Mokesčių žinynas

Informuojame, kad 2025 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X–233 Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymas Nr. XV-345, kurio nuostatos įsigalioja nuo 2026 m. gegužės 1 d.

Detalesnę informaciją apie priimtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus rasite VMI prie FM 2025-07-07 rašte Nr. R-2774.

Parengė

Teisės departamentas

Registracijos numeris KM3554

Supaprastintą PVM sąskaitą faktūrą, kurioje turi būti nurodyta PVM įstatymo 80 straipsnio 9 dalyje nustatyta informacija, gali išrašyti:

1. PVM mokėtojas, jeigu vienoje jo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų bendra vertė (įskaitant PVM) neviršija 100 eurų;

2. PVM mokėtojas, taikantis SVS Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, kokia tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertė nurodoma išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje;

3. Apmokestinamasis asmuo, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje ir taikantis SVS Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, kokia tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų vertė nurodoma išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje.

Supaprastinta PVM sąskaita faktūra negali būti išrašoma:

1. Pagal PVM įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai vykdant ES vidaus nuotolinę prekybą prekėmis, jos yra šalies teritorijoje tuo momentu, kai baigiasi šių prekių siuntimas ar gabenimas pirkėjui (kai prekių tiekėjui atsiranda prievolė Lietuvoje registruotis PVM mokėtoju);

2. Prekių, kurioms taikomas 0 proc. PVM tarifas, tiekimui įforminti (PVM įstatymo 49 straipsnis);

3. Naujų transporto priemonių į kitą valstybę narę tiekimui įforminti (PVM įstatymo 49 straipsnio 2 dalis);

4. Prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti tuo atveju, kai prekes tiekia (paslaugas teikia) apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsikūręs valstybėje narėje (tuo atveju, jeigu jis šioje valstybėje narėje turi padalinį, prekes tiekia arba paslaugas teikia ne per šį padalinį), kurioje prekės laikomos patiektomis (paslaugos suteiktomis), ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas toje valstybėje narėje, kurioje prekės laikomos patiektomis (paslaugos suteiktomis), privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM pagal PVM įstatymo 95 straipsnio ar joms tolygias kitos valstybės narės teisės aktų nuostatas.

Teises aktai

Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-33521

Informuojame, kad pakeitimu[1] buvo papildyta AĮ[2] 43 straipsnio 1 dalis 6 punktu, kuriame nustatoma, kad nuo akcizų atleidžiamos biodujos, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme[3], įskaitant jų dalį energinių produktų mišiniuose.

Pagal pakeitimo 2 straipsnio 1 dalį, analizuojama lengvata turėjo įsigalioti nuo 2025 m. liepos 1 d., jeigu Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki 2025 m. liepos 1 d., arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo gavimo dienos[4].

Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos pritarimas iki nurodytos datos nėra gautas, ši lengvata įsigalios ne 2025 m. liepos 1 d., o praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo gavimo dienos.

Pažymime, kad paaiškėjus biodujų lengvatos įsigaliojimo datai, apie ją informuosime papildomai.

Informuojame, kad parengėme ir patvirtinome Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. VA-62 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. VA-101 „Dėl Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).

Šį raštą galima rasti VMI[1] interneto svetainėje adresu: https://www.vmi.lt/evmi/pelno-mokestis

Parengė

Teisės departamentas

Informuojame, kad 2025 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 21 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XV-324 bei 2025 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 15, 19, 28, 50, 78, 92, 96 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-366 (toliau – PVMĮ).

Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., išskyrus PVMĮ 121 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2025 m. birželio 28 d.

Daugiau informacijos pateikta VMI prie FM 2025-07-04 rašte Nr. RM-34232.


Informaciją parengė
Teisės departamentas

Informuojame, kad 2025 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X–233 pakeitimo įstatymas Nr. XV-344. Pakeitimai įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamų mokestį.

Detalesnę informaciją apie priimtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus rasite VMI prie FM 2025-07-03 rašte Nr. RM-34065.

Parengė

Teisės departamentas

Lietuvos Respublikos Seimas š. m. birželio 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 13¹, 16, 17, 18, 18², 19, 20, 21, 23, 27, 29, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-343 (toliau — Pakeitimo įstatymas). Išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, pakeitimai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir bus taikomi apskaičiuojant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 

Daugiau informacijos galite rasti VMI prie FM 2025 m. liepos 3 d. rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-2727.

Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-23913

Informuojame, kad atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 10 d. priimtą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 28, 31, 32, 40, 57, 58, 64, 71, 71-1, 72, 74, 75, 77, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 88-1, 89-1, 92, 95, 97, 98, 106, 117, 118 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71-2, 74-1 ir 88-3 straipsniais įstatymas Nr. XV-155, kurio nuostatos įsigaliojo nuo 2025 m. gegužės 1 d., Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims nuo 2025 m. gegužės 1 d. nustatyta prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais.

Atsiradus prievolei smulkiajam verslui registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais, jis galės toliau neapmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, jeigu pasirinks taikyti ir tenkins smulkiojo verslo schemos Lietuvoje taikymui nustatytas sąlygas.

Atkreipiame dėmesį, kad mokesčių mokėtojams, kurie dėl techninių kliūčių laiku, t. y. nuo 2025 m. gegužės 1 d., neįsiregistravo PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, už laikotarpį iki įregistravimo PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, nebus prievolės už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir jį sumokėti (t. y. apmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų), su sąlyga, kad tokie mokesčių mokėtojai neprivalo registruotis PVM mokėtojais pagal PVM įstatymo[1] 71 straipsnio nuostatas dėl to, kad bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 45 000 eurų ir /ar einamaisiais kalendoriniais metais neviršija 45 000 eurų.

Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-5332

Informuojame, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas[1] ir  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 24 dalis[2].

Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą asmeniui (pirkėjui) atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, ūkio subjektas bendrą mokėtiną sumą privalo apvalinti iki artimiausio 5 euro centų kartotinio. Apvalinama taip:

1) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;

2) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5;

3) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;

4) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad: „Kai galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma (su PVM) apvalinama pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, laikoma, kad prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė yra prekių (paslaugų) vertė (išskyrus patį PVM), apskaičiuota iki suapvalinant.“

Vadinasi, kai vienu metu įsigyjama viena / kelios prekės ar paslaugos, kurios įforminamos kasos aparato kvitu ar PVM sąskaita faktūra ir už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tai  galutinė mokėtina suma už šias prekes ar paslaugas apvalinama pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, tačiau prekių ar paslaugų vertė nėra apvalinama.

Pavyzdžiui,  įmonė suteikė  paslaugas fiziniam asmeniui ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą pagal kurią:

Kadangi fizinis asmuo atsiskaito grynaisiais pinigais, tai jo galutinė mokėtina suma už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas apvalinama pagal minėtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo nuostatas ir sudaro 39,90 eurų. Šiuo atveju paslaugų apmokestinamoji vertė, nuo kurios apskaičiuojamas PVM,  neapvalinama ir yra tokia, kokia nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-2717

Paaiškiname dėl apskaitos dokumentų, pagrindžiančių išlaidas bei PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą, kai už įsigytas prekes ar paslaugas išduodamas kasos aparato kvitas ir suformuojama PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra.

Mokesčių mokėtojų praktikoje kyla klausimų dėl PVM sąskaitos faktūros (sąskaitos faktūros)  tinkamumo naudoti išlaidų pagrindimui bei PVM įtraukimo į PVM atskaitą, jeigu buvo išduotas kasos aparato kvitas, tačiau prie PVM sąskaitos faktūros nėra pridėtas popierinis kasos aparato kvitas. Kasos aparato kvito informacija yra nurodyta pačioje PVM sąskaitoje faktūroje, o šie duomenys yra perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai realiuoju laiku. Mokesčių mokėtojai klausia, ar prie PVM sąskaitos faktūros (sąskaitos faktūros) privaloma „prisegti“ popierinį kasos aparato kvitą.

        Pagal PMĮ^[1] 17 str. 1 d. apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Praktikoje vieneto sąnaudoms (išlaidoms) pripažinti taikyme išskiriami trys kriterijai: 1) jos faktiškai patirtos; 2) pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais; 3) susijusios su pajamų uždirbimu.

        PMĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją. Pagal FAĮ^[2] apskaitos dokumentais privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos dokumentams taikomi reikalavimai dėl parengimo, pateikimo ir priėmimo bei privaloma apskaitos dokumentų informacija atitinkamai yra reglamentuota FAĮ 6 ir 7 straipsniuose. Mokesčių apskaičiavimo tikslais, t. y. pajamų bei sąnaudų apskaitymui, naudojami apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kasos aparato kvitai) ir jiems nustatyti papildomi reikalavimai yra reglamentuoti Nutarime^[3].

        Ūkio subjektai ne PVM mokėtojai prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras (Nutarimo 3 punktas), o PVM mokėtojai – PVM sąskaitas faktūras (Nutarimo 9 punktas). Nutarimo reikalavimai privalomi visiems veiklą, apibrėžtą PMĮ, vykdantiems Lietuvos vienetams.

  Vadovaujantis Nutarimo 2.4 papunkčio nuostatomis, tais atvejais, kai Nutarimo 2.2[4] ir 2.3[5] papunkčiuose nurodytų prekių (paslaugų) pardavėjas pirkėjui (klientui) išdavė kasos aparato kvitą ir nustatyta tvarka išrašė PVM sąskaitą faktūrą ar sąskaitą faktūrą, išlaidos sąnaudomis pripažįstamos pagal PVM sąskaitas faktūras ar sąskaitas faktūras, tačiau pirkėjas (klientas) privalo turėti ir kasos aparato kvitą.

Pagal Nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 28 punktą, jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas ne PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, o kasos aparato kvitu, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra išrašoma pirkėjui (klientui) pareikalavus. Tokiu atveju PVM sąskaitoje faktūroje ar sąskaitoje faktūroje, be kitų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nurodytų rekvizitų, įrašomi ir išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data. Šių rekvizitų nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.

  PMĮ 11 straipsnio 4 d. komentare nurodyta „5.3. <…> pirkėjas (klientas) prie sąskaitos faktūros ar PVM sąskaitos faktūros privalo turėti ir kasos aparato kvitą. <...>“, tai reiškia, kad kasos aparato fiskalinis kvitas, neatsižvelgiant į jo formą, turi būti saugomas su sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra kaip lydintis ir atliktą mokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Papildomai informuojame, kad šiuo metu į i.EKA[6]  duomenys teikiami iškart po apmokėjimo operacijos arba ne rečiau kaip kartą per parą. Tuo tarpu sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma ir kitą dieną arba dar vėliau. Todėl į i.EKA neteikiama informacija apie kasos aparato fiskalinius kvitus, pagal kuriuos buvo išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros, t. y. jose nėra duomens, kad pagal išduotą kasos aparato fiskalinį kvitą buvo išrašyta sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad atsiskaityti už įsigytas prekes ar paslaugas yra būtina. Atsiskaitymui už prekes ir paslaugas įforminti yra naudojami banko pavedimai atsiskaitant negrynaisiais pinigais, taip pat kasos pajamų orderiai, kasos aparato kvitai arba grynų pinigų priėmimo kvitai – atsiskaitant grynaisiais pinigais. Atsiskaitymo dokumentai yra reikalingi tarpusavio skolų suderinimo atveju. Neatsiskaičius ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą suėjus senaties terminui arba paaiškėjus aplinkybėms, kad toks įsiskolinimas už įsigytas prekes ar paslaugas nebus sumokėtas, tokios nesumokėtos sumos yra pripažįstamos vienetų pajamomis.

         Teisės aktai nenustato prievolės „prisegti“ popierinio kvito prie formuojamos sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros). Primename, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, subjektas, gavęs už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas grynuosius pinigus, pinigų gavimo metu išrašo apskaitos dokumentą, kuris patvirtina pinigų gavimo faktą, todėl subjektas, sumokėjęs pinigus, visada turi dokumentus, patvirtinančius įsigytų prekių ar  paslaugų apmokėjimo faktą. Tokie dokumentai gali būti išrašyti tiek elektroniniu, tiek popieriniu formatu.

        Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, vienetų išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją, nevertinant, ar prie išrašyto dokumento yra „prisegtas“ popierinis kvitas. Apmokėjimo faktą patvirtinantys apskaitos dokumentai (pajamų orderis, kasos aparato kvitas arba grynų pinigų priėmimo kvitas) įmonėje turi būti saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau „neprisegami“ prie išrašomos PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros.

Apmokėjimo dokumentų turėjimas (ar popieriniu, ar elektroniniu formatu) yra reikalingas, bet tai nėra prilyginama pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento „prisegimui“ prie formuojamos PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros.

Analogiškos nuostatos dėl leidžiamų atskaitymų pripažinimo taikomos ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams vadovaujantis GPMĮ^[7] 18 straipsnio 8 dalimi^[8].

Reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 64 straipsnio 1 dalį, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta PVMĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

Taigi PVM mokėtojas, vykdantis PVM apmokestinamą veiklą, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą  jam (kaip pirkėjui) išrašytose įsigytų prekių (paslaugų)  PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas. Jei įsigyjant prekes (paslaugas) pirkėjui kartu su PVM sąskaita faktūra buvo išduotas ir kasos aparato kvitas, reikalavimas jį turėti, norint pirkimo PVM traukti į PVM atskaitą, netaikomas.