Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-12181

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas dėl galutinai išvykstančių iš Lietuvos asmenų pajamų deklaravimo ir į Lietuvą sugrįžusių gyventojų tapimo nuolatiniais Lietuvos gyventojais, taip pat dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) nuostatų taikymo gyventojų išvykimo/sugrįžimo į Lietuvą atvejais:

Dėl galutinai išvykstančių iš Lietuvos gyventojų pajamų deklaravimo

Vadovaujantis GPMĮ 29 straipsnio nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos gautas pajamas, taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų mokestį.

Asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijai

Fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl Fizinio asmens galutinio išvykimo iš Lietuvos kriterijų". Asmuo laikomas galutinai išvykstančiu iš Lietuvos, kai nutrūksta jo asmeniniai, socialiniai, ekonominiai ryšiai su Lietuva arba kitaip išnyksta arba pasibaigia jo buvimo Lietuvoje pagrindas.

Todėl gyventojas, prieš pateikdamas galutinai išvykstančio iš Lietuvos pajamų deklaraciją, t.y. metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formą) su požymiu „galutinai išvykstančio iš Lietuvos deklaracija" turi įvertinti, ar jis iš Lietuvos išvyksta galutinai.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išvykstantis į užsienio valstybę dirbti ir nenutraukiantis esminių ryšių su Lietuva (pvz., Lietuvoje lieka gyventojo šeima, ilgalaikiai finansiniai ir kiti įsipareigojimai, Lietuvoje yra gyventojui prieinama gyvenamoji vieta, gaunamų pajamų šaltinis lieka Lietuvoje ar asmuo turi ir kitokių asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų Lietuvoje), neturėtų teikti galutinai išvykstančiojo iš Lietuvos pajamų deklaracijos.

Ar visada gyventojui pakanka pateikti tik galutinai išvykstančio iš Lietuvos pajamų deklaraciją ir kaip galutinis išvykimas iš Lietuvos įtakoja gyventojo rezidavimo statusą

Jeigu ne mažiau kaip trejus kalendorinius metus nuolatiniu Lietuvos gyventoju buvęs asmuo 2016 metais galutinai išvyksta iš Lietuvos, 2016 metais Lietuvoje išbuvęs ne ilgiau kaip 183 dienas (t.y. išvyksta 2016 m. pirmąjį pusmetį), nuolatiniu Lietuvos gyventoju gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tikslais jis bus laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Toks asmuo, mokesčių administratoriui pateikęs Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formą) ir joje nurodęs požymį, kad tai galutinai išvykstančio iš Lietuvos deklaracija (neatsižvelgiant į tai, ar savo išvykimą iš Lietuvos jis deklaravo Gyventojų registre, ar ne), nuo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos GPM tikslais bus laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. Kai toks asmuo grįš į Lietuvą ir sugrįžimo į Lietuvą metais tenkins nors vieną GPMĮ 4 straipsnyje nustatytą kriterijų, jis vėl bus laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai (išskyrus asmenis, kurie nuolatiniais Lietuvos gyventojais laikomi pagal GPMĮ 4 str. 3 dalį), galutinai išvykstantys iš Lietuvos, mokesčių administratoriui privalo pateikti ne tik Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formą) su požymiu galutinai išvykstančio iš Lietuvos deklaracija, bet ir to mokestinio laikotarpio, kuriuo išvyko iš Lietuvos, metinę pajamų deklaraciją.

Todėl, jeigu galutinai iš Lietuvos išvyksta gyventojas, kuris iki išvykimo iš Lietuvos nuolatiniu Lietuvos gyventoju buvo mažiau negu trejus metus, arba ne mažiau kaip trejus metus nuolatiniu Lietuvos gyventoju buvęs asmuo išvyksta iš Lietuvos 2016 m. antrajame pusmetyje, jis nuolatiniu Lietuvos gyventoju GPM tikslais laikomas visus 2016 metus. 

Gyventojai, kurie deklaruoja savo išvykimą į užsienį tik Gyventojų registre, GPM tikslais  automatiškai nėra laikomi nenuolatiniais Lietuvos gyventojais.       

Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų pildymo taisyklių pakeitimai, kurie yra aktualūs 2016 metais iš Lietuvos galutinai išvykstantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, apžvelgti VMI prie FM 2016 m. kovo 30 d. informaciniame pranešime Nr. (18.18-31-1E)RM-7266.

Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančių pažymų išdavimas ir tvirtinimas

Pastebima, kad iš Lietuvos į užsienio valstybes dirbti ar vykdyti individualios veiklos išvykę gyventojai, kurie Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui yra pateikę galutinai išvykstančių iš Lietuvos pajamų deklaracijas, norėdami pasinaudoti tose užsienio valstybėse nenuolatiniams užsienio valstybių gyventojams nustatytomis mokestinėmis lengvatomis, dažnai kreipiasi į Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių su prašymais išduoti Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančias pažymas (FR0254 (DAS-4) formas) ar užpildyti užsienio valstybių mokesčių administratorių parengtas formas dėl rezidavimo vietos patvirtinimo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius tiems gyventojams (išskyrus gyventojus, kurie nuolatiniais Lietuvos gyventojais laikomi pagal GPMĮ 4 str. 3 dalį), kurie yra pateikę galutinai išvykstančių iš Lietuvos deklaracijas, neišduoda ir netvirtina Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančių pažymų už tuos kalendorinius metus, kuriais jie galutinai išvyko iš Lietuvos. Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos neišduodamos galutinai išvykstančių iš Lietuvos deklaracijas pateikusiems gyventojams ir už tuos kalendorinius metus, kuriais jie buvo užsienio valstybėse. Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos išduodamos tokiems gyventojams tik už tuos kalendorinius metus, kuriais jie sugrįžo  į Lietuvą ir pagal GPMĮ 4 straipsnio nuostatas tapo nuolatiniais Lietuvos gyventojais.

Dėl į Lietuvą sugrįžusių gyventojų pajamų deklaravimo

GPMĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad gyventojas (neatsižvelgiant į jo pilietybę) kalendoriniais metais laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis tenkina bent vieną iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalyje pateiktų kriterijų, t. y.:

  • Lietuvoje kalendoriniais metais turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba
  • asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje, arba

-  Lietuvoje kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas, arba

- dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 280 dienų ar daugiau ir vienais iš tų metų Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju).

Koks asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju paaiškinta leidinyje „Kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslais" (kurį galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje adresu www.vmi.lt).

Iš Lietuvos į užsienio valstybes dirbti išvykę fiziniai asmenys nuolatiniais Lietuvos gyventojais GPM tikslais tampa sugrįžę į Lietuvą ir grįžimo į Lietuvą metais Lietuvoje išbuvę GPMĮ 4 straipsnyje nustatytą dienų skaičių (t.y. Lietuvoje išbuvę ne mažiau kaip 90 dienų (jeigu Lietuvoje jie gyvena ir kitais kalendorinius metais, o bendras Lietuvoje išbūtų dienų skaičius nėra mažesnis negu 280 dienų) arba išbuvę ne mažiau kaip 183 dienas).

Kalendoriniais metais nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę asmenys metinėse pajamų deklaracijose privalo nurodyti ir tais metais užsienio valstybėse gautas pajamas (kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms) bei turi teisę naikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą.

Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSD įmokos) mokėjimo išvykimo/sugrįžimo į Lietuvą atvejais

Vadovaujantis SDĮ 6 straipsniu privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Galutinai išvykę iš Lietuvos gyventojai privalomuoju sveikatos draudimu nedraudžiami ir tokiu atveju PSD įmokų mokėti neprivalo.

Šaltiniais, leidžiančiais mokesčių administratoriui nustatyti, ar asmuo nuolat gyvena Lietuvoje ir, ar turi/neturi mokėti PSD įmokas, yra:

- mokesčių administratoriui pateikta Metinės pajamų deklaracijos GPM308 forma su požymiu „Galutinai išvykstančio iš Lietuvos nuolatinio Lietuvos gyventojo" arba

  - išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaravimas Gyventojų registre.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (toliau - GVDĮ) nuostatomis išvykimą iš Lietuvos Respublikos privalu deklaruoti, jeigu išvykstama ilgiau nei 6 mėnesiams. Pagal GVDĮ nuostatas gyventojui taip pat privalu deklaruoti atvykimą į Lietuvos Respubliką.

Tuo atveju, jeigu gyventojas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir tinkamai atliko tiek GPMĮ, tiek GVDĮ nustatytas jam pareigas, jokių nepatogumų dėl PSD įmokų mokėjimo jam nekyla. Tačiau, tuo atveju, jeigu gyventojas nesilaikė paminėtų įstatymų nuostatų ir nedeklaravo išvykimo nustatyta tvarka, mokesčių administratorius turi teisėtą pagrindą manyti, kad gyventojas nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir priminti jam apie SDĮ nustatytą prievolę sumokėti PSD įmokas. Lietuvoje. Gyventojas gali būti atleidžiamas nuo PSD įmokų mokėjimo Lietuvoje tik tokiais atvejais, jeigu:

- atitinkamą laikotarpį dirbo kitoje Europos Sąjungos (toliau – ES), Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėje narėje ar Šveicarijoje. Dokumentais, įrodančiais draustumą kitoje šalyje laikomi  minėtų valstybių kompetentingų institucijų išduotas A1 Pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų, S1 Registracija dėl sveikatos draudimo arba raštiškas laisvos formos patvirtinimas, kad asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo apdraustas socialiniu (įskaitant ir sveikatos) draudimu kitoje ES, EEE valstybėje narėje ar Šveicarijoje. Šie dokumentai pateikiami mokesčių administratoriui paprašius;

- atitinkamą laikotarpį dirbo ne ES, ne EEE valstybėje narėje ar ne Šveicarijoje, o kitoje valstybėje, tačiau įrodo faktinį išvykimą, t.y. pateikia mokesčių administratoriui neginčijamus įrodymus apie tai, kad  faktiškai nuolat Lietuvoje negyveno.  Mokesčių administratorius, laikydamasis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatos vadovautis  protingumo kriterijais,  spręs klausimą dėl galimybės taikyti MAĮ nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą.

 Pažymėtina, kad šis paaiškinimas taikomas VMI prie FM administruojamų PSD įmokų už mokestinius laikotarpius iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nuo 2016 m. sausio 1 d. visas PSD įmokas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos.

Viršininko pavaduotoja                                                                               Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-7488

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) atsižvelgdama į tai, kad nuo 2016 m. sausio l d. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau – nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų (buvo 5 metai) iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, todėl labai svarbu nustatyti nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo už nekilnojamojo turto pardavimą gautų pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir perleistas kito asmens nuosavybėn neišlaikius 10 metų. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2008 m. ir 2016 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir/arba daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2006-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2016-04-03 pardavė. Pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taip pat nereikia mokėti pajamų mokesčio, jeigu parduodamas būstas (įskaitant priskirtą žemę) kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, arba pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip  skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Gautos apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2016 metais pardavė. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000  Eur. 800 Eur gyventojas patyrė išlaidų (mokestis notarui), susijusių su turto pardavimu. Turto pardavimo pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) sudaro    29 200 Eur  (150 000-120 000 - 800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15/100).

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina – tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto  įsigijimo kainai.

Apskaičiuojant turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus.

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais; 

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą arba turto priėmimo-perdavimo aktą;

- nekilnojamojo turto pagaminimo (pastatymo) įsigijimo kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti turto įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (turto savininko) vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos).

5. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pagamintas, perdirbtas, suremontuotas?

5.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį tai tokio statinio įsigijimo kaina yra išlaidos patirtos statinio pagaminimui (pastatymui). Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

-      visas savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas;

-      nekilnojamojo turto pasistatymui (pasigaminimui) paimtą paskolos sumą, nepaisant to, kad to turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną tik dalis tokios paskolos sumos buvo sugrąžinta. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Šiuo atveju, tiek gyventojo savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtos turto statybos (gamybos) išlaidos, tiek skolintomis lėšomis turto pasistatymui (pasigaminimui) patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas  už 250 000 Eur  parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur  savo nuosavų lėšų bei  iš kredito įstaigos paimtą 150 000  Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Pardavimo metu gyventojas kredito įstaigai buvo grąžinęs 55 000 Eur paskolos sumą. Parduoto gyvenamojo namo įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant namo statybai panaudotas savo nuosavas lėšas (50 000 Eur ) ir iš kredito įstaigos paimtą paskolą gyvenamajam namui statyti (150 000 Eur ). Vadinasi, visa namo įsigijimo kaina (pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais) sudaro 200 000  Eur (50 000  + 150 000 ). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t.y. apdailos darbams, papildomai yra patiriamos išlaidos, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

5.3. Turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.

5.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

5.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai ir/arba kapitaliniam remontui paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Pavyzdžiui, gyventojas nusipirko butą už 120 000  Eur ir patyrė 2 000  Eur teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų. Tais pačiais metais jis pasiėmė būsto rekonstravimui 30 000  Eur paskolą, rekonstravo butą ir pardavė jį už 170 000  Eur. Gyventojas buto rekonstravimui naudojo tik paskolą, o buto pardavimo metu jos buvo grąžinęs 1 000  Eur. Parduoto buto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant būsto įsigijimo išlaidas (120 000 Eur  + 2 000 Eur ) bei kredito įstaigai grąžintą paskolos dalį (1 000  Eur). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.  Vadinasi, visa būsto įsigijimo kaina sudaro 123 000  Eur (2 000  + 1 000  + 120 000 ).

6. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 yra patvirtinusi Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatyta kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

6.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dienos.

6.2. Dovanoto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y.  laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

6.3. Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

7. Nekilnojamojo turto  pardavimo pajamų deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas 2016 m. (ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas iki sekančių metų (už 2016 m. iki 2017 m. gegužės 1 d., ar vėlesnių mokestinių laikotarpių gegužės 1 d.) pajamų deklaracijos GPM308 formą, kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - deklaracija GPM308).

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią turto pardavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti deklaraciją GPM308 ir užpildyti deklaracijos GPM308 formos GPM308T priedo I skyrių.

Jeigu gyventojas gavo neapmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, deklaracijos GPM308N priede privalo deklaruoti už nekilnojamojo turto pardavimą gautas neapmokestinamas pajamas, t.y. anksčiau kaip prieš 10 metų iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn įsigyto nekilnojamojo turto, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybėje (išskyrus Lietuvoje), pardavimo pajamas.

 

Viršininko pavaduotoja                                                    Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-2547

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2015 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ― GPMĮ) nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Įstatymas šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.                                                                                                                                     

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą.  Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR0572A „Nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys".

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių, nenuolatinių Lietuvos gyventojų) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu jis privalo pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo.  Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR573U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis".

2. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius

2.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos*;

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius;

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

2.2. Kai 2.1.punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 3 000 Eur.

 Pvz., Gyventojas 2015 metais (nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31) gavo: 580 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X" laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 1 420 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 1000 Eur palūkanų už UAB „Y" obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos*). Iš viso 2015 metais gyventojas gavo 3000 Eur palūkanų.

Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 3 000 Eur per 2015 metus nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2015 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 3 000 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 3000 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir 3000Eur sumą deklaruoti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos", o šį dydį viršijančią sumą, kuri apmokestinama pajamų mokesčiu, turi įrašyti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus. Jis turi pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją GPM309 formą, užpildydamas šios deklaracijos II skyrių „Dėl pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms taikymo".  Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Pastaba* Vieneto ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojui (gyventojui) darbdavio mokamos palūkanos už šiuos vertybinius popierius nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu palūkanos yra didesnės negu mokamos kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams. Tokios palūkanos taip pat neįskaitomos į neapmokestinamųjų pajamų sumą, kurią galima nedeklaruoti.

 

Viršininko pavaduotoja                                                                    Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (32-42-31-1E)RM-2711

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie praėjusiais metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, tačiau nepasinaudojo metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – metinis NPD) arba pasinaudojo ne visu šiuo dydžiu.

Pavyzdžiui, pasinaudoti metiniu NPD gali gyventojai, dirbę ne visus 2015 metus, arba tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams buvo pateikę prašymus taikyti tik dalį mėnesio NPD, kai jis galėjo būti taikomas visas.

Primintina, kad nustatant taikytino metinio NPD sumą, yra atsižvelgiama ne vien į per metus gauto darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, bet į bendrą gautų apmokestinamųjų pajamų sumą. Į šią sumą, kaip išimtis, neįskaičiuojamos išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, pajamos, kurioms taikomas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas (t. y. individualios veiklos pajamos, išskyrus gautas iš laisvųjų profesijų veiklos, ir ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą), taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

Jeigu gyventojo 2015 m. gautų metinių pajamų suma yra 11141,50 eurų ar didesnė, tai metinis NPD netaikomas, vadinasi, pajamų mokesčio permokos dėl metinio NPD nėra;

2. gavo pajamų, apmokestinamų pajamų mokesčiu, tačiau nepasinaudojo metiniu papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius, toliau – vaikai) iki 18 metų, taip pat vyresnius, besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas.

Papildomas metinis NPD už besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas vaikus yra taikomas, kai jie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje šiais būdais ir formomis:

1) grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu arba

2) grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, arba

3) pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, arba

4) pavienio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

Jeigu vienas iš tėvų kalendoriniais metais negalėjo pasinaudoti papildomu NPD (pavyzdžiui, gavo tik individualios veiklos pajamas, dividendus, autorinius atlyginimus), tai šia teise, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gali pasinaudoti jis pats ar kitas iš tėvų. Pasibaigus 2015 m., metiniu papildomu NPD gali būti mažinamos bet kokios rūšies gyventojo gautos pajamos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu (taikant 15 arba 5 procentų pajamų mokesčio tarifą). Į bendrą gautų metinių pajamų sumą, apskaičiuojant metinį papildomą NPD, neatsižvelgiama.

Visas abiem tėvams taikytinas metinis papildomas NPD (720 eurų už kiekvieną vaiką), 2015 m. pasibaigus, gali būti pritaikytas tėvų pasirinktomis proporcijomis arba visą metinį papildomą NPD (po 720 eurų už kiekvieną vaiką) gali prisitaikyti tik vienas iš tėvų. Pavyzdžiui, visą papildomą metinį NPD prisitaikyti gali vienas iš tėvų, kai kitas 2015 m. iš viso nėra gavęs kokių nors apmokestinamųjų pajamų ar yra gavęs pajamų tik iš veiklos pagal verslo liudijimą.

Už kiekvieną auginamą vaiką papildomas metinis NPD negali būti didesnis kaip 720 eurų (bendrai abiem tėvams). Įrašant į deklaraciją pageidaujamo prisitaikyti papildomo NPD sumą, reikia atsižvelgti į tai, kokią jo sumą 2015 m. jau buvo pritaikęs kiekvieno iš tėvų darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, kad deklaruojamos metinių papildomų NPD sumos neviršytų nustatytų dydžių;

3. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t.y. 2015 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).

2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).

3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta  šios paskolos dalis.

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų paminėtų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų gyventojo apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos GPMĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š.m. gegužės 2 d. pateiktą 2015 m. Metinę pajamų deklaraciją, grąžinama iki 2016 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š.m. gegužės 2 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Pasitikslinti dėl galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką galima, užbaigus VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas išlaidas, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

Viršininko pavaduotoja                                        Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-2496

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl gyventojų turto ir (ar) gautų pajamų deklaravimo 2016 metais.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?

Turtą deklaruoti galima jau nuo 2016 m. sausio 1 d., būtina – iki 2016 m. gegužės 2 dienos. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir reikalingi jos priedai (FR0001 formos 1 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai ir pavaduotojai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2015 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Primintina, kad deklaruoti turtą privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Šiais metais pirmą kartą deklaruoti turtą privalo politinės partijos nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per 2015 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai.

Ar turtą deklaruoti privalančių gyventojų sąrašas 2015 m. buvo papildytas naujomis pareigybėmis?

2015 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-2041 buvo papildytas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas, kuriame įrašyta ne tik valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pareigybė, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pareigybė. Pagal šį punktą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą, neatsižvelgiant į tokios įmonės teisinę formą.

Kokį turtą reikia deklaruoti?

Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti tokį 2015 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).

Kas turi pateikti atskaitinę turto deklaraciją (FR0001 formą)?

Deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turimą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu šie asmenys neturi tokio turto, deklaracijos (FR0001 formos) teikti nereikia, o pajamų deklaruoti jiems nereikia net ir tuo atveju, jeigu jie deklaruoja turimą turtą.

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Gyventojai, deklaruojantys 2015 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).

Metines pajamas privaloma deklaruoti taip pat iki 2016 m. gegužės 2 dienos.

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, 2015 m. gavusiam:

  • palūkanų už asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (toliau – asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais), išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d., jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais, jam išmokėjo didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams (nesvarbu, kokia suma gauta),
  • daugiau kaip 3 000 eurų palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, ir/ar palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 dienos,
  • palūkanų už paskolas iš Lietuvos vienetų ar šaltinio užsienio valstybėje.

Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų iš žemės ūkio veiklos, privalo deklaruoti pajamas, nesvarbu, kokia suma 2015 m. buvo gauta. Kiti žemės ūkio veiklos pajamų gavę gyventojai (ne PVM mokėtojai) deklaruoti metines pajamas privalo tuo atveju, jeigu šias pajamas gavo iš gyventojų ir/arba iš šaltinio užsienio valstybėje, o gauta suma yra didesnė kaip 3 000 eurų.

Dovanų gavę gyventojai deklaruoti metines pajamas privalo, jeigu jie gavo:

  • didesnes kaip 2 500 Eur vertės dovanas pinigais ar turtu – iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių),
  •  didesnes kaip 2 500 Eur dovanas pinigais ar turtu (išskyrus gautas nekilnojamaisiais daiktais, esančiais Lietuvoje) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių.

Primintina gyventojams, įregistravusiems individualią veiklą ar 2015 m. turėjusiems verslo liudijimus, kad metines pajamas deklaruoti privalu, neatsižvelgiant į tai, ar 2015 m. buvo gauta pajamų iš šios veiklos, ar ne. Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, taip pat kiti gyventojai, gavę pajamų, nuo kurių sumokėti pajamų mokestį privalo jie patys.

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas pareigas 2015 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, politinės partijos nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per 2015 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga sumokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2015 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 forma).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padėsiančios užtikrinti sklandų pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimą.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

 

Viršininko pavaduotoja

 

                                       Vilma Vildžiūnaitė

 

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-2415

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos 2015 m. gyventojų gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimas

Vertybinių popierių pardavimo pajamos, gautos 2015 m., apmokestinamos (neapmokestinamos) remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 30 punkto nuostatomis. Pagal šį punktą pajamos, gautos už gyventojo parduotas ar kitokiu būdu perleistas FP, taip pat pajamos gautos iš IFP realizavimo, neatsižvelgiant į tai, kada parduodamos FP ar realizuojamos IFP buvo įsigytos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu iš pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nurodytas su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusias išlaidas, susidaręs skirtumas neviršija 3000 Eur per 2015 m. mokestinį laikotarpį.

2. Apmokestinamųjų pajamų, gautų už 2015 m. parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą, apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį:

- gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;

- parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu;

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktą yra numatyta, kad šioms FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, iš 2015 m. gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas 3000 Eur  neapmokestinamas dydis. Jeigu skirtumas neviršija 3000 Eur, tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X" akcijų, kurias po mėnesio pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina –15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Šis skirtumas (atėmus 2015 m. patvirtintą    3 000 Eur neapmokestinamą dydį) apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu gyventojas per 2015 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 3000 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Svarbu: 3000 Eur nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  •  akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;

- akcijos, gautos GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų   nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per 2015 m. mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir/arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 3000 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas

Per 2015 m. mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki 2016 m. metų vasario 1 dienos mokesčių administratoriui pateikti pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Pažymos FR0471 forma (toliau – pažyma FR0471) ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238.

Pažymoje FR0471 turi būti nurodomi duomenys apie visas gyventojui išmokėtas FP pardavimo ir IFP realizavimo pardavimo pajamas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas deklaracijos GPM308 formą, kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau ― deklaracija GPM308). Pasibaigus 2015 m. mokestiniam laikotarpiui, iki 2016 m. gegužės 2 dienos, gyventojas pateikia metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaruoja per 2015 m. mokestinį laikotarpį gautas pajamas, apskaičiuoja mokėtiną pajamų mokesčio sumą, kurią privalo sumokėti iki pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki 2016 m. gegužės 2 dienos. Apmokestinamosios FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos, gautos 2015 m. deklaruojamos bendromis sumomis pateikiant deklaracijos GPM308 priedą GPM308F.

Gyventojas, pardavęs FP ir/arba gavęs IFP realizavimo pajamų, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata, t. y. gavęs neapmokestinamųjų FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, gali šių pajamų už 2015 m. nedeklaruoti, jeigu gauta suma yra mažesnė kaip 3000 Eur. Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, kurių suma už 2015 m. viršija 3000 Eur per mokestinį laikotarpį, visas šias pajamas privalo deklaruoti deklaracijos GPM308 priedo GPM308F I skyriuje.

Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas FP ir IFP, taip pat gavo pajamų už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, už GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei VP, parduotus vieneto likvidavimo atveju, tokias pajamas jis privalo deklaruoti nuo pirmo euro deklaracijos GPM308 priedo GPM308F II skyriuje.

Jeigu gyventojas FP pardavimo pajamas ir/arba IFP realizavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (šiuo atveju – FP ir IFP), tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį. Jeigu laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip), GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 2015 m.  3 000 Eur  neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP  dalį.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje nedeklaruoja ir pajamų mokesčio nemoka.

 

Viršininko pavaduotoja                                                     Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-1785

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) papildydama VMI prie FM 2015-12-17 rašte Nr. (18.18-31-1)RM-27154 pateiktą informaciją, paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 28 punkto nuostatų taikymą apskaičiuojant pajamų mokestį nuo pajamų gautų už parduotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą 2016 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais:

GPMĮ 17 str. 1 d. 28 punkto (2015 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XII-2162 redakcija) nuostatos, kad turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nenurodyto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Europos ekonominės erdvės valstybėje, pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata nekilnojamajam daiktui išlaikytam nuo jo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn terminas prailginamas iki 10 metų. Šis įstatymo pakeitimas taikomas kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpiui. Išlieka galioti lengvatos pajamoms iš gyvenamojo būsto perleidimo, nustatytos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose.

Vadinasi pajamos, gautos 2016 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais už parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris nuo jo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn nebuvo išlaikytas 10 metų, apmokestinamos pajamų mokesčiu. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai ar turtas buvo įsigytas iki 2011 m. sausio 1 dienos (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1152 redakcija).

Gautos pajamos apmokestinamos pagal pajamų gavimo dieną galiojančias GPMĮ nuostatas. Tarkime, gyventojas 2015 m. pabaigoje sudaro žemės (kuri buvo įsigyta iki 2011 m. sausio l d., išlaikyta iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 3 metus) pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį, gauna avansą. Galutinis atsiskaitymas 2016 metais. Turtas nuosavybėn pereina 2016 metais. Tokiu atveju pajamos (avansas) gautos 2015 m. pajamų mokesčiu neapmokestinamos. 2016 metais gautos pajamos už žemės sklypą, kuris nebuvo išlaikytas nuosavybėje 10 metų, apmokestinamos kaip turto pardavimo pajamos. Apskaičiuojant nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas iš turto pardavimo pajamų sumos atimama to turto įsigijimo kaina, kuri nustatoma proporcingai gautų 2015 m. ir 2016 metais pajamų dydžiui, skirtumas apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

 

Viršininko pavaduotoja                                             Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-988

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina apie nuolatinio Lietuvos gyventojo iš Estijos įmonės gautų dividendų apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas nuo 2014 m. sausio 1 d. gyventojų gauti dividendai apmokestinami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu (2011 – 2013 metais gyventojų gautiems dividendams apmokestinti buvo taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas).

Lietuvos ir Estijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties (toliau – Sutartis) 10 straipsnio (Dividendai) 2 dalyje nustatyta, kad dividendai, kuriuos kompanija – Estijos rezidentė moka nuolatiniam Lietuvos gyventojui – faktiškajam tokių dividendų savininkui, gali būti apmokestinami Estijoje pagal jos įstatymus, tačiau taip imamas mokestis negali būti didesnis kaip 15 proc. bendros dividendų sumos.

Nors Sutartis Estijai suteikia teisę apmokestinti Estijos įmonės nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamus dividendus, tačiau pagal Estijos Respublikos mokesčių įstatymus tokie dividendai yra neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (t.y. dividendų išmokėjimo metu nuo dividendų sumos nėra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis). Estijos įmonė nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui skirtos dividendų sumos sumoka pelno mokestį.   

Kadangi nuolatinio Lietuvos gyventojo iš Estijos įmonės gauti dividendai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu Estijoje, nuo tokių dividendų (pagal GPMĮ nustatytą pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms) sumos nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka bei tokius dividendus ir nuo jų sumokėtą gyventojų pajamų mokestį deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308 formoje).

Atkreipiame dėmesį, kad tik tuo atveju, jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo iš Estijos įmonės gauti dividendai būtų apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu pagal Estijos Respublikos mokesčių įstatymus ir Estijoje nuo dividendų būtų išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis bei gyventojas turėtų tokio mokesčio Estijoje sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, nuo dividendų Estijoje sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą (ne didesnę negu mokesčio suma, kuria Estija turi teisę išskaičiuoti pagal Sutarties 10 straipsnį) nuolatinis Lietuvos gyventojas galėtų atskaityti iš GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo šių dividendų sumos (t.y. galėtų naikinti dividendų dvigubą apmokestinimą).

Viršininko pavaduotoja                                                                                Vilma Vildžiūnaitė