VMI
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų
Registracijos numeris KM2005
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-1697 ir 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17-2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1703, kuriais nustatytos naujos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) teisinio reguliavimo nuostatos:
1. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį:
Siekiant užtikrinti šiuo metu galiojančios pelno mokesčio lengvatos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui visapusišką suderinamumą su EBPO ir ES principais žalingos mokesčių praktikos srityje, įstatyme yra patikslinamos bendrosios MTEP lengvatos taikymo sąlygos, t. y.:
1.1. įtvirtintos nuostatos, kad turi būti perskaičiuojama sumokėto pelno mokesčio dalis taikant MTEP pelno mokesčio lengvatą tais atvejais, kai ši lengvata buvo taikoma nuo patento paraiškos padavimo, o patentas nėra išduodamas, arba kai patentas pripažįstamas negaliojančiu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu papildomos apsaugos liudijimas arba išimtinė licencija yra negaliojanti (PMĮ 5 str. 8 dalis);
1.2. nustatytas MTEP lengvatos taikymo tikslais formulės apskaičiavimo pagrindimo dokumentų reikalavimas ir jų būtinumas, jei lengvata taikoma panaudojus iki lengvatos įvedimo (iki 2018 m. sausio 1 d.) išduotus patentus ar papildomos apsaugos liudijimus, atsiradusias autorių teises ar suteiktą išimtinę licenciją;
1.3. nustatyta, kad apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn daliai apskaičiuoti PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatyta formulė yra taikoma atskirai kiekvienam turtui, nurodytam šio straipsnio 2 punkte, arba yra taikoma turtui (produktui) ar turto (produktų) grupei, kai šis turtas (produktas) ar turto (produktų) grupė sukuriami panaudojant kelis turto vienetus ir vienetas gali pagrįsti, kad formulė dėl praktinių priežasčių negali būti taikoma atskirai kiekvienam turtui. Visais atvejais vienetas turi turėti dokumentus, kuriais pagrindžiamas ryšys tarp tinkamų finansuoti išlaidų, visų išlaidų, turto, nurodyto šio straipsnio 2 punkte, arba turto (produkto) ar turto (produktų) grupės, pelno iš turto naudojimo (PMĮ 5 str. 10 dalis);
1.4. nustatyta, kad nuostoliai, kurie apskaičiuojami taikant pelno mokesčio lengvatą vieneto pelnui, gaunamam vieneto veikloje panaudojus vykdant MTEP sukurtus patentais apsaugotus išradimus, autorių teisėmis apsaugotas kompiuterių programas ar kitą PMĮ nurodytą nematerialųjį turtą, gali būti atskaitomi tik iš tos pačios veiklos gauto apmokestinamojo pelno (PMĮ 30 str. 1 ir 21 dalys).
2. PMĮ nuostatų pakeitimai bei taikymas nuo 2019 metų:
2.1. Patikslintos ir papildytos PMĮ vartojamos sąvokos.
Naujai įvedamos:
- Kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo subjekto (2 str. 4-1 p.) ir Kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto (2 str. 4-2 p.) sąvokos. Šios sąvokos įvedamos dėl pasikeitusių pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių (plačiau žr. 2.3. dalyje „Pakeistas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis").
Taip pat pakeistos sąvokos:
- Vienetų grupė (2 str. 7 p.), t. y. praplėsta vienetų grupės sąvoka, nes į skaičiavimą įtraukiamas ir tiesioginis, ir netiesioginis valdymas;
- Nuolatinė buveinė (2 str. 22 p.), sąvoka detalizuojama, kadangi apima ne tik užsienio vieneto veiklą Lietuvos Respublikoje, bet ir Lietuvos vieneto veiklą užsienio valstybėje;
- Pozityviosios pajamos (2 str. 29 p.), t. y. praplėsta pozityviųjų pajamų sąvoka. Pozityviosios pajamos – kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos vieneto pajamas PMĮ 39 str. nustatyta tvarka. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos ar jų dalis įskaitomos paskutinę kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai Lietuvos vieneto valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui (plačiau žr. 2.3. dalyje „Pakeistas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis");
- Tikslinė teritorija (2 str. 38 p.), t. y. patikslinta sąvoka, kurioje nurodoma, kad į tikslinių teritorijų sąrašą valstybė ar zona įtraukiama, jeigu atitinka bent du PMĮ 2 str. 38 dalyje nustatytų kriterijų, todėl papildomai PMĮ 2 str. 38 dalyje nurodytų kriterijų įrodinėti nereikia.
2.2. Papildytas bendrosios kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymas.
Įgyvendinant 2016 m. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 nuostatas, PMĮ 11 straipsnis papildomas 8 dalimi, kuria įtvirtinama bendroji prieš agresyvų mokesčių planavimą (kada tikslingai sumažinamas pelno mokestis arba visai jo išvengiama) nukreipta priemonė, apribojanti galimybę naudotis PMĮ lengvatomis ir apmokestinimo išimtimis. Mokesčių administratorius galės apskaičiuoti pelno mokestį, neatsižvelgdamas į darinį ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, tai yra ne tik užsienio vienetams išmokamiems ar iš užsienio vienetų gaunamiems dividendams.
2.3. Pakeistas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis.
2.3.1. PMĮ 39 str. pakeitimu praplečiama pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtis, įtraukiant ir Lietuvos vienetų nuolatines buveines, kurių pajamos neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę pagal PMĮ 4 straipsnio 1 dalį.
Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės visais atvejais taikomos ir Lietuvos vienetams, valdantiems kontroliuojamuosius užsienio vienetus, įregistruotus ar kitaip organizuotus tikslinėse teritorijose.
Lietuvos vienetų, valdančių kitose užsienio valstybėse esančius kontroliuojamuosius užsienio subjektus, pozityviosios pajamos yra apmokestinamos pagal PMĮ 39 straipsnio nuostatas, jeigu tenkinamos 2 sąlygos:
-įtvirtinama vertinamoji de minimis sąlyga, kuri numato, kad prievolė apskaičiuoti pozityviąsias pajamas vertinama pagal kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų sudėtį, t.y. ar kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinio laikotarpio pajamų ir tuo atveju, jeigu ši sąlyga tenkinama,
- vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal šio Įstatymo nuostatas.
2.3.2. Taikant PMĮ 39 str. nuostatas, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos.
2.3.3. Pozityviųjų pajamų apmokestinimas netaikomas tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas vykdo faktinę ekonominę veiklą užsienio valstybėje, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti toje valstybėje, išskyrus vienetus, įregistruotus ar kitaip organizuotus tikslinėje teritorijoje.
2.3.4. Atsižvelgiant į pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių pakeitimą, nauja reakcija išdėstyta PMĮ 55 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų pajamų, kaip nustatyta PMĮ 39 straipsnio 11 ir 12 dalyse.
2.4. Pratęstas pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai taikymo terminas 5 metams – iki 2023 m. gruodžio 31 d ir padidinta iki 30 procentų maksimali viso filmo biudžeto suma, kurią filmo gamybai gali suteikti investuotojas (PMĮ 172 str.). Tokiu būdu Įstatymu nustatytas palankesnis lengvatos filmų gamybai modelis, leidžiantis filmų gamintojams padidinti privačių investicijų apimtis iki 30 procentų filmo gamybos išlaidų.
Siekiant išvengti skirtingo nuostatų interpretavimo, patikslinta PMĮ 172 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostata dėl netinkamų finansuoti išlaidų, nurodant, kad 4 procentų apribojimas taikomas kiekvienam aktoriui mokamam atlygiui atskirai. Taip pat patikslinta šių išlaidų skaičiavimo bazė, nurodant, kad 4 procentai skaičiuojami nuo „filmo ar jo dalies gamybos Lietuvos Respublikoje išlaidų".
2.5. Vienetams, išskyrus 2.5.1. punkte nustatytus atvejus, nustatoma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė (PMĮ 301 str.), pagal kurią iš pajamų atskaitomos:
1) palūkanų sąnaudos, neviršijančios palūkanų pajamų, ir
- viršijančios palūkanų pajamas, tačiau ne didesnes kaip 30 proc. vieneto apmokestinamojo EBITDA, t. y. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas.
Jeigu vienetas priklauso vienetų grupei, EBITDA ir leidžiama atskaityti palūkanų sąnaudų suma apskaičiuojama bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvoje, o vieneto atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, dalis nuo vienetų grupei leidžiamos atskaityti palūkanų sąnaudų sumos apskaičiuojama proporcingai to vieneto palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, daliai nuo vienetų grupės vienetų, kurių palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, palūkanų pajamas viršijančios palūkanų sąnaudų sumos. Į vienetų grupę šios taikylės taikymo tikslais neįtraukiamos finansų įstaigos ir draudimo įmonės, kurioms palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės netaikomos.
2.5.1. PMĮ 301 straipsnyje nustatyta palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė netaikoma:
1) palūkanoms pagal sandorius, sudarytus iki 2018-12-31, išskyrus atvejus, kai po 2019 m. sausio 1 d. pakeičiamos sandorio sąlygos (sandorio trukmė ar suma);
2) tais atvejais, kai palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma neviršija 3 000 000 eurų;
3) paskolų, skirtų ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams, kurių tikslas yra sukurti, modernizuoti, valdyti ir (arba) prižiūrėti viešiesiems interesams tenkinti skirtą turtą, finansuoti, kai projekto vykdytojas, jo turtas yra, palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, palūkanoms;
4) finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms;
5) vienetams, neturintiems susijusių asmenų (vienetų);
6) tais atvejais, jei vienetas, kurio finansinės ataskaitos įtrauktos į vienetų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis nėra daugiau negu 2 procentiniais punktais mažesnis už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis.
2.5.2. PMĮ 301 straipsnyje nustatytos palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės taikymo tikslais, palūkanomis taip pat laikoma:
1) atlygis už paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti skirstant pelną;
2) atlygis už konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas;
3) atlygis už finansavimą pagal islamo teisę;
4) atlygis už lizingą (finansinę nuomą);
5) į turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos;
6) palūkanos, susietos su skolinto kapitalo grąža (pelnu, pajamomis);
7) sąlyginės išvestinių finansinių priemonių arba apsidraudimo sandorių, susijusių su vieneto paskolomis, palūkanos;
8) garantiniai mokėjimai pagal finansavimo sandorius;
9) kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms;
10) su visais šioje dalyje numatytais mokėjimais susiję administravimo mokesčiai;
11) su visais šioje dalyje numatytais mokėjimais susijusi užsienio valiutos kurso pasikeitimo suma.
2.5.3. Pažymėtina, kad pagal PMĮ 301 straipsnį neatskaitytų palūkanų sąnaudų suma, kuri kitais PMĮ nustatytais atvejais galėtų būtų atskaitoma, gali būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laikotarpį ir atskaitoma iš tų mokestinių laikotarpių pajamų taikant šiame straipsnyje nustatytus apribojimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė neriboja plonosios kapitalizacijos palūkanų atskaitymo ribojimų taisyklės taikymo.
I. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 463 straipsniu įstatymą Nr. XIII - 1333 (toliau – PMĮ pakeitimo įstatymas).
PMĮ pakeitimo įstatymas priimtas, siekiant suvienodinti apmokestinimo sąlygas vienetams, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo jų pasirinktos verslo organizavimo formos.
Numatyti tokie PMĮ pakeitimai, taikomi apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį:
1. Panaikinama PMĮ 5 str. 4 dalyje nustatyta lengvata dėl lengvatinio 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 Eur, apmokestinamojo pelno daliai, atitinkančiai 7 250 Eur sumą. Pelno nesiekiančių vienetų pelno mokestis bus skaičiuojamas taikant PMĮ 5 str. 1 dalyje nustatytą 15 proc. mokesčio tarifą.
Taip pat pažymėtina, kad PMĮ 5 str. 2 dalies pakeitimu pelno nesiekiantiems vienetams, atitinkantiems šios dalies reikalavimus, bus leista taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai pagal PMĮ 5 str. 2 dalį negali pasinaudoti smulkiesiems pelno siekiantiems vienetams (kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, darbuotojų skaičius neviršija 10 ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų) taikomu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.
2. PMĮ yra įvedamos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, t. y. PMĮ papildytas nauju 463 straipsniu, dėl pelno nesiekiančių vienetų apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumažinimo lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti:
2.1. Pagal PMĮ 463 str. 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai galės susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t. y. faktiškai patirtomis, einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Pavyzdžiui, vienetas, vykdydamas viešuosius interesus tenkinančią veiklą, paėmęs iš banko paskolą sporto klubo statyboms ir numatęs statybos darbus vykdyti 2 metus, einamaisiais metais apmokestinamąjį pelną galės sumažinti numatomomis skirti viešam interesui lėšomis (numatomai 2 metus vykdyti statybai) apskaičiuoto apmokestinamojo pelno ribose.
2.2. Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų, t. y. faktiškai patirtų lėšų, suma bus didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos galės būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą (PMĮ 463 str. 2 dalis).
2.3. Einamąjį mokestinį laikotarpį tiesiogiai skiriamų, t. y. faktiškai patirtų, arba numatomų tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dydis turės būti sumažintas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta (PMĮ 463 str. 3 dalis).
2.4. Jeigu pelno nesiekiantys vienetai, sumažinę apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, per šį laikotarpį, t. y. du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, faktiškai šių lėšų nepanaudos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turės būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (PMĮ 463 str. 4 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai turi teisę apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ar jo dalį (kitaip tariant uždirbtas pajamas sumažintas joms tenkančiomis sąnaudomis) atsižvelgiant į mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatyme, panaudoti arba ketinti panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti.
Pažymėtina, kad PMĮ 463 straipsnio nuostatos nebus taikomos šioms iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti panaudotoms, t. y. numatytoms panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, lėšoms.
II. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1187, kurio nuostatos bus taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 straipsnio pakeitimą, lengvatinio 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu, nuo 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio bus sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai. Atsižvelgiant į tai, daugiau smulkiųjų vienetų galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, t. y. 2019 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną apmokestinti lengvatiniu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.
Pažymėtina, kad PMĮ 5 straipsnio 2 dalies pakeitimu nustatyta, kad to paties asmens ar jo ir šeimos narių valdomi vienetai, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), galės taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytus lengvatinio pelno mokesčio tarifo netaikymo atvejus.
Pavyzdžiui, individualios įmonės X 2019 mokestinių metų pajamos - 150 000 Eur, darbuotojų skaičius - 5. Įmonės X savininko žmonos, kuri yra tos įmonės savininkė, individualios įmonės Y 2019 mokestinių metų pajamos - 100 000 Eur, darbuotojų skaičius - 3. Pagal PMĮ 5 str. pakeitimą, abi individualios įmonės apmokestindamos 2019 metų apmokestinamąjį pelną, galės taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nes šių įmonių bendros pajamos ir darbuotojų skaičius neviršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų, t. y. 10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų.
Pažymėtina, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas, pavyzdyje pateiktu atveju, nebūtų taikomas, kadangi yra tenkinamas PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytas atvejis, - individualios įmonės savininkas ar jo šeimos nariai yra ir kitų įmonių savininkai, neatsižvelgiant į tai, kad darbuotojų skaičius ir metinės pajamos nesiekia PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų. Šių individualių įmonių pajamų ir darbuotojų skaičius yra vertinamas atskirai kiekvienoje įmonėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal PMĮ 5 str. 3 dalies pakeitimą, lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos viršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus apribojimus (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), šiems PMĮ 5 str. 3 dalyje nurodytiems susijusiems vienetams:
1) individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
2) individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos Slapukų politika; Privatumo politika.
Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.
Renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą ir naudojami Jūsų naršymo patirties gerinimui.