomi ilgalaikiu nematerialiuoju arba trumpalaikiu turtu.

Pažymime, kad:

- Jeigu tokius ATL įmonės iš Aplinkos ministerijos įsigyja nemokamai, tai jų įsigijimo kaina yra lygi 0, nes įmonės, juos įsigydamos, nepatiria jokių išlaidų.

- Jeigu įmonė neatlygintinai įsigytus ATL perleidžia atlygintinai tretiesiems asmenims, tai už šiuos ATL visa gautina pinigų suma, apskaičiuojant pelno mokestį, turi būti priskiriama pajamoms, kadangi jų įsigijimo kaina yra lygi 0.

- Jeigu įmonė iš trečiųjų asmenų įsigyja trūkstamą ATL kiekį, tai šiuos įsigytus ATL ji galėtų apskaityti kaip ilgalaikį nematerialųjį turtą, jeigu jis atitinka ilgalaikio turto kriterijus, ir, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirti amortizacijos sumas per Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr.110-3992, toliau - PMĮ) 1 priedėlyje nustatytą nematerialaus turto amortizacijos normatyvą (metais).

- Jeigu minėtą ilgalaikį nematerialųjį turtą (įsigytus ATL) įmonė parduoda, tai nustatant apmokestinamąjį pelną, turto vertės padidėjimo pajamos apskaičiuojamos PMĮ 16 str. nustatyta tvarka, t.y. iš pajamų, gautų pardavus nematerialųjį turtą, atimama to turto įsigijimo kaina, sumažinta amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

- Jeigu ATL bus laikomi trumpalaikiu turtu, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną juos pardavus, gautina pinigų suma bus priskiriama pajamomis, o jų įsigijimo kaina - ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Jeigu tokius ATL įmonė išnaudos pati, jų įsigijimo kaina, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galės būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Pridėtinės vertės mokesčio požiūriu

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271; 2004, Nr.17-505 , toliau – PVM įstatymas) 7 straipsnio nuostatas nematerialiojo turto perdavimas yra laikomas paslaugų teikimu. Kai ATL įmonėje yra apskaitomi kaip nematerialusis turtas, tai jų perleidimas yra laikomas paslaugų teikimu ir yra PVM objektas.

ATL perleidimo paslaugos suteikimo vieta nustatoma vadovaujantis PVM įstatymo 13 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis. Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims perleidžiami ATL yra apmokestinami taikant 18 procentų PVM tarifą. Kai ATL perleidžiami kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui, tai laikoma, kad ATL perleidimo paslauga yra suteikta ne šalies teritorijoje ir, šiuo atveju, Lietuvoje tai nėra PVM objektas.

2. Ar Aplinkos apsaugos ministerijos neatlygintinai išduoti ir atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims ATL yra PVM objektas?

Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, veikdamas kaip toks.

Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija asmenims ATL išduoda neatlygintinai (93,5 proc. visų ATL), todėl ATL išdavimas netenkina PVM objektui nustatytų sąlygų, neatlygintinai išduodami ATL nėra PVM objektas.

Tuo atveju, kai ATL yra perleidžiami tretiesiems asmenims už atlygį, tai toks ATL perleidimas yra PVM objektas.

3. Kokiais dokumentais yra įforminamas ATL perleidimas Lietuvos Respublikos ar užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims?

Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, ATL perleidimą Lietuvos Respublikos ar užsienio juridiniams asmenims turi įforminti PVM sąskaita faktūra.

4. Kada įforminamas ATL perleidimo apskaitos dokumentas ?

Vadovaujantis PVM įstatymo 79 straipsnio nuostatomis, PVM sąskaita faktūra už ATL perleidimo paslaugą privalo būti išrašyta nedelsiant perleidus ATL.

5. Kaip įmonė, perleidžianti ar įsigyjanti ATL, turi pildyti PVM deklaracijos FR0600 formą?

Įmonė, atlygintinai perleidžianti ATL, PVM deklaracijos FR0600 formos 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami tiekimai (18, 9 ir 5 proc.)" įrašo perleidžiamų ATL apmokestinamąją vertę, o deklaracijos 26 laukelyje ,,18 proc. pardavimo PVM" yra nurodoma nuo 11 laukelyje nurodytos ATL apmokestinamosios vertės apskaičiuota PVM suma.

Kai įmonė ATL perleidžia kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui, atsižvelgiant, jog ši paslauga nėra PVM objektas, tačiau prekių ir(arba) paslaugų, skirtų šiai paslaugai suteikti pirkimo PVM atskaita yra galima, PVM deklaracijos FR600 formos 21 laukelyje ,,Už Lietuvos ribų patiektos prekės ir suteiktos paslaugos, kurių pirkimo (importo) PVM atskaitomas" įrašoma šių ATL apmokestinamoji vertė.

Įmonė, įsigyjanti perleistus ATL, PVM deklaracijos FR0600 formos 22 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašo perleidžiamų ATL pirkimo ir (arba) importo PVM sumą.

 

Viršininkas                                                                                 Modestas Kaseliauskas

DĖL ATSAKYMŲ Į KLAUSIMUS (2008-08-28)

(18.11-31-1)-R-7535
2008-08-28

Registracijos numeris (18.11-31-1)-R-7535

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni
Ankstesni

1. UAB X kreipėsi į banką dėl paskolos suteikimo nekilnojamojo turto plėtrai. Viena iš privalomų banko sąlygų už UAB X turi laiduoti jos akcininkas AB Y. bankas su AB Y pasirašė laidavimo sutartį, kurioje numatyta, kad Laiduotojas (AB Y) prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidarytų, Bankui, bet ne didesne kaip UAB X Banko suteiktos paskolos suma, jeigu Skolininkas (UAB X) neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai savo prievoles Bankui pagal Kreditavimo sutartį. AB Y už suteiktą laidavimą UAB X numatė atlygį. Ar toks atlygis turi būti apmokestinamas PVM?

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr.17-505) 28 str. 2 dalies nuostatas laidavimų teikimas PVM neapmokestinamas. Todėl ir AB Y gautas atlygis iš UAB už laidavimo paslaugą PVM yra neapmokestinamas.

2. UAB X apdraudė lengvąjį automobilį, naudojamą įmonės veikloje, Kasko draudimu. 2008 metais įvyko draudiminis įvykis. UAB X automobilio remontas kainavo 25 000 Lt (be PVM). Draudimo bendrovė kompensavo 18 000 Lt automobilio remonto sąnaudų. Ar draudimo bendrovės nekompensuota 7 000 Lt remonto sąnaudų suma gali būti priskirta 2008 metų leidžiamiems atskaitymams?

Pagal Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 17 straipsnį leidžiamiems atskaitymams priskiriamos vieneto faktiškai patirtos išlaidos, būtinos pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, vieneto patirtos lengvojo automobilio remonto išlaidos, viršijančios draudimo bendrovės išmoką, gali būti priskirtos UAB X leidžiamiems atskaitymams, jeigu automobilis naudojamas pajamoms uždirbti.

3. Įmonės darbuotojai, atstovaudami įmonę, dalyvavo miesto šventėje. Sporto varžybų metu įmonės darbuotojai dėvėjo marškinėlius ir kepuraites su įmonės simbolika. Ar galima marškinėlių ir kepuraičių savikainą priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 22 straipsnio nuostatomis, reklamos sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar vienetų grupės narius, informuoti.

Klausime nurodytu atveju, įmonės darbuotojai dėvėjo marškinėlius ir kepuraites su įmonės simbolika miesto šventėje. Toks darbuotojų dalyvavimas miesto šventėje skleidžia informaciją apie įmonę plačiam esamų ir potencialių pirkėjų ratui bei skatina įsigyti šios įmonės prekes (ar paslaugas), todėl šių marškinėlių ir kepuraičių savikaina gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

4. Įmonėje diegiami ISO standartai. Finansinėje apskaitoje su šių standartų diegimu susijusios išlaidos nurašomos į sąnaudas. Ar galima šias sąnaudas laikyti leidžiamais atskaitymais?

Tarptautinės standartų organizacijos (ISO) kokybės vadybos sistemų standartai diegiami siekiant pagerinti vidinę tvarką, įgyvendinti efektyvesnį valdymą, todėl jų diegimo išlaidos pagal Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 17 straipsnio nuostatas gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams.

5. UAB X 2008 metais sausio mėnesį pradėjo mokėti už fizinio asmens, nesusijusio darbo santykiais su šia bendrove, mokslą Lietuvos aukštajai mokymo įstaigai. Bendrovė sumas už mokslą perveda tiesiogiai mokymo įstaigai. 2008 m. rugpjūčio mėnesį šis fizinis asmuo įsidarbino įmonėje. Iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio bendrovė už šio asmens mokslą buvo sumokėjusi 1 500 Lt sumą. Kaip šią 1 500 Lt sumą bendrovė gali pripažinti leidžiamais atskaitymais: iš karto nurašyti į 2008 m. leidžiamus atskaitymus ar šią sumą laikyti ilgalaikiu turtu ir jį nudėvėti pagal PMĮ 1 priedėlį, pradedant 2008 m. rugpjūčio mėnesiu?

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad šiuo metu derinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 13 str. 3 dalies ir 26 str. 4 dalies apibendrinti paaiškinimai (komentarai). VMI prie FM suderinusi šiuos apibendrintus paaiškinimus (komentarus) būtinai informuosime visuomenę.

Registracijos numeris (18.10-31-1)-R-7763

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus dėl sumokėto transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio priskyrimo leidžiamiems atskaitymams, paaiškina:

Situacija. Degalinių tinklai ir kiti platintojai platina kelių vinjetes, kurias įsigydami vairuotojai sumoka transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį.

Klausimas. Kokius mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus turi turėti vinjetės pirkėjas, norėdamas sumokėtą transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį priskirti leidžiamiems atskaitymams ?

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – PMĮ) 24 str. 1 d. nustato, kad iš pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos. PMĮ 11 str. nustato, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Kelių vinjetės pirkėjas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį, nepriklausomai nuo sumos dydžio, turėdamas tokius mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus:

atsiskaitant grynaisiais pinigais:

- kasos aparato kvitą, kuriame nurodyti pardavėjo duomenys, bei pirkėjo įmonės kodas, pavadinimas bei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyti rekvizitai;

- kasos aparato kvitą ir laisvos formos dokumentą, turintį visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nustatytus rekvizitus tuo atveju, kai pardavėjas neturi galimybės kasos aparato kvite nurodyti pirkėjo duomenų ir pirkėjas įsigyja tik vinjetes;

- kasos aparato kvitą, ir PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje kaip papildoma informacija nurodomi kelių vinječių įsigijimai, jei pardavėjas neturi galimybės kasos aparato kvite nurodyti pirkėjo duomenų ir pirkėjas įsigyja degalus (ar kitas PVM apmokestinamas prekes ar paslaugas) ir vinjetes;

atsiskaitant kortelėmis:

- kasos aparato kvitą, jei pirkėjas atsiskaito banko kortele arba įmonės (degalinių tinklo) kortele (kai gali būti identifikuojamas pirkėjas, žr. PVM įstatymo 80 str. 7 d. komentaro 1.3. p.);

- PVM sąskaitą – faktūrą, tuo atveju, kai pirkėjas atsiskaito įmonės (degalinių tinklo) kortele ir įmonei išrašoma bendra PVM sąskaita – faktūra už visus mėnesio pirkimus. Šioje PVM sąskaitoje – faktūroje kaip papildoma informacija nurodomi kelių vinječių įsigijimai;

atsiskaitant banko pavedimu:

- kasos aparato kvitą (jame nurodoma, kad atsiskaityta banko pavedimu) ir mokėjimą patvirtinantį banko dokumentą tuo atveju, kai pirkėjas kelių vinjetes įsigyja mažmeninės prekybos vietoje ir atsiskaito banko pavedimu;

- mokėjimą patvirtinantį banko dokumentą ir vinjetės pirkimą patvirtinantį laisvos formos dokumentą, turintį visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 99-3515) nustatytus rekvizitus tuo atveju, kai pirkėjas atsiskaito banko pavedimu ne mažmeninės prekybos vietoje.

 

Viršininko pavaduotojas

Saulius Trečekauskas

DĖL LEIDŽIAMŲ ATSKAITYMŲ IR PVM ATSKAITOS

(18.10-31-1)-R-2528
2010-03-19

Registracijos numeris (18.10-31-1)-R-2528

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), atsižvelgdama į iškilusius neaiškumus dėl išlaidų, patirtų reorganizuojant įmonę priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ir PVM atskaitos, paaiškina:

Dėl leidžiamų atskaitymų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatomis vieneto išlaidos, susijusios su vieneto dalyviais, o ne tiesiogiai su vieneto veikla, laikomos neleidžiamais atskaitymais kaip neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos. Vieneto veiklos sąnaudoms nepriskiriamos tiesiogiai su vieneto dalyviais susijusios išlaidos, patirtos steigiant, reorganizuojant įmonę ar išplatinant naują akcijų emisiją. Tokių išlaidų pavyzdžiai gali būti akcijų įregistravimo, konsultantų, maklerių paslaugos, akcininkų pažymėjimų spausdinimo, įstatų parengimo ir įregistravimo išlaidos, taip pat visos kitos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su pačiomis akcijomis ir jų teikiama nauda savininkams. Kitos su reorganizavimu susijusios išlaidos (pvz. reorganizavimo sąlygų parengimo, audito, turto vertinimo, teisinės, auditorių paslaugos, verslo konsultantų paslaugos) tiesiogiai susijusios su vieneto vykdoma veikla iš pajamų atskaitomos kaip leidžiami atskaitymai tą mokestinį laikotarpį, kurį jos faktiškai patiriamos.

Dėl PVM atskaitos

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271, 2004, Nr. 17-505, toliau - PVM įstatymas) 3 straipsnio nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (importo) PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Jeigu atliekant reorganizavimą PVM mokėtojas patyrė su reorganizavimu susijusias išlaidas (buvo įsigytos teisinės, audito, verslo konsultantų paslaugos ir pan.), tai tokios įsigytos paslaugos laikomos susijusiomis su tuo metu PVM mokėtojo vykdoma veikla, todėl ir tų paslaugų pirkimo PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą, jeigu jis nevykdė PVM neapmokestinamos veiklos. Jeigu buvo vykdoma mišri veikla, su reorganizavimu susijusių išlaidų pirkimo PVM atskaitomas atsižvelgiant į PVM įstatymo 58 ir 60 straipsnių nuostatas.

Tačiau tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas įsigijo paslaugas, susijusias su akcijų įregistravimu, akcininkų pažymėjimų spausdinimu, įstatų parengimu ir įregistravimu, konsultantų, maklerių paslaugas, taip pat kitas paslaugas, kurios tiesiogiai susijusios su pačiomis akcijomis ir jų teikiama nauda akcininkams, o ne su PVM mokėtojo vykdoma veikla, tai tokių įsigytų paslaugų pirkimo PVM neturi būti įtraukiamas į PVM atskaitą.

 

Viršininko pavaduotojas

 

 Gediminas Vyšniauskis

DĖL NETESYBŲ TRAKTAVIMO

(18.4-31-2) RM-25222
2015-11-24

Registracijos numeris (18.4-31-2) RM-25222

Ši informacija skelbiama:
2015 metais
2015 metai

   

Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina klausimą dėl abonentų, kurie viršijo abonento bei vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, mokamų netesybų traktavimo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM įstatymas) ir Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PM įstatymas) tikslais:

Situacija

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašo) 17 punkte nustatyta: „Abonentui viršijus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, neskaičiuojama nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina, nuotekų valymo kaina už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą, o pagal Aprašo 67 punktą skaičiuojamos netesybos." Aprašo 67 punkte nustatyta, kad: „Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nustačius, kad abonento išleidžiamų nuotekų užterštumas didesnis už nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, skaičiuojamos netesybos, lygios 10 procentų padidintai sumai, kuri turėtų būti sumokėta (jeigu nebūtų skaičiuojamos netesybos) už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas tą mėnesį, kurį nustatytas nuotekų užterštumas, negalėjęs būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių."

Klausimai:

1.Kaip šios netesybos traktuojamos PVM įstatymo tikslais?

Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu.

Taigi, netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, o ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio įrodinėti nereikia.

Pagal minėtas Aprašo nuostatas „netesybos" geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui mokamos, kai abonentas viršija geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą ir yra „lygios 10 procentų padidintai sumai, kuri turėtų būti sumokėta (jeigu nebūtų skaičiuojamos netesybos) už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas tą mėnesį, kurį nustatytas nuotekų užterštumas, negalėjęs būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių."

Taigi, jei abonentas viršys geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, tai geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojas vis tiek jam suteiks nuotekų valymo paslaugas, tik šiuo atveju jis už suteiktas paslaugas paims 10 procentų didesnę sumą, nei už įprastas nuotekų valymo paslaugas. Todėl galima teigti tarp vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teikiamų nuotekų valymo paslaugų ir už šias paslaugas gaunamų „netesybų" yra tiesioginis ryšys (t. y. vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas „netesybas" gauna už jų suteiktas didesnio užterštumo nuotekų valymo paslaugas). Tokiu atveju, vadovaujantis PVM įstatymo 15 nuostatomis, Apraše įvardintos netesybos PVM tikslais yra laikomos atlygiu už vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teikiamas nuotekų valymo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM taikant standartinį PVM tarifą.

2. Kaip šios netesybos traktuojamos PM įstatymo tikslais?
    
Pagal PM įstatymo 2 straipsnio nuostatas, Lietuvos vienetas pelno mokestį moka nuo visų pasaulinių pajamų, t. y. iš Lietuvos ir užsienio šaltinių, susijusių su Lietuvoje vykdoma veikla.
Vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia vandens gavybos ir tiekimo bei nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, t. y. nuotekų tinklais surenka nuotekas ir valo jas nuotekų valymo įrenginiuose.

Atsižvelgiant į tai, kad vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas taip pat teikia abonentų išleidžiamų nuotekų, kurių užterštumas viršija geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, valymo paslaugas, todėl pagal Aprašo 67 punktą vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apskaičiuotos netesybos abonentui, viršijusiam sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, nepripažįstamos netesybomis pagal PMĮ nuostatas, o pagal savo esmę yra laikomos bendrovės apmokestinamosiomis pajamomis už suteiktas nuotekų valymo paslaugas.


Viršininko pavaduotoja                                                                  Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.10-31-2)-R-7873

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų ir mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina kavos aparatų ir kavos įsigijimo kainos priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ir PVM atskaitos pagrindines nuostatas:

1. Įmonė teikia konsultacines paslaugas. Patalpose, kuriose teikiamos konsultacinės paslaugos, naudojamas kavos aparatas, t.y. kava (arbata) gali vaišintis šių paslaugų gavėjai. Tokio pobūdžio išlaidos įvertinamos nustatant konsultacinių paslaugų kainą, tačiau kaip atskira paslauga (prekė) sąskaitoje už konsultacines paslaugas neišskiriama.

1.1. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) įsigijimo kainą bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Remiantis PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatomis leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos, tokiai veiklai įprastinės sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Kadangi išlaidos kavai (arbatai) yra įvertinamos nustatant konsultacinių paslaugų kainą, todėl kavos (ar arbatos) gaminimo sąnaudas ir kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galima pripažinti leidžiamais atskaitymais Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; toliau – PMĮ) nustatyta tvarka.

1.2. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) bei kavos aparato pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą?

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau-PVM įstatymas) 58 str. 1 dalies nuostatas PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, jeigu įmonė teikia PVM apmokestinamas konsultacines paslaugas paslaugas, o į šių paslaugų apmokestinamąją vertę yra įtraukiamos kavos (ar arbatos) įsigijimo bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto išlaidos, tai įmonė turi teisę įtraukti į PVM atskaitą kavos (ar arbatos) bei kavos aparato pirkimo PVM.

2. Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava nemokamai vaišinasi įmonės darbuotojai.

2.1 . Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) įsigijimo kainą bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Jei įmonės įsigytas kavos aparatas naudojamas darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti (t.y. maitinimo vietos įranga), tai kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galima pripažinti leidžiamais PMĮ nustatyta tvarka.

Kavai (arbatai) gaminti sunaudotų kavos pupelių (arbatžolių, cukraus ir pan.) įsigijimo kaina pagal PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatas, kaip sąnaudos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vykdomai veiklai, yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

2.2. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) bei kavos aparato pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą?

Jeigu PVM mokėtojas, vykdantis PVM apmokestinamą veiklą, įsigyja prekes, reikalingas jo darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti (maitinimo vietų įranga bei tam reikalingos prekės ir pan.), tai galima teigti, kad šios įsigytos prekės, skirtos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, todėl šių prekių pirkimo (importo) PVM suma gali būti atskaitoma. Vertinant ar tokiems tikslams įsigytos prekės gali būti laikomos skirtomis normalių darbo sąlygų užtikrinimui (adekvatumą realiems darbuotojų poreikiams) turi būti atsižvelgta į PVM mokėtojo veiklos pobūdį, darbo grafiką, įmonės dydį, įsigytų prekių kiekį ir paskirtį. Todėl, jeigu įmonė, vykdanti PVM apmokestinamą veiklą, įsigijo kavos aparatą, kuris įmonėje naudojamas darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti (t.y. maitinimo vietos įranga), tai šio kavos aparato pirkimo PVM galima įtraukti į PVM atskaitą.

Tuo tarpu, įsigytos kavos (arbatžolių, cukraus), skirtos nemokamam savo darbuotojų vartojimui, kaip prekių nesusijusių su įmonės ekonominės, PVM apmokestinamos veiklos vykdymu, pirkimo PVM negali būti įtrauktas į PVM atskaitą.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu įsigyta įmonės ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ar reprezentacinėms reikmėms kava ar arbata, kurios pirkimo PVM (ar jo dalis) buvo įtraukta į PVM atskaitą, būtų nemokamai sunaudota įmonės darbuotojų, tai vadovaujantis PVM įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, turėtų būti apskaičiuotas pardavimo PVM, kaip už prekes, suvartotas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

3. Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava (arbata) už užmokestį (monetas įmetus į kavos aparatą) vaišintis gali tiek įmonės darbuotojai, tiek klientai.

3.1. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) įsigijimo kainą bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Remiantis PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatomis leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos, tokiai veiklai įprastinės sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Kadangi už kavą (arbatą) yra nustatytas mokestis, todėl kavos (ar arbatos) įsigijimo ir kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galima pripažinti leidžiamais atskaitymais PMĮ nustatyta tvarka.

3.2. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) bei kavos aparato pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą?

Pagal PVM įstatymo 58 str. 1 dalies nuostatas PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas prekes ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui.

Todėl, jeigu įmonė, PVM mokėtoja, įsigytą kavos aparatą naudoja tik PVM apmokestinamam kavos ar arbatos tiekimui (kai už pagamintą ir patiektą kavą ar arbatą tiek savo įmonės darbuotojams, tie svečiams imamas atlyginimas, įskaitant PVM, ir šis apskaičiuotas pardavimo PVM sumokamas į biudžetą bendra tvarka), tai įmonė turi teisę tiek kavos aparato, tiek kavos ar arbatos pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą.

4. Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava (arbata) yra vaišinami tik reprezentacinių renginių svečiai.

4.1. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) įsigijimo kainą bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Pagal PMĮ 22 straipsnio nuostatas reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tuo atveju, jeigu jos patiriamos konkrečių asmenų naudai naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti.

Iš pajamų vienetas gali atskaityti ne daugiau kaip 75 proc. patirtų reprezentacinių sąnaudų. Per mokestinį laikotarpį vieneto patirtų reprezentacijos sąnaudų dalis, viršijanti leistiną 75 proc. dydį, laikoma neleidžiamais atskaitymais. Kadangi įmonė kavos aparatą naudoja tik reprezentacinėms reikmėms, tai iš pajamų ji gali atskaityti ne daugiau kaip 75 proc. kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudų.

4.2. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) bei kavos aparato pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą?

Pagal PVM įstatymo 62 str. 2 dalies nuostatas negali būti atskaitomas pirkimo ir/ar importo PVM už pramogoms ir reprezentacijai skirtas prekes ir paslaugas, jeigu jų įsigijimo išlaidų pagal pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančius teisės aktus neleidžiama atimti iš gautų pajamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas).

Todėl, kai šio rašto 4.1 punkte nurodytu atveju pagal PMĮ nuostatas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, įmonė iš pajamų gali atimti ne daugiau kaip 75 proc. reprezentacinėms reikmėms patirtų kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudų, tai analogiškai įmonė turi teisę įtraukti į PVM atskaitą ne daugiau kaip 75 proc. šio reprezentacinėms reikmėms naudojamo kavos aparato bei kavos ar arbatos pirkimo PVM sumos.

5. Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava (arbata) nemokamai gali vaišintis įmonės darbuotojai. Esant reikalui kava yra vaišinami ir reprezentacinių renginių svečiai.

5.1. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) įsigijimo kainą bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Jeigu įmonės įsigytas kavos aparatas naudojamas darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti (t.y. maitinimo vietos įranga) ir reprezentacinėms reikmėms, tai kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galima pripažinti leidžiamais atskaitymais PMĮ nustatyta tvarka.

Darbuotojams skirtos kavos (arbatos) gamybai sunaudotų kavos pupelių (arbatžolių, cukraus ir pan.) įsigijimo kaina pagal PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatas, kaip sąnaudos nesusijusios su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vykdomai veiklai, yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Be to, iš pajamų įmonė gali atskaityti ne daugiau kaip 75 proc. reprezentacinėms reikmėms skirtos kavos (arbatos) gamybai sunaudotų kavos pupelių (arbatžolių, cukraus ir pan.) įsigijimo kainos.

5.2. Ar gali įmonė kavos (ar arbatos) bei kavos aparato pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą?

Kaip paaiškinta atsakyme į 2 klausimą (šio rašto 2.2 punktas), jeigu įmonė, vykdanti PVM apmokestinamą veiklą, įsigijo kavos aparatą, kuris įmonėje naudojamas darbuotojų normalioms darbo sąlygoms sudaryti (t.y. maitinimo vietos įranga), tai šio kavos aparato pirkimo PVM gali įtraukti į PVM atskaitą.

Įsigytos kavos (arbatžolių, cukraus), sunaudotos nemokamam savo darbuotojų vartojimui, kaip prekių nesusijusių su įmonės ekonominės, PVM apmokestinamos veiklos vykdymu, pirkimo PVM negali būti įtrauktas į PVM atskaitą. Jeigu įmonė įsigytą kavą ar arbatą sunaudoja reprezentacinėms reikmėms, tai ji turi teisę įtraukti į PVM atskaitą ne daugiau kaip 75 proc. šio reprezentacinėms reikmėms naudojamos kavos ar arbatos pirkimo PVM sumos.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu įsigyta įmonės ekonominei, PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ar reprezentacinėms reikmėms kava ar arbata, kurios pirkimo PVM (ar jo dalis) buvo įtraukta į PVM atskaitą, būtų nemokamai sunaudota įmonės darbuotojų, tai vadovaujantis PVM įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, turėtų būti apskaičiuotas pardavimo PVM, kaip už prekes, suvartotas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.

 

 

Viršininko pavaduotojas                                           Saulius Trečekauskas