Mokesčių žinynas
Mokesčių žinyno naujienos
DĖL BIODUJŲ ATLEIDIMO NUO AKCIZŲ LEGVATOS ĮSIGALIOJIMO ATIDĖJIMO
Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-33521
Informuojame, kad pakeitimu[1] buvo papildyta AĮ[2] 43 straipsnio 1 dalis 6 punktu, kuriame nustatoma, kad nuo akcizų atleidžiamos biodujos, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme[3], įskaitant jų dalį energinių produktų mišiniuose.
Pagal pakeitimo 2 straipsnio 1 dalį, analizuojama lengvata turėjo įsigalioti nuo 2025 m. liepos 1 d., jeigu Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas iki 2025 m. liepos 1 d., arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo gavimo dienos[4].
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos pritarimas iki nurodytos datos nėra gautas, ši lengvata įsigalios ne 2025 m. liepos 1 d., o praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo gavimo dienos.
Pažymime, kad paaiškėjus biodujų lengvatos įsigaliojimo datai, apie ją informuosime papildomai.
[1] 2024 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 43 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XV-83.
[2] Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas.
[3] Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, biodujos yra suprantamos kaip iš biomasės pagamintos dujos, įskaitant biometaną. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 101 dalį, biometanas – išvalytos ir tiekimo į gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemas kokybės reikalavimus atitinkančios biodujos.
[4] Jeigu Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gaunamas po 2025 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nedelsdama informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie šio pakeitimo įsigaliojimo datą po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas gavimo dienos.
Informuojame, kad parengėme ir patvirtinome Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. VA-62 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. VA-101 „Dėl Dividendų pelno mokesčio deklaracijos FR0640 formos, jos priedų pildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas).
Šį raštą galima rasti VMI[1] interneto svetainėje adresu: https://www.vmi.lt/evmi/pelno-mokestis
Parengė
Teisės departamentas
[1] Valstybinė mokesčių inspekcija.
Informuojame, kad 2025 m. birželio 25 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 21 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XV-324 bei 2025 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 15, 19, 28, 50, 78, 92, 96 ir 121 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-366 (toliau – PVMĮ).
Pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., išskyrus PVMĮ 121 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo 2025 m. birželio 28 d.
Daugiau informacijos pateikta VMI prie FM 2025-07-04 rašte Nr. RM-34232.
Informaciją parengė
Teisės departamentas
Informuojame, kad 2025 m. birželio 26 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X–233 pakeitimo įstatymas Nr. XV-344. Pakeitimai įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamų mokestį.
Detalesnę informaciją apie priimtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus rasite VMI prie FM 2025-07-03 rašte Nr. RM-34065.
Parengė
Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos Seimas š. m. birželio 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 29, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-343 (toliau — Pakeitimo įstatymas). Išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, pakeitimai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir bus taikomi apskaičiuojant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Daugiau informacijos galite rasti VMI prie FM 2025 m. liepos 3 d. rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-2727.
| Parengė Teisės departamentas
|
|
|
DĖL NEĮREGISTRAVIMO PVM MOKĖTOJAIS, TAIKANČIAIS SMULKIOJO VERSLO SCHEMĄ LIETUVOJE NUO 2025-05-01, IR SUSIJUSIŲ PRIEVOLIŲ
Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-23913
Informuojame, kad atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 10 d. priimtą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 28, 31, 32, 40, 57, 58, 64, 71, 71-1, 72, 74, 75, 77, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 88-1, 89-1, 92, 95, 97, 98, 106, 117, 118 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71-2, 74-1 ir 88-3 straipsniais įstatymas Nr. XV-155, kurio nuostatos įsigaliojo nuo 2025 m. gegužės 1 d., Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims nuo 2025 m. gegužės 1 d. nustatyta prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais.
Atsiradus prievolei smulkiajam verslui registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais, jis galės toliau neapmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, jeigu pasirinks taikyti ir tenkins smulkiojo verslo schemos Lietuvoje taikymui nustatytas sąlygas.
Atkreipiame dėmesį, kad mokesčių mokėtojams, kurie dėl techninių kliūčių laiku, t. y. nuo 2025 m. gegužės 1 d., neįsiregistravo PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, už laikotarpį iki įregistravimo PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, nebus prievolės už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir jį sumokėti (t. y. apmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų), su sąlyga, kad tokie mokesčių mokėtojai neprivalo registruotis PVM mokėtojais pagal PVM įstatymo[1] 71 straipsnio nuostatas dėl to, kad bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 45 000 eurų ir /ar einamaisiais kalendoriniais metais neviršija 45 000 eurų.
[1] Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.
DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO APMOKESTINAMOSIOS VERTĖS, KAI ATSISKAITANT GRYNAISIAIS, APVALINAMA GALUTINĖ PREKIŲ (PASLAUGŲ) KAINA
Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-5332
Informuojame, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas[1] ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 24 dalis[2].
Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą asmeniui (pirkėjui) atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, ūkio subjektas bendrą mokėtiną sumą privalo apvalinti iki artimiausio 5 euro centų kartotinio. Apvalinama taip:
1) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;
2) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5;
3) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;
4) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad: „Kai galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma (su PVM) apvalinama pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, laikoma, kad prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė yra prekių (paslaugų) vertė (išskyrus patį PVM), apskaičiuota iki suapvalinant.“
Vadinasi, kai vienu metu įsigyjama viena / kelios prekės ar paslaugos, kurios įforminamos kasos aparato kvitu ar PVM sąskaita faktūra ir už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tai galutinė mokėtina suma už šias prekes ar paslaugas apvalinama pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, tačiau prekių ar paslaugų vertė nėra apvalinama.
Pavyzdžiui, įmonė suteikė paslaugas fiziniam asmeniui ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą pagal kurią:
| Paslaugos pavadinimas | Apmokestinamoji vertė (eurais) | PVM tarifas (%) | PVM suma
(eurais) | Kaina su PVM
(eurais) |
| X1 | 5,34 | 21 | 1,12 | 6,46 |
| X2 | 12,15 | 21 | 2,55 | 14,70 |
| X3 | 6,23 | 21 | 1,31 | 7,54 |
| X4 | 9,27 | 21 | 1,95 | 11,22 |
|
Viso:
|
32,99 |
|
6,93
|
39,92
|
Kadangi fizinis asmuo atsiskaito grynaisiais pinigais, tai jo galutinė mokėtina suma už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas apvalinama pagal minėtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo nuostatas ir sudaro 39,90 eurų. Šiuo atveju paslaugų apmokestinamoji vertė, nuo kurios apskaičiuojamas PVM, neapvalinama ir yra tokia, kokia nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje.
DĖL IŠLAIDAS PAGRINDŽIANČIŲ APSKAITOS DOKUMENTŲ IR PVM ĮTRAUKIMO Į PVM ATSKAITĄ
Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-2717
Paaiškiname dėl apskaitos dokumentų, pagrindžiančių išlaidas bei PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą, kai už įsigytas prekes ar paslaugas išduodamas kasos aparato kvitas ir suformuojama PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra.
Mokesčių mokėtojų praktikoje kyla klausimų dėl PVM sąskaitos faktūros (sąskaitos faktūros) tinkamumo naudoti išlaidų pagrindimui bei PVM įtraukimo į PVM atskaitą, jeigu buvo išduotas kasos aparato kvitas, tačiau prie PVM sąskaitos faktūros nėra pridėtas popierinis kasos aparato kvitas. Kasos aparato kvito informacija yra nurodyta pačioje PVM sąskaitoje faktūroje, o šie duomenys yra perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai realiuoju laiku. Mokesčių mokėtojai klausia, ar prie PVM sąskaitos faktūros (sąskaitos faktūros) privaloma „prisegti“ popierinį kasos aparato kvitą.
Pagal PMĮ[1] 17 str. 1 d. apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Praktikoje vieneto sąnaudoms (išlaidoms) pripažinti taikyme išskiriami trys kriterijai: 1) jos faktiškai patirtos; 2) pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais; 3) susijusios su pajamų uždirbimu.
PMĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją. Pagal FAĮ[2] apskaitos dokumentais privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos dokumentams taikomi reikalavimai dėl parengimo, pateikimo ir priėmimo bei privaloma apskaitos dokumentų informacija atitinkamai yra reglamentuota FAĮ 6 ir 7 straipsniuose. Mokesčių apskaičiavimo tikslais, t. y. pajamų bei sąnaudų apskaitymui, naudojami apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kasos aparato kvitai) ir jiems nustatyti papildomi reikalavimai yra reglamentuoti Nutarime[3].
Ūkio subjektai ne PVM mokėtojai prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras (Nutarimo 3 punktas), o PVM mokėtojai – PVM sąskaitas faktūras (Nutarimo 9 punktas). Nutarimo reikalavimai privalomi visiems veiklą, apibrėžtą PMĮ, vykdantiems Lietuvos vienetams.
Vadovaujantis Nutarimo 2.4 papunkčio nuostatomis, tais atvejais, kai Nutarimo 2.2[4] ir 2.3[5] papunkčiuose nurodytų prekių (paslaugų) pardavėjas pirkėjui (klientui) išdavė kasos aparato kvitą ir nustatyta tvarka išrašė PVM sąskaitą faktūrą ar sąskaitą faktūrą, išlaidos sąnaudomis pripažįstamos pagal PVM sąskaitas faktūras ar sąskaitas faktūras, tačiau pirkėjas (klientas) privalo turėti ir kasos aparato kvitą.
Pagal Nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 28 punktą, jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas ne PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, o kasos aparato kvitu, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra išrašoma pirkėjui (klientui) pareikalavus. Tokiu atveju PVM sąskaitoje faktūroje ar sąskaitoje faktūroje, be kitų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nurodytų rekvizitų, įrašomi ir išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data. Šių rekvizitų nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.
PMĮ 11 straipsnio 4 d. komentare nurodyta „5.3. <…> pirkėjas (klientas) prie sąskaitos faktūros ar PVM sąskaitos faktūros privalo turėti ir kasos aparato kvitą. <...>“, tai reiškia, kad kasos aparato fiskalinis kvitas, neatsižvelgiant į jo formą, turi būti saugomas su sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra kaip lydintis ir atliktą mokėjimą patvirtinantis dokumentas.
Papildomai informuojame, kad šiuo metu į i.EKA[6] duomenys teikiami iškart po apmokėjimo operacijos arba ne rečiau kaip kartą per parą. Tuo tarpu sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma ir kitą dieną arba dar vėliau. Todėl į i.EKA neteikiama informacija apie kasos aparato fiskalinius kvitus, pagal kuriuos buvo išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros, t. y. jose nėra duomens, kad pagal išduotą kasos aparato fiskalinį kvitą buvo išrašyta sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad atsiskaityti už įsigytas prekes ar paslaugas yra būtina. Atsiskaitymui už prekes ir paslaugas įforminti yra naudojami banko pavedimai atsiskaitant negrynaisiais pinigais, taip pat kasos pajamų orderiai, kasos aparato kvitai arba grynų pinigų priėmimo kvitai – atsiskaitant grynaisiais pinigais. Atsiskaitymo dokumentai yra reikalingi tarpusavio skolų suderinimo atveju. Neatsiskaičius ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą suėjus senaties terminui arba paaiškėjus aplinkybėms, kad toks įsiskolinimas už įsigytas prekes ar paslaugas nebus sumokėtas, tokios nesumokėtos sumos yra pripažįstamos vienetų pajamomis.
Teisės aktai nenustato prievolės „prisegti“ popierinio kvito prie formuojamos sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros). Primename, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, subjektas, gavęs už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas grynuosius pinigus, pinigų gavimo metu išrašo apskaitos dokumentą, kuris patvirtina pinigų gavimo faktą, todėl subjektas, sumokėjęs pinigus, visada turi dokumentus, patvirtinančius įsigytų prekių ar paslaugų apmokėjimo faktą. Tokie dokumentai gali būti išrašyti tiek elektroniniu, tiek popieriniu formatu.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, vienetų išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją, nevertinant, ar prie išrašyto dokumento yra „prisegtas“ popierinis kvitas. Apmokėjimo faktą patvirtinantys apskaitos dokumentai (pajamų orderis, kasos aparato kvitas arba grynų pinigų priėmimo kvitas) įmonėje turi būti saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau „neprisegami“ prie išrašomos PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros.
Apmokėjimo dokumentų turėjimas (ar popieriniu, ar elektroniniu formatu) yra reikalingas, bet tai nėra prilyginama pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento „prisegimui“ prie formuojamos PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros.
Analogiškos nuostatos dėl leidžiamų atskaitymų pripažinimo taikomos ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams vadovaujantis GPMĮ[7] 18 straipsnio 8 dalimi[8].
Reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą
Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 64 straipsnio 1 dalį, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta PVMĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.
Taigi PVM mokėtojas, vykdantis PVM apmokestinamą veiklą, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą jam (kaip pirkėjui) išrašytose įsigytų prekių (paslaugų) PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas. Jei įsigyjant prekes (paslaugas) pirkėjui kartu su PVM sąskaita faktūra buvo išduotas ir kasos aparato kvitas, reikalavimas jį turėti, norint pirkimo PVM traukti į PVM atskaitą, netaikomas.
[1] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau - PMĮ).
[2] Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (toliau – FAĮ).
[3] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas).
[4] Nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus, jeigu prekių ar paslaugų, kurių įsigijimą patvirtina kasos aparato kvitas, vertė (įskaitant PVM) neviršija 100 eurų. Finansų ministras turi teisę nustatyti papildomus išlaidų pripažinimo sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus apribojimus. Išlaidos taip pat gali būti pripažintos sąnaudomis pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuos išduoda vežėjai už suteikiamas taksi paslaugas.
[5] Nutarimo 2.3 punkte nustatyta, kad degalų (variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystintų dujų) pirkimo išlaidos pripažįstamos sąnaudomis pagal kasos aparatų kvitus (išskyrus šio nutarimo 2.6 papunktyje nurodytą atvejį) tik tuo atveju, jeigu kasos aparato kvite nurodyta prekių (paslaugų) vertė (įskaitant PVM) neviršija 150 eurų ir jame yra visi teisės aktų nustatyti kasos aparato kvitui privalomi rekvizitai, taip pat rekvizitas (rekvizitai), pagal kurį (kuriuos) galima identifikuoti prekių (paslaugų) pirkėją.
[6] Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis (toliau – i.EKA).
[7] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ).
[8] GPMĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XV-383 (toliau – Įstatymas), kuris įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
Šį raštą galima rasti VMI[1] interneto svetainėje adresu: https://www.vmi.lt/evmi/pelno-mokestis
Parengė
Teisės departamentas
[1] Valstybinė mokesčių inspekcija.
Kaip susimokėti įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį per Mano VMI?
Registracijos numeris KM3553
Ši informacija skelbiama:
Prašymas išdėstyti mokesčių ar baudų sumokėjimą
