Paaiškinimai dėl 2024 m. pajamų ir turto deklaravimo

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-1720

Atsižvelgdami į gaunamus gyventojų paklausimus bei vykstantį 2024 m. laikotarpiu gautų pajamų deklaravimą, teikiame paaiškinimą dėl pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo (toliau — pajamos iš FP pardavimo/realizavimo) deklaravimo Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma; toliau — Deklaracija)[1].

1. Ar pajamoms iš FP pardavimo/realizavimo taikoma mokesčio lengvata?

Gavęs pajamų iš FP perleidimo/realizavimo, nuolatinis Lietuvos gyventojas turi apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį GPMĮ[2] nustatyta tvarka (GPMĮ 2 str. 14 dalis, 5 str. 1 dalis, 27 straipsnis). Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, šios rūšies pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, jeigu tenkinamos GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatytos sąlygos. Pagal minėtą GPMĮ nuostatą, neapmokestinamosiomis pajamomis pripažįstamas gyventojo gautų FP pardavimo/realizavimo pajamų ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos bei kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 EUR. Ši neapmokestinamųjų pajamų suma neatimama tokiais atvejais:

• akcijos parduotos ar kitaip perleistos nuosavybėn vienetui, kuris jas išleido;
• vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto (bet kokios teisinės formos) likvidavimo atveju^[3];
• akcijos gautos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte aprašytu atveju, t. y. pajamų mokesčio lengvata netaikoma parduodant nemokamai gautas akcijas arba kai turimų akcijų nominali vertė padidinta, didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų. Akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma akcijų pardavimo pajamoms, proporcingai tenkančioms jų nominalios vertės padidinimo iš bendrovės lėšų sumai;
• pajamos gautos iš tikslinėje teritorijoje^[4] įregistruoto užsienio vieneto arba gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamojo vieta yra tikslinėje teritorijoje;
• pajamos gautos už tikslinėje teritorijoje įsteigtų vienetų išleistas FP.

2. Kaip apskaičiuojamos apmokestinamosios FP pardavimo/realizavimo pajamos?

Gavus FP pardavimo pajamų, mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas iš gautos pajamų sumos atimant jų įsigijimo kainą[5] bei su pardavimu/realizavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (GPMĮ 16 str. 1 d. 4 punktas, GPMĮ 19 str. 1 ir 2 dalys).

Atkreipiame dėmesį, kad įstatymas numato, jog apskaičiuotu FP pardavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų skirtumu turi būti mažinamas neapmokestinamosiomis pajamomis (500 EUR), tačiau šis neapmokestinamas dydis taikomas tik tada, kai tenkinamos GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytos sąlygos (atvejai, kai lengvata netaikoma aptarti šio rašto 1 punkte). Taigi, vadovaujantis šia GPMĮ  nuostata, pajamų ir išlaidų skirtumas, kuriam taikoma aptariama pajamų mokesčio lengvata, turi būti atskiriamas nuo pajamų ir išlaidų skirtumo, kuriam ši lengvata nėra taikoma. Todėl apmokestinamosios pajamos iš FP pardavimo/realizavimo turi būti apskaičiuojamos atskirai, t. y. kaip:

• gautų FP pardavimo/realizavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų skirtumas, kuriam taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata, apskaičiuotą skirtumą sumažinant 500 Eur suma;
• gautų FP pardavimo/realizavimo pajamų ir jų įsigijimo išlaidų skirtumas, kuriam netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata.

3. Kaip deklaruojamos pajamos iš FP pardavimo/realizavimo?

FP pardavimo/realizavimo pajamos ir jų įsigijimo išlaidos deklaruojamos, atsižvelgiant į šiame rašte aptariamą GPMĮ numatytą apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką. Apmokestinamąsias pajamas iš FP pardavimo/realizavimo gyventojas apskaičiuoja užpildydamas ir pateikdamas Deklaraciją, kurios GPM311D2 priede:

• 11 kodu deklaruoja bendrą metinių FP pardavimo/realizavimo pajamų, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata ir bendrą šių FP įsigijimo išlaidų sumą. Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, iš šiuo pajamų rūšies kodu deklaruoto FP pardavimo/realizavimo pajamų ir šių finansinių priemonių įsigijimo išlaidų skirtumo atimama 500 Eur suma;
• 12 kodu deklaruoja bendrą metinių FP pardavimo/realizavimo pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata ir bendrą šių FP įsigijimo išlaidų sumą. Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį, iš šiuo pajamų rūšies kodu deklaruotos FP pardavimo /realizavimo pajamų sumos atimamos šių FP įsigijimo išlaidos. Jeigu tokių FP įsigijimo išlaidos viršija gautas pajamas, apmokestinamųjų pajamų suma yra 0 EUR.

Svarbu: primename, kad bankai ir kiti tarpininkai Lietuvoje, teikdami informaciją VMI[6] apie gyventojams išmokėtas FP pardavimo/realizavimo išmokas, jas deklaruoja 12 išmokos rūšies kodu, t. y. nevertindami, ar gyventojas turi teisę pasinaudoti GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata (500 Eur neapmokestinama suma). Ar FP pardavimo/realizavimo pajamoms gali būti taikoma aptariama lengvata, turi įvertinti pats pajamas deklaruojantis gyventojas, kuris Deklaracijoje taip pat pats turi įrašyti ir parduotų/realizuotų finansinių priemonių įsigijimo išlaidas. Todėl deklaruodamas pajamas iš FP pardavimo/realizavimo, kurioms taikoma aptariama mokesčio lengvata, preliminarioje pajamų mokesčio deklaracijoje 12 pajamų mokesčio kodu pažymėtas pajamas turėtų pakeisti į 11 kodu deklaruojamas pajamas (t. y. į pajamas, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata). 12 kodu turėtų būti deklaruojamos tik tos FP pardavimo/realizavimo pajamos ir jų įsigijimo išlaidos, kurioms 500 EUR neapmokestinama suma netaikoma.

Pavyzdys

Gyventojas 2024 m. laikotarpiu: gavo 2 000 Eur UAB A akcijų pardavimo pajamų. Šias akcijas buvo įsigijęs už 1 200 Eur, pardavė antrinėje rinkoje (kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui); gavo 1 000 Eur UAB C akcijų pardavimo pajamų. Šias akcijas buvo įsigijęs už 700 Eur, akcijas pardavė jas išleidusiai bendrovei; turėjo UAB D akcijų, kurias pirko už 5 200 Eur, tačiau ši bendrovė 2024 m. likviduota dėl bankroto. Likvidavus bendrovę, gyventojas pajamų negavo; gavo 3 000 Eur pardavimo pajamų už AB X akcijas, nemokamai gautas padidinus AB įstatinį kapitalą. Pajamos 2024 m. laikotarpio Deklaracijos GPM311D2 dalyje deklaruojamos taip: 11 kodu deklaruojamos pajamos iš UAB A akcijų pardavimo, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata. Iš gautų pajamų (2 000 EUR) atimamos šių akcijų įsigijimo išlaidos (1 200 Eur), gautas skirtumas mažinamas atimant 500 Eur neapmokestinamą sumą. Pajamų mokesčiu apmokestinama suma (atėmus išlaidas ir pritaikius 500 Eur neapmokestinamąjį dydį) yra 300 Eur (2 000 – (1 200 + 500)). 12 kodu deklaruojamos pajamos iš UAB C, UAB D ir AB X akcijų pardavimo, kurioms GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta lengvata netaikoma (UAB C akcijos parduotos jas išleidusiai bendrovei, UAB D likviduota, o AB X akcijos gautos nemokamai). Iš bendros pajamų sumos (4 000 Eur) atimama bendra šių akcijų įsigijimo išlaidų suma  (5 900 Eur). Kadangi apskaičiuotas pajamų ir išlaidų skirtumas mažesnis už 0 Eur (-1 900 Eur), apmokestinamųjų pajamų suma yra 0 Eur.

 

Koks pajamų mokesčio tarifas taikomas ?

Pajamos iš FP pardavimo/realizavimo apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Jeigu bendra per 2024 m. gautų šios rūšies pajamų, kartu su kitomis GPMĮ 6 str. 1 dalyje nurodytomis pajamomis, suma viršija 120 VDU dydžio sumą^[7], šį dydį viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Ar visais atvejais FP pardavimo/realizavimo pajamos privalo būti deklaruojamos?

Taip pat primename, kad pajamų iš FP pardavimo/realizavimo deklaruoti neprivalu, jeigu joms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta mokesčio lengvata ir jų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 Eur. Jei gautų pajamų suma viršija 500 Eur, turi būti deklaruojamos visos šios rūšies pajamos (tiek tos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tiek tos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu).

FP pardavimo/realizavimo pajamos, kurioms netaikoma minėta pajamų mokesčio lengvata, deklaruojamos nuo pirmo Eur.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-566

Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2024 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2025 m. gegužės 2 dienos, ir iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2015 m. ir 2024 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

                 Pajamų mokesčio nereikia mokėti, jeigu:

— nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2013-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2024-04-03 pardavė;

— parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pardavimo ar kitokio perleidimo metu pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta;

— pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta pardavimo ar kitokio perleidimo metu deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame (per vienerius metus nuo pardavimo) gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius (kadastrinius) sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 1² dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2024 m. — 228 324 Eur) sumos.

Pavyzdžiui, gyventojas 2015 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2024 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000 Eur. Gyventojas patyrė 800 Eur su turto pardavimu susijusių išlaidų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų (įskaitant privalomus mokėjimus) skirtumas sudaro 29 200 Eur (150 000-120 000-800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15 proc.)

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų^[1] dalis 2024 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

• palūkanų;
• sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
• mažosios bendrijos (toliau — MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
• azartinių lošimų laimėjimų;
• dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina — tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį), pagrįstos tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5. Kokie dokumentai patvirtina turto įsigijimo kainą?

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais;

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, kurioje pažymėta apie apmokėjimą, ir pan., t. y. iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos — sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti ir banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

6. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

6.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį, tai tokio statinio įsigijimo kaina yra statinio pagaminimui (pastatymui) patirtos išlaidos, pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas (įskaitant ir statybinių medžiagų bei žaliavų atsivežimo, statybinių atliekų išvežimo iš statybos aikštelės išlaidas), neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.

Išlaidos, patirtos statinio pagaminimui (pastatymui) turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Namo įsigijimo kaina, pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais, sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

6.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidų, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais.

6.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

6.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

7. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė).

Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėse[2] (toliau — Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

7.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti, tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti (nesvarbu, ar turtą paveldėjęs įpėdinis, turėjo sumokėti paveldimo turto mokestį, ar buvo nuo jo atleistas).

Paveldimo turto mokesčio apskaičiavimo tikslu paveldimo turto vertė nustatoma vadovaujantis Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklėmis[3], pagal kurias nekilnojamojo turto vertė turtą paveldėjusio gyventojo pasirinkimu yra valstybės įmonės Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.

Vadinasi, paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centro nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

7.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina — suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

7.3. Turto, įgyto pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, įsigijimo kaina nustatoma taip:

- turto, įgyto iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto perdavimo rentos mokėtojui dieną;

- turto, įgyto iš kitų gyventojų, įsigijimo kaina laikoma teisinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta, faktiškai rentos gavėjui išlaikyti patirtų išlaidų suma. Negalint pagrįsti patirtų išlaikymo išlaidų teisinę galią turinčiais dokumentais, tokio turto įsigijimo kaina gali būti skaičiuojama pagal numanomas išlaikymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos dauginant išlaikymo laikotarpio mėnesių skaičių iš tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos (ne visam mėnesiui tenkančios numanomos išlaikymo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai tam mėnesiui tenkančiam dienų skaičiui). Rentos mokėtojas, laikydamasis šiame punkte nustatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį turto įsigijimo kaina skaičiuojama pagal faktines išlaidas, o už kurį — pagal numanomas išlaikymo išlaidas.

7.4. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) — į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) — į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat, kai nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra perleidę notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

8. Nekilnojamojo turto pardavimo pajamų deklaravimas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2024 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2025 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[4] (toliau — deklaracija).

Deklaracijas patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė — vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi deklaruoti jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumokėti apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybėn pajamos deklaruojamos deklaracijos GPM311D1 priedo (vedlio D dalyje) 1 dalyje 17 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos nekilnojamojo daikto (kito ne būsto) perleidimo pajamos, ir 18 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos būsto (įskaitant priskirtą žemę) perleidimo pajamos. Perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos deklaruojamos GPM311D1 priedo 2 dalyje.

Gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamas privalo deklaruoti gyventojai, gavę pajamų už nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau — EEE valstybė), įskaitant esantį Lietuvoje.

Gautų nekilnojamojo turto perleidimo pajamų deklaruoti nebūtina, jeigu už nekilnojamojo turto pardavimą gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, t. y jei pajamos gautos už:

- parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį EEE valstybėje, jeigu toks turtas buvo įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,

- EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, jeigu jame pardavimo metu ne trumpiau kaip 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka,

- EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, jeigu jame pardavimo metu buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, trumpiau nei 2 metus, tačiau iš jo perleidimo gautos pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kitam EEE valstybėje esančiam būstui įsigyti, ir kuriame per tuos vienerius metus buvo  deklaruota gyvenamoji vieta.

9. Pajamų mokesčio sumokėjimas.

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2024 m. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2025 m. gegužės 2 dienos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr)R-554

Primename, jog gyventojas turimą nekilnojamąjį turtą gali nuomoti tokiu būdu:

— gyvenamosios paskirties patalpas — sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įsigijus verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai. Šiuo būdu gali būti nuomojamos tik gyvenamosios paskirties patalpos ir tik gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, tiek su verslo liudijimu, tiek įregistruotą pagal pažymą), kai iš tokios nuomos (pagal visus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus) mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos neviršija 45 000 Eur;

— bet kokį nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (2025 m. iki gegužės 2 d.), deklaruojant iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Atkreipiame dėmesį, kad gyventojai, nekilnojamąjį turtą (tiek gyvenamosios paskirties patalpas, tiek kitos paskirties nekilnojamąjį turtą) nuomojantys per nuomos tarpininkavimo ir/ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones[1] gali tik vienu būdu — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, deklaruodami iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokėdami gyventojų pajamų mokestį. Nuomos tarpininkavimo ir / ar nuomos administravimo paslaugas teikiančioms įmonėms nepriskiriamos viešbučių užsakymo internetu svetainės (platformos Booking.com, Airbnb ir pan.), teikiančios apgyvendinimo įstaigų užsakymo paslaugas.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas atskirai už kiekvieną gyvenamosios paskirties objektą. Kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo.

Tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslais nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo (nevykdančio gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos su verslo liudijimu), tai išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą šios veiklos vykdymui naudojantis gyventojas. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui pajamų mokesčio išskaičiuoti neprivalo.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad 2024 m. žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui išmoka išmokas už žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamą žemės sklypą. Kadangi tokios nuomos pajamos[2] priskiriamos A klasės pajamoms, todėl individualią veiklą vykdantis gyventojas nuo jų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

2. Gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, šiai veiklai vykdyti iš kito gyventojo 2024 m. nuomojasi patalpas, todėl išmokėdamas išmokas už nuomojamas patalpas, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį.

3. Individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, todėl išmokėdamas už nekilnojamojo turto nuomą išmokas, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gamybos veiklai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymui iš kito gyventojo nuomojasi gamybines patalpas, todėl išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

4. Individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi gyvenamosios paskirties patalpas iš verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijusio gyventojo, tai išmokėdamas išmokas už minėtų patalpų nuomą, išskaičiuoti pajamų mokesčio neprivalo.

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti ir pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka po mėnesio 15 d., pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta: sumokama iki mėnesio 15 dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta iki mėnesio 15 d., arba iki to mėnesio paskutinės dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta po mėnesio 15 dienos.

Išskaičiuoto pajamų mokesčio ir išmokų deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (juridinis asmuo arba individualią veiklą vykdantis gyventojas (tiek pagal pažymą, tiek įsigijęs verslo liudijimą), mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas:

1. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formą (toliau — GPM313 deklaracija)[3]. Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu;
2. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą (toliau — GPM312 deklaracija)[4], kurią, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 dienos, privalo pateikti išmokas už nekilnojamojo turtą nuomą išmokėję juridiniai asmenys bei išmokas už veiklos vykdymui išsinuomotą nekilnojamąjį turtą išmokėję individualią veiklą vykdantys gyventojai. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu.

Tuo atveju, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi gyvenamosios paskirties patalpas iš gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo, tai tokių išmokėtų išmokų už gyvenamųjų patalpų nuomą, priskiriamų B klasės pajamoms, neprivalo deklaruoti nei GPM 313, nei GPM 312 deklaracijoje.

Nuomos pajamų deklaravimas

2024 m. gautos nekilnojamojo turto nuomos (kai nuoma vykdoma neįsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimo) pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2024 m. — 228 324 Eur) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų[5] dalis 2024 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1² dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

• palūkanų;
• sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
• mažosios bendrijos (toliau — MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
• azartinių lošimų laimėjimų;
• dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams,
2024 m. gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį iki 2025 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[6] (toliau — deklaracija).

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Gautos pajamos iš veiklos, vykdytos įsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, deklaruojamos deklaracijos priede GPM311C (vedlio C dalyje) „Individualios veiklos pajamos“, kuriame taip pat deklaruojama ir 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį viršijančioji pajamų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nelaikomos pajamomis, gautomis iš gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos, vykdytos su verslo liudijimu). Šios pajamos žymimos 90 pajamų rūšies kodu.

Gyventojo gautos bet kokio nekilnojamojo turto nuomos pajamos (įskaitant ir iš gyvenamųjų patalpų, nuomotų neįsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimo, bei iš juridiniams asmenims nuomotų gyvenamųjų patalpų) deklaruojamos deklaracijos GPM311D2 priede (vedlio D dalyje) 23 pajamų rūšies kodu. 2024 m. deklaracija turi būti pateikiama iki 2025 m. gegužės 2 dienos.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-274

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos[1] primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[2] 2025 m. gali paremti pasirinktą nevyriausybinę organizaciją, meno kūrėją ir (ar) politinę organizaciją, paskirdami jiems dalį pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo savo 2024 m. gautų pajamų.

Kuriems gavėjams gali būti skiriama pajamų mokesčio dalis?

Gyventojai 2025 m. gali paskirti pajamų mokesčio sumas, atitinkančias tokias pajamų mokesčio dalis:

• iki 1,2 procento — paramos gavėjams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą[3] turintiems teisę gauti paramą:

— nevyriausybinėms organizacijoms[4], kurioms Juridinių asmenų registre suteikta NVO žyma ir paramos gavėjo statusas, ir / ar

• Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-265[5], nurodytai užsienio valstybėje įsteigtai lietuvių bendruomenei ar kitai lietuviškai įstaigai ar organizacijai, kuri gali būti priskiriama NVO, tačiau kuriai NVO žyma ir paramos gavėjo statusas Juridinių asmenų registre nėra suteikiami, ir / ar

— meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje;

● iki 0,6 procento — politinėms organizacijoms (politinėms partijoms ir politiniams komitetams), kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės organizacijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;

● iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms ir / ar profesinių sąjungų susivienijimams, įregistruotiems paramos gavėjais.

Kas yra laikoma NVO?

NVO sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 str. 3 dalyje: „Nevyriausybinė organizacija — nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus. Nevyriausybinėmis organizacijomis nelaikomi:

1) juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis;

2) juridiniai asmenys, kurių dalyviai — juridiniai asmenys, nesantys nevyriausybinėmis organizacijomis arba religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis, turi daugiau negu 1/3 balsų visuotiniame dalyvių susirinkime;

3) politinės partijos;

4) profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

5) organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams;

6) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, kiti nekilnojamojo turto bendro valdymo tikslais įsteigti juridiniai asmenys;

7) šeimynos;

8) nuolatinės arbitražo institucijos.“

Ar mokymo įstaigos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos 2025 m. nebegalės gauti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio dalies?

Mokymo įstaigos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir kitos biudžetinės įstaigos neatitinka NVO sampratos, todėl iki 1,2 proc. pajamų mokesčio dalis joms negali būti paskirta, o paskirtoji ankstesniais metais neturi būti pervedama.

Ar religinės bendruomenės 2025 m. nebegalės gauti iki 1,2 proc. pajamų mokesčio dalies?

Ją galės gauti religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, atitinkantys Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytus reikalavimus, 2025 m. gegužės 1 d. ir pajamų mokesčio sumos pervedimo dieną turintys NVO statusą (t. y. Juridinių asmenų registre pažymėti NVO žyma).

Kas suteikia NVO žymą?

NVO žymą suteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojas - valstybės įmonė Registrų centras. NVO sampratą atitinkantis juridinis asmuo gali kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl NVO žymos suteikimo, pateikdamas Prašymą įregistruoti žymą, kad juridinis asmuo yra nevyriausybinė organizacija (forma JAR-NVO). Išsamesnė informacija pateikiama Registrų centro interneto svetainėje (https://www.registrucentras.lt/p/1809).

Kur galima rasti paramos gavėjų, politinių organizacijų sąrašus?

Paramos gavėjų ir politinių organizacijų, turinčių teisę gauti pajamų mokesčio dalį, duomenis galima rasti VMI prie FM svetainėje (https://www.vmi.lt/evmi/web/guest/paramos-gaveju-ir-politiniu-organizaciju-duomenys).

Šiame svetainės puslapyje taip pat pateikiamas meno kūrėjų, Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje įregistruotų paramos gavėjais, sąrašas.

Kaip apskaičiuojama pervestina pajamų mokesčio dalis?

Pajamų mokesčio dalis apskaičiuojama nuo pajamų mokesčio, mokėtino pagal gyventojo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti gyventojas neprivalo, tai ― nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.

Kaip paskirti pajamų mokesčio dalį?

Kaip ir pastaraisiais metais, pajamų mokesčio dalis šiemet gali būti paskirta tik elektroniniu būdu, prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (EDS), tiesiogiai portale (realiu laiku) užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms (FR0512 formos 05 versija[6]).

Prašymas saugiai ir paprastai užpildomas ir pateikiamas pasinaudojus vedliu. Prisijungus prie EDS, pasirenkamas paramos gavėjas ir (ar) politinė organizacija, gavėją identifikuojantys duomenys, skiriama pajamų mokesčio dalis (procentais), laikotarpis, už kurį ji skiriama, pageidaujant ― ir pajamų mokesčio dalies paskirtis.

Primename, kad paštu atsiųsti ar kitaip pateikti popieriniai Prašymai nenagrinėjami.

Ar galima paremti kelis gavėjus?

Prašyme galima nurodyti:

• skiriant iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną paramos gavėju esantį juridinį asmenį (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) meno kūrėją (meno kūrėjus). Bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 1,2 procento;
• skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną politinę organizaciją, tačiau bendra politinėms organizacijoms skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento;
• skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną profesinę sąjungą ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimą, tačiau bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento.

Ar galima paskirti pajamų mokesčio dalį keleriems ateinantiems metams?

Galima paskirti pajamų mokesčio dalį ne tik nuo 2024 m., bet ir nuo 2025 m. - 2028 m. gautinų pajamų.

Iki kada reikia pateikti Prašymą?

Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį nuo 2024 m. mokestinio laikotarpio pajamų gyventojas turi pateikti ne vėliau kaip iki š. m. gegužės 2 dienos.

Svarbu: Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai iki š. m. gegužės 2 d. turi pateikti ir 2024 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma[7]). Jos nepateikus arba ją pateikus pavėluotai, paskirta pajamų mokesčio dalis nepervedama.

Ką daryti, apsisprendus pakeisti ankstesnių metų Prašyme nurodytą pajamų mokesčio dalies gavėją?

Pakeitus sprendimą dėl remiamo asmens, reikia pateikti patikslintą Prašymą, jame nurodžius naujo paramos gavėjo ir (ar) politinės organizacijos identifikavimo duomenis, taip pat laikotarpį, nuo kurį gautų pajamų prašoma pervesti skiriamą pajamų mokesčio dalį. Pavyzdžiui, patikslinti pateiktą Prašymą turėtų NVO paremti ketinantis gyventojas, jau ankstesniais metais nuo 2024 m. pajamų paskyręs 1,2 proc. pajamų mokesčio dalį mokyklai.

Prašymą galima patikslinti iki kalendorinių metų, einančių po tų metų, už kuriuos nuo gautų pajamų prašoma pervesti (pradėti pervesti) pajamų mokesčio dalį, birželio 30 dienos. Pavyzdžiui, siekiant šiais metais paremti kitą gavėją, iki š. m. gegužės 2 d. ar ankstesniais metais pateiktą Prašymą galima patikslinti iki š. m. birželio 30 dienos.

Kada paramos gavėjui ir (ar) politinei organizacijai bus pervestos paskirtos lėšos?

Nuo 2024 m. gyventojų gautų pajamų paskirtos pajamų mokesčio sumos bus pervestos laikotarpiu nuo š. m. liepos 1 d. iki lapkričio 15 dienos.

Daugiau informacijos pateikiama VMI prie FM svetainėje paskelbtame leidinyje „Gyventojo pajamų mokesčio dalis — paramai“ (Leidinys „GYVENTOJO PAJAMŲ MOKESČIO DALIS PARAMAI“).

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-161

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos^[1] primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai^[2], pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2024 m. mokestinio laikotarpio pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Kas gali susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie 2024 metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų^[3], bet nepasinaudojo metiniu NPD^[4].

Pritaikius GPMĮ[5] 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą metinį NPD, jį atitinkanti su darbo santykiais susijusių pajamų suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Jeigu šia mokesčio lengvata gyventojas 2024 m. nepasinaudojo, t. y. jei darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, NPD nepritaikė arba per metus pritaikė mažiau nei 12 mėnesių NPD, tai gyventojui gali susidaryti pajamų mokesčio permoka.

Pasinaudoti teise į visą priklausantį metinį NPD ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką gali gyventojai, dirbę ne visus 2024 m., taip pat tie, kuriems NPD buvo pritaikytas ne visas, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD.

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį taip pat gali asmenys su negalia, kuriems 2024 m. nebuvo pritaikyti didesni, 1 057 eurų[6] ar 1 127 eurų[7] mėnesio NPD.

Kai gyventojų 2024 m. metinės pajamos nesiekia 34 370,67 eurų^[8], tai dėl nepritaikyto metinio NPD arba pritaikytos ne visos jo sumos susidariusią pajamų mokesčio permoką gyventojai gali susigrąžinti deklaruodami metines pajamas.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskiriamų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

Svarbu tai, kad, taikant mėnesio NPD, yra atsižvelgiama tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, o, apskaičiuojant metinį NPD, — į bendrą metinių pajamų sumą^[9], todėl, gavus ir kitų apmokestinamųjų pajamų, metinis NPD sumažėja ar visai netaikomas. Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir sumokėti pajamų mokestį. Asmenims su negalia, teisę į didesnius NPD (1 057 eurų ar 1 127 eurų) turėjusiems visus 2024 m., metinis NPD (12 684 eurų ar 13 524 eurų) yra taikomas, neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą;

2. per mokestinį laikotarpį patyrė GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2024 m. mokėjo:

2.1. gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.2. pensijų įmokas į III-os pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės^[10] valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.3. papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II-os pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

2.4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

2.5. palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II-os ir III-os pakopų pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ir 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į II-os ir III-os pakopų pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.

Kaip susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma^[11]).

Deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2024 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, išskyrus nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše^[12].

Patogiausia ir paprasčiausia deklaraciją užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu https://deklaravimas.vmi.lt/) pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų − atsakymų principą.

2024 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas reikia pateikti iki 2025 m. gegužės 2 dienos. Iki šio termino pabaigos pasirinktą paramos gavėją ar politinę organizaciją paremti ketinantys gyventojai, pasinaudodami vedliu, turi užpildyti ir elektroniniu būdu pateikti Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms (FR0512 formos 05 versija^[13]).

Pajamų mokesčio permoka, apskaičiuota iki 2025 m. gegužės 2 d. pateiktoje deklaracijoje, grąžinama iki 2025 m. liepos 31 d., o pagal pateiktą po 2025 m. gegužės 2 d., − per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Mokesčio lengvatomis ankstesniais metais nepasinaudojęs gyventojas gali jomis pasinaudoti, pateikdamas ar patikslindamas 2023 m., 2022 m., 2021 m. ar 2020 m. mokestinio laikotarpio deklaraciją.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-120

Primename, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) turi teisę pasinaudoti GPMĮ^[1] 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2024 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį.

GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2024 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

3) papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

4) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

5) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

Svarbu: Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų.

Rašte išdėstytomis lengvatomis negali pasinaudoti gyventojai, kurie:

• mokestiniu laikotarpiu gavo tik pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų,
•     ne individualios veiklos pajamų už parduotas atliekas, apmokestintas taikant 5 proc., pajamų mokesčio tarifą, ir/ar
•     pajamų, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat
•     atitinkamas įmokas sumokėjo užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose^[2].

       Išsamią informaciją apie gyvybės draudimo ir kitas įmokas mokantiems gyventojams taikomas lengvatas galima rasti GPMĮ 21 straipsnio apibendrintame paaiškinime (komentare), kuris paskelbtas VMI prie FM interneto svetainėje (adresu: www.vmi.lt).

Pasinaudoti mokesčio lengvatomis galima pateikiant VMI iki š. m. gegužės 1 d. Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija)^[3]. Patirtos išlaidos nurodomos Deklaracijos GPM311G priede „Išlaidos, mažinančios pajamas“.

                 Pajamų mokesčio permoka, grąžintina gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 1 d. pateiktą 2024 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, grąžinama iki š. m. liepos 31 d., o pagal pateiktą nuo š. m. gegužės 2 d., − per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-1328

VMI prie FM[1] primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams[2] pareiga deklaruoti 2024 m. metines pajamas ir sumokėti GPM[3] atsiranda ne tik dėl gautų pajamų, nuo kurių pajamų mokestį turi sumokėti jie patys (t. y. nuo pajamų, pagal mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms), bet ir dėl šių GPMĮ[4] 27 straipsnyje nustatytų priežasčių: 

— sumažėjusio metinio NPD[5],

• pajamoms viršijus 114 162 eurų (60 VDU[6]) arba 228 324 eurų (120 VDU) sumą, nes nuo viršijančios pajamų dalies mokestis turi būti sumokamas, taikant progresinį GPM tarifą.

Apie metinio NPD perskaičiavimą.

1. Kokiais atvejais privaloma perskaičiuoti metinį NPD?

Gyventojai, kuriems darbo užmokesčio gavimo vietoje per kalendorinius metus pritaikytų NPD suma yra didesnė už GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą metinį NPD, privalo deklaruoti metines pajamas ir perskaičiuoti metinį NPD. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš per metus pritaikytos NPD sumos atėmus taikytiną metinį NPD, gyventojas turi sumokėti GPM.

2. Kodėl sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) mėnesio NPD yra taikomas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD — atsižvelgiant į metinę visų[7] apmokestinamųjų pajamų sumą.

Metinis NPD sumažėja dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų vienkartinių priedų bei premijų, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo. Metinio NPD sumažėjimą lemia ir gautos ligos išmokos, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko, atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias dvi ligos dienas sumą, į kurią Sodros mokamos ligos išmokos neįskaičiuojamos.

Svarbu tai, kad už metinio NPD perskaičiavimą yra atsakingas pats gyventojas.

3. Kaip apskaičiuojami 2024 m. taikomi metiniai NPD?
   1. Gyventojams, kurių metinių apmokestinamųjų pajamų (toliau — GMP) bendra suma neviršija 11 088 eurų (t. y. dvylikos MMA[8] dydžių sumos, galiojusios 2024 m. sausio 1 d.), metinis

NPD yra 8 964 eurų.

1. 2. Gyventojams, kurių GMP yra didesnės nei 11 088 eurai, bet neviršija 26 004 eurų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Metinis NPD = 8 964 − 0,5 × (GMP — 11 088 eurų).

1. 3. Gyventojams, kurių GMP yra didesnės nei 26 004 eurai, bet mažesnės nei 34 370,67[9] euro, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Metinis NPD = 4 800 − 0,18 × (GMP — 7 704 eurų (642 x 12)).

3.4. Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. — 30-55 procentų darbingumo lygis ar vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis, taikytinas 1 057 eurų mėnesio NPD. Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turėjusiems visą 2024 m. mokestinį laikotarpį, taikytinas metinis NPD yra 12 684 eurai (1 057 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į GMP sumą.

3.5. Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. — 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis), ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, taikytinas 1 127 eurų mėnesio NPD. Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turėjusiems visą 2024 m. mokestinį laikotarpį, taikytinas metinis NPD yra 13 524 eurai (1 127 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į GMP sumą.

4. Kas gali susigrąžinti GPM?

Pasinaudoję metinio NPD lengvata, susigrąžinti GPM dalį gali gyventojai, dirbę ne visus 2024 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto GPM dalį taip pat gali asmenys su negalia, kuriems 2024 m. nebuvo pritaikyti didesni (1 057 ar 1 127 eurų) mėnesio NPD.

5. Kaip perskaičiuojamas metinis NPD ir GPM?

Metinis NPD ir GPM perskaičiuojami nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje[10].

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu. Metinių pajamų, taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumos vedliu užpildomoje deklaracijoje yra apskaičiuojamos automatiškai.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir neapmokestinamųjų pajamų) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję VMI interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

 

6. Apie prievolę perskaičiuoti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2024 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir papildomai sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą pareiga tenka pačiam gyventojui net ir tais atvejais, kai gautos pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Taikant progresinius mokesčio tarifus, perskaičiuoti ir sumokėti GPM privaloma, kai:

1. 1. 2024 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU suma — 114 162 eurų:

— su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

— tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

— iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

— mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 114 162 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą.

 

6.2. Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma — 228 324 eurų:

• autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

— turto nuomos;

— mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;

— kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus paminėtas 6.1 p., taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

 

 

Iki š. m. gegužės 2 d. gyventojai turi pateikti mokesčių administratoriui 2024 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas ir sumokėti jose apskaičiuotą GPM.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus ir vienais iš jų — ne mažiau nei 90 dienų, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (2024 m. atvykusieji į Lietuvą — iki 2025 m.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-105

Paaiškiname, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2024 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas.

Pagal GPMĮ[1] nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2024 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių[2] daliai, viršijančiai 120 VDU[3] dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD[4] įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMĮ šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – nuolatinis gyventojas) palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs nuolatinis gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nuolatinio gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš Lietuvos įmonių ir iš užsienio) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 priede GPM311E. Palūkanas išmokėjęs asmuo (Lietuvos įmonė), vadovaudamasis GPMĮ 24 straipsniu, privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – nenuolatinis gyventojas) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą bei Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20² punkto nuostatas 2024 metais gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame EEE[5] valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2024 metais gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių[6] daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs nuolatinis gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Nenuolatinio gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą. Nenuolatinis gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20² punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą.

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius.

3.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius[7], jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos (GPMĮ 17 str. 1 d. 20¹ p.);

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p.);

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius (GPMĮ 17 str. 1 d. 22 p.).

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

3.2. Kai 3.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p.).

                 Pvz., Gyventojas 2024 metais (nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2023-01-06), 320 Eur palūkanų už Lenkijos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2023-03-10) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2023-02-02; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Viso 2024 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2024 metus, nuolatiniam gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2024 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių[8] daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir gautas palūkanas deklaruoti šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Pažymėtina, kad nenuolatinis gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą. Nenuolatinių gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Visos šiame rašte išdėstytos GPMĮ 17 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos netaikomos, jeigu atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose. Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-31

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2025 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti 2024 m. turimą turtą ir gautas pajamas.

1. Kurie gyventojai iki 2025 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą[2]?

Kaip ir ankstesniais metais, 2024 m. gruodžio 31 d. turimą turtą turi deklaruoti GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

— politikai ir jų šeimų nariai;

• nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė — valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
• akcinių bendrovių (įskaitant uždarąsias akcines bendroves), kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

— teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje išvardytas pareigas 2024 m. ėję gyventojai (įskaitant tokias pareigas 2024 m. nustojusius eiti gyventojus) ir jų šeimos nariai.

Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais šio įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėje turimą tokį turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

— lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai deklaruoti turto jam nereikia.

2. Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Kaip ir ankstesniais metais, turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[3].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių 2024 m. eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytų pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir 18 metų sulaukę bei vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turto deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[4] (http://deklaravimas.vmi.lt).

3. Kokį turtą reikia deklaruoti?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2024 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje ir užsienio valstybėje turimą turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

— kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

— pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo deklaruoti ne tik turimą turtą, bet ir visas 2024 m. gautas pajamas, užpildydami turto deklaracijos priedą „Gautos pajamos“ (FR0001P forma).

4. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą[5]?

Metines pajamas iki 2025 m. gegužės 2 d. deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį[6] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę pajamų:

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

— paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

— iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

— palūkanų iš juridinių asmenų ar užsienio valstybės;

— apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2024 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas šie gyventojai (įskaitant GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas 2024 m. nustojusius eiti gyventojus) privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas gavo;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD^[7].

Tai — gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarką apskaičiuotą metinį NPD.

Metinis NPD sumažėja (lyginant jį su darbdavio pritaikytų NPD suma) dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, pasikeitusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga jį perskaičiuoti, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir neapmokestinamųjų pajamų) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

Metinėms pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pačiam pajamas gavusiam gyventojui net ir tais atvejais, kai gautos pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo 2024 m. pajamų, taikant progresinius mokesčio tarifus, privaloma, kai:

4.4.1. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[8] suma — 114 162 eurų:

— su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

— tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

— iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

— mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

114 162 eurų viršijančiai tokių pajamų daliai taikomas 32 proc. GPM tarifas, todėl gyventojui tenka pareiga iki 2025 m. gegužės 2 d. sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

4.4.2. gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma — 228 324 eurų:

— autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);

— honorarų;

— turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

— turto nuomos;

• mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
• kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

228 324 eurų viršijančiai tokių pajamų daliai taikomas 20 proc. GPM tarifas, todėl gyventojui tenka pareiga iki 2025 m. gegužės 2 d. sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

1. 5.  gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Tai — gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti metiniu NPD ir (arba) sumažinti apmokestinamąsias pajamas 2024 m. patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, pagrįstomis juridinę galią turinčiais dokumentais.

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2024 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto GPM dalį gali asmenys su negalia, kuriems 2024 m. nebuvo pritaikyti didesni (1 057 eurų ar 1 127 eurų) mėnesio NPD.

Mokesčio lengvatos taikomos, patyrus GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. sumokėjus:

— gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

— pensijų kaupimo įmokas į III pakopos pensijų fondus, papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus;

— palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

— už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Kai už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta 2024 m. grąžinta šios paskolos suma.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

5. Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2024 m. gautos pajamos?

Metinės pajamos deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[9]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti ir pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI EDS (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines organizacijas, iki 2025 m. gegužės 2 d. turi pateikti prašymus pervesti GPM dalį. GPM dalis gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie VMI EDS, tiesiogiai portale (realiu laiku) vedliu užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms (FR0512 formos 05 versija[10]).