Mokesčių mokėtojų atsakomybė

Baudos

Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinio asmens vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų, atsako pagal  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta trūkstama mokesčio suma priskaičiuojama dėl mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų, kurių gavimo šaltinių mokesčių mokėtojas negali pagrįsti, mokesčių mokėtojui skiriama nuo 50 iki 100 procentų priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda.

Teisės aktas

Baudos dydis

Mokesčių administravimo įstatymo 139 str.

Nuo 10 iki 50 % trūkstamos mokesčio sumos

Nuo 50 iki 100% trūkstamos mokesčio sumos

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str.

Nuo 10 iki 50% apskaičiuotos PVM sumos.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str.

Nuo sumažintų įmokų sumos skiriama 50 procentų trūkstamos sumos dydžio bauda

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139, 140, 142, 143 straipsniai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau—ANK)suteikia teisę mokesčių administratoriui pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolus.(ANK 589 str. 66 d.)

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnis

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo  19 straipsnis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-03-28 įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo".

Delspinigiai

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami:

  1. už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju — mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
  2. už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį;
  3. už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu, delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.

Delspinigių dydžiai

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96, 97, 98, 99 straipsniai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007-03-28 įsakymas Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo".

Atleidimas nuo baudų ir delspinigių

Mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo, toliau – mokesčių mokėtojas) gali būti atleistas nuo baudų ir/ar delspinigių.

Mokesčio administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių.

TEISINĖ INFORMACIJA        

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. VA-144 „Dėl atleidimo nuo baudų delspinigių taisyklių patvirtinimo" (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-89 redakcija).

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau—ANK) 589 str. 66 d. nustatyta teisė mokesčių administratoriui pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl:  šio kodekso 93, 95, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 178, 179, 180, 187, 188, 1881, 189, 190, 191, 192, 194, 1981, 205, 207 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 431, 449, 4491, 450, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsniu, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas.

Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams

182 straipsnis. Sukčiavimas.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai

202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

203 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla.

209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai

219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas.

220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas.

221 straipsnis. Deklaracijos nepateikimas.

222 straipsnis. Apgaulingas apskaitos tvarkymas.

223 straipsnis. Aplaidus apskaitos tvarkymas.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu

300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas.

TEISINĖ INFORMACIJA

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksa