Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-26775

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina, kaip apskaičiuojamas ir deklaruojamas pajamų mokestis nuo grąžintinų neišmokėto darbo užmokesčio dalių, išmokėtinų pagal Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Įstatymas).

Paaiškinimas parengtas vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau – GPMĮ), Grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų skirtumo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu ir Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmoka iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo" (toliau – Nutarimas).

1. Dėl pajamų mokesčio išskaičiavimo ir sumokėjimo.
Įstatyme nustatyta, kad asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra apskaičiuojama pagal Įstatymo 2 straipsnyje pateiktą formulę.

Kadangi pagal pateiktą formulę yra apskaičiuojama grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalies suma, tai pajamų mokestis turi būti apskaičiuojamas atitinkamai tik nuo šios grąžintinos sumos, kaip nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Nuo faktiškai ekonomikos krizės laikotarpiu išmokėtų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų išskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis neperskaičiuojamas.

Pajamų mokestis išskaičiuojamas, išmokant tam tikrą grąžintino neišmokėto darbo užmokesčio procentinę dalį, t. y. jis turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas nuo kiekvienos per Įstatyme nustatytą terminą 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2020 m. dalimis išmokamos darbo užmokesčio sumos.
Pavyzdžiui, institucija (įstaiga), 2016 m. gruodžio mėnesį išmokėdama asmenims 5 procentus Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos tais metais išmokėtinos sumos, pajamų mokestį nuo šių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, pritaikiusi 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, išskaičiuoti ir sumokėti turės GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio daliai.
Atitinkamą mokestinio laikotarpio (2016, 2017, 2018, 2019, 2020 m.) mėnesį išmokamai grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio daliai GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas to paties mokestinio laikotarpio, kurį yra išmokama išmoka, galiosiantis NPD/PNPD galės būti taikomas, jeigu išmoka bus išmokama toje pačioje institucijoje (įstaigoje) tebedirbančiam darbuotojui. Esant darbuotojo prašymui, su darbo santykiais ar jų esmę susijusiais santykiais pajamų gavimo vietoje, pavyzdžiui, 2016 m. gruodžio mėn. išmokėtinai grąžintinai sumažinto darbo užmokesčio sumai taikytini 2016 m. gruodžio mėn. galiosiantys NPD ir PNPD, jeigu jie nebus pritaikyti gruodžio mėnesį išmokant 2016 m. atitinkamo mėnesio darbo užmokestį. Primintina, kad per kiekvieną mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) neturi būti pritaikomi daugiau kaip 12 mėnesių NPD ir PNPD.

Pasitaikys atvejų, kad grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys už 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį bus išmokamos jau nebedirbantiems išmokas išmokančioje institucijoje (įstaigoje) asmenims, taip pat atvejų, kai reorganizuotos ar likviduotos institucijos neišmokėtą darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį išmokės jos teisių perėmėjas ar kita išmokas išmokėti įgaliota institucija (įstaiga), atvejų, kai atitinkamas išmokos dalis mokės ne viena, o kelios institucijos (įstaigos).

Pagal GPMĮ 20 straipsnio 4 dalį NPD/PNPD taikomas tik vienoje su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje. Siekiant išvengti situacijų, kai NPD/PNPD pritaikomas daugiau nei vienoje su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje, ir to pasekmėje gyventojui atsirandančios pareigos ne tik deklaruoti metines pajamas bei perskaičiuoti taikytiną metinį NPD, bet ir primokėti pajamų mokestį dėl per didelio pritaikyto metinio NPD, Įstatyme numatytas išmokas (jų dalis) išmokančioms įstaigoms (institucijoms) VMI prie FM rekomenduoja NPD/PNPD netaikyti, jeigu išmokas gaunantis asmuo joje nedirba.

3. Dėl NPD taikymo grąžintinoms ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dalims.
Už 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka perskaičiuotų tokių pašalpų sumas (skirtumą) asmenims išmokanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NPD/PNPD neturi taikyti.

4. Dėl gyventojui priklausančio NPD/PNPD taikymo grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio daliai ir šių dydžių perskaičiavimo.
Tie gyventojai, kurie 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 m. mokestiniais laikotarpiais gaus neišmokėto darbo užmokesčio dalį ir nepasinaudos visu jiems priklausančiu metiniu NPD/PNPD, pavyzdžiui, gaunantys tik pensijas, šiuos dydžius prisitaikyti galės, pateikdami atitinkamo mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Tokiu atveju metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotas metinis NPD/PNPD būtų pritaikytas tą mokestinį laikotarpį išmokėtai grąžintinai neišmokėto darbo užmokesčio daliai, o nuo šios išmokos išskaičiuotas pajamų mokestis ar jo dalis grąžintas gyventojui Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

VMI prie FM atkreipia dėmesį į tai, kad gyventojui taikytino metinio NPD sumą lemia visų (išskyrus GPMĮ 20 straipsnio 7 dalyje nurodytas išimtis) per mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų lygis, kuriam didėjant, taikytino metinio NPD suma sumažėja. Į metinę pajamų sumą įskaičiuojamos visos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, taigi, bus įskaičiuota ir grąžinto neišmokėto darbo užmokesčio suma. Dėl šios priežasties gyventojams, kuriems kiekvieno atitinkamo (2016, 2017, 2018, 2019, 2020 m.) mokestinio laikotarpio mėnesį NPD bus pritaikytas, metinis NPD sumažės ir vien dėl to atsiras pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir papildomai sumokėti joje apskaičiuoto pajamų mokesčio sumą.

5. Dėl institucijų (įstaigų) išmokėtų išmokų deklaravimo.
GPMĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas bei nuo jų išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, institucijos (įstaigos) Nutarimu nustatyta tvarka gyventojams išmokėtas grąžintinas neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) ir išskaičiuoto pajamų mokesčio sumas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje, nurodant tik bendras sumas (ši forma ir jos užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7 ,,Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos formos, jos priedų formų bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo") ir Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje, nurodant kiekvienam gyventojui išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuoto pajamų mokesčio sumas (ši forma ir jos užpildymo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145 ,,Dėl Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos FR0573A, FR0573U priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo"), privalės deklaruoti tokių išmokų faktiško išmokėjimo laikotarpiu.

Deklaruotinos darbo užmokesčio (atlyginimo) išmokos nėra sietinos su mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos jos apskaičiuotos, todėl mokesčių administratoriui pateiktos šių deklaracijų formos už praėjusius laikotarpius, už kuriuos grąžinamos apskaičiuoto darbo užmokesčio (atlyginimo) sumos, neturės būti tikslinamos.

6. Dėl Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų asmenų įpėdiniams išmokamų išmokų deklaravimo.
Įstatyme numatytas sumažinto darbo užmokesčio dalies grąžinimas asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, patirtų praradimų grąžinimas. Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų asmenų įpėdiniams, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimus ir/arba pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą (ar patvirtintą jo kopiją) mirusiajam asmeniui apskaičiuota grąžintino sumažinto darbo užmokesčio suma laikytina paveldėjimo būdu gautomis pajamomis. Paveldėjimo būdu gyventojo gautų pajamų šaltinis yra turto palikėjas, todėl sumažinto darbo užmokesčio dalies išmokėjimo Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų asmenų įpėdiniams atveju šias išmokas išmokėjusiai institucijai (įstaigai) duomenų apie jas mokesčių administratoriui pateikti nereikės.

Pagal turinį sumažintas grąžintinas darbo užmokestis GPMĮ taikymo aspektu yra laikomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, apmokestinamomis taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, todėl pajamų mokestis turi būti išskaičiuojamas bei sumokamas į biudžetą ir tais atvejais, kai išmokamas ne jį uždirbusiam asmeniui, o šio asmens įpėdiniui.

Atsižvelgus į tai, kad pagal turinį grąžintina sumažinto darbo užmokesčio dalis GPMĮ taikymo aspektu yra laikomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis jas uždirbusio asmens atžvilgiu, grąžinamo sumažinto darbo užmokesčio dalies gavėju ir pajamų mokesčio mokėtoju laikytinas jas uždirbęs mirusysis asmuo. Tokiais atvejais duomenys apie išmokas turės būti pateikiami tik Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje, nurodant bendras išmokų ir išskaičiuoto pajamų mokesčio sumas.

Analogiškai pajamų mokesčiu apmokestinamos ir deklaruojamos (tik FR0572 formoje bendromis sumomis) apmokestinamosioms pajamoms priskirtos asmenų įpėdiniams išmokamos išmokos, išmokėtos pagal Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašą.

 

Viršininko pavaduotoja                                                                      Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.2-31-2)RM-19410

Ši informacija skelbiama:
2015 metai
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl fizinio asmens gauto autorinio atlyginimo už sukurtą tarnybinį išradimą apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir pajamų mokesčiu. Šis paaiškinimas suderintas su Finansų ministerija (Finansų ministerijos 2015-08-19 raštas Nr.(14.17-02)-5K-1516870-6K-1506192).

Situacija

Fizinis asmuo su Universitetu yra sudaręs darbo sutartį ir įdarbintas vyriausiuoju mokslo darbuotoju. Vykdant darbo funkcijas fizinis asmuo sukūrė tarnybinį išradimą (toliau fizinis asmuo – Išradėjas). Teisės į Išradėjo sukurtą tarnybinį išradimą priklauso Universitetui.

Sudarytoje darbo sutartyje atskirai nėra numatytas tarnybinių išradimų kūrimas ir už tai mokėtinas padidintas atlyginimas.

Tam, kad būtų atlygina Išradėjui už jo vykdant darbo funkcijas sukurtą tarnybinį išradimą, Universitetas ir Išradėjas pasirašė autorinio atlyginimo (honoraro) sutartį dėl autorinio atlyginimo mokėjimo Išradėjui. Pagal šią sutartį autorinis atlyginimas (honoraras) Išradėjui mokamas tik tuo atveju, jeigu šis išradimas yra panaudojamas ir iš jo Universitetas  „uždirba" pelno (nesant įplaukų autorinis atlyginimas (honoraras) Išradėjui nemokamas). Sutartyje Universitetas įsipareigoja mokėti išradėjui autorinį atlyginimą (honorarą), jei Išradėjo sukurtą išradimą Universitetas panaudos ir gaus ekonominę naudą (autorinio atlyginimo (honoraro) dydis tiesiogiai priklauso nuo gauto pelno).

Klausimai:

1. Ar nurodytuoju atveju Išradėjo veikla - tarnybinio išradimo sukūrimas, vykdoma atliekant darbo funkcijas pagal su Universitetu sudarytą darbo sutartį, už kurią Universitetas Išradėjui apmoka pagal autorinio atlyginimo (honoraro) sutartį, yra PVM objektas?

Atsakymas

Vadovaujantis PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, PVM objektas yra apmokestinamojo asmens vykdoma ekonominė veikla, t. y. paslaugų teikimas ir prekių tiekimas už atlygį, kai toks paslaugų teikimas ir prekių tiekimas yra laikomas įvykusiu šalies teritorijoje.

Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ekonomine veikla ir PVM objektu nelaikoma darbo veikla. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad: „Darbo veikla – darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu."

Pagal pateiktą informaciją nagrinėjamu atveju Išradėjas tarnybinį išradimą sukūrė vykdydamas darbo funkcijas, pasinaudodamas Universiteto patirtimi, įrengimais ir pan., apie savo išradimą pranešė Universitetui. Už sukurtą išradimą Universitetas Išradėjui mokėjo ne padidintą atlyginimą, o autorinį atlyginimą (honorarą), nustatytą Universiteto ir Išradėjo pasirašytoje autorinio atlyginimo (honoraro) sutartyje. Pagal sutarties sąlygas, jeigu Universitetas išradimo nepanaudotų ir negautų įplaukų, autorinis atlyginimas (honoraras) Išradėjui nebūtų mokamas. Tokiu atveju darytina išvada, kad šis Universiteto Išradėjui mokamas autorinis atlyginimas (honoraras) iš esmės yra papildomas atlyginimas už, vykdant darbo funkcijas, atliktą darbą.

Tokia Išradėjo veikla pagal aukščiau minimas PVM įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas PVM tikslais laikoma darbo veikla, kuri, vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 3 straipsnio nuostatomis nelaikoma ekonomine veikla ir PVM objektu.

2. Kaip išmokėtas atlygis už sukurtą tarnybinį išradimą apmokestinamas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą?

Atsakymas

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 34 dalį su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos. GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžiami kaip santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius.

Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad Išradėjo, esančio Universiteto moksliniu bendradarbiu, tarnybinis išradimas buvo sukurtas, vykdant darbo funkcijas, t.y. atliekant mokslinį tiriamąjį darbą, naudojantis Universiteto patirtimi, technologijomis bei įranga. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad turtinės teisės iš šio atradimo yra Universiteto nuosavybė, o atlygio (įforminto autorine sutartimi) mokėjimo Išradėjui dydį lemia Universiteto – teisių į šį išradimą turėtojo komercinio panaudojimo apimtys ir iš išradimo gautas (gautinas) pelnas, autorinėje sutartyje numatyta išmoka laikytina atlygiu Išradėjui už darbo rezultatus ir išmokėjimo momentu apmokestintina pagal su darbo santykiais susijusioms pajamoms nustatytas taisykles. 

 

Viršininko pavaduotoja                                      Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (32-42-31-1)RM-14021

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) Vidaus pajamų tarnybos pareigūnai nepildo ir netvirtina Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus parengtos Užsienio valstybės rezidento prašymo sumažinti išskaičiuojamą mokestį FR0021 (DAS-1) formos ir Užsienio valstybės rezidento prašymo grąžinti išskaičiuotą mokestį FR0022 (DAS-2) formos (toliau – DAS-2 forma) dalies „Užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinimas", skirtos pajamų iš Lietuvos gavusio asmens rezidavimo vietai patvirtinti.

JAV Vidaus pajamų tarnybos pareigūnai savo rezidentams, kurie nori prisitaikyti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas mokesčio lengvatas, išduoda JAV rezidento rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – formą 6166 (toliau – pažyma; pažymos kopija pridedama). Šią pažymą išduoda JAV vidaus pajamų tarnybos Filadelfijos klientų aptarnavimo centras. Pažyma spausdinama JAV Vidaus pajamų tarnybos blanke, turinčiame vandens ženklą su JAV Vidaus pajamų tarnybos logotipo atvaizdu. Pažymoje nurodomi tokie duomenys: išdavimo data; mokesčių mokėtojo pavadinimas arba vardas, pavardė; mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (TIN); metai, kuriais mokesčių mokėtojas pripažįstamas JAV rezidentu. Pažymos tekste patvirtinama, kad pažymoje nurodytas mokesčių mokėtojas yra JAV rezidentas Jungtinių Valstijų mokesčių tikslais. Pažymą pasirašo Filadelfijos apskaitos valdymo centro direktorius.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši pažyma nėra tvirtinama jokiu antspaudu.

Su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR0254 (DAS-4) formų pildymo taisyklėse (kurios patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 159) nurodyta, kad užsienio valstybių mokesčių administratorių savo rezidentams išduodama rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma turi būti patvirtinta atsakingo pareigūno parašu ir tos užsienio valstybės mokesčių administratoriaus antspaudu.                                                                                      

Kadangi JAV Vidaus pajamų tarybos pareigūnai Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui atsiuntė JAV rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos pavyzdį ir ši pažyma spausdiname specialiame blanke, VMI prie FM informuoja, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriai, tikrindami JAV rezidentų rezidavimo vietą patvirtinančias pažymas, neturėtų reikalauti, kad šios pažymos būtų patvirtintos JAV Vidaus pajamų tarnybos antspaudu.                                            

JAV rezidento rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos – formos 6166  kopija

                                                                                                 

Viršininko pavaduotoja

   

Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-13839

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) papildydama 2015-02-19 raštu Nr.(18.18-31-1) RM-2758 pateiktą paaiškinimą „Dėl 2014 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gyventojų gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamų apmokestinimo ir deklaravimo ypatumų", paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos gyventojų 2014 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais pagal pasirinkimo sandorius (angl. stock options) darbuotojų gautos pajamos.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 6 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) 4 punkte paaiškinta, kad darbuotojui pagal pasirinkimo sandorį (angl. stock options) įsigijus (nemokamai ar už žemesnę nei rinkos kaina) akcijų, arba pagal tokį sandorį gavus piniginę išmoką, gauta nauda priskiriama su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Gautos pajamos priskiriamos su darbo santykiais susijusioms pajamoms, neatsižvelgiant į tai, kas išmokėjo išmoką (darbdavio įmonė ar užsienio įmonė (motininė, dukterinė ar kita įmonė, kuri įsigyja darbdavio įmonę su turimais darbuotojams įsipareigojimais ir pan.), bei kam išmokama išmoka (esamam ar buvusiam darbuotojui). Vadovaujantis GPMĮ 23 straipsniu nuo A klasės pajamoms priskiriamų išmokų (pvz., gautų iš Lietuvos įmonės) pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą privalo išmoką išmokantis asmuo. Kai šios pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms (pvz., gautos iš užsienio įmonės), vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu nuolatiniam Lietuvos gyventojui privalu pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Su darbo santykiais susijusios pajamos deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Remdamasi išdėstytu, VMI prie FM pažymi, kad išdėstytu atveju pagal pasirinkimo sandorį gauta nauda GPMĮ taikymo prasme nelaikoma finansinių priemonių realizavimo pajamomis, todėl šioms pajamoms GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte nustatyta lengvata netaikoma.

Pagal pasirinkimo sandorius ne iš darbdavio ar su darbdaviu nesusijusio asmens gautos pajamos laikomos išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamomis. Šių pajamų apmokestinimo ir deklaravimo ypatumai paaiškinti aukščiau paminėtame VMI prie FM 2015-02-19 rašte Nr.(18.18-31-1) RM-2758.

 

Viršininko pavaduoptoja                                                                                                          Vilma Vildžiūnaitė

DĖL GAUTŲ IŠMOKŲ APMOKESTINIMO

(18.2-31-2)RM-8889
2015-04-30

Registracijos numeris (18.2-31-2)RM-8889

Ši informacija skelbiama:
2015 metai
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl fizinio asmens gautų išmokų, nutraukus darbo sutartį ( įskaitant ir išmokų, gautų pagal sutartis, kuriose susitariama nekonkuruoti) apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), gyventojų pajamų ir pelno mokesčiu. Šis paaiškinimas suderintas su Finansų ministerija (Finansų ministerijos 2015-04-24 raštas Nr.(14.17-02)-5K-1508094-6K-1503340).

Situacija

Fizinis asmuo ir Bendrovė pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties ir darbo santykių nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio susitarimo pagrindu fiziniam asmeniui tam tikrą dieną buvo išmokėta išeitinė išmoka, atsiradusi už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo.

Be to, fizinis asmuo, nutraukdamas darbo sutartį su Bendrove, sudarė sutartį dėl nekonkuravimo. Pagal šią sutartį fiziniam asmeniui numatyta išmokėti tam tikrą sumą (pvz., 200 000 eurų, 150 000 eurų ir pan.), mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Šioje sutartyje fizinis asmuo įsipareigojo tam tikru laikotarpiu (pvz., 4, 6, 12 mėnesių ar pan.) neturėti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokių nuosavybės interesų Bendrovėje (įskaitant akcijas ar kitus vertybinius popierius), arba interesų kaip darbuotojas konkuruojančiose įmonėse, bet kokia forma nebendradarbiauti, nesudaryti bet kokio pobūdžio rašytinių ar žodinių sutarčių ar susitarimų su konkuruojančiomis įmonėmis, nekonsultuoti konkuruojančių įmonių ir kitaip nekonkuruoti su Bendrove.

1 Klausimas. Ar šios išmokos yra PVM objektas?

Atsakymas dėl išeitinės išmokos

PVM įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

Pagal PVMĮ 2 str. 8 dalį, ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Ekonominei veiklai būdingas tęstinumas, pasikartojimas.

PVM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad darbo veikla laikomas darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

Darbo santykius ir išeitinių išmokų mokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas. Pagal Darbo kodekso nuostatas išeitinė išmoka yra susijusi su darbo sutarties nutraukimu, jos mokėjimas iš esmės yra privalomas ir įprastas.

Pagal šias nuostatas fizinio asmens už darbo sutarties ir darbo santykių nutraukimą gauta išeitinė išmoka, atsirandanti iš laikotarpio iki darbo sutarties nutraukimo, yra reglamentuota Darbo kodekso, glaudžiai susijusi su nutraukiamais darbo santykiais ir dėl to nelaikoma fizinio asmens ekonominės veiklos pajamomis bei nėra PVM objektas.

Atsakymas dėl išmokos, gautos už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi

Reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimus nekonkuravimo susitarimams yra taikomas ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso nuostatos (pvz., 2007 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2013; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis byloje Nr.3K-3-476/2012). 

Pagal PVMĮ 7 straipsnio nuostatas įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų PVM tikslais laikomas paslaugų teikimu. Tačiau, remiantis minėtomis PVMĮ 3 straipsnio nuostatomis, šios paslaugos PVM objektu tampa tik tokiu atveju, jeigu yra įvykdytos visos šiame straipsnyje keliamos sąlygos, tame tarpe ir sąlyga, kad šią paslaugą šalies teritorijoje turi teikti apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.

Pagal PVMĮ 2 straipsnio nuostatas fizinis asmuo laikomas apmokestinamuoju asmeniu tokiu atveju, jeigu jis vykdo ekonominę veiklą ir atitinkamame sandoryje veikia kaip apmokestinamasis asmuo. PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalies komentare paaiškinta: „Ekonominę veiklą reikia atskirti nuo atsitiktinių sandorių. Atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla todėl, kad ekonominei veiklai yra būdingas pasikartojamumas, tęstinumas, t.y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų. Ši nuostata yra vertinamojo pobūdžio ir siekiant nustatyti, ar asmuo vykdo ekonominę veiklą, ar ne, reikia įvertinti eilę aplinkybių. Tiesiogiai ji negali būti susieta nei su tam tikru skaičiumi tapačių sandorių, sudarytų per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, nei su kokiu kitu kiekybiškai išreikštu kriterijumi". Nustatant, ar konkreti veikla yra laikoma ekonomine, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes ir kiekvienu atveju nagrinėjama atskirai.

Pateiktu atveju fizinio asmens susitarimas su Bendrove nekonkuruoti, kaip įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, PVM tikslais laikytinas paslaugų teikimu. Tačiau šį fizinio asmens sandorį iš esmės lėmė darbo sutarties nutraukimas. Tiek fizinis asmuo, kaip darbuotojas, tiek Bendrovė, kaip darbdavys, sutartį dėl nekonkuravimo galėjo sudaryti tik nutraukus darbo sutartį, t. y. vieną kartą. Tokios veiklos – įsipareigojimo nekonkuruoti su buvusiu darbdaviu - neįmanoma vykdyti ateityje pakartotinai ir iš jos gauti pajamų. Vien tai, kad už šį sandorį buvo sumokėta dalimis per tam tikrą laikotarpį, nereiškia, kad fizinis asmuo tokią veiklą vykdė pakartotinai. Todėl galima teigti, kad šiam sandoriui nėra būdingas pasikartojamumas.

Todėl fizinio asmens susitarimas (įsipareigojimas) nekonkuruoti yra atsitiktinis sandoris ir jis nėra PVM objektas. Dėl to  fizinio asmens gauta išmoka už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi PVM tikslais nelaikoma atlygiu už suteiktą paslaugą ir PVM nuo šios išmokos neturi būti apskaičiuojamas.

2 klausimas. Ar išeitinės išmokos, išmokamos atleidžiamam darbuotojui, ir išmokos už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi priskiriamos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, ar nesusijusioms pajamoms?

Atsakymas. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokėta Darbo kodekso 140 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatyta išeitinė išmoka, išmokama atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, pagal turinį yra laikoma susijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis ir apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir kitas tokioms pajamoms nustatytas apmokestinimo taisykles.

Išmokoms, kurios mokamos atleidžiamiems darbuotojams už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi, darbo teisės nuostatos netaikomos, tai yra santykiai, reguliuojami civilinės teisės nuostatų. Atsižvelgiant į tai, gyventojams išmokamos išmokos už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi priskiriamos jų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusioms pajamoms. Tokios pajamos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo.

3 klausimas. Ar išmokėta išeitinė išmoka ir mokamas nekonkuravimo atlygis priskiriami įmonės leidžiamiems atskaitymams?

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomas užmokestis už atliktą darbą (dirbtą laiką), apskaičiuotas pagal vienete taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas, kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėse bei darbo sutartyse, išeitinių išmokų išlaidos, pasibaigus darbo santykiams ir kitos išmokos, numatytos darbo apmokėjimą numatančiuose teisės aktuose bei susitarimuose tarp šalių.

Pateiktu atveju, apskaičiuojant pelno mokestį, fiziniam asmeniui, nutraukusiam darbo santykius su Bendrove, išmokėta išeitinė išmoka ir nekonkuravimo atlygis gali būti priskiriami leidžiamiems atskaitymams, jeigu šios išlaidos yra būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

 

Viršininko pavaduotoja

 

                                           Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris 32-42-31-1)RM-4003

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau – gyventojai) galimybių pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2014 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų.

Gyventojas, siekiantis susigrąžinti 2014 m. išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio dalį, turi Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š.m. gegužės 4 d. pateikti tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 3 versiją, nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).

Šioje deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2014 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, praėjusių metų išlaidos, kurias patyrus taikomos pajamų mokesčio lengvatos.

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, jeigu jie praėjusiais metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, tačiau nepasinaudojo metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – metinis NPD) arba pasinaudojo ne visu šiuo dydžiu.
Pavyzdžiui, pasinaudoti metiniu NPD gali gyventojai, dirbę ne visus 2014 metus, arba tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams buvo pateikę prašymus taikyti tik dalį mėnesio NPD, kai jis galėjo būti taikomas visas.

Primintina, kad nustatant taikytino metinio NPD sumą, yra atsižvelgiama ne vien į per metus gauto darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, bet į bendrą gautų pajamų, apmokestinamų taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, sumą. Į šią sumą neįskaičiuojamos išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, pajamos, kurioms taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas (t. y. individualios veiklos pajamos, išskyrus gautas iš laisvųjų profesijų veiklos, ir ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą), taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

Jeigu gyventojo 2014 m. gautų metinių pajamų suma yra 38304 litų ar didesnė, tai metinis NPD netaikomas, vadinasi, pajamų mokesčio permokos dėl metinio NPD nėra;

2. gavo pajamų, apmokestinamų pajamų mokesčiu, tačiau nepasinaudojo metiniu papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius, toliau – vaikai) iki 18 metų, taip pat vyresnius, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas.

Papildomas metinis NPD už besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas vaikus yra taikomas, kai jie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje šiais būdais ir formomis:
1) grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu arba
2) grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, arba
3) pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, arba
4) pavienio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
Jeigu vienas iš tėvų kalendoriniais metais negalėjo pasinaudoti papildomu NPD (pavyzdžiui, gavo tik individualios veiklos pajamas, dividendus, autorinius atlyginimus), tai šia teise, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gali pasinaudoti jis pats ar kitas iš tėvų. Pasibaigus 2014 m., metiniu papildomu NPD gali būti mažinamos bet kokios rūšies gyventojo gautos pajamos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu (taikant 15 arba 5 procentų pajamų mokesčio tarifą). Į bendrą gautų metinių pajamų sumą, apskaičiuojant metinį papildomą NPD, neatsižvelgiama.

Visas abiem tėvams taikytinas metinis papildomas NPD (2400 litų už kiekvieną vaiką), 2014 m. pasibaigus, gali būti pritaikytas tėvų pasirinktomis proporcijomis arba visą metinį papildomą NPD (po 2400 litų už kiekvieną vaiką) gali prisitaikyti tik vienas iš tėvų. Pavyzdžiui, visą papildomą metinį NPD prisitaikyti gali vienas iš tėvų, kai kitas 2014 m. iš viso nėra gavęs kokių nors apmokestinamųjų pajamų.

Už kiekvieną auginamą vaiką papildomas metinis NPD negali būti didesnis kaip 2400 litų (bendrai abiem tėvams). Įrašant į deklaraciją pageidaujamo prisitaikyti papildomo NPD sumą, reikia atsižvelgti į tai, kokią jo sumą 2014 m. jau buvo pritaikęs kiekvieno iš tėvų darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, kad deklaruojamos metinių papildomų NPD sumos neviršytų nustatytos ribos;

3. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t.y. 2014 metais mokėjo:
1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:
- pats gyventojas,
- gyventojo sutuoktinis,
- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),
- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).
2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:
- pats gyventojas,
- gyventojo sutuoktinis,
- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).
3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.
Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta  šios paskolos dalis.
4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).
Bendra visų paminėtų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų gyventojo apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos GPMĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š.m. gegužės 4 d. pateiktą 2014 m. Metinę pajamų deklaraciją, grąžinama iki 2015 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š.m. gegužės 4 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.
Pasitikslinti dėl galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką galima, užbaigus VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas išlaidas, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

Viršininko pavaduotojas,                                                                  Dainoras Bradauskas
atliekantis viršininko funkcijas

Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-3380

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2014 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ― GPMĮ) nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Įstatymas šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro (2014 metais - nuo pirmo lito).                                                                                                                                                     

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą.  Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR0572A „Nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys".

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių, nenuolatinių Lietuvos gyventojų) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu jis privalo pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo.  Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR573U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis".

2. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius

2.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos*;

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius;

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui neprivalu deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje, jeigu per mokestinį laikotarpį kiekvienų palūkanų atskirai suma nėra didesnė kaip 600 Eur (2014 m. mokestiniu laikotarpiu — 2 000 Lt).

Jeigu pvz., gyventojas 2014 metais gavo 2100 Lt palūkanų už indėlį pagal sutartį, sudarytą iki 2013-12-31, tai jam privalu pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą ir gautą 2100 lt palūkanų sumą deklaruoti šios deklaracijos formos priede GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos".

2.2. Kai 2.1.punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 3 000 Eur (2014 metais ― 10 000 Lt). Pvz., Gyventojas 2014 metais (nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31) gavo:  2 000 Lt palūkanų už Lietuvos banke „X" laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10); 5 000 Lt palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 3 000 Lt palūkanų už UAB „Y" obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Iš viso 2014 metais gyventojas gavo 10 000 Lt palūkanų.

Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų Metinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu, jeigu indėlių palūkanų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 600 Eur (2014 metais — 2 000 Lt ), o bendra indėlių palūkanų ir palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius  suma nėra didesnė kaip 3 000 Eur, (2014 metais — 10 000 Lt )*.

Kai bendra per mokestinį laikotarpį gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 3 000 Eur (2014 metais ― 10 000 Lt) sumą, tai  pajamų mokesčiu neapmokestinama 3000 Eur (2014 metais ― 10 000 Lt), o šį dydį viršijanti suma apmokestinama, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir  3 000 Eur (2014 metais ― 10 000 Lt) sumą deklaruoti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos", o šį dydį viršijančią sumą, kuri apmokestinama pajamų mokesčiu, turi įrašyti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus. Jis turi pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją GPM309 formą, užpildydamas šios deklaracijos II skyrių „Dėl pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms taikymo".  Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Pastaba* Vieneto ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojui (gyventojui) darbdavio mokamos palūkanos už šiuos vertybinius popierius nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu palūkanos yra didesnės negu mokamos kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams. Tokios palūkanos taip pat neįskaitomos į neapmokestinamųjų pajamų sumą, kurią galima nedeklaruoti.

VMI prie FM taip pat primena, kad į 2014 metų mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą visi deklaruojami duomenys turi būti nurodyti litais.

Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas                                                      Dainoras Bradauskas

Registracijos numeris (32-42-31-1)RM-2698

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teikia paaiškinimą dėl gyventojų, privalančių perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – metinis NPD) ir primokėti pajamų mokestį, pajamų deklaravimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta gyventojų, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (toliau – su darbo santykiais susijusios pajamos) gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už metinį NPD, deklaruoti pajamas, perskaičiuoti ir papildomai sumokėti pajamų mokestį. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių būtina deklaruoti pajamas. Šiuo tikslu Valstybinei mokesčių inspekcijai iki š.m. gegužės 4 d. reikia pateikti tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 3 versiją, nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).

Šioje deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2014 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, apmokestinamos pajamų mokesčiu, nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, taip pat tos neapmokestinamosios pajamos, kurios nėra įtrauktos į Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą. Šis sąrašas pateiktas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 1 priede.
Metinėje pajamų deklaracijoje metinis NPD perskaičiuojamas, įvertinus bendrą pajamų, apmokestinamų taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, sumą, gyventojo gautą per mokestinį laikotarpį, šiuo atveju – gautą 2014 metais. Pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą ar iš įregistruotos individualios veiklos (išskyrus gautas vykdant laisvųjų profesijų veiklą), netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos, išmokos, išmokėtos pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygios sumokėtoms įmokoms, į bendrą metinį NPD lemiančią pajamų sumą neįskaitomos.

VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad metinio NPD sumažėjimo priežastys yra įvairios. Metinis NPD gali sumažėti dėl kitoje įmonėje (įstaigoje) gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, kitų rūšių pajamų, kurios yra apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, dėl išaugusio darbo užmokesčio, vienkartinių premijų, ligos pašalpų ir pan. Pavyzdžiui, metinis NPD sumažėja, gyventojui gavus dividendų, autorinį atlyginimą, honorarą, turto nuomos pajamų ir pan.

Atsižvelgiant į tai, primintina gyventojams, įskaitant gavusius vien tik su darbo santykiais susijusias pajamas, kad jie, atsižvelgdami į praėjusiais metais gautas pajamas, pasitikslintų, ar neatsiranda pareiga deklaruoti 2014 m. metines pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir papildomai sumokėti pajamų mokestį vien dėl įmonėse (įstaigose) kalendoriniais metais taikyto NPD.

Pasitikslinti, ar tokia pareiga atsiranda, galima paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882, užbaigus pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį, taip pat atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

Viršininko pavaduotojas,                                                            Dainoras Bradauskas
atliekantis viršininko funkcijas

Registracijos numeris (32-42-31-1)RM-2694

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl gyventojų 2014 m. turėto turto ir (ar) gautų pajamų deklaravimo tvarkos 2015 metais.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO
Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?
Turtą deklaruoti galima jau nuo š. m. sausio 1 dienos. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001 forma) ir reikalingi jos priedai. Užpildoma ta pati, kaip ir pernai metais, FR0001 formos 1 versija (nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).
Deklaracijas būtina pateikti iki š.m. gegužės 4 d.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai ir pavaduotojai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2014 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Kaip (litais ar eurais) deklaruojamas turtas?
Deklaruojant 2014 m. turėtą turtą, sumos (deklaruojamo turto, turimų, pasiskolintų ar paskolintų lėšų) nurodomos litais.

Kokį turtą reikia deklaruoti?
Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti tokį 2014 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:
1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;
3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 5000 litų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 5 000 litų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 5 000 litų;
6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 5 000 litų;
7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 5 000 litų.
Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).
Turtą privalantys deklaruoti gyventojai iki šios datos turi deklaruoti ir 2014 m. gautas metines pajamas, pateikdami Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 3 versiją).

II. APIE GYVENTOJŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMĄ
Šiemet gyventojai, deklaruojantys 2014 m. gautas pajamas, turės užpildyti naujos redakcijos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).
2014 m. metines pajamas taip pat privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki gegužės 4 dienos.
Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t.y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.
Nauja yra tai, kad nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) taip pat yra priskiriamos B klasei, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, gavusiam:
- daugiau kaip 2 000 litų indėlių palūkanų už Europos ekonominės erdvės valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d. (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, arba
- daugiau kaip 2 000 litų indėlių palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m. sausio 1 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų palūkanų už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų pavėluoto mokėjimo palūkanų, išmokėtų atsiskaitant už žemės ūkio produkciją.
Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, pridėtinės vertės mokesčių mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų (nesvarbu, kokią sumą) iš žemės ūkio veiklos, taip pat kiti, gavusieji daugiau kaip 10 000 litų pajamų iš žemės ūkio veiklos ir pan.
Primintina gyventojams, įregistravusiems individualią veiklą ar 2014 m. turėjusiems verslo liudijimus, kad metines pajamas jie deklaruoti privalo, neatsižvelgiant į tai, ar jie praėjusiais metais gavo pajamų iš šios veiklos, ar ne;

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas pareigas 2014 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, Metines pajamų deklaracijas (GPM308 formą) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.
Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.
Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga primokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t.y. 2014 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus veikus, mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą.
Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 formą).

Kaip (litais ar eurais) deklaruojamos pajamos?
Deklaruojant 2014 m. gautas pajamas, sumos nurodomos litais. Litais apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma perskaičiuojama pagal neatšaukiamai nustatytą lito ir euro santykį, suapvalinant ją iki dviejų skaičių po kablelio (iki centų) pagal matematinę apvalinimo taisyklę, ir sumokama eurais ir centais.

Darbdaviai, bankai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, aukštosios mokyklos, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie 2014 m. gyventojams išmokėtas išmokas, priskiriamas A ir B klasės pajamoms. Šių duomenų pagrindu yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos gyventojams, kurios gyventojams padės užtikrinti sklandų pajamų mokesčio administravimą.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

 
Viršininko pavaduotojas,                                                               Dainoras Bradauskas
atliekantis viršininko funkcijas

Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-2758

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos 2014 m. gyventojų gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimo naujovės nuo 2014-01-01

GPMĮ 17 str. 1 d. 29 punkte nustatyta ir iki 2014-01-01 galiojusi pajamų mokesčio lengvata netaikoma. Vadinasi, netekus galios GPMĮ 17 str. 1 d. 29 punkte nustatytai pajamų mokesčio lengvatai, kad pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., iki 1999 m. įsigytų vertybinių popierių pardavimo pajamos, gautos 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais  laikotarpiais apmokestinamos (neapmokestinamos) remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkto nuostatomis. Pagal šį punktą pajamos, gautos už gyventojo parduotas ar kitokiu būdu perleistas FP, taip pat pajamos gautos iš IFP realizavimo, neatsižvelgiant į tai, kada parduodamos FP ar realizuojamos IFP buvo įsigytos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas neviršija 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt) per mokestinį laikotarpį.

2. Apmokestinamųjų pajamų, gautų už 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą, apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį:

- gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;

- parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu;

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktą yra numatyta, kad šioms FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, atimamas 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt) neapmokestinamas dydis. Jeigu skirtumas neviršija 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt), tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 50 000 Lt (nuo 2015-01-01 tarkime už 15 000 Eur) pirko AB „X" akcijų, kurias po mėnesio pardavė už 75 000 Lt (nuo 2015-01-01 už 20 000 Eur). Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina – 50000 Lt (15 000 Eur), pardavimo – 75 000 Lt (20 000 Eur), pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 25 000 Lt (5 000 Eur). Šis skirtumas (atėmus 10 000 Lt (nuo 2015 m. – 3 000 Eur) neapmokestinamą dydį apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt) neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Svarbu: 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt) nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

- akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;

-vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;

- akcijos, gautos GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų   nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir/arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt) neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas.

Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 1 dienos mokesčių administratoriui pateikti pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Pažymos FR0471 forma (toliau – pažyma FR0471) ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238.

Pažymoje FR0471 turi būti nurodomi duomenys apie visas gyventojui išmokėtas FP pardavimo ir IFP realizavimo pardavimo pajamas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas atitinkamų mokestinių metų deklaracijos GPM308 formą, kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau ― deklaracija GPM308). Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, gyventojas pateikia metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaruoja per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, apskaičiuoja mokėtiną pajamų mokesčio sumą, kurią privalo sumokėti iki pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki gegužės 1 dienos (2015 m. iki gegužės 4 dienos). Apmokestinamosios FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos, gautos 2014 m. deklaruojamos bendromis sumomis pateikiant deklaracijos GPM308 priedą GPM308F.

Gyventojas, pardavęs FP ir/arba gavęs IFP realizavimo pajamų, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata, t. y. gavęs neapmokestinamųjų FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, gali šių pajamų nedeklaruoti, jeigu gauta suma yra mažesnė kaip 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt). Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, kurių suma viršija 3000 Eur (2014 m. 10 000 Lt) per mokestinį laikotarpį, visas šias pajamas privalo deklaruoti deklaracijos GPM308 priedo GPM308F I skyriuje.

Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas FP ir IFP, taip pat gavo pajamų už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, už GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei VP, parduotus vieneto likvidavimo atveju, tokias pajamas jis privalo deklaruoti nuo pirmo euro (2014 m. nuo pirmo lito) deklaracijos GPM308 priedo GPM308F II skyriuje.

Jeigu gyventojas FP pardavimo pajamas ir/arba IFP realizavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (šiuo atveju – FP ir IFP), tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį. Jeigu laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip), GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 10 000 Lt (nuo 2015-01-01 – 3 000 Eur) neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP  dalį.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje nedeklaruoja ir pajamų mokesčio nemoka.

 

Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas                                                             Dainoras Bradauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-1003

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka ir kada galima iš gyventojo gautų finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų atimti AB banko Snoras (toliau ― banko Snoras) akcijų įsigijimo kainą bei kada Lietuvos vieneto dėl visuomenės poreikiams paimtų banko Snoras akcijų apskaičiuotas nuostolis gali būti priskirtas leidžiamiems atskaitymams.

Dėl pajamų mokesčio.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ― GPMĮ) 19 straipsnyje nustatyta, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, taip pat realizavus išvestines finansines priemones, iš gautų pajamų gali būti atimama turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn ar su išvestinės finansinės priemonės realizavimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.

Pagal Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę paimti banko akcijas visuomenės poreikiams, teisingai atlyginusi buvusiems akcininkams. 2011 m. banko Snoras akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 1329 „Dėl akcinės bendrovės banko Snoras akcijų paėmimo visuomenės poreikiams" ― toliau Nutarimas Nr. 1329). Laikytina, kad gyventojai turėtas banko Snoras akcijas perleido kito asmens nuosavybėn, tačiau 2011 m. gyventojai atlygio už perleistas akcijas negavo. Pagal GPMĮ 8 straipsnio nuostatas pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, todėl atlygį už visuomenės poreikiams paimtas banko Snoras akcijas gautomis pajamomis galima pripažinti tą mokestinį laikotarpį, kada šis atlygis faktiškai gautas (išmokėtas). Todėl gyventojai 2011 m. turėtų banko Snoras akcijų įsigijimo kainos negalėjo atimti iš 2011 m. gautų vertybinių popierių pardavimo pajamų.

2014 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 39 „Dėl akcinės bendrovės banko Snoras akcijų kainos patvirtinimo" (toliau ― Nutarimas Nr. 39) nustatyta, kad akcinės bendrovės banko Snoras akcijų (paprastųjų ir privilegijuotųjų) kaina ― 0,00 litų už vieną akciją. Tokiu būdu laikytina, kad už visuomenės poreikiams paimtas banko Snoras akcijas buvo atsiskaityta 2014 m., todėl gyventojas, apskaičiuodamas ir deklaruodamas 2014 m. finansinių priemonių pardavimo pajamas, iš bendros per 2014 m. mokestinį laikotarpį gautos finansinių priemonių, kurioms taikoma GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte nustatyta 10 000 Lt (nuo 2015 m. ― 3000 Eur) neapmokestinama pajamų mokesčio suma, pardavimo sumos gali atimti banko Snoras akcijų įsigijimo kainą. Pajamos pagal Nutarimo Nr. 39 nuostatas yra lygios 0,00 Lt. Tarkime, gyventojas buvo įsigijęs 50 Snoro akcijų po 100 Lt. 2011 m. akcijos buvo paimtos visuomenės poreikiams, atlygis nebuvo išmokėtas. 2014 m. gyventojas iš finansinių priemonių pardavimo gavo 19 000 Lt pajamų, parduotų finansinių priemonių įsigijimo kaina 6 000 Lt. Pagal Nutarimo Nr. 39 nuostatas gyventojas iš 2014 m. finansinių priemonių pardavimo pajamų gali atimti banko Snoras akcijų įsigijimo kainą, t. y. šiuo atveju gali atimti 5 000 Lt (50x100). Atlygis už visuomenės poreikiams paimtas banko Snoras akcijas 0,00 litų. Apskaičiuojamos 2014 m. finansinių priemonių pardavimo apmokestinamosios pajamos 8 000 Lt [19 000 –(6 000 +5 000)]. Jeigu 2014 m. finansinių priemonių pardavimo pajamos yra 0,00 litų, atimti banko Snoras akcijų įsigijimo kainos gyventojas galimybės neturi. Vėlesniais mokestiniais laikotarpiais atimti banko Snoras akcijų įsigijimo kainos iš gautų finansinių priemonių pardavimo pajamų gyventojas negalės, nes pajamų gavimo momentas ― 2014 metai.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punktą finansinių priemonių pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų neviršija 10 000 Lt (nuo 2015-01-01 ― 3 000 Eur). Jeigu gautas skirtumas viršija 10 000 Lt (nuo 2015 m. 3 000 Eur), viršijanti dalis apmokestinama, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

2014 m. gautos finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308F priedo I skyriuje (Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 03 versija patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).

Dėl pelno mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostoliai dėl vertybinių popierių (toliau ― VP) arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis. Vienetų VP perleidimo pelną (ar nuostolį) sudaro už perleistus VP gautų (gautinų) pajamų ir jų įsigijimo kainos skirtumas.

Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimu Nr. 39 akcinės bendrovės banko Snoras akcijų (paprastųjų ir privilegijuotųjų) kaina buvo nustatyta ― 0,00 litų už vieną akciją, vieneto apskaičiuotas nuostolis dėl Nutarimu Nr. 1329 visuomenės poreikiams paimtų banko Snoras akcijų yra laikomas nuostoliu iš vertybinių popierių perleidimo.

 

Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas                                                            Dainoras Bradauskas