Registracijos numeris (18.18-31-1) Mr RM-31215

Informuojame, kad Uzbekistano Respublikos valstybinio mokesčių komiteto pareigūnai atsiuntė Uzbekistano Respublikos mokesčių administratorius savo rezidentams išduodamos rezidavimo pažymos formos pavyzdį (kopija pridedama) ir pranešė, kad nuo 2021 m. birželio 7 d. rezidavimo pažymą pasirašyti yra įgaliotas šios institucijos Įmonėms teikiamų mokestinių paslaugų skyriaus direktorius Sulaimonov Alisher Sadriddinovich.

 Uzbekistano rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-4955

Informuojame, kad Portugalijos mokesčių ir muitų tarnyba pranešė, jog savo rezidentams (fiziniams ir juridiniams asmenims) rezidavimo pažymas, kurios naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduoda tik elektroniniu būdu.

Taip pat pažymėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. užsienio valstybių mokesčių administratorių parengtose formose nebebus tvirtinamas Portugalijos rezidentų rezidavimo statusas. 

Portugalijos rezidentų rezidavimo pažymų išdavimas yra pilnai automatizuotas: prašymai išduoti Portugalijos rezidentų rezidavimo pažymas pateikiami elektroniniu būdu; rezidavimo pažyma jos prašančiam asmeniui išduodama nedelsiant, patikrinus tam tikras aplinkybes; asmeniui nebereikia atvykti į Portugalijos mokesčių ir muitų tarnybos Paslaugų padalinį.

Portugalijos rezidento rezidavimo pažyma – tai elektroniniu formatu išduodamas dokumentas, kurio autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrinamas, įvedus patvirtinimo kodą (angl. validation code) arba nuskenavus QR kodą.

Portugalijos rezidento rezidavimo pažymos, išduotos elektroniniu būdu, autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas interneto svetainėje www.portaldasfinancas.gov.pt , pasirinkus rubriką „Cidadãos“ > „Serviços“ > „Validação de Documentos“ ir įvedus TIN (mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį; angl. taxpayers identification number) bei dokumento patvirtinimo kodą (angl. validation code).

Pranešama, kad tam tikrais laikotarpiais automatiškai yra tikrinamas Portugalijos rezidentų rezidavimo pažymų galiojimas. Jeigu asmuo, kuriam buvo išduota rezidavimo pažyma, nebetenkina Portugalijos mokesčių įstatymuose rezidentui nustatytų reikalavimų, pažyma pripažįstama negaliojančia.

 Portugalijos rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-32044

 

        Atsižvelgdami į viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis, primename pajamų, gautų natūra, apmokestinimo ir deklaravimo tvarką bei kitas prievoles, kurias reglamentuoja GPMĮ[1], PMĮ[2], PVMĮ[3], automobilius naudojant privatiems poreikiams.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio prievolių

            Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsniu, nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio, pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama gyventojo nauda, gauta naudojantis darbdavio automobiliu ir asmeniniais tikslais. Automobilis laikomas suteiktu naudotis asmeniniais tikslais, kai pajamų natūra davėjas duoda tokį leidimą (sutikimą). Leidimas (sutikimas) gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir nekliudant naudotis turtu, kai darbdavys žino, kad juo naudojamasi ir asmeniniais tikslais. Tačiau formalaus draudimo atveju, kai faktiškai nekliudoma naudotis ir žinoma, kad yra naudojamasi turtu asmeniniais tikslais, taip pat gali būti vertinama kaip leidimas (sutikimas) naudotis turtu.

            Pažymėtina, kad pajamos natūra - tai ne pajamų rūšis, o pajamų gavimo forma, todėl pripažinus gyventojo gautą naudą pajamomis, gautomis natūra, identifikuojama gautų pajamų rūšis ir taikoma ta pati GPMĮ nustatyta pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarka kaip ir pinigais gautoms pajamoms. Darbuotojo iš darbdavio gauta nauda naudojant automobilį ir asmeniniais tikslais, pagal pajamų rūšį priskiriama su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir turi būti apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytus pajamų mokesčio tarifus. Pajamų mokestis apskaičiuojamas, išskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą bei deklaruojamas GPMĮ 22–24 straipsniuose nustatyta tvarka. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y., kai jos faktiškai gaunamos arba kai bet kokia forma išmokamos mokesčius išskaičiuojančio asmens (GPMĮ 8 straipsnis).

        Pajamų, gautų natūra, įvertinimą reglamentuoja Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)[4]. Šis teisės aktas apibrėžia būdą, kaip nustatyti sumą, nuo kurios GPMĮ nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

          Kai asmeniniais tikslais naudojamas darbdavio automobilis, gyventojo natūra gauta nauda gali būti įvertinama pasirinktinai pajamų natūra davėjo ir pajamų natūra gavėjo sutarimu pagal Aprašo 4 arba 5 punktą:

1. Gautą naudą pasirinkus vertinti pagal Aprašo 4 punktą, gyventojo per mėnesį natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną įvertinamos tokio automobilio nuomos tikrąja rinkos kaina laikotarpiu, kurį gyventojas šiuo automobiliu galėjo naudotis asmeniniais tikslais.

Apskaičiuojant pajamas natūra šiuo būdu, turi būti įvertinama turto naudojimo asmeniniams tikslams apimtis (kiek faktiškai gyventojas naudoja automobilį asmeniniams tikslams). Naudos apskaičiavimo dydis apima tokias automobilio eksploatavimo išlaidas kaip plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama. Tačiau, jeigu asmeninėms reikmėms naudojami įmonės nupirkti degalai, dėl to gauta nauda turi būti vertinama atskirai dar ir pagal Aprašo 2 punktą, t. y. pagal pajamų natūra davėjo degalams įsigyti turėtas išlaidas.

         Pavyzdys: Įmonė komercijos direktoriui leidžia naudoti jos automobilį ne tik darbo, bet ir asmeninėms reikmėms. Pagal susitarimą darbuotojas šį automobilį darbo reikmėms gali naudoti 70 proc., o asmeninėms reikmėms - 30 proc. viso naudojimo laiko (asmeniniams poreikiams tenkinti sunaudotus degalus darbuotojas apmoka pats). Gautą naudą pasirenkama vertinti pagal tikrąją automobilio nuomos rinkos kainą, kuri yra 520 Eur per mėnesį. Darbuotojo gauta nauda natūra - 156 Eur (520 x 30 proc.) per mėnesį.

 Darbuotojo gauta nauda laikoma jo darbo užmokesčio dalimi, todėl nuo šios sumos įmonė privalės sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio, taikant pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas apskaičiuotą neapmokestinamąjį pajamų dydį.

          2. Pasirinkus gautą naudą vertinti pagal Aprašo 5 punktą, gauta nauda įvertinama pagal automobilio tikrosios rinkos kainos[5] procentinę dalį:

- 0,75 proc., kai pajamų natūra davėjas apmoka ir dalį ar visas asmeniniais tikslais sunaudoto kuro sąnaudas arba

- 0,70 proc., jeigu sunaudotų degalų išlaidos neapmokamos.

           Abu naudos apskaičiavimo dydžiai apima automobilio eksploatavimo išlaidas, plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama. Tai supaprastinta naudos, kurią gyventojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį automobilį, įvertinimo tvarka. Pasirinkus šį naudos įvertinimo būdą pareziumuojama, kad nauda gaunama, jeigu gyventojui automobilis suteiktas naudotis ir pasinaudojimo faktas bei apimtis (kiek faktiškai gyventojas naudojasi automobiliu asmeniniams tikslams) neturi būti nustatinėjama. Darbuotojo gautos pajamos turi būti įvertinamos ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinamos kas mėnesį. Jei pasirenkamas šis  įvertinimo būdas, jis mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) negali būti keičiamas.

 Pavyzdys: Įmonė darbuotojui suteikia neribotai (tiek darbo, tiek asmeniniams tikslams) naudoti lengvąjį automobilį, kurio rinkos vertė 2021 01 01 yra 20 000 Eur bei padengia išlaidas degalams. Darbuotojo gauta nauda  natūra apskaičiuojama taikant 0,75 proc. dydį - 150 Eur (20 000 x 0,75 proc.) per mėnesį.

 Tarkime, pateiktu atveju įmonė išlaidų degalams nedengia. Darbuotojo gauta nauda  natūra apskaičiuojama taikant 0,70 proc. dydį - 140 Eur (20 000 x 0,70 proc.) per mėnesį.

 Darbuotojo gauta nauda laikoma jo darbo užmokesčio dalimi, todėl nuo apskaičiuotų  sumų įmonė privalės sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio, taikant pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas apskaičiuotą neapmokestinamąjį pajamų dydį.

          Pajamų natūra davėjas (darbdavys), išmokėdamas išmoką natūra, kuri pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriama A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Per kalendorinį mėnesį, tiek pinigais, tiek natūra išmokėtas A klasės išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį (bendromis sumomis) mokestį išskaičiuojantis asmuo turi deklaruoti, pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą[6]. Pajamų mokestis sumokamas GPMĮ 23 straipsnyje nustatytu terminu. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), per kalendorinius metus konkrečiam gyventojui išmokėtas A klasės išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį privalu  deklaruoti pateikiant Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą[7].

    Pažymėtina, kad pagal GPMĮ 9 straipsnio nuostatas pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama gauta nauda, kai darbuotojui ir asmeniniais tikslais suteikiamas naudotis ne tik automobilis, bet ir bet koks kitas PMĮ 1 priedėlyje nurodytas ilgalaikis turtas. Tokia nauda (išskyrus, gauta už naudojimąsi automobiliais) visada turi būti įvertinama pagal Aprašo 4 punktą.

   Plačiau GPMĮ 9 straipsnio nuostatų taikymas paaiškintas šio straipsnio apibendrintame paaiškinime (komentare) https://www.vmi.lt/evmi/gyventoju-pajamu-mokestis

 ir leidinyje „Pajamos natūra“ https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391092/KD-0001798+Leidinys+pajamos+natura.pdf/70a55c71-2fd5-5203-3b78-5cbff7d1e4b0?t=1545050143818

Dėl pelno mokesčio prievolių

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (PMĮ 17 str. 1 dalis).

Tuo atveju, kai vienetas leidžia darbuotojui nemokamai naudotis jam priklausančiu turtu (pvz., automobiliu) darbuotojo privatiems poreikiams tenkinti ir toks turto naudojimas pripažįstamas darbuotojo pajamomis natūra, tai leidžiamiems atskaitymams priskiriamos to turto nusidėvėjimo, draudimo, eksploatavimo ir remonto išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, kad vieneto  leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos darbuotojo iš vieneto gautos pajamos natūra, kai jas teikdamas vienetas išlaidų nepatiria. Todėl gyventojo gauta pajamų natūra vertė, apskaičiuota  pagal Aprašo 4 arba 5 punktą, yra priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio prievolių

Pagal PVMĮ nuostatas, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes (paslaugas), kai šios prekės (paslaugos) skirtos naudoti jo ekonominei PVM apmokestinamai veiklai, yra atitinkama PVM sąskaita faktūra, kurioje išskirta PVM suma, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių (paslaugų) pirkėjas (PVMĮ 58 str. 1 dalis, 64 str. 1 dalis).

Pagal PVMĮ 5 straipsnį, prekių tiekimu už atlygį laikomas ir prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Laikoma, kad prekė buvo PVM mokėtojo suvartota privatiems poreikiams tenkinti, jeigu jos pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą ir ši prekė perduodama kitam asmeniui neatlygintinai arba sunaudojama bet kokiu kitu būdu.

Kai įmonės, PVM mokėtojos, automobilis naudojamas tiek įmonės PVM apmokestinamai veiklai, tiek  darbuotojų reikmėms, o darbuotojo gaunamos pajamos natūra įvertinamos 0,75 proc. tikrosios automobilio rinkos kainos, tai įmonė turi teisę įsigyto kuro pirkimo PVM traukti į PVM atskaitą PVMĮ nustatyta tvarka. Tačiau, pasinaudojus PVM atskaita, būtų laikoma, kad dalį kuro (kurio vertė - 0,05 proc. tikrosios automobilio rinkos kainos) įmonė suvartojo privatiems poreikiams tenkinti ir jai nuo šio kuro vertės būtų prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM bei tokį sandorį įforminti pačiai sau išrašyta PVM sąskaita faktūra (PVMĮ 79 straipsnis). Tokiu atveju, sunaudoto kuro apmokestinamoji vertė deklaruojama mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos (forma FR0600) 14 laukelyje, apskaičiuotas pardavimo PVM – 29 laukelyje.

Kitais atvejais, kai gyventojas asmeniniais tikslais naudoja įmonės, PVM mokėtojos, automobilį, kartu naudodamas ir įmonės įsigytus degalus, kurių pirkimo (importo) PVM buvo įtrauktas į  PVM atskaitą, šiai įmonei PVM mokėtojai prievolė apskaičiuoti privatiems poreikiams suvartotų degalų pardavimo PVM atsiranda už faktiškai fizinio asmens asmeniniais tikslais sunaudotą degalų kiekį.

Analogiškos PVM apskaičiavimo prievolės įmonei atsirastų ir dėl paties automobilio, jei jo pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, naudojimo privatiems poreikiams. T. y., jei automobilio pirkimo PVM buvo atskaitytas, o darbuotojo gaunamos pajamos natūra įvertinamos 0,75 proc. tikrosios automobilio rinkos kainos, tai automobilio naudojimo per mėnesį  privatiems poreikiams tenkinti  apmokestinamoji vertė, nuo kurios įmonė turėtų apskaičiuoti pardavimo PVM, būtų laikoma 0,70 proc. automobilio rinkos kainos.

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[2] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas

[3] Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

[4] patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 “Dėl Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

[5] rinkos kaina nustatoma pagal mokestinio laikotarpio, kurį gaunamos pajamos natūra, sausio 1 dieną arba mokestinio laikotarpio dieną, kurią pajamų natūra davėjas automobilį įsigijo (kai kalendorinių metų, kuriais gaunama nauda, sausio 1 d. pajamų natūra davėjas to automobilio dar nebuvo įsigijęs)

[6] patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“

[7] patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“

Registracijos numeris (18.10-31-1) R-4342

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsižvelgdama į viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas apie darbuotojų maitinimo ir pavežėjimo patiriamų išlaidų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams PMĮ[1] bei GPMĮ[2] nuostatų taikymo aspektus laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės[3], kurios metu vieneto veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai, teikia paaiškinimą.

1. Dėl darbuotojų maitinimui patiriamų išlaidų.                        

        Leidžiamų atskaitymų pripažinimas reglamentuotas PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra įteisinta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Tuo atveju, laikotarpyje, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, kurios metu vieneto veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai, vieneto darbuotojai neturi galimybių pietų metu pavalgyti ir darbuotojams maitinimą organizuoja įmonė, toks darbuotojų maitinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl tokių darbuotojų maitinimo išlaidos, kurios būtinos vieneto veiklos tęstinumui užtikrinti, laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, yra būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, todėl gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Atitinkamai, tokiu atveju vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPMĮ nuostatos netaikomos.

     2. Dėl darbuotojų pavežėjimo į darbą patiriamų išlaidų (patiriamos išlaidos  pavežėjų arba taksi paslaugų, arba nuomojamo autobuso).

     Tuo atveju, kai darbdavys, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą, laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, savo darbuotojams, negalintiems vykdyti darbo funkcijų iš namų, vykimui į darbą / parvykimui iš darbo apmoka pavežėjimo (pavežėjų arba taksi) paslaugas arba organizuoja darbuotojų vežiojimą į darbą ir iš darbo (pvz. nuomoja autobusą), tokiu būdu apsaugodamas dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, tokios įmonės išlaidos, patirtos laikotarpiu, kai paskelbta ekstremalioji situacija dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) plitimo grėsmės, darbuotojų, negalinčių vykdyti darbo funkcijų iš namų, vykimui į darbą / parvykimui iš darbo gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Atitinkamai, tokiu atveju vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPMĮ nuostatos netaikomos.

 

Papildoma informacija žemiau:

Ar paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu įmonės patirtos išlaidos darbuotojų pavežėjimui į darbą / iš darbo į namus, jų maitinimui darbo vietose priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?

 Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, laikoma, kad laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, įmonės privalo laikytis specialių apribojimų padidintai darbuotojų saugai užtikrinti, todėl yra laikoma, kad šiuo laikotarpiu įmonių veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai.

Tuo atveju, kai darbdavys, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą, paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes, siekdamas tokiu būdu apsaugoti dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, kad tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai.

Įmonės išlaidos, patirtos paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu, dėl darbuotojų, negalinčių vykdyti darbo funkcijų iš namų, pavežėjimo (pvz. pavežėjų, taksi, nuomojamo autobuso paslaugos) išlaidos į darbą / parvykimui iš darbo, taip pat išlaidos darbuotojų maitinimui, kai įmonė organizuoja darbuotojams (visiems darbuotojams) maitinimą siekiant apsaugoti juos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) užsikrėtimo grėsmės, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Atitinkamai, tokios vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPMĮ nuostatos netaikomos.

Priskiriant minėtas išlaidas leidžiamiems atskaitymams, įmonės pačios nusprendžia, kokios objektyvios priežastys sąlygojo būtinumą priimti sprendimą tokių išlaidų patyrimui. Pavyzdžiui, darbdavys siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) užsikrėtimo grėsmės, nusprendė sumažinti kontaktų išorinėse maitinimo įstaigose skaičių ir pradėjo organizuoti darbuotojų maitinimą darbe. Tokios darbdavio faktiškai patirtos maitinimo organizavimo išlaidos bus priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Atkreipiame dėmesį, kad įmonės vardu registruotų automobilių, kurie naudojami ir darbuotojų asmeniams poreikiams, patiriamų išlaidų apmokestinimui šis išaiškinimas netaikomas. Platesnė informacija automobilių apmokestinimo klausimais skelbiama VMI 2021-07-12 parengtame rašte Nr. RM-32044, kurį galima rasti čia.

                


[1] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ)

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ)

[3] 2020-02-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-19880

Ši informacija skelbiama:
2021 metai

Informuojame, kad Slovakijos Respublikos finansų administratorius pranešė, jog išleistos naujų formų šios pažymos:

- Slovakijos rezidento rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma, naudojama taikant  Slovakijos su užsienio valstybėmis sudarytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir

-  pažyma apie Slovakijos Respublikoje sumokėtą pajamų mokestį.

Pranešime taip pat pažymėta, kad mokesčių tikslais galioja ir ankstesnės (senų formų) Slovakijos Respublikos finansų administratoriaus parengtos analogiškos pažymos.  

 

  1. Slovakijos rezidento rezidavimo pažymos formos kopija;

                2. Pažymos apie Slovakijos Respublikoje sumokėtus mokesčius formos kopija.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-8635

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

VMI prie FM[1] primena, kokia tvarka apmokestinamos nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau – gyventojas) 2020 metais gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimas.

Tokios rūšies pajamoms taikoma GPMĮ[2] 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata. Pagal šio punkto nuostatas pajamų iš FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar IFP realizavimo ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 500 Eur per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, kada parduotos FP ar realizuotos IFP buvo įsigytos. Išimtys, kai GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata netaikoma, aptartos šio rašto 2 punkte.

2. Apmokestinamųjų pajamų už parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą apskaičiavimo tvarka.

Apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį:

- gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;

- parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu.

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu gautas skirtumas yra 500 Eur ar mažiau, tokia pajamų suma pajamų mokesčiu neapmokestinama. Jeigu gautas skirtumas viršija 500 Eur, iš gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatytas 500 Eur pajamų mokesčiu neapmokestinamas dydis ir gauta suma apmokestinama GPMĮ 6 straipsnyje nustatytu pajamų mokesčio tarifu.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X“ akcijų, kurias 2020 metais pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina – 15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Iš šios 5000 Eur sumos atimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis ir gauta 4500 Eur suma priskiriama pajamų mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu gyventojas per 2020 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  • pajamos gautos už tikslinėse teritorijose[3] įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones;
  • pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
  • akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;
  • akcijos buvo įgytos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju (t. y. kai pajamos gautos už neatlygintinai įgytas akcijas; akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir/arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata, ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o  metinei pajamų (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB[4] vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, sumokėti ir GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoti privalo pats pajamų gavęs gyventojas.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas

Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki š. m. vasario 15 dienos mokesčių administratoriui pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos deklaruojamos  šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311D2.

FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ar IFP realizavimo pajamų (kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata), kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė nei 500 Eur, jų deklaruoti neprivalu. Jeigu gautų pajamų suma viršija 500 Eur, tai visos šios pajamos (tiek tos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tiek tos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu) turi būti deklaruojamos. Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje taip pat turi būti deklaruojamos (nuo pirmo euro) FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir/arba IFP realizavimo pajamos, kurioms GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto lengvata netaikoma (aptarta šio rašto 2 punkte).

2020 m. mokestinio laikotarpio Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą reikia pateikti iki š. m. gegužės 3 dienos. Šioje deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą privalu sumokėti iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki š. m. gegužės 3 dienos.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje deklaruoti ir pajamų mokesčio mokėti nereikia.

 

[1] Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

[2]Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[3] Tikslinių teritorijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“

[4] Mažoji bendrija

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-8350

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Paaiškiname, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2020 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas.

Pagal GPMĮ[1] nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMĮ šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.  

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 priede GPM311E. Palūkanas išmokėjęs asmuo, vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą bei Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

 

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkto nuostatas 2020 metais gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2020 metais gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB[2] vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą.

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius.

3.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius[3], jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos (GPMĮ 17 str. 1 d. 20-1 p.);

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p.);

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius (GPMĮ 17 str. 1 d. 22 p.).

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

3.2. Kai 3.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p.).

                 Pvz., Gyventojas 2020 metais (nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Viso 2020 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2020 metus, nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2020 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir gautas palūkanas deklaruoti šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Visos šiame rašte išdėstytos GPMĮ 17 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos netaikomos, jeigu atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose (Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344[4]).

 

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo

[2] mažųjų bendrijų

[3] išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams

[4]„Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-8813

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Primename, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) turi teisę pasinaudoti GPMĮ[1] 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2020 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį.

GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2020 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės (toliau -  EEE) valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

3) papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

4) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Svarbu: iš 2020 m. ir vėlesniais metais gautų pajamų galima atimti tokias įmokas, kurios sumokėtos ne tik už pirmąjį, bet ir paskesnį profesinį mokymą, taip pat ne tik už pirmas, bet ir paskesnes studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

5) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

6) už savo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, suteiktas lengvojo automobilio remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Svarbu: Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, sumos už apdailos (remonto) darbus ir auklių paslaugas, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų, o išlaidų suma už apdailos (remonto) darbus ir/ar vaikų priežiūros paslaugas – 2000 eurų.

Rašte išdėstytomis lengvatomis negali pasinaudoti gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu gavo tik pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų, ne individualios veiklos pajamų už parduotas atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, ir/ar pajamų, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat, jeigu atitinkamos išlaidos patirtos mokant įmokas užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose[2].

Pasinaudoti mokesčio lengvatomis galima pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai iki š. m. gegužės 3 d. Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija)[3]. Patirtos išlaidas nurodomos Deklaracijos GPM311G priede „Išlaidos, mažinančios pajamas“.

Pajamų mokesčio permoka, grąžintina gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 3 d. pateiktą 2020 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, grąžinama iki š.m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 3 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

 

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[2]Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“

[3] patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-8840

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Primename, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2020 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2021 m. gegužės 3 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2011 m. ir 2020 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

                 Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu:

- nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2010-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2020-04-03 pardavė. Pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms;

- parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;

- pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2020 m. 148 968 Eur) sumos.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2020 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000 Eur. Gyventojas patyrė 800 Eur su turto pardavimu susijusių išlaidų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) sudaro 29 200 Eur (150 000-120 000-800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15 proc.)

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis 2020 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių, taip pat pajamos, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y.: individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina — tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. notaro atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

Apskaičiuojant nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus.

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais;

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

5. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

5.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį tai tokio statinio įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos statinio pagaminimui (pastatymui). Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Šiuo atveju patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Vadinasi visa namo įsigijimo kaina, pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais, sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidas, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

5.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais.

5.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

5.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

6. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė)

Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas taisyklėse[1] (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

6.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

6.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

6.3. Pagal Taisykles nuo 2020-08-04 turto, įgyto pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, įsigijimo kaina nustatoma taip:

- turto, įgyto iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto perdavimo rentos mokėtojui dieną;

- turto, įgyto iš kitų gyventojų, įsigijimo kaina laikoma teisinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta, faktiškai rentos gavėjui išlaikyti patirtų išlaidų suma. Negalint pagrįsti patirtų išlaikymo išlaidų teisinę galią turinčiais dokumentais, tokio turto įsigijimo kaina gali būti skaičiuojama pagal numanomas išlaikymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos dauginant išlaikymo laikotarpio mėnesių skaičių iš tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos (ne visam mėnesiui tenkančios numanomos išlaikymo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai tam mėnesiui tenkančiam dienų skaičiui). Rentos mokėtojas, laikydamasis šiame punkte nustatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį turto įsigijimo kaina skaičiuojama pagal faktines išlaidas, o už kurį – pagal numanomas išlaikymo išlaidas.

Šios dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gautas pajamas (tokio turto pardavimo pajamas deklaruojant 2019 m. - jo įsigijimo kaina buvo laikoma rentos mokėtojo rentos gavėjui sumokėta (išleista) suma, pateikus mokėjimo (patirtų išlaidų) faktą įrodančius dokumentus, taip pat ir kitas su namo pardavimu susijusias išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais).

6.4. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat, kai nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra perleidę notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

7. Nekilnojamojo turto  pardavimo pajamų deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2020 m. (ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2021 m. gegužės 3 d. (vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iki kitų metų mokestinių laikotarpių gegužės 2 d.), pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[2] (toliau – deklaracija).

Deklaracijas patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi deklaruoti jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumokėti apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti GPM311 formos deklaraciją.

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybėn pajamos deklaruojamos deklaracijos GPM311D1 priedo (vedlio D dalyje) 1 dalyje 17 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos nekilnojamojo daikto (kito ne būsto) perleidimo pajamos, ir 18 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos būsto (įskaitant priskirtą žemę) perleidimo pajamos. Perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos deklaruojamos GPM311D1 priedo 2 dalyje.

Gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamas privalo deklaruoti gyventojai, gavę pajamų už nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau – EEE valstybė), įskaitant esantį Lietuvoje.

Pajamų deklaruoti nebūtina, jeigu jos gautos už EEE valstybėje esančio būsto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta buvo ne trumpiau kaip 2 metus arba trumpiau nei 2 metus, tačiau iš jo perleidimo gautos pajamos per 1 metus buvo panaudotos kitam EEE esančiam būstui įsigyti, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.

8. Pajamų mokesčio sumokėjimas

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2020 m. metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2021 m. gegužės 3 dienos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

 

[1] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“, kurios nuo 2020-08-04 papildytos ir išdėstytos nauja redakcija.

[2] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-8477

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Primename, jog gyventojas turimą nekilnojamąjį turtą gali nuomoti tokiu būdu:

— gyvenamosios paskirties patalpas — sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įsigijus verslo liudijimą gyvenamųjų patalpų nuomai, tokiu būdu patalpos nuomojamos tik gyventojams, įskaitant ir vykdantiems individualią veiklą (tiek su verslo liudijimu, tiek įregistruotą pagal pažymą);

— bet kokį nekilnojamąjį turtą (įskaitant gyvenamosios paskirties patalpas) — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, deklaruojant iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Nuo 2020-07-01 fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas atskirai už kiekvieną gyvenamosios paskirties objektą (iki 2020-06-30 įsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, nuomojamų gyvenamosios paskirties objektų skaičius nebuvo ribojamas).

Kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo.

Tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslais nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo (nevykdančio gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos su verslo liudijimu), tai išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą naudojantis šios veiklos vykdymui gyventojas. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, pajamų mokesčio nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui išskaičiuoti neprivalo.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad 2020 m. žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui išmoka išmokas už žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamą žemės sklypą. Kadangi tokios nuomos (už individualiai veiklai vykdyti naudojamą išsinuomotą žemės sklypą) pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, todėl individualią veiklą vykdantis gyventojas nuo jų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

2. Jeigu gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, 2020 m. nuomojasi patalpas veiklai vykdyti iš kito gyventojo, tai išmokėdamas išmokas už nuomojamas patalpas, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį.

3. Jeigu individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, tai išmokėdamas už nekilnojamojo turto nuomą išmokas, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gamybos veiklai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymui iš kito gyventojo nuomojasi gamybines patalpas, todėl išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

4. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas iš verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijusio gyventojo, tai mokėdamas už minėtų patalpų nuomą išmokas, išskaičiuoti pajamų mokesčio neprivalo.

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti ir pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka po mėnesio 15 d., pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta: sumokama iki mėnesio 15 dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta iki mėnesio 15 d., arba iki to mėnesio paskutinės dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta po mėnesio 15 dienos.

 

Išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (juridinis asmuo arba gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą arba gyventojas, vykdantis veiklą įsigijus verslo liudijimą) mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas:

  1. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM313[1]. Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu;
  2. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos formą GPM312[2], kurią, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 dienos, privalo pateikti išmokas už nekilnojamojo turtą nuomą išmokėję juridiniai asmenys bei išmokas už veiklos vykdymui išsinuomotą nekilnojamąjį turtą išmokėję individualią veiklą vykdantys gyventojai. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu.

 

Nuomos pajamų deklaravimas

2020 m. gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2020 m. 148 968 Eur) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis 2020 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių, taip pat pajamos, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, 2020 m. (ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį iki 2021 m. gegužės 3 d. (vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iki kitų metų mokestinių laikotarpių gegužės 2 d.), pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[3] (toliau – deklaracija).

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Iš veiklos su gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai įsigytu verslo liudijimu gautos pajamos deklaruojamos deklaracijos priede GPM311C (vedlio C dalyje) „Individualios veiklos pajamos“, kuriame taip pat deklaruojama ir 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį viršijančioji pajamų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nelaikomos pajamomis, gautomis iš gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos, vykdytos su verslo liudijimu). Šios pajamos žymimos 90 pajamų rūšies kodu.

Gyventojo gautos bet kokio nekilnojamojo turto nuomos pajamos (įskaitant ir iš gyvenamųjų patalpų, nuomotų neįsigijus gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimo, bei iš juridiniams asmenims nuomotų gyvenamųjų patalpų (tiek įsigijus gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimą, tiek ir jo neįsigijus)) deklaruojamos deklaracijos GPM311D2 priede (vedlio D dalyje) 23 pajamų rūšies kodu.

 

Verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d. privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją ir deklaruoti per mokestinį laikotarpį gautas pajamas.

Gyventojas, už nekilnojamojo turto nuomą gavęs minėtų A klasei priskiriamų pajamų, tokių pajamų deklaruoti neprivalo.

 

[1] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[2] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[3] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-8805

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos[1] primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[2] gali paremti asmenis, pagal LPĮ[3] turinčius teisę gauti paramą, ir (ar) politines partijas, paskirdami jiems dalį pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo savo 2020 m. gautų pajamų.

Pajamų mokesčio dalis skiriama, mokesčių administratoriui pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 forma)[4], kuriame nurodomas pasirinktas paramos gavėjas, politinė partija, profesinė sąjunga (profesinių sąjungų susivienijimas) ir (ar) meno kūrėjas. 

Kokią pajamų mokesčio dalį galima paskirti?

Kaip ir 2020 m., šiais metais gyventojai nuo 2020 m. gautų pajamų gali paskirti pajamų mokesčio sumas, atitinkančias tokias pajamų mokesčio dalis:

  • iki 1,2 procentų — paramos gavėjo statusą turintiems asmenims:

Lietuvos Respublikoje įregistruotiems labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, visuomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams), kitiems juridiniams asmenims (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, ir (ar)

meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tvarkomoje Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje;

  • iki 0,6 procento — politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre ir atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra;
  • iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimams.

Paskirta pajamų mokesčio dalis apskaičiuojama nuo pajamų mokesčio, mokėtino pagal gyventojo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti gyventojas neprivalo, tai – nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.

Kaip užpildyti Prašymą?

Skiriant pajamų mokesčio dalį, užpildomi Prašymo E1-E5 laukeliai, 6S ir (ar) 7S, ir (ar) 9S laukelis (laukeliai), atsižvelgiant į tai, kam yra skiriama pajamų mokesčio dalis, o E1 laukelyje turi būti įrašomas pajamų mokesčio dalies gavėjo tipas.

Išsamiau Prašymo užpildymo tvarka yra aptarta Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0514 formos, papildomo lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklėse[5]. Atsakymus į aktualius klausimus galima susirasti leidinyje „Gyventojo pajamų mokesčio dalis – paramai“, skelbiamame VMI interneto svetainėje (https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391092/KD-0001792+Gyventojo+pajam%C5%B3+mokes%C4%8Dio+dalis+paramai.pdf/585f2f5f-0aef-3a9e-4edb-1d45b1872077?t=1560976747968) .

Prašymo teikti nereikia, jeigu gyventojas pajamų mokesčio dalį buvo paskyręs keleriems metams, įskaitant ir už 2020 m.

Paramos gavėjų statusą turinčių juridinių asmenų ir politinių partijų duomenys skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu: https://www.vmi.lt/cms/paramos gavėju ir politinių partijų duomenys.

Ar galima paremti kelis paramos gavėjus?

Prašyme galima nurodyti:

  • skiriant iki 1,2 procento — daugiau nei vieną paramos gavėju esantį juridinį asmenį (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), ir (ar) meno kūrėją (meno kūrėjus). Bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 1,2 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento politinei partijai — daugiau nei vieną politinę partiją, tačiau bendra politinėms partijoms skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento profesinei sąjungai (ir) ar profesinių sąjungų susivienijimui — daugiau nei vieną profesinę sąjungą ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimą, tačiau bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento.

Ar galima paskirti pajamų mokesčio dalį keleriems ateinantiems metams?

Šiais metais teikiamu Prašymu galima paskirti pajamų mokesčio dalį ne tik nuo 2020 m. gautų, bet ir nuo 2021 m., 2022 m., 2023 m. bei 2024 metais gautinų apmokestinamų pajamų.

Prašymo pateikimo terminas:

Prašymas už 2020 metus turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 3 dienos.

Svarbu: Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai iki 2021 m. gegužės 3 d. turi pateikti 2020 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma[6]). Jos nepateikus arba pateikus pavėluotai, paskirta pajamų mokesčio dalis nepervedama.

Prašymo pateikimo būdai:

Rekomenduojama Prašymus pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), nes šis pateikimo būdas yra ne tik paprasčiausias, bet ir saugiausias. Taip pat siūloma pasinaudoti galimybe ir skirti ilgalaikę (iki 5 metų) paramą.

Svarbu: nuo 2022 m. sausio 1 dienos, t. y. skiriant pajamų mokesčio dalį nuo 2021 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamų, bus nagrinėjami tik elektroniniu būdu per VMI prie FM Elektroninio deklaravimo sistemą pateikti Prašymai.

Šiais metais Prašymus dar galima pateikti ne tik elektroniniu būdu, bet ir įteikti tiesiogiai VMI darbuotojui ar atsiųsti klasikiniu paštu.

Taikomos priemonės, padedančios identifikuoti Prašymą teikiantį asmenį, t. y.:

1) Prašymą tiesiogiai VMI darbuotojui teikiantis gyventojas kartu turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

2) kai Prašymą tiesiogiai VMI darbuotojui teikia gyventojo atstovas, jis turi pateikti savo asmens tapatybės dokumentą ir notaro išduotą įgaliojimą, patvirtinantį atstovavimą gyventojui (visiems atstovaujamiems gyventojams), pageidaujančiam skirti pajamų mokesčio dalį;

3) kai Prašymus gyventojų atstovas siunčia paštu, prie jų turi būti pridėti notaro išduoti įgaliojimai, patvirtinantys atstovavimą gyventojams.

Prašymai paštu siunčiami VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyriui adresu: Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai.

Prašymai turi būti teikiami asmeniškai arba įstatymų nustatyta tvarka per atstovą. Todėl pluoštais atsiųsti paštu ar teikiami tiesiogiai VMI darbuotojui Prašymai nebus nagrinėjami, jeigu kartu nepridėti atstovavimą kiekvienam gyventojui, kurio Prašymas teikiamas, patvirtinantys dokumentai. Atstovavimą patvirtinantys dokumentai yra būtini siekiant identifikuoti Prašymą teikiantį asmenį. Neidentifikavus Prašymą teikiančio gyventojo ar jo atstovo, atsiranda galimybė neteisėtai pasinaudoti asmens duomenimis ir gyventojo vardu be jo žinios paskirti jo sumokėtą ar nuo jo pajamų išskaičiuotą pajamų mokesčio dalį.

 

[1] Toliau – VMI prie FM.

[2] Toliau – gyventojai.

[3] Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas.

[4] Toliau – Prašymas.

[5]  Patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-45.

[6] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93.

DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO PERMOKOS GRĄŽINIMO

(18.18-31-1Mr) RM-8110
2021-02-23

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-8110

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad gyventojai[1], pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2020 m. mokestinio laikotarpio pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Kas gali susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie 2020 metais:

  1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, bet nepasinaudojo metiniu NPD[2].

Susigrąžinti pajamų mokesčio permoką, pasinaudodami mokesčio lengvata − metiniu NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2020 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD.

Svarbu, kad nuo 2020 m. gautų pajamų grąžintinas GPM gali susidaryti ir dėl 2020 m. sausio − birželio mėnesiais ir liepos − gruodžio mėnesiais galiojusių skirtingų mėnesio NPD. Nuo 2020 m. liepos 1 d. padidintas metinis NPD taikomas visam per 2020 m. mokestinį laikotarpį gautam darbo užmokesčiui. Kadangi mėnesio ir metinis NPD buvo padidinti 2020 m. viduryje, daugeliui darbuotojų metinio NPD dalis (sausio − birželio mėnesių NPD) darbo užmokesčio gavimo vietoje buvo pritaikyta mažesnė už apskaičiuotą pagal 2020 m. liepos 1 d. pakeistą NPD.

Pavyzdys

Gyventojo mėnesio darbo užmokestis − 1000 Eur. Sausio − birželio mėn. darbo užmokesčiui buvo pritaikytas 283,19 Eur mėnesio NPD (1 000 − 607; 393 x 0,17; 350 − 66,81), iš viso − 1 699,14 Eur.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. pagal pakeistą mėnesio NPD formulę pritaikytas 325,33 Eur (1 000 − 607; 393 x 0,19; 400 − 74,67) mėnesio NPD, iš viso − 1 951,98 Eur.

Metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: 4 800 Eur − 0,19 x (GMP[3] – 7 284 Eur (12 x 607 Eur (MMA[4])).

Taikytinas metinis NPD yra 3 903,96 Eur (12 000 − 7 284; 4 716 x 0,19; 4 800 − 896,04), pritaikyta − 3 651,12 Eur (1 699,14 + 1 951,98). Nuo 252,84 Eur sumos (3 903,96 − 3 651,12), atitinkančios skirtumą, gautą iš taikytino metinio NPD sumos atėmus darbdavio pritaikytą NPD

sumą, apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka − 50,57 Eur (252,84 x 20 : 100).

Kadangi metinis NPD padidėjo 2020 m. viduryje, o, deklaruojant pajamas, pritaikomas visų 2020 metų pajamoms, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavę gyventojai, kurių metinės pajamos (GMP) yra mažesnės nei 32 547,16 Eur, siekiantys pasinaudoti visu metiniu NPD ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką, turi deklaruoti 2020 m. pajamas.

Svarbu ir tai, kad apskaičiuojant metinį NPD, yra atsižvelgiama ne tik į gauto darbo užmokesčio sumą, bet į bendrą metinių pajamų sumą (GMP), todėl metinis NPD gali sumažėti. Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga jį perskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. Riboto darbingumo asmenims didesni NPD (600 Eur ir 645 Eur) taikomi, neatsižvelgiant į GMP sumą.

Savarankiškai apskaičiuoti taikytiną metinį NPD galima pasinaudojus VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle:

https://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle?rqtj#_48_INSTANCE_EzXdu7vAgIW5_=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2FPP%2FMNPDSkaiciuokle%2Findex.html%3F;

2. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2020 metais mokėjo:

2.1. gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.2. pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės[5] valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.3. papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

2.4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Svarbu: iš 2020 m. ir vėlesniais metais gautų pajamų galima atimti tokias įmokas, kurios sumokėtos ne tik už pirmąjį, bet ir paskesnį profesinį mokymą, taip pat ne tik už pirmas, bet ir paskesnes studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

2.5. palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

2.6. už savo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, suteiktas lengvojo automobilio remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, sumos už apdailos (remonto) darbus ir auklių paslaugas, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų, o išlaidų suma už apdailos (remonto) darbus ir/ar auklių paslaugas – 2000 eurų.

Kaip susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama gyventojo pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje. 2020 m. pajamoms deklaruoti ir pajamų mokesčiui apskaičiuoti yra skirta Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma[6].

Pajamų mokesčio deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2020 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, išskyrus priskirtas neapmokestinamosioms nedeklaruojamoms pajamoms, nurodytas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašas“.

Patogiausia ir paprasčiausia pajamų mokesčio deklaraciją užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/) pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų − atsakymų principą.

2020 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas reikia pateikti iki š. m. gegužės 3 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų ir vienais iš jų – 90 dienų ar daugiau, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos, 2020 m. atvykusieji į Lietuvą 2020 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas − iki 2021 m. gruodžio 31 dienos.

Pajamų mokesčio permoka, apskaičiuota gyventojo iki š. m. gegužės 3 d. pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje, grąžinama iki 2021 m. liepos 31 d., o pagal pateiktą po š. m. gegužės 3 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Gyventojas, nepasinaudojęs mokesčio lengvatomis 2019 m. ar ankstesniais metais, gali jomis pasinaudoti, šiemet pateikdamas ar patikslindamas 2019 m., 2018 m., 2017 m., 2016 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas.

 

[1] Nuolatiniai Lietuvos gyventojai; toliau – gyventojai.

[2] Neapmokestinamasis pajamų dydis.

[3] Gyventojo metinių pajamų suma. Į ją neįskaičiuojamos neapmokestinamosios pajamos, išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

[4] Minimali mėnesinė alga 2020 m. − 607 Eur.

[5] Toliau – EEE valstybė.

[6] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-7303

Ši informacija skelbiama:
2021 metai
2021 metai

Informuojame, kad Čekijos Respublikos generalinis finansų direktoratas pranešė, jog Čekijos Respublikos mokesčių administratorius savo rezidentams išduoda elektronines ir popierines rezidavimo pažymas, kurios naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

Mokesčių mokėtojui paprašius išduoti Čekijos rezidento rezidavimo pažymą elektroniniu būdu, pažyma išduodama Čekijos Respublikos finansų ministerijos formoje Nr. 25 5232, kuri pasirašoma elektroniniu parašu (vadovaujantis EB direktyvų Nr. 910/2014 ir 1999/93/EC nuostatomis), todėl toks parašas turi būti pripažįstamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. 

Čekijos rezidento rezidavimo pažymos, išduotos elektroniniu būdu, autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas interneto svetainės anglų kalba puslapyje, adresu https://q.ica.cz/cgi-bin/crt_qpub.cgi?language=en .

Čekijos mokesčių administratorius informuoja, kad elektroniniu būdu išduota Čekijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma, patvirtinta parašu ir antspaudu.

 Čekijos rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-7837

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams yra nustatyta pareiga deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM[1] vien dėl šių priežasčių: 

− sumažėjusio metinio NPD[2],

− gautų pajamų, kurioms turi būti pritaikytas progresinis GPM tarifas.

Svarbu ir tai, kad šiais metais daugiau pajamas deklaruojančių gyventojų galės susigrąžinti GPM, perskaičiuodami nuo 2020 m. liepos 1 d.[3] padidėjusį metinį NPD.

Dėl metinio NPD perskaičiavimo.

  1. Kada privaloma perskaičiuoti metinį NPD ir kokios to pasekmės?

Gyventojai, kuriems darbo užmokesčio gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD, GPMĮ[4] nustatyta tvarka privalo perskaičiuoti metinį NPD, deklaruodami gautas metines pajamas. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš per metus pritaikytos NPD sumos atėmus sumažėjusį pagal formulę apskaičiuotą metinį NPD, gyventojas turi sumokėti GPM.

  1. Kodėl sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) taikomas mėnesio NPD yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD − atsižvelgiant į metinę visų[5] apmokestinamųjų pajamų sumą.

Didėjant gyventojo metinėms pajamoms, metinis NPD mažėja, o, pajamoms pasiekus tam tikrą lygį (2020 m. − 32 547,16 Eur), visai netaikomas. Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM. 

Metinis NPD gali sumažėti dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų premijų. Metinis NPD sumažėja ir dėl gautų ligos išmokų, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias 2 ligos dienas sumą, neįskaičiuodamas Sodros mokamų ligos išmokų.

Kai metinis NPD yra mažesnis nei darbdavio pritaikytas, už jo perskaičiavimą ir GPM sumokėjimą yra atsakingas pats gyventojas.

1 pavyzdys.

Dviejose įmonėse dirbančio gyventojo 2020 m. mėnesio darbo užmokestis įmonėje A buvo 1000 Eur, įmonėje B − 500 Eur, metinės pajamos − 18 000 Eur. Įmonėje A darbo užmokesčiui buvo taikomas NPD, per metus pritaikyta 3 651,12 Eur suma. Įvertinus bendrą 2020 m. pajamų sumą (18 000 Eur), metinis NPD sudaro 2 763,96 Eur (apskaičiuotas pagal formulę: 18 000-7 284; 10 716x0,19; 4 800-2 036,04). Metinis NPD sumažėjo 887,16 Eur (3 651,12 −2 763,96). Gyventojas privalo perskaičiuoti metinį NPD, deklaruoti 2020 m. metines pajamas ir nuo 887,16 Eur sumos, atitinkančios per didelę pritaikyto NPD sumą, sumokėti 177,43 Eur GPM (20 proc.).

 

  1. Kas gali susigrąžinti GPM dėl 2020 m. pritaikyto ne viso metinio NPD?

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2020 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD.

Nuo 2020 m. gautų pajamų grąžintinas GPM gali susidaryti ir dėl 2020 m. sausio − birželio mėnesiais ir liepos − gruodžio mėnesiais galiojusių skirtingų mėnesio NPD.

Svarbu tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. padidintas metinis NPD taikomas visam 2020 m. gautam darbo užmokesčiui. Kadangi mėnesio ir metinis NPD buvo padidinti 2020 m. viduryje, daugeliui darbuotojų metinio NPD dalis (sausio − birželio mėnesių NPD) darbo užmokesčio gavimo vietoje buvo pritaikyta mažesnė už apskaičiuotą pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. pakeistą metinį NPD. Prisitaikius visą metinį NPD, susidarytų grąžintina GPM permoka.

 

  1. Kaip perskaičiuojamas metinis NPD ir GPM?

2020 m. metinis NPD ir GPM perskaičiuojami nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje[6].

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų − atsakymų principą. 2020 m. metinių pajamų, taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumos vedliu užpildomoje deklaracijoje yra apskaičiuojamos automatiškai.

Apskaičiuoti taikytiną metinį NPD galima, pasinaudojus VMI interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

 

  1. Dėl prievolės perskaičiuoti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2020 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir papildomai sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui, įskaitant atvejus, kai pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Taikant progresinius mokesčio tarifus perskaičiuoti ir sumokėti GPM privaloma, kai:

  1. 2020 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 84 VDU[7] suma − 104 277,60 Eur:
  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

− mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 104 277,60 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM. 

 

2 pavyzdys.

2020 m. gyventojas iš Lietuvos įmonių gavo:

40 000 Eur darbo užmokestį;

100 000 Eur tantjemų.

Iš viso: 140 000 Eur.

Išmokas išmokėjusios įmonės išskaičiavo 28 000 Eur GPM (20 proc.).

GPM apskaičiuojamas taip:

Nuo 104 277,60 Eur sumos (84 VDU) − 20 855,52 Eur (20 proc.),

nuo 35 722,40 Eur (140 000 –104 277,60) sumos − 11 431,17 Eur (32 proc.).  Nuo šios sumos buvo išskaičiuotas 7 144,48 Eur (20 proc.). Gyventojas turi deklaruoti metines pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti 4 286,69 Eur GPM (12 proc.);

 

  1.  Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma − 148 968 Eur:
  • autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus paminėtas 1 punkte, taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

 

3 pavyzdys.

2020 m. gyventojas gavo:

40 000 Eur − už išnuomotą turtą; 

30 000 Eur − už parduotą žemę, neišlaikytą nuosavybėje 10 metų (pajamos perskaičiuotos, atėmus įsigijimo išlaidas);

55 000 Eur − autorinį atlyginimą ne iš darbdavio;

25 000 Eur − gyvybės draudimo išmokų, nepriskirtų neapmokestinamosioms pajamoms.

Iš viso:150 000 Eur.

GPM apskaičiuojamas taip:

nuo 148 968 Eur (120 VDU) sumos − 22 345,20 Eur (15 proc.),

nuo 1 032 Eur (150 000 − 148 968) sumos − 206,40 Eur (20 proc.).

Gyventojas turi deklaruoti metines pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM.

 

Gyventojai 2020 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti iki š. m. gegužės 3 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus ir vienais iš jų − ne mažiau nei 90 dienų, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (2020 m. atvykusieji į Lietuvą 2020 m. deklaracijas pateikti privalės iki 2021 m. gruodžio 31 dienos).

 

[1] Gyventojų pajamų mokestis.

[2] Neapmokestinamasis pajamų dydis.

[3] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymu.

[4] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[5] Išskyrus pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, ne individualios veiklos atliekų pardavimo pajamas, išmokas, išmokėtas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygias sumokėtoms įmokoms.

[6] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93.

[7] Vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-7267

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2021 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2021 m. gegužės 3 d. privalo deklaruoti 2020 m. turėtą turtą ir gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos; atvykusieji į Lietuvą 2020 m., 2020 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2021 m. gruodžio 31 dienos.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

GTDĮ[2] 2 str. 1 dalyje pateikto pareigybių (priežasčių) sąrašo 9 punktas buvo pakeistas 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-139[3], kuriuo nustatyta pareiga deklaruoti turtą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojams (įskaitant padedančius įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdančius vidaus administravimą, atliekančius ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), ir jų šeimų nariams.

2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą deklaruoti privalės Valstybės kontrolės darbuotojai, tokią pareigą turėję dar iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo, t. y. gyventojai, turtą deklaruojantys dėl šeimų narių 2020 m. eitų pareigų, nurodytų GTDĮ 2 str. 1 dalyje, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti[4], jų šeimų nariai, ir, kaip ir ankstesniais metais − valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai, valstybės tarnautojai, šių asmenų šeimų nariai.

Iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo, asmenims, neturėjusiems pareigos deklaruoti turto, šio įstatymo nuostatos taikomos deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių metų turtą.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. turėtą turtą deklaruoja GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

  • politikai ir jų šeimų nariai;
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

− teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2020 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai, taip pat turi pareigą deklaruoti turtą.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turėtą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

  1. Kaip deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[5].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl 2020 metais jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[6] (http://deklaravimas.vmi.lt).

  1. Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2020 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2020 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2020 m. gautas pajamas, užpildydami deklaracijos priedą FR0001P „Gautos pajamos“.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Pajamas deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių GPM[7] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę tokių pajamų:

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

− paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

− iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

− palūkanų;

− kitų apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2020 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2020 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[8].

Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, palyginus jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Savarankiškai apskaičiuoti taikytiną metinį NPD galima pasinaudojus VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle:

https://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle?rqtj#_48_INSTANCE_EzXdu7vAgIW5_=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2FPP%2FMNPDSkaiciuokle%2Findex.html%3F;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2020 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, privaloma, kai:

4.4.1. 2020 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 104 277,60 Eur (84 VDU[9]):

− su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− autorinių atlyginimų (tik gautų iš darbdavio);

− MB[10] vadovo (ne MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB.

Nuo 104 277,60 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

      1. 2020 m. gautų šių apmokestinamųjų pajamų bendra suma yra didesnė nei 148 968 Eur (120 VDU):

− autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;

− honorarų;

  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už MB suteiktas paslaugas ar atliktus darbus;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Nuo 148 968 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

      1. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Pavyzdžiui, metines pajamas turės deklaruoti metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2020 m. arba kuriam priklausantis NPD darbo užmokesčio gavimo vietoje nebuvo taikomas. Dėl nuo 2020 m. liepos 1 d. padidinto metinio NPD GPM permoka susidarys ir tiems gyventojams, kuriems NPD buvo taikyti, išmokant darbo užmokestį. Kadangi metinis NPD padidėjo 2020 m. viduryje, o, deklaruojant pajamas, pritaikomas visų 2020 metų pajamoms, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavę gyventojai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 32 547,16 Eur, siekiantys pasinaudoti visu metiniu NPD ir susigrąžinti GPM permoką, turi deklaruoti 2020 m. pajamas.

Mokesčio lengvatos taikomos, sumokėjus tokias įmokas:

− gyvybės draudimo;

− pensijų kaupimo;

− palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti;

− už profesinį mokymą ar studijas arba grąžinus studijų kreditą ar jo dalį (nesvarbu, už pirmąjį ar paskesnį profesinį mokymą, pirmas ar paskesnes studijas įmokos sumokėtos);

− už pastatų, statinių remonto ir apdailos darbus (išskyrus renovavimo darbus);

− už lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

− už nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa šeimoje, priežiūros paslaugas.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2020 metais gautos pajamos?

2020 metų pajamos, kaip ir 2019 metų, deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[11]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus jau 2020 m. įdiegta programine priemone – vedliu.

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba VMI svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/isankstine-rezervacija skelbiamais telefonų numeriais.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, iki 2021 m. gegužės 3 d. turi pateikti Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma).

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2020 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. gegužės 3 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir GPM dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.


[1] Toliau – gyventojai.

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas.

[3] Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[4] Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

[5] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[6] Toliau – VMI EDS.

[7] Gyventojų pajamų mokestis.

[8] Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.

[9] Vidutinių šalies darbo užmokesčių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

[10] Mažoji bendrija.

[11] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-6022

Ši informacija skelbiama:
2021 metai

Atsižvelgdami į COVID-19 pandemijos laikotarpiu valstybių vyriausybių paskelbtas priemones, ribojančias asmenų judėjimo laisvę, ir į EBPO[1] gaires dėl mokestinių sutarčių ir COVID-19 pandemijos įtakos joms, paaiškiname:         

        Dėl gyventojo rezidavimo statuso  

        Pagal GPMĮ[2] 4 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas į Lietuvą atvykęs gyventojas tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju (Lietuvos rezidentu), jeigu toks asmuo:

       - mokestiniu laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas  arba ilgiau arba

      - Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis 280 dienų arba ilgiau vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 90 arba daugiau dienų (tuomet nuolatiniu Lietuvos gyventoju asmuo laikomas dvejus mokestinius laikotarpius).

        Gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Įsakymu[3]. Pagal Taisykles į laikotarpį, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, įtraukiamos visos dienos, kurias asmuo faktiškai išbuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat, Taisyklėse pateiktos išimtys, kokiais atvejais asmens Lietuvoje faktiškai išbūtos dienos neįtraukiamos į asmens Lietuvoje išbūtų dienų laikotarpį.

        VMI prie FM[4], atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtu oficialiu COVID-19 pandemijos laikotarpiu buvo apribotas asmenų judėjimas, ir į Taisyklėse nustatytą išimtį, kad į asmens Lietuvoje išbūtą laiką neįtraukiamos dienos, kurias asmuo praleido Lietuvoje dėl ligos, bei vadovaudamasi MAĮ[5] įtvirtintu teisingumo principu (kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais), paaiškina, kad į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu laikinai (kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams) atvykusio nenuolatinio Lietuvos gyventojo (nesvarbu, kokiais tikslais jis atvyko į Lietuvą – darbo ar asmeniniais) dėl COVID-19 pandemijos paskelbtų judėjimo apribojimų priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos, vertinant asmens rezidavimo statusą, neįtraukiamos į gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, jeigu tokio asmens įprasta gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, toks asmuo ankstesniais mokestiniais laikotarpiais nebuvo laikomas Lietuvos rezidentu ir gyventojas, pasibaigus apribojimams, išvyko iš Lietuvos. 

       Judėjimo apribojimai – tai oficialiai paskelbti apribojimai išvykti iš Lietuvos (sienos kontrolė/ komercinių skrydžių sustabdymas) ir tos užsienio valstybės, iš kurios asmuo atvyko, oficialiai paskelbti judėjimo ribojimai (draudimas atvykti į šalį ir pan.).

       Tačiau į Lietuvą gyventi / dirbti sugrįžusių gyventojų, kurie dirbti į užsienį buvo išvykę iš Lietuvos ir iki išvykimo iš Lietuvos buvo laikomi Lietuvos rezidentais, rezidavimo statusas bus vertinamas pagal GPMĮ nuostatas, atsižvelgiant ir į COVID-19 pandemijos laikotarpiu susidariusias force majeure aplinkybes.

      Kai tą patį gyventoją tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (toliau – mokestinė sutartis), pripažįsta savo rezidentu, asmens rezidavimo statusas nustatomas, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio (Rezidentas) 2 paragrafe nustatytomis taisyklėmis. Visų pirma, vertinama, kurioje  valstybėje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nuolatines gyvenamąsias vietas gyventojas turi abiejose valstybėse, vertinama, kurioje valstybėje jis turi daugiau asmeninių ir ekonominių interesų. Jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje yra gyventojo gyvybinių interesų centras, vertinama, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena. Jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena, jis laikomas rezidentu tos valstybės, kurios pilietybę jis turi. Tuo atveju, jeigu asmuo neturi nei vienos susitariančiosios valstybės pilietybės, gyventojo rezidavimo statuso klausimas yra sprendžiamas abiejų valstybių mokesčių administratorių abipusiu susitarimu.    

      Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – ne Lietuvos Respublikos pilietis (t. y. asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, kurio gyvybinių interesų centras yra užsienio valstybėje), laikinai atvykęs į Lietuvą ir negalėjęs išvykti iš Lietuvos dėl COVID-19 pandemijos metu paskelbtų judėjimo apribojimų, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio nuostatomis, nebus laikomas kaip įprastai gyvenantis Lietuvoje, todėl mokestinės sutarties tikslais nebus pripažintas Lietuvos rezidentu.

       Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatų taikymo

  1. Kai darbdavys – ne Lietuvos rezidentas į Lietuvą dirbti komandiruoja nenuolatinį Lietuvos gyventoją        

     Vadovaujantis Lietuvos su užsienio valstybėmis taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatomis, Lietuva turi teisę apmokestinti nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kurį atsiuntė į Lietuvą dirbti darbdavys – ne Lietuvos rezidentas, už darbą Lietuvoje gautą darbo užmokestį, jeigu darbo užmokestis nėra priskiriamas darbdavio turimai nuolatinei buveinei Lietuvoje ir toks darbuotojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas ar ilgiau (išimtis: pagal Lietuvos ir Vokietijos mokestinę sutartį – darbuotojo Lietuvoje išbūtos dienos skaičiuojamos konkrečiu mokestiniu laikotarpiu, o ne bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu).

      Paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo darbdavio – ne Lietuvos rezidento (nevykdančio veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje, kuriai priskiriamas darbo užmokestis) buvo atsiųstas į Lietuvą dirbti trumpiau negu 183 dienų laikotarpiui, tačiau, pasibaigus nustatytam darbo Lietuvoje terminui, tik dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu  nustatytų judėjimo apribojimų (o ne dėl asmeninių aplinkybių) darbuotojas neturėjo galimybės išvykti iš Lietuvos, tokio asmens priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos neįtraukiamos į jo faktiškai Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, todėl tokiam gyventojui neatsiranda prievolė nuo už darbą Lietuvoje iš darbdavio (ne Lietuvos rezidento) gauto darbo užmokesčio mokėti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje (tam tikslui gyventojas turi turėti reikiamas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus).

  1. Kai dirbti nuotoliniu būdu į Lietuvą sugrįžta gyventojai, kurie iki išvykimo dirbti į užsienį buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir kurių darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas  

Kai į Lietuvą dėl asmeninių aplinkybių sugrįžta gyventojai (kurie iki išvykimo į užsienį buvo Lietuvos rezidentai) ir, susitarę su savo darbdaviu – užsienio valstybės rezidentu, COVID-19 pandemijos laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu Lietuvoje esančioje gyvenamojoje patalpoje (nesvarbu, ar, išvykę iš Lietuvos, jie buvo laikomi nuolatiniais, ar nenuolatiniais Lietuvos gyventojais), tokių asmenų rezidavimo statusas nustatomas pagal GPMĮ nuostatas ir už darbą Lietuvoje iš užsienio gautas darbo užmokestis apmokestinamas GPMĮ ir mokestinių sutarčių 15 straipsnio nustatyta tvarka (netaikant jokių išimčių).

       Ar gyventojų nuotolinis darbas Lietuvoje savo namuose (namų biuras) darbdaviui - užsienio įmonei nesukuria nuolatinės buveinės Lietuvoje?

       COVID-19 pandemijos metu asmenys, kurie namuose dirba nuotoliniu būdu, paprastai taip elgiasi dėl vyriausybių paskelbtų reguliavimų: tai yra veikia ne savo darbdavio interesais, o labiau kaip force majeure.

      Paaiškiname, kad darbuotojo, kurio darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas, Lietuvoje esančiose gyvenamosiose patalpose atliekamas nuotolinis darbas COVID-19 pandemijos laikotarpiu laikytinas turinčiu nepakankamą nuolatinumo ir tęstinumo laipsnį bei darbdavys laikytinas neturinčiu prieigos prie darbuotojo namų biuro ir negalinčiu to biuro kontroliuoti (išskyrus patį darbuotoją – namų biuro savininką), todėl, vadovaujantis mokestinės sutarties 5 straipsnio (Nuolatinė buveinė) nuostatomis, toks darbuotojo darbas nesukuria darbdaviui nuolatinės buveinės Lietuvoje.

       Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena situacija gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo Lietuvoje tikslais turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas faktines ir reikšmingas aplinkybes (kada gyventojas atvyko į Lietuvą, kokiu tikslu atvyko, dėl kokių priežasčių neišvyko iš Lietuvos pasibaigus judėjimo ribojimui, kada planuoja išvykti, koks yra darbo pobūdis ir kt.) bei gyventojo pateiktus dokumentus ar kitus įrodymus.

       Kadangi užsienio valstybių mokesčių administratoriai COVID-19 pandemijos metu skirtingai taiko mokestinių sutarčių nuostatas, susidarę gyventojų dvigubo rezidavimo klausimai ir pajamų apmokestinimo klausimai sprendžiami abipusio susitarimo procedūromis tarp Lietuvos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių.

 

 

[1] Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[3] Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 300 „Dėl Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklės“

[4] Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

[5] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

Registracijos numeris (18.18-31-1) Mr RM-386

Ši informacija skelbiama:
2021 metai
2021 metai

Informuojame, kad iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 8 dienos Latvijos rezidentų rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos (toliau – rezidavimo pažyma), naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduodamos elektroniniu būdu.

Latvijos rezidentai (t. y. asmenys, kurie dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslais yra laikomi Latvijos mokesčių rezidentais) gali pateikti pražymą išduoti rezidavimo pažymą, prisijungę prie Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Rezidavimo pažyma išduodama be jokių antspaudų ir parašų. Kiekviena rezidavimo pažyma turi unikalų QR kodą ir patikrinimo kodą, kurie užtikrina pažymos autentiškumą.     

Latvijos rezidento rezidavimo pažymos autentiškumą galima patikrinti nuskenavus QR kodą arba interneto puslapyje adresu https://eds.vid.gov.lv/ref (puslapis yra latvių, anglų ir rusų kalbomis) įvedus patikrinimo kodą (angl. verification code) ir mokesčių mokėtojo registracijos numerį (verslo atstovams) arba asmens kodą (fiziniams asmenims).

Retais atvejais, kai asmenys nėra elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) vartotojai, išduodama popierinė rezidavimo pažyma su parašu ir antspaudu.

Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba patvirtina, kad elektroniniu būdu išduota Latvijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma su parašu ir antspaudu.

Latvijos rezidento rezidavimo pažymos kopija ir šios pažymos autentiškumo patikrinimo pavyzdys.