Kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimas

Kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimas

Naudojami kasos aparatai turi būti įrengti tose vietose, kuriose asmenys už jiems parduodamas prekes arba suteikiamas paslaugas sumoka grynaisiais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, arba kuriose asmenims už superkamas iš jų prekes sumokama grynaisiais pinigais. Kiekvienas kasos aparatas turi būti įregistruotas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ nustatyta tvarka Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemyje.

Atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų, tačiau aukščiau nurodytiems asmenims bilietas, pinigų priėmimo kvitas (pinigų išmokėjimo kvitas), naudojami Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) nustatyta tvarka, arba mokėjimo operacijos patvirtinimo dokumentas, pinigų apskaitos ar kitas apskaitos dokumentas turi būti pateikiami privalomai arba asmenims pareikalavus, įtvirtinti Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), IV skyriuje „Atvejai, kai nereikalaujama naudoti kasos aparatų“. 

Tais atvejais, kai kasos aparato naudoti yra neprivaloma, o atsiskaitant grynaisiais pinigais naudojami pinigų priėmimo kvitai ir pinigų išmokėjimo kvitai (toliau kartu – kvitai), bilietai, ūkio subjektas kvitų, bilietų blankus gali įsigyti iš spaustuvės, dokumentų blankais prekiaujančio ūkio subjekto arba pasigaminti pats. Tai reiškia, jog VMI prie FM kvitų, bilietų ūkio subjektams neišduoda, o tik nustato jų reglamentavimą (naudojimo, parengimas ir apskaitos ypatumus), kurio ūkio subjektai turi laikytis naudodami kvitus, bilietus savo veikloje. Tačiau išlieka prievolė apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose registruoti bingo, totalizatoriaus arba lažybų korteles.

Kvitų naudojimas ir paregimas reglamentuojamas Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kvitų taisyklės), II skyriuje „Kvitų naudojimas ir parengimas“, o bilietų naudojimas ir apskaita – Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Bilietų taisyklės), II skyriuje „Bilietų naudojimas“ ir III skyriuje „Bilietų apskaita“.

Kvitų taisyklėse nustatyta, kad ūkio subjekto, naudojančio kvitus, vadovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu (toliau – FAĮ), pats nustato kvitų naudojimo vidaus kontrolės priemones bei užtikrina jų taikymą, o jei ūkio subjekte naudojami kvitai išduodami atskaitingiems asmenims, ūkio subjekto vadovas nustato ir tokių kvitų įsigijimo, išdavimo atskaitingiems asmenims ir jų sunaudojimo bei grąžinimo tvarką, taip pat šių naudojamų kvitų blankų kontrolės priemones, užtikrinančias šių blankų kiekinę apskaitos kontrolę.

Bilietų taisyklėse nustatytas imperatyvus reikalavimas vykdyti bilietų apskaitą, pagal Bilietų taisyklėse įtvirtintas nuostatas pildant Bilietų apskaitos knygą (Bilietų taisyklių priedas „Bilietų apskaitos knyga“). Pastebėtina, jog nors minėtos apskaitos knygos forma yra pavyzdinė, tačiau ji turi atitikti visus rekvizitus, nustatytus Bilietų taisyklėse.

Kvitus naudoja ūkio subjektas, kai už parduotas prekes (paslaugas) asmenys su juo atsiskaito grynaisiais pinigais arba kai pats ūkio subjektas už perkamas prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Taip pat kvitai gali būti naudojami, priimant išankstines (avansines) įmokas bei sumokant nario mokestį ar įnašą.

Kvitai parengiami ūkinės operacijos metu arba tuoj pat, jai pasibaigus. Jie gali būti elektroniniai arba popieriniai.

Elektroninis kvitas – tai FAĮ nustatytus reikalavimus atitinkantis elektroninis apskaitos dokumentas, suprantamas kaip apskaitos dokumentas, parengtas, perduotas ir gautas tokiu elektroniniu formatu, kuris sudaro galimybę jį apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu. Elektroninis kvitas, atitinkantis FAĮ nustatytus reikalavimus, gali būti teikiamas, kai yra išankstinis pinigus sumokėjusio ar prekę pristačiusio (paslaugą suteikusio) asmens sutikimas gauti elektroninį kvitą.

Popierinis kvitas užpildomas dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas popierinio kvito egzempliorius lieka kvitą išrašiusiam asmeniui, o kitas atiduodamas pinigus sumokėjusiam ar prekę pristačiusiam (paslaugą suteikusiam) asmeniui.

Kvite turi būti nurodyti tokie privalomi rekvizitai:

  1. dokumento pavadinimas;
  2. ūkio subjekto, išrašiusio (parengusio) kvitą, pavadinimas ar individualią veiklą vykdančio asmens vardas, pavardė;
  3. ūkio subjekto, išrašiusio (parengusio) kvitą, kodas, individualios veiklos pažymos ar verslo liudijimo numeris;
  4. kvito parengimo data;
  5. parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina. Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, draudimo liudijimu (polisu) arba kitu teisės aktuose nurodytu apskaitos dokumentu, kuriame šie duomenys jau yra, bei kai už numatomas įsigyti prekes ar paslaugas priimamos išankstinės (avansinės) įmokos. Tokiu atveju kvito eilutėje „Sumokėti už“ („Išmokėta už“) rašomas žodis „Sumokėta“, nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris. Jei už prekes ar paslaugas priimamos išankstinės (avansinės) įmokos, sumokamas nario mokestis ar priimami įnašai, tai Pinigų priėmimo kvito eilutėje „Sumokėta už“ rašomi žodžiai „Išankstinė įmoka už“ ir nurodomas parduodamų prekių (ar paslaugų) pavadinimas arba „Nario mokestis“, „Įnašas už“ ir nurodoma, už ką sumokamas įnašas;
  6. sumokėta (išmokėta) suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais;
  7. kvitą parengusio prekių (paslaugų) pardavėjo ar supirkėjo (paslaugų gavėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė;
  8. pirkėjo (įskaitant išankstines (avansines) įmokas, nario mokestį ar įnašą sumokėjusį asmenį) parašas, vardas, pavardė, mokesčio mokėtojo kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu);
  9. prekes pristačiusio ar paslaugas suteikusio asmens parašas, vardas ir pavardė, o šio asmens pageidavimu – jo mokesčio mokėtojo kodas, gyvenamoji vieta.

Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti sudaromi taip:

  • numeris sudaromas didėjančia seka;
  • numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų;
  • ūkio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtinguose kvituose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

Kvitas pasirašomas FAĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Taisyti įrašus kvite draudžiama. Jeigu kvite yra padaroma klaida, parengiamas naujas kvitas. Kvitas, kuriame padaryta klaida, laikomas negaliojančiu ir saugomas kartu su kitais kvitais ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu.

Bilietas, atitinkantis Bilietų taisyklėse nustatytus reikalavimus, yra pinigų priėmimo dokumentas, kuris po jo pardavimo suteikia jį įsigijusiam asmeniui teisę pasinaudoti biliete nurodyta paslauga ir įrodo paslaugos pardavimo ūkinės operacijos įvykdymą.

Biliete turi būti nurodyti tokie privalomi rekvizitai:

  • kiekviename biliete turi būti nurodyta bilieto serija, eilės numeris ir bilieto, t. y. paslaugos, už kurią atsiskaitoma pagal bilietus, kaina;
  • biliete ir jo šaknelėje turi būti nurodyta vienoda serija, numeris bei kaina ir pažymėta kontrolei skirta vieta.

Bilieto serija ir numeris turi būti sudaromi taip:

  • numeris turi būti sudaromas didėjančia seka;
  • numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų;
  • ūkio subjektai privalo užtikrinti bilieto numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtinguose bilietuose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

Sugadintus, klientų grąžintus ar nepanaudotus bilietus ūkio subjektas saugo, laikydamasis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų saugojimą, nustatytos tvarkos.

Teisės aktai, reglamentuojantys kasos aparatų ir grynųjų pinigų priėmimo dokumentų naudojimą:

  • Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Atsiskaitymų už prekes ir paslaugas duomenų fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  • Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir Sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“.
  • Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
  • Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
  • Bingo, totalizatoriaus ir lažybų kortelių registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. VA-66 „Dėl Bingo, totalizatoriaus ir lažybų kortelių registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 271 „Dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais apskaitos dokumentų blankų ir bilietų bei bingo, totalizatoriaus, lažybų kortelių registravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių ir Totalizatoriaus ir (ar) lažybų kortelių įregistravimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pažymos FR0440 formos patvirtinimo“ 1.1 punkto pripažinimo netekusiu galios“.