2019 metais
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 33 ir 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMŲ
Registracijos numeris KM2531
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) pakeitimus.
Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalios 2019 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. XI-2112 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2104, kuriuo keičiamos MAĮ 33 ir 36 straipsnio nuostatos.
MAĮ 33 straipsnio papildymas atliktas, siekiant sudaryti prielaidas efektyviam mokesčių administravimo funkcijų vykdymui, taikant pažangius duomenų apdorojimo procesus ir mokesčių administravimo procedūras keliant į elektroninę erdvę, nustatant, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimti automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamus sprendimus. Be to, įtvirtinama mokesčių mokėtojo teisė pareikšti savo požiūrį dėl tokių mokesčių administratoriaus sprendimų ir reikalauti, kad juos peržiūrėtų ir motyvuotus paaiškinimus dėl jų pateiktų ar juos pakeistų tam įgaliotas mokesčių administratoriaus pareigūnas. Kadangi pagal šiuo metu galiojančias MAĮ nuostatas mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti visą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, ir dėl jo priimtus sprendimus bei gali apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimą, pakeitimu užtikrinama tinkama duomenų subjekto teisių bei laisvių ir teisėtų interesų apsauga.
Siekiant įgyvendinti MAĮ 33 straipsnį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-76 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. VA-33 „Dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ atlikti pakeitimai Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje apraše (toliau — Aprašas), Aprašą papildant nauju II skyriaus devintu skirsniu „Automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiami sprendimai“. Šis skirsnis parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (95/46/EB) 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2017 m. spalio 3 d. Automatizuoto atskirų sprendimų priėmimo ir profiliavimo pagal Reglamentą 2016/679 gaires (WP 251).
MAĮ 36 straipsnio papildymu, mokesčių mokėtojui suteikiama teisė tvarkyti mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti reikalingus asmens duomenis. Tokia nuostata panaikinama rizika, kad mokesčiams apskaičiuoti reikalingų asmens duomenų tvarkymas gali būti pripažintas neteisėtu, ir užtikrinamos sąlygos mokesčių mokėtojams tinkamai vykdyti savo pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius.
Registracijos numeris KM2530
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimą bei papildymą 401 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 46, 92 ir 95 straipsnių pakeitimą, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau - LPĮ) 13 straipsnio pakeitimą.
MAĮ 2 straipsnio pakeitimas:
Šiuo pakeitimu, praplečiama „Su mokesčiu susijusios sumos" sąvoka. Šiuo pakeitimu įtvirtinama, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. „Su mokesčiu susijusios sumos" bus laikytinos ne tik apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai, tačiau ir pačios palūkanos.
MAĮ 38 straipsnio pakeitimas:
Atliktu pakeitimu praplečiamas sąrašas paslaptyje nelaikomos informacijos ir nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma informacija apie mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams. Šis punktas įgyvendina MAĮ 401 straipsnyje įtvirtintų kriterijų nesilaikymo neigiamas pasekmes. VMI prie FM informuoja, jog buvęs MAĮ 38 straipsnio 7 punktas nuo 2019 m. sausio 1 d. bus įtvirtintas MAĮ 38 straipsnio 8 punkte.
MAĮ papildymas 401 straipsniu:
Pažymėtina, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. MAĮ bus papildytas 401 straipsniu, kuris įtvirtins kriterijus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojai bus įvertinti ir atitinkantis visus straipsnyje numatytus kriterijus, bus priskirti prie patikimų mokesčių mokėtojų.
VMI prie FM informuoja, jog šis pakeitimas inicijuotas dėl to, jog šiuo metu mokesčių teisėje nėra teisės normų, nustatytų ir praktiškai taikomų kriterijų, kuriomis remiantis mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles, ir, priklausomai nuo asmenų klasifikavimo, sudaryti teisines prielaidas taikyti diferencijuotą teisinį režimą asmenims, kurie savo mokestines prievoles vykdo netinkamai. Šiuo pakeitimu nustatyti objektyvūs ir pagrįsti kriterijai, kuriais vadovaujantis mokesčių mokėtojų grupė, kuri netinkamai vykdo savo mokestines prievoles, turės neigiamų tokios savo veiklos teisinių ir moralinių pasekmių. MAĮ 401 straipsnis numatys, kad mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, jeigu jis praeityje buvo nubaustas už padarytus reikšmingus ar pakartotinius teisės pažeidimus ir nuobaudos yra įsigaliojusios. Būtent šie kriterijai sukurs mokesčių mokėtojui tokias neigiamas pasekmes:
1) Informacija apie tai, kad mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nebus laikoma paslaptyje ir ši informacija bus skelbiama mokesčių administratoriaus internetinėje svetainėje (dėl šios aplinkybės atliktas MAĮ 38 straipsnio pakeitimas);
2) Atliekant šių mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus, bus taikomi ilgesni senaties terminai (dėl šios pasekmės numatyta išimtis MAĮ 68 straipsnio pakeitime);
3) Mokesčių mokėtojai neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (įgyvendinant šią neigiamą pasekmę atliktas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas);
4) Tokie mokesčių mokėtojai negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o tokį statusą jau turintys – šio statuso neteks (siekiant įgyvendinti šią teisiškai neigiamą pasekmę, atliktas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas);
VMI prie FM taip pat informuoja, jog esant įstatymų leidėjo valiai, tokių asmenų patirtinų neigiamų teisinių pasekmių sąrašas ateityje galės būti papildomai praplėstas.
Svarbu pažymėti, jog šios nuostatos yra taikomos tais atvejais, kuomet yra vertinami teisės pažeidimai padaryti nuo 2019 m. sausio 1 d.
MAĮ 68 straipsnio pakeitimas:
MAĮ 68 straipsnio pakeitimu, atsižvelgiant į kitų užsienio valstybių mokesčių administratorių praktiką, bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas sutrumpinamas nuo einamųjų metų ir 5 praėjusių kalendorinių metų iki einamųjų metų ir 3 praėjusių kalendorinių metų.
VMI prie FM atkreipia dėmesį, jog naujai išdėstyta 68 straipsnio 4 dalis numatys, jog tam tikrais atvejais, mokesčių administratorius bei mokesčių mokėtojas mokestį galės apskaičiuoti / perskaičiuoti už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, o 6 dalyje numatyta, kokiais atvejais mokestis galės būti apskaičiuojamas / perskaičiuojamas už einamuosius ir 10 praėjusių kalendorinių metų terminą.
Šis MAĮ pakeitimas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
MAĮ 87 straipsnio pakeitimas:
MAĮ 87 straipsnio atlikti pakeitimai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., reglamentuoja mokesčių mokėtojo teisę į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos, mokėtinų palūkanų dydį, palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus.
Šie pakeitimai inicijuoti, būtent todėl, kad 2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nėra reglamentuojami klausimai, susiję su mokesčių mokėtojų naudai mokėtinomis palūkanomis tais atvejais, kai nacionalinis mokesčių administratorius laiku negrąžina pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos. Šią koncepciją savo sprendimuose plėtoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę ir užpildydamas teisinio reglamentavimo spragas (žr. ESTT bylas C-107/10, C-387/16). Dėl šios priežasties nacionalinių (Lietuvos Respublikos) teisės aktų nuostatos visiškai atitinka minėtos direktyvos nuostatas, tačiau iš dalies nesutampa su tuo, kaip šios direktyvos nuostatas aiškina (išaiškino) ESTT savo sprendimuose. Siekiant užtikrinti ESTT praktikos taikymą nacionaliniu lygmeniu, atlikti minėti pakeitimai.
MAĮ 100 straipsnio pakeitimas:
Šiuo pakeitimu, įtvirtinta galimybė, mokesčių administratoriui atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM informuoja, jog mokesčių administratorius šiuo pakeitimu įgyja teisę atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių savo iniciatyva, kai tokia galimybė yra numatyta specialiame įstatyme. Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
MAĮ 132 straipsnio pakeitimas:
Šiuo metu galioja tokios asmenų baudimo taisyklės, kuriomis remiantis asmuo, padaręs tam tikras nusikalstamas veikas mokesčių srityje, yra baudžiamas tiek pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) nuostatas, tiek ir pagal MAĮ (skiriant atitinkamas baudas). Taigi faktiškai asmuo už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas du kartus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą pasiūlymą „inicijuoti MAĮ bei kitų norminių aktų pakeitimus, kurie įgalintų mokesčių administratorių išieškoti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius bei kitus privalomus mokėjimus (pvz., delspinigius), neskiriant pažeidėjui baudos už padarytą mokestinį pažeidimą, arba, įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sudarytų sąlygas mokesčių administratoriui savo iniciatyva panaikinti nuteistam asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant galioti sprendimą dėl į valstybės biudžetą išieškotų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų", atlikti atitinkami MAĮ 132 straipsnio pakeitimai.
Pakeitimais nustatoma, kad bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos; prokuroras; teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal BK: 1) teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama; 2) kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota). Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
MAĮ 139 ir 140 straipsnio pakeitimas:
Šiais pakeitimais nustatyta, jog mokesčių administratorius skirdamas konkrečią baudą mokesčių mokėtojui, turi vadovautis MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintomis baudų skyrimo taisyklėmis. MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojų atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, į kurias mokesčių administratorius privalomai turi atsižvelgti skirdamas konkrečią baudą. Taip pat MAĮ 140 straipsnyje yra įtvirtinta, konkrečios baudos apskaičiavimo metodika.
MAĮ 139 straipsnio pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 2 d.
Dėl atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius:
Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, įteisinta vienkartinė galimybė asmenims, nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių. Šiuo pakeitimu numatoma, jog mokesčių mokėtojams deklaravusiems mokėtinų mokesčių sumas, mokesčių administratorius neskirs baudų, taip pat nuo šių sumų nebus skaičiuojami delspinigiai, o taip pat jie nebūtų įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Vienintelė keliama sąlyga, kad būtų išvengta visų šių neigiamų pasekmių yra mokesčio sumokėjimas. Pažymėtina, jog mokestį bus galima sumokėti per 20 dienų arba mokesčio sumą išdėstyti dvejiems metams. Be to, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, įtvirtinta, kad nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo jie bus atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga.
Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka 2019 metais
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų
Registracijos numeris KM2001
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad š. m. gruodžio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1325 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1705 (toliau — GPMĮ pakeitimo įstatymas).
Dėl GPMĮ pakeitimo
GPMĮ pakeitimo įstatymu pakeisti paramos gavėjams ir politinėms partijoms 2020 metais pervestini pajamų mokesčio dalių dydžiai. Nustatyta, kad pagal nuolatinių Lietuvos gyventojų mokesčių administratoriui pateiktus prašymus nuo 2019 m. ir vėlesniais metais jų gautų pajamų turi būti pervedamos pajamų mokesčio sumos, atitinkančios:
-
iki 1,2 procentų pajamų mokesčio — asmenims (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą;
-
iki 0,6 procento — politinėms partijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
-
iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą.
Tokias pajamų mokesčio dalis atitinkančios sumos turės būti pervedamos nuo 2019 m. ir vėlesniais metais nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų pajamų.
Nuo 2019 m. ir vėlesniais metais gyventojų gautų pajamų pervestinas pajamų dydis sumažintas, atsižvelgiant į darbo užmokesčio indeksavimą, pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo nuo 2019 m. pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad valstybės biudžeto pajamos nesumažėtų.
Nuo 2018 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų pajamų 2019 m. pervestinos pajamų mokesčio sumos, atitinkančios mokesčio dalis, išlieka tos pačios, t. y.:
-
iki 2 procentų pajamų mokesčio — asmenims (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą;
-
iki 1 procento — politinėms partijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
-
iki 1 procento — profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą.
Pervestinos pajamų sumos apskaičiuojamos nuo gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia (ir neprivalo jos pateikti), tai — nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
2018 m. gruodžio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1704 pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1335, kuris buvo priimtas 2018 m. birželio 28 d.
Įstatymu nustatyta, kad gyventojų nuo 2019 metų gautos
-
tantjemos ar kitas atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje ar paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis,
-
iš darbdavio gauti autoriniai atlyginimai,
-
mažųjų bendrijų vadovų (ne narių) pagal civilines sutartis gautos pajamos
apmokestinamos taikant tokius pat gyventojų pajamų mokesčio tarifus, kurie nuo 2019 m. bus taikomi su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms apmokestinti, t. y. apmokestinamos 20 proc. arba 27 proc. pajamų mokesčio tarifu, priklausančiu nuo gyventojo gautų metinių pajamų sumos, susietos su vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžio suma (2019 m. - 120 VDU; 2020 m. – 84 VDU; 2021 – 60 VDU). 2019 metais gyventojų gautoms pajamoms 20 proc. pajamų mokesčio tarifas taikomas pajamų daliai iki 120 VDU per metus, viršijančiai šį dydį – 27 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokestį išskaičiuojantys asmenys Lietuvoje, išmokėdami gyventojams šias išmokas, nesvarbu, kokio dydžio išmokos išmokamos, neturi taikyti progresinio mokesčio tarifo.
Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gavusiems A ir /arba B klasės pajamų Lietuvoje, kuriems atsiranda pareiga perskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 11 ir 12 dalių nuostatas mokėtiną pajamų mokestį (t. y. pritaikyti progresinį mokesčio tarifą), Įstatyme nustatyta prievolė pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų gegužės 1 d. mokesčių administratoriui pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatyme nustatyta, kad už 2019 metus apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), kurios gyventojams išmokėtos 2018 metais, apmokestinamos naujais mokesčio tarifais, kurie taikomi šių pajamų apskaičiavimo momentu, t. y. 20 proc. arba 27 proc.
2018 m. spalio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1547 (toliau – Įstatymas). Įstatymas priimtas atsižvelgiant į nauja redakcija išdėstytą Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą Nr. I-1151 (toliau — Kūno kultūros ir sporto įstatymas).
2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatos nenumato skirti valstybės premijų sportininkus aptarnaujančiam personalui (gydytojams, masažuotojams, mokslininkams), atitinkamai, pagal pakeistą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 36 punktą neapmokestinamosioms pajamoms bus priskiriamos tik premijos sportininkams ir jų treneriams.
GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 37 punkto pakeitimai yra patikslinamojo pobūdžio, t. y. sporto varžybų prizą steigiančiais ir skiriančiais asmenimis įvardytos sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos bei sporto šakų federacijos (tarptautinės ir Lietuvos).
2018 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1335.
1.Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 6 straipsnio pakeitimas
GPMĮ 6 straipsnis papildytas naujomis 11 ir 12 dalimis, kuriose nustatyti nauji pajamų mokesčio tarifai.
GPM tarifų, taikomų 2019 m. ir vėlesniais metais, lentelę rasite čia.
Su darbo santykiais susijusios pajamos
Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautoms su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (toliau – su darbo santykiais susijusios pajamos), išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, bus taikomas 20 proc. arba 27 proc. mokesčio tarifas, kuris priklausys nuo per mokestinį laikotarpį gautų su darbo santykiais susijusių pajamų sumos, susietos su Įstatyme nustatyta vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma.
1) Apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų su darbo santykiais susijusias pajamas (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas):
-
metinė su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų bazei skaičiuoti, bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą,
-
metinė su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, bus apmokestinama taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Su darbo santykiais susijusios pajamos, kurios apskaičiuotos 2018 metais ar ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, tačiau gyventojams išmokėtos 2019 metais ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
2) Apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų su darbo santykiais susijusias pajamas (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas):
-
metinė su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, neviršijanti 84 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą,
-
metinė su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, bus apmokestinama taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą.
3) Apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių su darbo santykiais susijusias pajamas (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas):
-
metinė su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų atitinkamo mokestinio laikotarpio VSD įmokų bazei skaičiuoti, bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą,
-
metinė su darbo santykiais susijusių pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų atitinkamo mokestinio laikotarpio VSD įmokų bazei skaičiuoti, bus apmokestinama taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą.
VDU, kuris taikomas apdraustųjų asmenų atitinkamų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, yra nustatomas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautoms ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms apmokestinti bus taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Su darbo santykiais nesusijusios pajamos
Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno), kurių metinė suma neviršys 120 VDU dydžio sumos (taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti), bus taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gauta metinė su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų dalis (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno), viršijanti 120 VDU dydžio sumą (taikomą apdraustųjų asmenų atitinkamo mokestinio laikotarpio VSD įmokų bazei skaičiuoti), bus apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautų individualios veiklos pajamų ir pajamų iš paskirstytojo pelno apmokestinimas nesikeičia, t. y. tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu (apskaičiuojant pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, taikomas pajamų mokesčio kreditas).
2.GPMĮ 16 straipsnio pakeitimas
Nauja redakcija išdėstytas GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais patirtos GPMĮ 21 straipsnyje nurodytos išlaidos gali būti atimamos iš gyventojo gautų (uždirbtų) apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi 15 proc., 20 proc. ir 27 proc. pajamų mokesčio tarifai.
3.GPMĮ 20 straipsnio pakeitimas
Pakeistos mėnesio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) ir metinio NPD formulės, pagal kurias apskaičiuojami gyventojo gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikytini mėnesio NPD ir metiniai NPD 2019, 2020 ir 2021 metų mokestiniais laikotarpiais.
2019 m. mokestiniu laikotarpiu maksimalus mėnesio NPD - 300 eurų, taikytinas gyventojui (išskyrus riboto darbingumo gyventoją), kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršys minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiosiančios 2019-01-01, vieno dydžio.
Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo gyventojus), kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį bus didesnės nei vienos MMA suma, taikytinas mėnesio NPD bus apskaičiuojamas pagal formulę:
Mėnesio NPD = 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos – 2019-01-01 galiosiančios MMA vienas dydis) |
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD - 353 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 308 eurai.
Maksimalus metinis NPD - 3 600 eurų, nustatytas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršys MMA, galiosiančios 2019-01-01, dvylikos dydžių sumos. Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo gyventojus), kurių su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei 12 MMA, taikytinas metinis NPD bus apskaičiuojamas pagal formulę:
Metinis NPD = 3 600 – 0,15 x (GMP – 12 MMA, galiosiančios 2019-01-01, dydžių) |
2020 m. mokestiniu laikotarpiu maksimalus mėnesio NPD - 400 eurų, taikytinas gyventojui (išskyrus riboto darbingumo gyventoją), kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršys MMA, galiosiančios 2020-01-01, vieno dydžio.
Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo gyventojus), kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį bus didesnės nei vienos MMA suma, taikytinas mėnesio NPD bus apskaičiuojamas pagal formulę:
Mėnesio NPD = 400 – 0,2 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos – 2020-01-01 galiosiančios MMA vienas dydis) |
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD - 453 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 408 eurai.
Maksimalus metinis NPD - 4800 eurų, nustatytas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršys MMA, galiosiančios 2020-01-01, dvylikos dydžių sumos. Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo gyventojus), kurių su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei 12 MMA, taikytinas metinis NPD bus apskaičiuojamas pagal formulę:
Metinis NPD = 4800 – 0,2 x (GMP – 12 MMA, galiosiančios 2020-01-01, dydžių) |
2021 m. mokestiniu laikotarpiu maksimalus mėnesio NPD 500 eurų, taikytinas gyventojui (išskyrus riboto darbingumo gyventoją), kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršys MMA, galiosiančios 2021-01-01, vieno dydžio.
Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo gyventojus), kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį bus didesnės nei vienos MMA suma, taikytinas mėnesio NPD bus apskaičiuojamas pagal formulę:
Mėnesio NPD = 500 – 0,23 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos – 2021-01-01 galiosiančios MMA vienas dydis) |
Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD - 553 eurai. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD - 508 eurai.
Maksimalus metinis NPD - 6000 eurų, nustatytas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršys MMA, galiosiančios 2021-01-01, dvylikos dydžių sumos. Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo gyventojus), kurių su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei 12 MMA, taikytinas metinis NPD bus apskaičiuojamas pagal formulę:
Metinis NPD = 6 000 – 0,23 x (GMP – 12 MMA, galiosiančios 2021-01-01, dydžių) |
4. GPMĮ 21 straipsnio pakeitimas
GPMĮ 21 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 21 punktu. Jame nustatyta, kad iš nuolatinio Lietuvos gyventojo 2019 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautų pajamų gali būti atimamos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir / arba jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, pensijų fondus, kurias gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos.
GPMĮ 21 straipsnio 1 dalis papildyta 4 punktu. Nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas iš 2019, 2020 ir 2021 metais gautų pajamų turės teisę atimti sumas, atitinkamais metais sumokėtas už paties gyventojo ar jo sutuoktinio naudai atliktus pastatų ar kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą)) darbus, suteiktas lengvųjų automobilių remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas, kai darbus atlieka ar paslaugas suteikia Lietuvoje įregistruotas ar registruotis privalantis asmuo.
Pakeista GPMĮ 21 straipsnio 3 dalis. Nustatyta, kad apskaičiuojant ir deklaruojant nuolatinių Lietuvos gyventojų 2019, 2020 ir 2021 metais gautas pajamas, bendra GPMĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaidų suma negalės viršyti 25 proc. mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi 15 proc., 20 proc. ir 27 proc. pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos 16 straipsnyje nustatyta tvarka. GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 21 punktuose nurodytų išlaidų bendra suma negalės viršyti 1500 eurų, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų išlaidų suma negalės viršyti 2000 eurų. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2022 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautas pajamas, bus taikomos tos pačios nuostatos, išskyrus tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 dienos netekus galios GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms, nebeliks 2000 eurų ribos.
5. GPMĮ 27 straipsnio pakeitimas
GPMĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas pakeistas, atsižvelgiant į GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalyse nustatytus naujus su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikytinus pajamų mokesčio tarifus. Pagal šio punkto nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas neprivalės deklaruoti metinių pajamų, jeigu jis per 2019 metus ar vėlesnį mokestinį laikotarpį bus gavęs tik A klasei priskirtų su darbo santykiais susijusių pajamų, kurioms taikomas 20 proc. ar 27 proc. pajamų mokesčio tarifas, jeigu jam neatsiras pareiga perskaičiuoti metinio NPD.
2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1325.
1.GPMĮ 34 straipsnio 4 dalis išdėstyta nauja redakcija:
1.1. šios dalies 1 punkte aptarta mokesčio administratoriaus pareiga pagal nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau – gyventojai) prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį (1 procentą) politinėms partijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra. Nuostatos dėl pajamų mokesčio dalies pervedimo politinėms partijoms išliko nepakeistos, pakeitimas redakcinis;
1.2. šios dalies 2 punkte nustatyta nauja mokesčio administratoriaus pareiga pagal gyventojų prašymus pervesti jų deklaruoto mokėtino arba išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą (toliau – LPĮ) turintiems teisę gauti paramą. Profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams pervestina 1 procento pajamų mokesčio dalis apskaičiuojama nuo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje mokėtino pajamų mokesčio sumos (kai gyventojas teikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją) arba nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos (kai gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia ir neprivalo pateikti).
2. GPMĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2 procentų gyventojų paskirta pajamų mokesčio dalis pervedama paramos gavėjams (vienetams ir meno kūrėjams, turintiems teisę gauti paramą pagal LPĮ, toliau – paramos gavėjai), išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus.
3. GPMĮ 34 straipsnio naujos redakcijos 5 dalyje aptarta, kad į paramos gavėjams paskirtą 2 procentų pajamų mokesčio dalį neįskaitoma profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų susivienijimams paskirta pajamų mokesčio dalis.
4. Buvusios GPMĮ 34 straipsnio 5 ir 6 dalys atitinkamai laikomos 6 ir 7 dalimis.
5. GPMĮ pakeitimo įstatymas (išskyrus nuostatą dėl įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo iki 2018 m. gruodžio 31 d.) įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. ir taikomas, apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Vadinasi, jau 2019 m. gyventojai nuo 2018 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų galės paskirti tokias deklaruoto mokėtino arba išskaičiuoto pajamų mokesčio dalis:
-
iki 2 procentų – paramos gavėjams (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus) ir
-
1 procentą – politinėms partijoms, atitinkančioms GPMĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte paminėtus kriterijus ir
-
1 procentą - profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų susivienijimams.
Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų
Registracijos numeris KM2004
Dėl Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimų nuo 2019 metų
MAĮ 2 straipsnio pakeitimas:
Šiuo pakeitimu, praplečiama „Su mokesčiu susijusios sumos" sąvoka. Šiuo pakeitimu įtvirtinama, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. „Su mokesčiu susijusios sumos" bus laikytinos ne tik apskaičiuoti delspinigiai, paskirta bauda, palūkanos, mokamos pagal mokestinės paskolos sutartį, taip pat palūkanų delspinigiai, tačiau ir pačios palūkanos.
MAĮ 38 straipsnio pakeitimas:
Atliktu pakeitimu praplečiamas sąrašas paslaptyje nelaikomos informacijos ir nuo 2019 m. sausio 1 d. paslaptyje nebus laikoma informacija apie mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams. Šis punktas įgyvendina MAĮ 401 straipsnyje įtvirtintų kriterijų nesilaikymo neigiamas pasekmes. VMI prie FM informuoja, jog buvęs MAĮ 38 straipsnio 7 punktas nuo 2019 m. sausio 1 d. bus įtvirtintas MAĮ 38 straipsnio 8 punkte.
MAĮ papildymas 401 straipsniu:
Pažymėtina, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. MAĮ bus papildytas 401 straipsniu, kuris įtvirtins kriterijus, pagal kuriuos mokesčių mokėtojai bus įvertinti ir atitinkantis visus straipsnyje numatytus kriterijus, bus priskirti prie patikimų mokesčių mokėtojų.
VMI prie FM informuoja, jog šis pakeitimas inicijuotas dėl to, jog šiuo metu mokesčių teisėje nėra teisės normų, nustatytų ir praktiškai taikomų kriterijų, kuriomis remiantis mokesčių administratoriui būtų suteikta teisė diferencijuoti mokesčių mokėtojus pagal tai, kaip jie vykdo savo mokestines prievoles, ir, priklausomai nuo asmenų klasifikavimo, sudaryti teisines prielaidas taikyti diferencijuotą teisinį režimą asmenims, kurie savo mokestines prievoles vykdo netinkamai. Šiuo pakeitimu nustatyti objektyvūs ir pagrįsti kriterijai, kuriais vadovaujantis mokesčių mokėtojų grupė, kuri netinkamai vykdo savo mokestines prievoles, turės neigiamų tokios savo veiklos teisinių ir moralinių pasekmių. MAĮ 401 straipsnis numatys, kad mokesčių mokėtojas bus laikomas neatitinkančiu minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, jeigu jis praeityje buvo nubaustas už padarytus reikšmingus ar pakartotinius teisės pažeidimus ir nuobaudos yra įsigaliojusios. Būtent šie kriterijai sukurs mokesčių mokėtojui tokias neigiamas pasekmes:
1) Informacija apie tai, kad mokesčių mokėtojas neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nebus laikoma paslaptyje ir ši informacija bus skelbiama mokesčių administratoriaus internetinėje svetainėje (dėl šios aplinkybės atliktas MAĮ 38 straipsnio pakeitimas);
2) Atliekant šių mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmus, bus taikomi ilgesni senaties terminai (dėl šios pasekmės numatyta išimtis MAĮ 68 straipsnio pakeitime);
3) Mokesčių mokėtojai neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (įgyvendinant šią neigiamą pasekmę atliktas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimas);
4) Tokie mokesčių mokėtojai negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o tokį statusą jau turintys – šio statuso neteks (siekiant įgyvendinti šią teisiškai neigiamą pasekmę, atliktas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimas);
VMI prie FM taip pat informuoja, jog esant įstatymų leidėjo valiai, tokių asmenų patirtinų neigiamų teisinių pasekmių sąrašas ateityje galės būti papildomai praplėstas.
Svarbu pažymėti, jog šios nuostatos yra taikomos tais atvejais, kuomet yra vertinami teisės pažeidimai padaryti nuo 2019 m. sausio 1 d.
MAĮ 68 straipsnio pakeitimas:
MAĮ 68 straipsnio pakeitimu, atsižvelgiant į kitų užsienio valstybių mokesčių administratorių praktiką, bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas sutrumpinamas nuo einamųjų metų ir 5 praėjusių kalendorinių metų iki einamųjų metų ir 3 praėjusių kalendorinių metų.
VMI prie FM atkreipia dėmesį, jog naujai išdėstyta 68 straipsnio 4 dalis numatys, jog tam tikrais atvejais, mokesčių administratorius bei mokesčių mokėtojas mokestį galės apskaičiuoti / perskaičiuoti už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, o 6 dalyje numatyta, kokiais atvejais mokestis galės būti apskaičiuojamas / perskaičiuojamas už einamuosius ir 10 praėjusių kalendorinių metų terminą.
Šis MAĮ pakeitimas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d.
MAĮ 87 straipsnio pakeitimas:
MAĮ 87 straipsnio atlikti pakeitimai, įsigaliosiantys 2019 m. sausio 1 d., reglamentuoja mokesčių mokėtojo teisę į palūkanas, kai mokesčių administratorius laiku negrąžina mokesčio permokos, mokėtinų palūkanų dydį, palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus.
Šie pakeitimai inicijuoti, būtent todėl, kad 2006 metų lapkričio 28 dienos Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nėra reglamentuojami klausimai, susiję su mokesčių mokėtojų naudai mokėtinomis palūkanomis tais atvejais, kai nacionalinis mokesčių administratorius laiku negrąžina pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) permokos. Šią koncepciją savo sprendimuose plėtoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Europos Sąjungos teisę ir užpildydamas teisinio reglamentavimo spragas (žr. ESTT bylas C-107/10, C-387/16). Dėl šios priežasties nacionalinių (Lietuvos Respublikos) teisės aktų nuostatos visiškai atitinka minėtos direktyvos nuostatas, tačiau iš dalies nesutampa su tuo, kaip šios direktyvos nuostatas aiškina (išaiškino) ESTT savo sprendimuose. Siekiant užtikrinti ESTT praktikos taikymą nacionaliniu lygmeniu, atlikti minėti pakeitimai.
MAĮ 100 straipsnio pakeitimas:
Šiuo pakeitimu, įtvirtinta galimybė, mokesčių administratoriui atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, kai tokia teisinė galimybė yra numatyta specialiame mokesčių įstatyme. Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM informuoja, jog mokesčių administratorius šiuo pakeitimu įgyja teisę atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių savo iniciatyva, kai tokia galimybė yra numatyta specialiame įstatyme. Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
MAĮ 132 straipsnio pakeitimas:
Šiuo metu galioja tokios asmenų baudimo taisyklės, kuriomis remiantis asmuo, padaręs tam tikras nusikalstamas veikas mokesčių srityje, yra baudžiamas tiek pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) nuostatas, tiek ir pagal MAĮ (skiriant atitinkamas baudas). Taigi faktiškai asmuo už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas du kartus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktą pasiūlymą „inicijuoti MAĮ bei kitų norminių aktų pakeitimus, kurie įgalintų mokesčių administratorių išieškoti į valstybės biudžetą nesumokėtus mokesčius bei kitus privalomus mokėjimus (pvz., delspinigius), neskiriant pažeidėjui baudos už padarytą mokestinį pažeidimą, arba, įsigaliojus apkaltinamajam nuosprendžiui, sudarytų sąlygas mokesčių administratoriui savo iniciatyva panaikinti nuteistam asmeniui paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant galioti sprendimą dėl į valstybės biudžetą išieškotų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų", atlikti atitinkami MAĮ 132 straipsnio pakeitimai.
Pakeitimais nustatoma, kad bauda neskiriama, kol kompetentingos institucijos (ikiteisminio tyrimo institucijos; prokuroras; teismas) nepriims esminių sprendimų dėl asmens kaltės, atsakomybės ir nubaudimo pagal BK: 1) teismui apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus asmenį, pagal MAĮ skirtina bauda neskiriama; 2) kitais atvejais pagal MAĮ skirtina bauda turi būti paskirta ir sumokėta (išieškota). Pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
MAĮ 139 ir 140 straipsnio pakeitimas:
Šiais pakeitimais nustatyta, jog mokesčių administratorius skirdamas konkrečią baudą mokesčių mokėtojui, turi vadovautis MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintomis baudų skyrimo taisyklėmis. MAĮ 140 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojų atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, į kurias mokesčių administratorius privalomai turi atsižvelgti skirdamas konkrečią baudą. Taip pat MAĮ 140 straipsnyje yra įtvirtinta, konkrečios baudos apskaičiavimo metodika.
MAĮ 139 straipsnio pakeitimas įsigalios nuo 2019 m. sausio 2 d.
Dėl atleidimo nuo delspinigių už nesumokėtus mokesčius:
Atsižvelgiant į šešėlinės ekonomikos mažinimo siekį, bendros valstybės ir visuomenės bei atskirų jos grupių darnos ir pažangos siekimą, įteisinta vienkartinė galimybė asmenims, nustatyta tvarka ir terminais deklaravusiems atitinkamas mokėtinų mokesčių sumas, būti atleistiems nuo neigiamų teisinių pasekmių. Šiuo pakeitimu numatoma, jog mokesčių mokėtojams deklaravusiems mokėtinų mokesčių sumas, mokesčių administratorius neskirs baudų, taip pat nuo šių sumų nebus skaičiuojami delspinigiai, o taip pat jie nebūtų įtraukti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Vienintelė keliama sąlyga, kad būtų išvengta visų šių neigiamų pasekmių yra mokesčio sumokėjimas. Pažymėtina, jog mokestį bus galima sumokėti per 20 dienų arba mokesčio sumą išdėstyti dvejiems metams. Be to, siekiant nesudaryti prielaidų diskriminuoti asmenų, laiku savanoriškai deklaravusių mokesčius, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jų nesumokėjusių, įtvirtinta, kad nuo likusios nesumokėtos ar neišieškotos delspinigių sumos sumokėjimo jie bus atleisti automatiškai. Šiuo atveju mokesčių sumokėjimas nebus būtina atleidimo nuo delspinigių sąlyga.
VMI prie FM informuoja, jog atleidimas nuo delspinigių mokesčių mokėtojams deklaravusiems mokėtinas mokesčių sumas truks nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Detaliau apie šią procedūrą VMI prie FM informuos atskiru raštu.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų
Registracijos numeris KM2005
Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymą Nr. XIII-1697 ir 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17-2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1703, kuriais nustatytos naujos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) teisinio reguliavimo nuostatos:
1. Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį:
Siekiant užtikrinti šiuo metu galiojančios pelno mokesčio lengvatos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) pagrindu sukurtų išradimų komercializavimui visapusišką suderinamumą su EBPO ir ES principais žalingos mokesčių praktikos srityje, įstatyme yra patikslinamos bendrosios MTEP lengvatos taikymo sąlygos, t. y.:
1.1. įtvirtintos nuostatos, kad turi būti perskaičiuojama sumokėto pelno mokesčio dalis taikant MTEP pelno mokesčio lengvatą tais atvejais, kai ši lengvata buvo taikoma nuo patento paraiškos padavimo, o patentas nėra išduodamas, arba kai patentas pripažįstamas negaliojančiu, taip pat pripažįstamas negaliojančiu papildomos apsaugos liudijimas arba išimtinė licencija yra negaliojanti (PMĮ 5 str. 8 dalis);
1.2. nustatytas MTEP lengvatos taikymo tikslais formulės apskaičiavimo pagrindimo dokumentų reikalavimas ir jų būtinumas, jei lengvata taikoma panaudojus iki lengvatos įvedimo (iki 2018 m. sausio 1 d.) išduotus patentus ar papildomos apsaugos liudijimus, atsiradusias autorių teises ar suteiktą išimtinę licenciją;
1.3. nustatyta, kad apmokestinamojo pelno iš turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn daliai apskaičiuoti PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatyta formulė yra taikoma atskirai kiekvienam turtui, nurodytam šio straipsnio 2 punkte, arba yra taikoma turtui (produktui) ar turto (produktų) grupei, kai šis turtas (produktas) ar turto (produktų) grupė sukuriami panaudojant kelis turto vienetus ir vienetas gali pagrįsti, kad formulė dėl praktinių priežasčių negali būti taikoma atskirai kiekvienam turtui. Visais atvejais vienetas turi turėti dokumentus, kuriais pagrindžiamas ryšys tarp tinkamų finansuoti išlaidų, visų išlaidų, turto, nurodyto šio straipsnio 2 punkte, arba turto (produkto) ar turto (produktų) grupės, pelno iš turto naudojimo (PMĮ 5 str. 10 dalis);
1.4. nustatyta, kad nuostoliai, kurie apskaičiuojami taikant pelno mokesčio lengvatą vieneto pelnui, gaunamam vieneto veikloje panaudojus vykdant MTEP sukurtus patentais apsaugotus išradimus, autorių teisėmis apsaugotas kompiuterių programas ar kitą PMĮ nurodytą nematerialųjį turtą, gali būti atskaitomi tik iš tos pačios veiklos gauto apmokestinamojo pelno (PMĮ 30 str. 1 ir 21 dalys).
2. PMĮ nuostatų pakeitimai bei taikymas nuo 2019 metų:
2.1. Patikslintos ir papildytos PMĮ vartojamos sąvokos.
Naujai įvedamos:
- Kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo subjekto (2 str. 4-1 p.) ir Kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto (2 str. 4-2 p.) sąvokos. Šios sąvokos įvedamos dėl pasikeitusių pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių (plačiau žr. 2.3. dalyje „Pakeistas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis").
Taip pat pakeistos sąvokos:
- Vienetų grupė (2 str. 7 p.), t. y. praplėsta vienetų grupės sąvoka, nes į skaičiavimą įtraukiamas ir tiesioginis, ir netiesioginis valdymas;
- Nuolatinė buveinė (2 str. 22 p.), sąvoka detalizuojama, kadangi apima ne tik užsienio vieneto veiklą Lietuvos Respublikoje, bet ir Lietuvos vieneto veiklą užsienio valstybėje;
- Pozityviosios pajamos (2 str. 29 p.), t. y. praplėsta pozityviųjų pajamų sąvoka. Pozityviosios pajamos – kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos vieneto pajamas PMĮ 39 str. nustatyta tvarka. Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos ar jų dalis įskaitomos paskutinę kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną proporcingai Lietuvos vieneto valdomų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti skaičiui (plačiau žr. 2.3. dalyje „Pakeistas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis");
- Tikslinė teritorija (2 str. 38 p.), t. y. patikslinta sąvoka, kurioje nurodoma, kad į tikslinių teritorijų sąrašą valstybė ar zona įtraukiama, jeigu atitinka bent du PMĮ 2 str. 38 dalyje nustatytų kriterijų, todėl papildomai PMĮ 2 str. 38 dalyje nurodytų kriterijų įrodinėti nereikia.
2.2. Papildytas bendrosios kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymas.
Įgyvendinant 2016 m. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 nuostatas, PMĮ 11 straipsnis papildomas 8 dalimi, kuria įtvirtinama bendroji prieš agresyvų mokesčių planavimą (kada tikslingai sumažinamas pelno mokestis arba visai jo išvengiama) nukreipta priemonė, apribojanti galimybę naudotis PMĮ lengvatomis ir apmokestinimo išimtimis. Mokesčių administratorius galės apskaičiuoti pelno mokestį, neatsižvelgdamas į darinį ar kelis darinius, kurių nustatymo pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos, ir todėl jie laikomi apsimestiniais, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Ši taisyklė taikytina visais atvejais, tai yra ne tik užsienio vienetams išmokamiems ar iš užsienio vienetų gaunamiems dividendams.
2.3. Pakeistas pozityviųjų pajamų apskaičiavimo ir apmokestinimo modelis.
2.3.1. PMĮ 39 str. pakeitimu praplečiama pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių taikymo apimtis, įtraukiant ir Lietuvos vienetų nuolatines buveines, kurių pajamos neįtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę pagal PMĮ 4 straipsnio 1 dalį.
Pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės visais atvejais taikomos ir Lietuvos vienetams, valdantiems kontroliuojamuosius užsienio vienetus, įregistruotus ar kitaip organizuotus tikslinėse teritorijose.
Lietuvos vienetų, valdančių kitose užsienio valstybėse esančius kontroliuojamuosius užsienio subjektus, pozityviosios pajamos yra apmokestinamos pagal PMĮ 39 straipsnio nuostatas, jeigu tenkinamos 2 sąlygos:
-įtvirtinama vertinamoji de minimis sąlyga, kuri numato, kad prievolė apskaičiuoti pozityviąsias pajamas vertinama pagal kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų sudėtį, t.y. ar kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio subjekto mokestinio laikotarpio pajamų ir tuo atveju, jeigu ši sąlyga tenkinama,
- vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio subjekto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal šio Įstatymo nuostatas.
2.3.2. Taikant PMĮ 39 str. nuostatas, neatsižvelgiama į kontroliuojamojo užsienio vieneto per nuolatinę buveinę kitoje užsienio valstybėje uždirbtas pajamas, kurios nėra apmokestinamos užsienio valstybėje, kurioje įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojamasis užsienio vienetas. Į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos.
2.3.3. Pozityviųjų pajamų apmokestinimas netaikomas tais atvejais, kai kontroliuojamasis užsienio subjektas vykdo faktinę ekonominę veiklą užsienio valstybėje, turi darbuotojų ir naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti toje valstybėje, išskyrus vienetus, įregistruotus ar kitaip organizuotus tikslinėje teritorijoje.
2.3.4. Atsižvelgiant į pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių pakeitimą, nauja reakcija išdėstyta PMĮ 55 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad Lietuvos vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų pajamų, kaip nustatyta PMĮ 39 straipsnio 11 ir 12 dalyse.
2.4. Pratęstas pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai taikymo terminas 5 metams – iki 2023 m. gruodžio 31 d ir padidinta iki 30 procentų maksimali viso filmo biudžeto suma, kurią filmo gamybai gali suteikti investuotojas (PMĮ 172 str.). Tokiu būdu Įstatymu nustatytas palankesnis lengvatos filmų gamybai modelis, leidžiantis filmų gamintojams padidinti privačių investicijų apimtis iki 30 procentų filmo gamybos išlaidų.
Siekiant išvengti skirtingo nuostatų interpretavimo, patikslinta PMĮ 172 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostata dėl netinkamų finansuoti išlaidų, nurodant, kad 4 procentų apribojimas taikomas kiekvienam aktoriui mokamam atlygiui atskirai. Taip pat patikslinta šių išlaidų skaičiavimo bazė, nurodant, kad 4 procentai skaičiuojami nuo „filmo ar jo dalies gamybos Lietuvos Respublikoje išlaidų".
2.5. Vienetams, išskyrus 2.5.1. punkte nustatytus atvejus, nustatoma palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė (PMĮ 301 str.), pagal kurią iš pajamų atskaitomos:
1) palūkanų sąnaudos, neviršijančios palūkanų pajamų, ir
- viršijančios palūkanų pajamas, tačiau ne didesnes kaip 30 proc. vieneto apmokestinamojo EBITDA, t. y. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą, praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą ir palūkanų sąnaudas, viršijančias palūkanų pajamas.
Jeigu vienetas priklauso vienetų grupei, EBITDA ir leidžiama atskaityti palūkanų sąnaudų suma apskaičiuojama bendrai visiems tos vienetų grupės Lietuvos vienetams ir užsienio vienetų nuolatinėms buveinėms Lietuvoje, o vieneto atskaitoma palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, dalis nuo vienetų grupei leidžiamos atskaityti palūkanų sąnaudų sumos apskaičiuojama proporcingai to vieneto palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, daliai nuo vienetų grupės vienetų, kurių palūkanų sąnaudos viršija palūkanų pajamas, palūkanų pajamas viršijančios palūkanų sąnaudų sumos. Į vienetų grupę šios taikylės taikymo tikslais neįtraukiamos finansų įstaigos ir draudimo įmonės, kurioms palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės netaikomos.
2.5.1. PMĮ 301 straipsnyje nustatyta palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė netaikoma:
1) palūkanoms pagal sandorius, sudarytus iki 2018-12-31, išskyrus atvejus, kai po 2019 m. sausio 1 d. pakeičiamos sandorio sąlygos (sandorio trukmė ar suma);
2) tais atvejais, kai palūkanų sąnaudų, viršijančių palūkanų pajamas, suma neviršija 3 000 000 eurų;
3) paskolų, skirtų ilgalaikiams viešosios infrastruktūros projektams, kurių tikslas yra sukurti, modernizuoti, valdyti ir (arba) prižiūrėti viešiesiems interesams tenkinti skirtą turtą, finansuoti, kai projekto vykdytojas, jo turtas yra, palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, palūkanoms;
4) finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms;
5) vienetams, neturintiems susijusių asmenų (vienetų);
6) tais atvejais, jei vienetas, kurio finansinės ataskaitos įtrauktos į vienetų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas, gali įrodyti, kad jo nuosavo kapitalo ir viso turto santykis nėra daugiau negu 2 procentiniais punktais mažesnis už atitinkamą vienetų grupės santykį, nustatomą pagal vienetų grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis.
2.5.2. PMĮ 301 straipsnyje nustatytos palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklės taikymo tikslais, palūkanomis taip pat laikoma:
1) atlygis už paskolas, suteikiančias teisę dalyvauti skirstant pelną;
2) atlygis už konvertuojamąsias ir nulinės atkarpos obligacijas;
3) atlygis už finansavimą pagal islamo teisę;
4) atlygis už lizingą (finansinę nuomą);
5) į turto balansinę vertę įtrauktos kapitalizuotos palūkanos;
6) palūkanos, susietos su skolinto kapitalo grąža (pelnu, pajamomis);
7) sąlyginės išvestinių finansinių priemonių arba apsidraudimo sandorių, susijusių su vieneto paskolomis, palūkanos;
8) garantiniai mokėjimai pagal finansavimo sandorius;
9) kitas atlygis, ekonomiškai lygiavertis palūkanoms;
10) su visais šioje dalyje numatytais mokėjimais susiję administravimo mokesčiai;
11) su visais šioje dalyje numatytais mokėjimais susijusi užsienio valiutos kurso pasikeitimo suma.
2.5.3. Pažymėtina, kad pagal PMĮ 301 straipsnį neatskaitytų palūkanų sąnaudų suma, kuri kitais PMĮ nustatytais atvejais galėtų būtų atskaitoma, gali būti perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laikotarpį ir atskaitoma iš tų mokestinių laikotarpių pajamų taikant šiame straipsnyje nustatytus apribojimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši palūkanų atskaitymo ribojimo taisyklė neriboja plonosios kapitalizacijos palūkanų atskaitymo ribojimų taisyklės taikymo.
I. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 463 straipsniu įstatymą Nr. XIII - 1333 (toliau – PMĮ pakeitimo įstatymas).
PMĮ pakeitimo įstatymas priimtas, siekiant suvienodinti apmokestinimo sąlygas vienetams, vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, nepriklausomai nuo jų pasirinktos verslo organizavimo formos.
Numatyti tokie PMĮ pakeitimai, taikomi apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį:
1. Panaikinama PMĮ 5 str. 4 dalyje nustatyta lengvata dėl lengvatinio 0 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 000 Eur, apmokestinamojo pelno daliai, atitinkančiai 7 250 Eur sumą. Pelno nesiekiančių vienetų pelno mokestis bus skaičiuojamas taikant PMĮ 5 str. 1 dalyje nustatytą 15 proc. mokesčio tarifą.
Taip pat pažymėtina, kad PMĮ 5 str. 2 dalies pakeitimu pelno nesiekiantiems vienetams, atitinkantiems šios dalies reikalavimus, bus leista taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai pagal PMĮ 5 str. 2 dalį negali pasinaudoti smulkiesiems pelno siekiantiems vienetams (kurių pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija 300 000 Eur, darbuotojų skaičius neviršija 10 ir vieneto dalyviai nevaldo kitų vienetų) taikomu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.
2. PMĮ yra įvedamos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, t. y. PMĮ papildytas nauju 463 straipsniu, dėl pelno nesiekiančių vienetų apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumažinimo lėšomis, skiriamomis viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti:
2.1. Pagal PMĮ 463 str. 1 dalį pelno nesiekiantys vienetai galės susimažinti apmokestinamąjį pelną lėšomis, tiesiogiai skiriamomis, t. y. faktiškai patirtomis, einamąjį mokestinį laikotarpį arba numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti. Pavyzdžiui, vienetas, vykdydamas viešuosius interesus tenkinančią veiklą, paėmęs iš banko paskolą sporto klubo statyboms ir numatęs statybos darbus vykdyti 2 metus, einamaisiais metais apmokestinamąjį pelną galės sumažinti numatomomis skirti viešam interesui lėšomis (numatomai 2 metus vykdyti statybai) apskaičiuoto apmokestinamojo pelno ribose.
2.2. Jeigu einamąjį mokestinį laikotarpį viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai skirtų, t. y. faktiškai patirtų lėšų, suma bus didesnė negu už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios lėšos galės būti perkeliamos už vėlesnius du vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių lėšų sumą (PMĮ 463 str. 2 dalis).
2.3. Einamąjį mokestinį laikotarpį tiesiogiai skiriamų, t. y. faktiškai patirtų, arba numatomų tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, dydis turės būti sumažintas viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti tiesiogiai panaudotų valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos, paramos pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, narių mokesčių, įnašų ir įmokų lėšų suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta (PMĮ 463 str. 3 dalis).
2.4. Jeigu pelno nesiekiantys vienetai, sumažinę apmokestinamąjį pelną lėšomis, numatomomis tiesiogiai skirti per du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, per šį laikotarpį, t. y. du vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, faktiškai šių lėšų nepanaudos viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti, tai dėl sumažinto apmokestinamojo pelno neapskaičiuotas pelno mokestis turės būti sumokėtas į valstybės biudžetą perskaičiuojant ir apmokestinant praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną (PMĮ 463 str. 4 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiantys vienetai turi teisę apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną ar jo dalį (kitaip tariant uždirbtas pajamas sumažintas joms tenkančiomis sąnaudomis) atsižvelgiant į mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus, nustatytus Mokesčių administravimo įstatyme, panaudoti arba ketinti panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti.
Pažymėtina, kad PMĮ 463 straipsnio nuostatos nebus taikomos šioms iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pelno nesiekiančių vienetų viešuosius interesus tenkinančiai veiklai finansuoti panaudotoms, t. y. numatytoms panaudoti kitais 5 vėlesniais vienas po kito einančiais mokestiniais laikotarpiais, lėšoms.
II. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. gegužės 24 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1187, kurio nuostatos bus taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 5 straipsnio pakeitimą, lengvatinio 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifo taikymo tikslu, nuo 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio bus sumuojami PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų susijusių vienetų pajamų ir darbuotojų skaičiaus rodikliai. Atsižvelgiant į tai, daugiau smulkiųjų vienetų galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, t. y. 2019 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną apmokestinti lengvatiniu 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifu.
Pažymėtina, kad PMĮ 5 straipsnio 2 dalies pakeitimu nustatyta, kad to paties asmens ar jo ir šeimos narių valdomi vienetai, kurių bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos nesiekia PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), galės taikyti lengvatinį 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifą, neatsižvelgiant į PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytus lengvatinio pelno mokesčio tarifo netaikymo atvejus.
Pavyzdžiui, individualios įmonės X 2019 mokestinių metų pajamos - 150 000 Eur, darbuotojų skaičius - 5. Įmonės X savininko žmonos, kuri yra tos įmonės savininkė, individualios įmonės Y 2019 mokestinių metų pajamos - 100 000 Eur, darbuotojų skaičius - 3. Pagal PMĮ 5 str. pakeitimą, abi individualios įmonės apmokestindamos 2019 metų apmokestinamąjį pelną, galės taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nes šių įmonių bendros pajamos ir darbuotojų skaičius neviršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų, t. y. 10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų.
Pažymėtina, kad iki 2019 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas, pavyzdyje pateiktu atveju, nebūtų taikomas, kadangi yra tenkinamas PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytas atvejis, - individualios įmonės savininkas ar jo šeimos nariai yra ir kitų įmonių savininkai, neatsižvelgiant į tai, kad darbuotojų skaičius ir metinės pajamos nesiekia PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų. Šių individualių įmonių pajamų ir darbuotojų skaičius yra vertinamas atskirai kiekvienoje įmonėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal PMĮ 5 str. 3 dalies pakeitimą, lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos viršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus apribojimus (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), šiems PMĮ 5 str. 3 dalyje nurodytiems susijusiems vienetams:
1) individualioms įmonėms, kurių savininkai ar jų šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
2) individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. ir daugiau, akcijų (dalių, pajų).
Akcizų įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų
Registracijos numeris KM2011
2018 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1327, kuriuo:
Nuo 2019 m. kovo 1 d. išskiriami kaitinamojo tabako produktai, t. y. prie cigarų, cigarilių, cigarečių ir rūkomojo tabako nepriskiriami tabako gaminiai, paruošti vartoti tik specialiame elektroniniame įrenginyje, kuriame tabako gaminiai yra kaitinami jiems nedegant (iki 2019-02-28 šie produktai priskiriami rūkomajam tabakui):
-
kaitinamojo tabako produktams Lietuvos Respublikoje taikomi kontrolės ir gabenimo reikalavimai (gaminti, perdirbti, maišyti, laikyti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, gabenti su akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu (e-AD), jeigu taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir t. t.);
-
nustatomas reikalavimas asmenims, gaunantiems kaitinamojo tabako produktus ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, registruotis akcizų už kaitinamojo tabako produktus mokėtojais;
-
kaitinamojo tabako produktams taikomas 68,60 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas;
-
nuo akcizų atleidžiami į kitą Europos Sąjungos valstybę narę išgabenti ir (arba) eksportuoti kaitinamojo tabako produktai, taip pat kaitinamojo tabako produktai, panaudoti būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai kaitinamojo tabako produktų pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat kaitinamojo tabako produktai, skirti moksliniams tyrimams;
-
mokestinis laikotarpis ‒ kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos privaloma pateikti akcizų deklaraciją ir sumokėti akcizus. Jeigu už akcizais apmokestinamų prekių sandėlį vidutinė mokestiniam laikotarpiui tenkanti mokėtina į biudžetą akcizų suma 3 praėjusius mokestinius laikotarpius iš eilės viršijo 15 000 eurų, pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu po to, kurį paaiškėjo šios aplinkybės, iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 dienos į biudžetą mokama avansinė akcizų suma. Avansinė akcizų suma yra lygi 1/3 vidutinės mokėtinos į biudžetą akcizų sumos, kuri buvo (ar privalėjo būti) deklaruota 3 praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijose;
-
kaitinamojo tabako produktai, skirti parduoti Lietuvos Respublikoje, turi būti paženklinti specialiais ženklais – banderolėmis.
-
asmenys, turintys teisę verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, ir 2019 m. kovo 1 d. laikantys kaitinamojo tabako produktus už kuriuos akcizai dar nesumokėti, privalo per 5 darbo dienas inventorizuoti iki minėtos datos jiems nuosavybės teise priklausančius kaitinamojo tabako produktus ir pateikti inventorizacijos aktą mokesčių administratoriui. Taip pat šie asmenys iki 2019 m. balandžio 15 d. privalo mokesčių administratoriui pateikti akcizų už kaitinamojo tabako produktus deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto nuostatos galioja tik kaitinamojo tabako produktams, už kurios akcizai dar nesumokėti iki 2019 m. kovo 1 d. Taigi, už kaitinamojo tabako produktus, už kuriuos akcizai sumokėti kaip už rūkomojo tabako produktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatyto redakcija, galiojusia iki 2019 m. kovo 1 d., papildomai akcizų sumokėti nereikia, t.y. nereikia padengti akcizų mokesčio skirtumo, atsiradusio dėl naujojo mokesčių tarifo taikymo šiems produktams.
Akcizais apmokestinamas elektroninių cigarečių skystis, t. y. elektroninėms cigaretėms skirtas skystas gaminys (nepriklausomai nuo to, ar jame yra nikotino ar jo darinių ar ne), 2018 m. Kombinuotosios nomenklatūros (toliau ‒ KN) versijoje klasifikuojamas 3824 99 56 ir 3824 99 57 subpozicijose (įskaitant tuos atvejus, kai šie gaminiai yra gaminio, klasifikuojamo KN 8543 70 70 subpozicijoje, sudedamoji dalis):
-
prievolė mokėti akcizus atsiranda už (1) verslo reikmėms gaunamą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, (2) verslo reikmėms Lietuvos Respublikoje pagamintą, (3) importuojamą arba (4) verslo reikmėms Lietuvos Respublikoje įsigyjamą elektroninių cigarečių skystį;
-
nustatomas reikalavimas asmenims, verslo reikmėms gaunantiems iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat gaminantiems ir (arba) įsigyjantiems Lietuvos Respublikoje elektroninių cigarečių skystį, įsiregistruoti elektroninių cigarečių skysčio mokėtojais;
-
elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,12 euro už mililitrą akcizų tarifas;
-
nuo akcizų atleidžiamas į kitą Europos Sąjungos valstybę narę išgabentas ir (arba) eksportuotas elektroninių cigarečių skystis, taip pat elektroninių cigarečių skystis, panaudotas būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems tyrimams, kai elektroninių cigarečių skysčio pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip pat elektroninių cigarečių skystis, skirtas moksliniams tyrimams;
-
mokestinis laikotarpis ‒ kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos privaloma pateikti akcizų deklaraciją ir sumokėti akcizus.
-
asmenys, prekiaujantys elektroninių cigarečių skysčiu ir iki 2019 m. kovo 1 d. laikantys elektroninių cigarečių skystį, privalo per 5 darbo dienas inventorizuoti iki minėtos datos jiems nuosavybės teise priklausantį elektroninių cigarečių skystį bei pateikti inventorizacijos aktą mokesčių administratoriui. Taip pat šie asmenys iki 2019 m. balandžio 15 d. privalo pateikti mokesčių administratoriui akcizų už elektroninių cigarečių skystį deklaraciją ir sumokėti akcizus.
Nuo 2019 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai:
-
cigarečių specifinis elementas ‒ 62,25 euro (vietoj 59 eurų) už 1 000 cigarečių;
-
cigaretėms nustatomas ne mažesnis kaip 102 eurų (vietoj 96 eurų) už 1 000 cigarečių kombinuotasis akcizų tarifas;
-
cigarams ir cigarilėms nustatomas 42 eurų (vietoj 37 eurų) už kilogramą akcizų tarifas;
-
rūkomajam tabakui nustatomas 68,6 euro (vietoj 60,24 euro) už kilogramą akcizų tarifas.
Nuo 2020 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai:
-
cigarečių specifinis elementas ‒ 65,7 euro už 1 000 cigarečių;
-
cigaretėms nustatomas ne mažesnis kaip 108,5 euro už 1 000 cigarečių kombinuotasis akcizų tarifas;
-
cigarams ir cigarilėms nustatomas 48 eurų už kilogramą akcizų tarifas;
-
rūkomajam tabakui nustatomas 78,5 euro už kilogramą akcizų tarifas.
Nuo 2021 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai:
-
cigarečių specifinis elementas ‒ 69,4 euro už 1 000 cigarečių;
-
cigaretėms nustatomas ne mažesnis kaip 115,5 euro už 1 000 cigarečių kombinuotasis akcizų tarifas;
-
cigarams ir cigarilėms nustatomas 55 eurų už kilogramą akcizų tarifas;
-
rūkomajam tabakui nustatomas 90 eurų už kilogramą akcizų tarifas.
Lyginamoji akcizų tarifų, taikomų cigaretėms, cigarams, cigarilėms rūkomajam tabakui, kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui lentelė
| Akcizų tarifas nuo 2019-03-01 iki 2020-02-29 | Akcizų tarifas nuo 2020-03-01 iki 2021-02-28 | Akcizų tarifas nuo 2021-03-01 |
Cigaretės | specifinis elementas — 62,25 euro už 1 000 cigarečių | specifinis elementas — 65,7 euro už 1 000 cigarečių | specifinis elementas — 69,4 euro už 1 000 cigarečių |
vertybinis elementas — 25 proc. | vertybinis elementas — 25 proc. | vertybinis elementas — 25 proc. | |
kombinuotasis akcizų tarifas ne mažesnis kaip 102 eurai už 1 000 cigarečių | kombinuotasis akcizų tarifas ne mažesnis kaip 108,5 euro už 1 000 cigarečių | kombinuotasis akcizų tarifas ne mažesnis kaip 115,5 euro už 1 000 cigarečių | |
Cigarai ir cigarilės | 42 eurai už kilogramą produkto | 48 eurai už kilogramą produkto | 55 eurai už kilogramą produkto |
Rūkomasis tabakas ir kaitinamojo tabako produktai | 68,6 euro už kilogramą | 78,5 euro už kilogramą | 90 eurų už kilogramą |
Elektroninių cigarečių skystis | 0,12 euro už mililitrą | 0,12 euro už mililitrą | 0,12 euro už mililitrą |
Labdaros ir paramos mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2019 metų
Registracijos numeris KM2012
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad š. m. gruodžio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1326 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1706 (toliau — LPĮ pakeitimo įstatymas).
LPĮ pakeitimo įstatymas priimtas siekiant suderinti jo nuostatas su GPMĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis.
Pagal LPĮ pakeitimo įstatymu pakeisto LPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d., paramos gavėjams —juridiniams asmenims teikiamos paramos dalykas apibrėžiamas kaip iki 1,2 procento (profesinėms sąjungoms — iki 0,6 procento) nuolatinio Lietuvos gyventojo mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją pajamų mokesčio sumos arba, jeigu gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, tai – mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Atitinkamai patikslintas ir labdaros ir paramos teikimo būdus nustatančio LPĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
I. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas: Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1326.
LPĮ pakeitimo įstatymas priimtas, siekiant suderinti jo nuostatas su naujomis GPMĮ 34 straipsnio nuostatomis.
-
Papildytas LPĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal kurį piniginės lėšos, sudarančios iki 1 procento profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams pervesto gyventojo pajamų mokesčio yra pripažįstamos parama (kaip ji suprantama pagal LPĮ 2 straipsnio 2 dalį).
-
LPĮ 9 straipsnyje išvardyti paramos teikimo būdai papildyti, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įrašius galimybę profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų susivienijimams paskirti iki 1 procento gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją sumos, o jeigu gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 1 procento mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.
-
LPĮ pakeitimo įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 dieną.
II. Asmenys, neatitinkantys LR mokesčių administravimo įstatymo 401 str. nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, nuo 2019 m. sausio 1 d. negalės įgyti paramos gavėjo statuso, o tais atvejais, kai asmuo paramos gavėjo statusą jau turi, bus galimybė atimti iš jo paramos gavėjo statusą, konstatavus, kad paramos gavėjo statuso turėjimo metu šis asmuo padarė Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus, buvo nubaustas ir sankcijos įsigaliojo, todėl nebeatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (2018-06-28 įstatymas Nr. XIII-1331).
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos Slapukų politika; Privatumo politika.
Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.
Renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą ir naudojami Jūsų naršymo patirties gerinimui.