Kada gyventojui atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius?

Gyventojui atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

  • Gyventojo pagrindinio gyvenamojo būsto* mokestinė vertė viršija savivaldybės tarybos nustatytą pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų (Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (toliau — NTMĮ) 6 straipsnio 5 dalis) ir/ arba;
  • Gyventojo nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų (išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą) vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendra mokestinė vertė viršija 50 000 eurų (NTMĮ 6 straipsnio 6 dalis);
  • Gyventojas turi ar įsigijo kito nekilnojamojo turto, nei pagrindinis gyvenamasis būstas ar vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius). Mokestis mokamas nuo visos turto mokestinės vertės;
  • Gyventojas turi apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį** turtą. Mokestis mokamas nuo tokio turto mokestinės vertės (NTMĮ 6 straipsnio 7 dalis).

 

*Pagrindinis gyvenamasis būstas – gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti. Kai fiziniam asmeniui savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), šio įstatymo taikymo tikslais pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatas (patalpos), kuriame (-iose) šio nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.

 

**Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.