Mokesčių mokėtojų atsakomybė
Mokesčių mokėtojų atsakomybė
Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.
| Teisės aktas | Baudos dydis |
| Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. | Nuo 20 iki 100 % trūkstamos mokesčio sumos. |
| Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. | Nuo 20 iki 100 % apskaičiuotos PVM sumos. |
| Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. | Taikomi Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodyti baudų dydžiai. |
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinio asmens vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų, taip pat atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
TEISINĖ INFORMACIJA
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139, 140, 142, 143 straipsniai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnis.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami:
- už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju — mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
- už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
- už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu, delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje. Delspinigių dydis nustatomas minėtąjį dydį padidinus 7 procentiniais punktais. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.
TEISINĖ INFORMACIJA
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96, 97, 98, 99 straipsniai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
Atleidimas nuo baudų ir delspinigių
Mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo, toliau – mokesčių mokėtojas) gali būti atleistas nuo baudų ir / ar delspinigių.
Mokesčio administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių ar jų dalies, kai yra minėtuose straipsniuose nustatyti atleidimo nuo delspinigių ir / ar baudų mokėjimo pagrindai.
Nuo delspinigių ir / ar baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Kai atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso mokesčių administratoriaus kompetencijai, prašymai dėl atleidimo nagrinėjami Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144, nustatyta tvarka.
TEISINĖ INFORMACIJA
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniai.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklių patvirtinimo“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-89 redakcija).
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).
Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 66 dalyje nustatyta teisė Valstybinei mokesčių inspekcijai pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 93, 95, 961, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 180, 187, 1871, 188, 1881, 1883, 189, 190, 191, 192, 194, 1981, 205, 207, 2071 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214 straipsnyje, 223 straipsnio 4, 5 dalyse, 224, 3621, 431, 449, 4491 straipsniuose, 450 straipsnio 1, 2, 17, 18 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.
Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsniu, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas.
Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šių Baudžiamajame kodekse numatytos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams
182 straipsnis. Sukčiavimas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai
202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
203 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla.
209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai
219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas.
220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas.
221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas.
222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu
300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu.
TEISINĖ INFORMACIJA
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 127 ir 143 straipsniai.