Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-7303

Ši informacija skelbiama:
2021 metai
2021 metai

Informuojame, kad Čekijos Respublikos generalinis finansų direktoratas pranešė, jog Čekijos Respublikos mokesčių administratorius savo rezidentams išduoda elektronines ir popierines rezidavimo pažymas, kurios naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

Mokesčių mokėtojui paprašius išduoti Čekijos rezidento rezidavimo pažymą elektroniniu būdu, pažyma išduodama Čekijos Respublikos finansų ministerijos formoje Nr. 25 5232, kuri pasirašoma elektroniniu parašu (vadovaujantis EB direktyvų Nr. 910/2014 ir 1999/93/EC nuostatomis), todėl toks parašas turi būti pripažįstamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. 

Čekijos rezidento rezidavimo pažymos, išduotos elektroniniu būdu, autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas interneto svetainės anglų kalba puslapyje, adresu https://q.ica.cz/cgi-bin/crt_qpub.cgi?language=en .

Čekijos mokesčių administratorius informuoja, kad elektroniniu būdu išduota Čekijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma, patvirtinta parašu ir antspaudu.

 Čekijos rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-6022

Ši informacija skelbiama:
2021 metai

Atsižvelgdami į COVID-19 pandemijos laikotarpiu valstybių vyriausybių paskelbtas priemones, ribojančias asmenų judėjimo laisvę, ir į EBPO[1] gaires dėl mokestinių sutarčių ir COVID-19 pandemijos įtakos joms, paaiškiname:         

        Dėl gyventojo rezidavimo statuso  

        Pagal GPMĮ[2] 4 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas į Lietuvą atvykęs gyventojas tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju (Lietuvos rezidentu), jeigu toks asmuo:

       - mokestiniu laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas  arba ilgiau arba

      - Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis 280 dienų arba ilgiau vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 90 arba daugiau dienų (tuomet nuolatiniu Lietuvos gyventoju asmuo laikomas dvejus mokestinius laikotarpius).

        Gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Įsakymu[3]. Pagal Taisykles į laikotarpį, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, įtraukiamos visos dienos, kurias asmuo faktiškai išbuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat, Taisyklėse pateiktos išimtys, kokiais atvejais asmens Lietuvoje faktiškai išbūtos dienos neįtraukiamos į asmens Lietuvoje išbūtų dienų laikotarpį.

        VMI prie FM[4], atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtu oficialiu COVID-19 pandemijos laikotarpiu buvo apribotas asmenų judėjimas, ir į Taisyklėse nustatytą išimtį, kad į asmens Lietuvoje išbūtą laiką neįtraukiamos dienos, kurias asmuo praleido Lietuvoje dėl ligos, bei vadovaudamasi MAĮ[5] įtvirtintu teisingumo principu (kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais), paaiškina, kad į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu laikinai (kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams) atvykusio nenuolatinio Lietuvos gyventojo (nesvarbu, kokiais tikslais jis atvyko į Lietuvą – darbo ar asmeniniais) dėl COVID-19 pandemijos paskelbtų judėjimo apribojimų priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos, vertinant asmens rezidavimo statusą, neįtraukiamos į gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, jeigu tokio asmens įprasta gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, toks asmuo ankstesniais mokestiniais laikotarpiais nebuvo laikomas Lietuvos rezidentu ir gyventojas, pasibaigus apribojimams, išvyko iš Lietuvos. 

       Judėjimo apribojimai – tai oficialiai paskelbti apribojimai išvykti iš Lietuvos (sienos kontrolė/ komercinių skrydžių sustabdymas) ir tos užsienio valstybės, iš kurios asmuo atvyko, oficialiai paskelbti judėjimo ribojimai (draudimas atvykti į šalį ir pan.).

       Tačiau į Lietuvą gyventi / dirbti sugrįžusių gyventojų, kurie dirbti į užsienį buvo išvykę iš Lietuvos ir iki išvykimo iš Lietuvos buvo laikomi Lietuvos rezidentais, rezidavimo statusas bus vertinamas pagal GPMĮ nuostatas, atsižvelgiant ir į COVID-19 pandemijos laikotarpiu susidariusias force majeure aplinkybes.

      Kai tą patį gyventoją tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (toliau – mokestinė sutartis), pripažįsta savo rezidentu, asmens rezidavimo statusas nustatomas, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio (Rezidentas) 2 paragrafe nustatytomis taisyklėmis. Visų pirma, vertinama, kurioje  valstybėje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nuolatines gyvenamąsias vietas gyventojas turi abiejose valstybėse, vertinama, kurioje valstybėje jis turi daugiau asmeninių ir ekonominių interesų. Jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje yra gyventojo gyvybinių interesų centras, vertinama, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena. Jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena, jis laikomas rezidentu tos valstybės, kurios pilietybę jis turi. Tuo atveju, jeigu asmuo neturi nei vienos susitariančiosios valstybės pilietybės, gyventojo rezidavimo statuso klausimas yra sprendžiamas abiejų valstybių mokesčių administratorių abipusiu susitarimu.    

      Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – ne Lietuvos Respublikos pilietis (t. y. asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, kurio gyvybinių interesų centras yra užsienio valstybėje), laikinai atvykęs į Lietuvą ir negalėjęs išvykti iš Lietuvos dėl COVID-19 pandemijos metu paskelbtų judėjimo apribojimų, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio nuostatomis, nebus laikomas kaip įprastai gyvenantis Lietuvoje, todėl mokestinės sutarties tikslais nebus pripažintas Lietuvos rezidentu.

       Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatų taikymo

  1. Kai darbdavys – ne Lietuvos rezidentas į Lietuvą dirbti komandiruoja nenuolatinį Lietuvos gyventoją        

     Vadovaujantis Lietuvos su užsienio valstybėmis taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatomis, Lietuva turi teisę apmokestinti nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kurį atsiuntė į Lietuvą dirbti darbdavys – ne Lietuvos rezidentas, už darbą Lietuvoje gautą darbo užmokestį, jeigu darbo užmokestis nėra priskiriamas darbdavio turimai nuolatinei buveinei Lietuvoje ir toks darbuotojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas ar ilgiau (išimtis: pagal Lietuvos ir Vokietijos mokestinę sutartį – darbuotojo Lietuvoje išbūtos dienos skaičiuojamos konkrečiu mokestiniu laikotarpiu, o ne bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu).

      Paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo darbdavio – ne Lietuvos rezidento (nevykdančio veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje, kuriai priskiriamas darbo užmokestis) buvo atsiųstas į Lietuvą dirbti trumpiau negu 183 dienų laikotarpiui, tačiau, pasibaigus nustatytam darbo Lietuvoje terminui, tik dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu  nustatytų judėjimo apribojimų (o ne dėl asmeninių aplinkybių) darbuotojas neturėjo galimybės išvykti iš Lietuvos, tokio asmens priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos neįtraukiamos į jo faktiškai Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, todėl tokiam gyventojui neatsiranda prievolė nuo už darbą Lietuvoje iš darbdavio (ne Lietuvos rezidento) gauto darbo užmokesčio mokėti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje (tam tikslui gyventojas turi turėti reikiamas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus).

  1. Kai dirbti nuotoliniu būdu į Lietuvą sugrįžta gyventojai, kurie iki išvykimo dirbti į užsienį buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir kurių darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas  

Kai į Lietuvą dėl asmeninių aplinkybių sugrįžta gyventojai (kurie iki išvykimo į užsienį buvo Lietuvos rezidentai) ir, susitarę su savo darbdaviu – užsienio valstybės rezidentu, COVID-19 pandemijos laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu Lietuvoje esančioje gyvenamojoje patalpoje (nesvarbu, ar, išvykę iš Lietuvos, jie buvo laikomi nuolatiniais, ar nenuolatiniais Lietuvos gyventojais), tokių asmenų rezidavimo statusas nustatomas pagal GPMĮ nuostatas ir už darbą Lietuvoje iš užsienio gautas darbo užmokestis apmokestinamas GPMĮ ir mokestinių sutarčių 15 straipsnio nustatyta tvarka (netaikant jokių išimčių).

       Ar gyventojų nuotolinis darbas Lietuvoje savo namuose (namų biuras) darbdaviui - užsienio įmonei nesukuria nuolatinės buveinės Lietuvoje?

       COVID-19 pandemijos metu asmenys, kurie namuose dirba nuotoliniu būdu, paprastai taip elgiasi dėl vyriausybių paskelbtų reguliavimų: tai yra veikia ne savo darbdavio interesais, o labiau kaip force majeure.

      Paaiškiname, kad darbuotojo, kurio darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas, Lietuvoje esančiose gyvenamosiose patalpose atliekamas nuotolinis darbas COVID-19 pandemijos laikotarpiu laikytinas turinčiu nepakankamą nuolatinumo ir tęstinumo laipsnį bei darbdavys laikytinas neturinčiu prieigos prie darbuotojo namų biuro ir negalinčiu to biuro kontroliuoti (išskyrus patį darbuotoją – namų biuro savininką), todėl, vadovaujantis mokestinės sutarties 5 straipsnio (Nuolatinė buveinė) nuostatomis, toks darbuotojo darbas nesukuria darbdaviui nuolatinės buveinės Lietuvoje.

       Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena situacija gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo Lietuvoje tikslais turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas faktines ir reikšmingas aplinkybes (kada gyventojas atvyko į Lietuvą, kokiu tikslu atvyko, dėl kokių priežasčių neišvyko iš Lietuvos pasibaigus judėjimo ribojimui, kada planuoja išvykti, koks yra darbo pobūdis ir kt.) bei gyventojo pateiktus dokumentus ar kitus įrodymus.

       Kadangi užsienio valstybių mokesčių administratoriai COVID-19 pandemijos metu skirtingai taiko mokestinių sutarčių nuostatas, susidarę gyventojų dvigubo rezidavimo klausimai ir pajamų apmokestinimo klausimai sprendžiami abipusio susitarimo procedūromis tarp Lietuvos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių.

 

 

[1] Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[3] Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 300 „Dėl Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklės“

[4] Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

[5] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

Registracijos numeris (18.18-31-1) Mr RM-386

Ši informacija skelbiama:
2021 metai
2021 metai

Informuojame, kad iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 8 dienos Latvijos rezidentų rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos (toliau – rezidavimo pažyma), naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduodamos elektroniniu būdu.

Latvijos rezidentai (t. y. asmenys, kurie dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslais yra laikomi Latvijos mokesčių rezidentais) gali pateikti pražymą išduoti rezidavimo pažymą, prisijungę prie Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Rezidavimo pažyma išduodama be jokių antspaudų ir parašų. Kiekviena rezidavimo pažyma turi unikalų QR kodą ir patikrinimo kodą, kurie užtikrina pažymos autentiškumą.     

Latvijos rezidento rezidavimo pažymos autentiškumą galima patikrinti nuskenavus QR kodą arba interneto puslapyje adresu https://eds.vid.gov.lv/ref (puslapis yra latvių, anglų ir rusų kalbomis) įvedus patikrinimo kodą (angl. verification code) ir mokesčių mokėtojo registracijos numerį (verslo atstovams) arba asmens kodą (fiziniams asmenims).

Retais atvejais, kai asmenys nėra elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) vartotojai, išduodama popierinė rezidavimo pažyma su parašu ir antspaudu.

Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba patvirtina, kad elektroniniu būdu išduota Latvijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma su parašu ir antspaudu.

Latvijos rezidento rezidavimo pažymos kopija ir šios pažymos autentiškumo patikrinimo pavyzdys.