Mokesčių žinynas
Kada įmonei nereikia pateikti papildomų dokumentų, teikiant prašymą dėl mokesčių (pridėtinės vertės, pelno ar kt.) mokėjimo išdėstymo dalimis?
Registracijos numeris KM3819
Ši informacija skelbiama:
Prašymas išdėstyti mokesčių ar baudų sumokėjimą
Papildomų dokumentų įmonei pateikti nereikia, jeigu tenkinamos visos išvardintos sąlygos:
- Nėra galiojančių mokestinių paskolų sutarčių (toliau – MPS);
- nėra priimto neigiamo sprendimo dėl prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos ;
- mokestinės nepriemokos suma neviršija 20 000 Eur;
- prašomas mokėjimo išdėstymo laikotarpis neviršija 12 mėnesių, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo datos, mokėjimus išdėstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
SVARBU. Mokesčių administratorius, įvertinęs turimus duomenis, iš įmonės gali paprašyti papildomų duomenų (dokumentų), ir tuo atveju, kai prašymas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas.
Teises aktai
Kada nereikia pateikti papildomų dokumentų, teikiant prašymą dėl administracinių baudų mokėjimo išdėstymo?
Registracijos numeris KM3818
Ši informacija skelbiama:
Prašymas išdėstyti mokesčių ar baudų sumokėjimą
Papildomų dokumentų gyventojui pateikti nereikia, jeigu tenkinamos visos išvardintos sąlygos:
- nėra galiojančių mokestinių paskolų sutarčių (toliau – MPS);
- nėra priimto neigiamo sprendimo dėl prašomos išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą (toliau – bauda už AN);
- baudos už AN suma neviršija 2000 Eur;
- prašomas mokėjimo išdėstymo laikotarpis neviršija 24 mėnesių, skaičiuojant nuo baudos už AN mokėjimo termino, numatyto ANK 675 straipsnio 2 dalyje, pabaigos, mokėjimus išdėstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
SVARBU. Mokesčių administratorius, įvertinęs turimus duomenis, iš gyventojo gali paprašyti papildomų duomenų (dokumentų), ir tuo atveju, kai prašymas atitinka aukščiau nurodytus nurodytas sąlygas.
Teises aktai
Kada gyventojui nereikia pateikti papildomų dokumentų, teikiant prašymą dėl mokesčių (gyventojų pajamų, žemės ar kt.) mokėjimo išdėstymo dalimis?
Registracijos numeris KM3817
Ši informacija skelbiama:
Prašymas išdėstyti mokesčių ar baudų sumokėjimą
Papildomų dokumentų gyventojui pateikti nereikia, jeigu tenkinamos visos išvardintos sąlygos:
- nėra galiojančių mokestinių paskolų sutarčių (toliau – MPS);
- nėra priimto neigiamo sprendimo dėl prašomos atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos;
- mokestinės nepriemokos suma neviršija 20000 Eur;
- prašomas mokėjimo išdėstymo laikotarpis neviršija 24 mėnesių, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo datos, mokėjimus išdėstant lygiomis dalimis kas mėnesį.
SVARBU. Mokesčių administratorius, įvertinęs turimus duomenis, iš gyventojo gali paprašyti papildomų duomenų (dokumentų), ir tuo atveju, kai prašymas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas.
Teises aktai
Informuojame, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2026 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. VA-35 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. VA-5 „Dėl Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų asmenų, kurie registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais, įregistravimo / išregistravimo, identifikacinio pridėtinės vertės mokesčio numerio suteikimo bei ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), buvo pakeista apmokestinamųjų asmenų, pasirinkusių naudotis smulkiojo verslo schema kitose valstybėse narėse, įregistravimo / išregistravimo Lietuvos Respublikoje šios schemos naudotojais tvarka (toliau – Tvarka).
Įsakymas parengtas atsižvelgiant į Smulkiojo verslo PVM schemos kitoje valstybėje narėje sistemos 1.6 versijos pakeitimus. Tvarka papildyta 5 priedu (Sprendimas dėl apmokestinamojo asmens atleidimo nuo PVM prievolių kitose valstybėse narėse).
Informacinis pranešimas parengtas pagal VMI prie FM 2026-04-24 raštą RM-14494.
Parengė
Teisės departamentas
Registracijos numeris KM3815
Ši informacija skelbiama:
Prašymas dėl taikos sutarties sudarymo
Jeigu įsivertinę Taisyklėse pateiktą informaciją atitinkate nustatytus kriterijus ir galėsite vykdyti numatytus įsipareigojimus, motyvuotą prašymą išdėstyti piniginės prievolės įvykdymo terminą taikos sutartimi galite pateikti:
- elektroniniu būdu per Mano VMI, pasirinkę Paslaugos -> Paklausimai;
- atsiųsti elektroniniu paštu [email protected];
- klasikiniu paštu (registruotu laišku), ar per pasiuntinių (kurjerių) įmones į VMI arba AVMI jų skelbiamais adresais kartu su asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
- atvykę tiesiogiai į AVMI aptarnavimo padalinį iš anksto užsiregistravę internetu.
Prašymo susigrąžinti mokesčio permoką į savo banko sąskaitą pateikimas per Mano VMI (FR0781) (EN)
Registracijos numeris KM3814
Ši informacija skelbiama:
Prašymas dėl mokesčio permokos grąžinimo (įskaitymo) (FR0781)
Teises aktai
DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO TAIKYMO APMOKESTINANT DARBUOTOJO GAUTĄ NAUDĄ DARBDAVIO LĖŠOMIS APMOKĖJUS PAPILDOMO (SAVANORIŠKO) SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGĄ
Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-1055
VMI prie FM[1], siekdama formuoti nuoseklią ir pagrįstą poziciją vertinant darbuotojo gautą naudą, kai jo darbdavys savo lėšomis apmoka darbuotojo papildomą (savanorišką) sveikatos draudimo paslaugą, paaiškina GPMĮ[2] nuostatų taikymą Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo (toliau – SIĮ) nuostatų kontekste.
SĮĮ reglamentuoja saugumo įnašo (toliau – SĮ), kaip atskiro mokesčio, įtraukto į MAĮ[3] 13 str. 30 punktą, mokėjimą. Šio mokesčio objektas yra draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartis (SĮĮ 3 str. 1 d.).
Gyventojo gautų pajamų apmokestinimą reglamentuoja GPMĮ.
GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kada gyventojo gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Taigi, gyventojo gautas turtas, paslaugos arba kita nepiniginė nauda, kuri nėra paminėta GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje, tačiau yra laikoma pajamomis, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje ir gaunama GPMĮ 2 straipsnio 15 dalyje apibrėžtomis sąlygomis, yra pripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Vertinant situaciją, kai darbdavys savo lėšomis apdraudžia darbuotoją papildomu (savanorišku) sveikatos draudimu, darbuotojo natūra gauta nauda pasireiškia tuo, kad darbuotojas nepatiria išlaidų, kurias patirtų, jeigu tokią draudimo sutartį sudarytų savo lėšomis. Būtent nepatiriamos išlaidos draudimo paslaugos įgijimo momentu laikytinos gauta ekonomine nauda, kuri GPMĮ taikymo aspektu laikoma pajamomis ir ji nesiejama su ateityje dėl draudžiamojo įvykio gautinų paslaugų apimtimi. Kadangi toks atvejis nėra įtrauktas į GPMĮ 9 straipsnio 1 dalyje įvardintų atvejų, kurie nepripažįstami pajamomis, gautomis natūra, sąrašą, gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.
Konstatavus, kad gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita gauta nauda pagal GPMĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojusias pajamų gavimo momentu yra pripažįstama pajamomis, gautomis natūra, tokia ne pinigais gauta nauda turi būti įvertinama, t. y. nustatoma suma, nuo kurios GPMĮ nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, arba kuri pagal GPMĮ nuostatas priskiriama gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio 3 dalimi ir Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo[4] (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punktu, gaunant turtą, paslaugas ar kitą naudą, pajamos, gautos natūra, įvertinamos pagal pajamų natūra davėjo šiam turtui įsigyti arba paslaugoms turėtas išlaidas, išskyrus tvarkos aprašo 3–6 punktuose nustatytus atvejus. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad gvildenamos situacijos atveju įvertinant darbuotojo iš darbdavio gautą naudą, ji tiesiogiai siejama su pajamų natūra davėjo patirtomis išlaidomis, t. y. situacijos vertinimu PMĮ[5] taikymo tikslu.
VMI prie FM 2026 m. sausio 5 d. rašte Nr. R-19 „Dėl saugumo įnašo pripažinimo leidžiamais atskaitymais“ paaiškinta, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, draudėjo (juridinio asmens) sumokama suma, įskaitant SĮ dedamąją, vertinama kaip patirtos sąnaudos įsigyjant draudimo paslaugą (draudimo sutarties kainos dalis) ir priskiriama leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu šios sąnaudos būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Tokiu atveju draudiko atžvilgiu SĮ dalis būtų nepriskiriama jo pajamoms ir sąnaudoms. Atitinkamas paaiškinimas taip pat yra pateiktas VMI prie FM internetinėje svetainėje DUK skiltyje (24 DUK).
Šis paaiškinimas buvo parengtas suinteresuotų asociacijų prašymu bei motyvais, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta nuomone bei atsižvelgiant į Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento paaiškinimą dėl draudimo įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir draudimo veiklos specifikos, SĮ, kaip netiesioginį mokestį vertinant sisteminiu aspektu.
PMĮ tikslu įvertinus, kad SĮ yra neatsiejama draudimo paslaugos kainos dalis, kuri neskaidoma į draudimo įmoką ir SĮ, ir yra draudėjo (juridinio asmens) leidžiami atskaitymai, o draudikui SĮ nėra jo sąnaudos, todėl ir pagal GPMĮ 9 straipsnio nuostatas atitinkamai laikytina, kad visa darbdavio išlaidų suma, įskaitant SĮ dedamąją (nepriklausomai nuo to, ar draudimo polise ir / ar sąskaitoje SĮ suma išskirta, ar neišskirta) laikoma darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, kurios apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte nustatytą lengvatą. Atitinkamas paaiškinimas yra pateiktas VMI prie FM internetinėje svetainėje DUK skiltyje (25 DUK).
Toks paaiškinimas taip pat grindžiamas GPMĮ 9 straipsnio 3 dalimi ir 8 straipsnio nuostatomis, kurios apibrėžia pajamų gavimo momentą: pajamų gavimo momentu laikomas momentas, kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal GPMĮ prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Taigi, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, pajamos natūra laikomos gautomis tuo momentu, kai darbdavys, siekdamas įsigyti draudimo paslaugą darbuotojui, jo naudai sumoka draudimo paslaugos kainą (pagal sutartį apskaičiuotą mokėtiną sumą). GPMĮ nustatytas pajamų gavimo momentas, kuriuo pagal GPMĮ 23 straipsnio nuostatas darbdavys privalo įvertinti savo, kaip mokestį išskaičiuojančio asmens, prievolę apskaičiuoti, išskaičiuoti ir nustatytu terminu sumokėti į biudžetą GPM[6], nesutampa su SĮĮ 4 straipsnio (Saugumo įnašo mokėtojai) ir 9 straipsnio (Saugumo įnašo apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas) nuostatomis, apibrėžiančiomis SĮ sumokėjimo tvarką. Pagal paminėtų straipsnių nuostatas SĮ moka DĮ[7] 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai, kurie SĮ apskaičiuoja, sumoka ir SĮ deklaraciją teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pasibaigus mokėjimo laikotarpiui (kalendoriniam ketvirčiui), ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Taigi, kai praktinių situacijų atvejais pagal papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo sutartis mokėtiną sumą draudikai apskaičiuoja draudimo paslaugos pirkimo momentu ir be visos draudimo sutartyje nurodytos mokėtinos sumos (įskaitant SĮ) įsigyti draudimo paslaugos nėra praktinės galimybės, GPMĮ taikymo aspektu draudimo paslaugos kainos sumokėjimo momentu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šiuo momentu draudėjas sumoka SĮ SĮĮ nustatyta tvarka.
Kadangi visa darbdavio sumokėta suma (darbuotojo naudai sumokėta draudimo paslaugos kaina, įskaitant SĮ dedamąją), pajamų gavimo momentu pripažįstama darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, ir GPMĮ taikymo tikslu laikoma draudimo įmoka, darbuotojo gautos pajamos gali būti priskiriamos pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tenkinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte nustatytos sąlygos. VMI prie FM išaiškinimas, kad GPMĮ taikymo tikslu visa darbdavio už darbuotoją pagal draudimo sutartį sumokėta suma (draudimo paslaugos kaina) laikoma draudimo įmoka nepanaikina galimybės taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 14-1 punkte numatytą lengvatą 350 Eur dydžio rėmuose, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Tuo atveju, kai nėra tenkinamos mokesčio lengvatos taikymo sąlygos, nuo pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo A klasės pajamos priskiriamos išmokos mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir nustatytu terminu į biudžetą sumokėti turi jas išmokantis asmuo (darbdavys). Pagal pajamų rūšį šios iš darbdavio gautos pajamos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis. Per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) gautos pajamos iš darbo santykių bus sumuojamos su pagrindiniais GPM tarifais apmokestinamomis pajamomis ir apmokestinamos 20, 25 ar 32 proc. GPM tarifu, priklausomai nuo pajamų dydžio.
[1] Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).
[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ).
[3] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau — MAĮ).
[4] Patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 „Dėl Pajamų, gautų natūra, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
[5] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ).
[6] Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM).
[7] Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas.
VMI prie FM, siekdama formuoti nuoseklią ir pagrįstą poziciją vertinant darbuotojo gautą naudą, kai jo darbdavys savo lėšomis apmoka darbuotojo papildomą (savanorišką) sveikatos draudimo paslaugą, paaiškina GPMĮ nuostatų taikymą Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo (toliau – SIĮ) nuostatų kontekste.
Daugiau informacijos pateikta VMI prie FM 2026-04-16 rašte Nr. (18.18-31-1 Mr) R-1055.
Informaciją parengė
Teisės departamentas
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XV-785 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kurio nuostatos įsigalioja nuo 2027 m. sausio 1 d.
Pakeitimo įstatymu paramos gavėjų sąrašas papildytas naujais gavėjais: „<...> religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai, valstybinės ir savivaldybių mokyklos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų, sodininkų bendrijos.“ (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau — LPĮ) 7 straipsnio 11 punktas).
Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2026-04-16 rašte Nr. R-1058.
Informaciją parengė
Teisės departamentas
Informacija apie saugumo įnašą
Registracijos numeris KM3812
| Aspektas | Komentaras |
| Saugumo įnašo mokėtojai | 1. Saugumo įnašą moka Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (DĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudikai:
2. Atvejais, kai draudimo paslaugą teikia keli draudikai (bendro draudimo atvejais), bendrojo draudimo teisinis reguliavimas (DĮ 132, 133 straipsniai) išskiria pagrindinį draudiką iš bendrajame draudime dalyvaujančių draudikų tarpo, t. y. jis yra visų draudikų atstovas santykyje su draudėju, todėl saugumo įnašą apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka pagrindinis draudikas. |
| Saugumo įnašo objektas | 1. Saugumo įnašo objektas yra draudimo įmokos pagal ne gyvybės draudimo sutartis, jeigu Lietuvos Respublika yra valstybė, kurioje yra draudimo rizika, (toliau – ne gyvybės draudimo sutartis), išskyrus Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo (SĮĮ) 8 straipsnyje nurodytas ne gyvybės draudimo sutartis. 2. SĮĮ tikslais Lietuvos Respublika laikoma valstybe, kurioje yra draudimo rizika, jeigu:
|
| Saugumo įnašo tarifas | Saugumo įnašo bazei taikomas 10 procentų saugumo įnašo tarifas. |
| Saugumo įnašo mokėjimo laikotarpis | Saugumo įnašo mokėjimo laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. |
| Saugumo įnašo apskaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimas | 1. DĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudikai saugumo įnašą apskaičiuoja, sumoka ir saugumo įnašo deklaraciją teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pasibaigus mokėjimo laikotarpiui (kalendoriniam ketvirčiui), ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. 2. Saugumo įnašo deklaracijos KIT725 forma, jos pildymo, tikslinimo ir pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarka nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2025 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-104. 3. Jeigu pateikus mokėjimo laikotarpio saugumo įnašo deklaraciją buvo pakeista ne gyvybės draudimo sutartis arba ne gyvybės draudimo sutartis nutraukiama, saugumo įnašo bazė ir mokėtina šio įnašo suma tikslinamos to mokėjimo laikotarpio, kurį paaiškėjo šios aplinkybės, saugumo įnašo deklaracijoje atitinkamai mažinant ar didinant saugumo įnašo bazę ir mokėtiną šio įnašo sumą. Į saugumo įnašo bazę įtraukiama pratęstų ir (ar) pakeistų ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytų draudimo įmokų dalis, kuri nebuvo įtraukta į saugumo įnašo bazės apskaičiavimą. 4. Saugumo įnašas mokamas į vieną iš nurodytų biudžeto surenkamųjų sąskaitų, kurias galite rasti čia. Saugumo įnašas gali būti mokamas tiesiogiai iš užsienio banko sąskaitos, nurodant informaciją reikiamą tarptautiniam pavedimui atlikti, t. y. Gavėjo juridinio asmens kodą, gavėjo pavadinimą, mokėtojo identifikacinį numerį (užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį), mokėtojo pavadinimą, įmokos kodą. |
| Saugumo įnašo mokėjimas iš užsienio sąskaitos | Saugumo įnašas gali būti mokamas tiesiogiai iš užsienio banko sąskaitos, nurodant informaciją reikiamą tarptautiniam pavedimui atlikti, t. y. Gavėjo juridinio asmens kodą, gavėjo pavadinimą, mokėtojo identifikacinį numerį (užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį), mokėtojo pavadinimą, įmokos kodą. |
| Atleidimas nuo saugumo įnašo mokėjimo | 1. Draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal su fiziniais asmenimis (draudėjais) sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kai tokios sutartys sudaromos dėl transporto priemonių, kurios nebus naudojamos nei ūkinei veiklai vykdyti, nei bus perduotos juridiniams asmenims naudotis panaudos ar kitais teisėtais pagrindais. 2. Fizinis asmuo (draudėjas), sudarydamas SĮĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimo sutartį, privalo nurodyti draudikui, kad transporto priemonė nebus naudojama ūkinei veiklai vykdyti ir nebus perduodama juridiniam asmeniui naudoti pagal panaudos sutartį ar kitais teisėtais pagrindais. 3. Jeigu per SĮĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpį fizinis asmuo (draudėjas) pradeda naudoti ar perduoda transporto priemonę naudoti juridiniam ar fiziniam asmeniui ūkinei veiklai vykdyti, jis apie tai privalo informuoti draudiką, kuris įtraukia perskaičiuotą draudimo įmoką, atsižvelgdamas į transporto priemonės naudojimo ūkinei veiklai vykdyti laikotarpį, į saugumo įnašo bazę. 4. DĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudikai atleidžiami nuo saugumo įnašo mokėjimo už tas draudimo įmokas, kurios gaunamos pagal ne gyvybės draudimo sutartis, kai draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su pasėliais ir (ar) augalais, ūkinių gyvūnų sveikata. |