STI
DĖL MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS VEIKSMŲ, ATLEIDŽIANT MOKESČIŲ MOKĖTOJĄ NUO BAUDŲ IR/AR DELSPINIGIŲ (TEIKIANT PAGALBĄ)
Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-5863
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė detalią mokesčių administratoriaus (VMI prie FM ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų) veiksmų, atleidžiant nuo baudų ir/ar delspinigių schemą (toliau – schema), kai tai gali būti susiję su valstybės pagalba, nereikšminga pagalba arba valstybės pagalba, kuriai taikoma išimtis (toliau – Pagalba), ir teikia šios schemos paaiškinimus, kuriais prašome vadovautis darbe. Minėta schema yra suderinta su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2006 birželio 13 d. raštu Nr. (9.10-10)6V-650 ,,Dėl mokesčių administratoriaus veiksmų, atleidžiant mokesčių mokėtoją nuo baudų ir/ar delspinigių (teikiant pagalbą), schemos derinimo. Pažymime, kad schemoje aprašyti mokesčių administratoriaus veiksmai atliekami tuo atveju, kai sprendžiamas atleidimo nuo baudų ir delspinigių klausimas, esant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodytiems pagrindams.
1. Atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių inicijavimo procedūra (schemos 1.1 ir 1.2 langeliai):
Pagal Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (Žin., 2004, Nr. 118-4408, Žin., 2006, Nr. 28-973, toliau – Taisyklės), mokesčių mokėtojas nuo baudų ir/ar delspinigių gali būti atleidžiamas, jam pačiam pateikus laisvos formos raštišką prašymą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių arba mokesčių administratoriaus iniciatyva.
2. Mokesčių mokėtojo pateikto prašymo įvertinimas (schemos 2 langelis):
Mokesčių administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo prašymą, prašymą pagrindžiančius dokumentus bei duomenis, privalo juos išnagrinėti per Taisyklėse numatytą terminą ir įvertinti, ar mokesčių mokėtojo pateiktas prašymas atitinka Taisyklėse nurodytus reikalavimus bei nustatyti, ar prašymas atitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių teisinius pagrindus. Įvertinus prašymą ir nustačius, kad prašymas neatitinka numatytų reikalavimų, arba nėra teisinio pagrindo atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių (schemos 3.1 ir 4.1 langeliai), mokesčių administratorius atlieka veiksmus, nurodytus schemos 3.2 ir 4.2 langeliuose.
Jeigu nustatoma, kad yra teisinis pagrindas atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, mokesčių mokėtojo prašymas atitinka visus reikalavimus, pateikti visi reikalingi dokumentai (schemos 5 langelis), tuomet nustatoma, kokiai sektorių grupei priklauso mokesčių mokėtojas (schemos 6 langelis). Taip pat šis veiksmas atliekamas, kai atleidimą nuo baudų ir/ar delspinigių inicijuoja mokesčių administratorius (schemos 1.1 langelis).
3. Mokesčių mokėtojo priskyrimas konkrečiai sektoriaus grupei (schemos 6 langelis):
Schemoje Pagalbos gavėjai – mokesčių mokėtojai yra tikslingai suskirstyti į atitinkamas veiklos sektorių grupes pagal tai, kokie Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja Pagalbos teikimą bei atsižvelgiant į tolimesnę mokesčių administratoriaus veiksmų seką:
- Jautrūs sektoriai: anglies (pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos suteiktą informaciją, šiuo metu Lietuvoje nėra anglies pramonės, todėl šiam sektoriui priskiriamų įmonių nėra), plieno, laivų statybos ir remonto, tekstilės;
- Oro, jūrų ir vidaus transporto (toliau – transportas) sektorius;
- Žemės ūkio sektorius ir žuvininkystės (akvakultūros) sektorius (Europos Komisijos reglamentas Nr. 1860/2004, dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose);
- Kiti sektoriai, kuriems gali būti taikoma de minimis taisyklė (Europos Komisijos reglamentas Nr. 69/2001, dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai).
Mokesčių administratoriaus atliekamos tolimesnės procedūros, atsižvelgiant į tai, kuriai sektorių grupei priskiriamas mokesčių mokėtojas pagal savo veiklos pobūdį:
- Jautrių sektorių grupei (schemos 6.1 langelis): Jeigu jautrių sektorių grupei priklausanti įmonė atitinka Europos Komisijos reglamento Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai nuostatas, tai reikalavimas dėl išankstinio pranešimo Europos Komisijai apie numatomą teikti pagalbą nėra privalomas (schemos 7.2. langelis) ir mokesčių administratorius jautrių sektorių grupei priklausančių įmonių atžvilgiu atlieka analogiškus veiksmus, kaip ir įmonių, kurioms taikoma de minimis taisyklė pagal Europos Komisijos Reglamentą Nr. 69/2001, atžvilgiu (žr. paaiškinimų 3 punktą, kur paaiškinamas schemos 6.4 langelis).
- Oro, jūrų ir vidaus transporto sektoriui (schemos 6.2 langelis): mokesčių administratorius pirmiausia turi įvertinti galimybę mokesčių mokėtojui suteikti valstybės pagalbą pagal bendrųjų išimčių reglamentus, priimtus vadovaujantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnio taikymo kai kurioms horizontalioms valstybės pagalbos rūšims (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 994/98) bei pagal 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą Nr. 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (toliau – Komisijos sprendimas Nr. 2005/842/EB).
Pažymime, kad atskirų išimčių reglamentai yra nurodyti Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987, toliau – LVR nutarimas Nr. 1136). Atsižvelgiant į tai, ar valstybės pagalbai taikytinos išimtys, priklauso tolimesni mokesčių administratoriaus veiksmai (žr. paaiškinimo 8 punktą).
Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis minėto Reglamento Nr. 69/2001 nuostatomis transporto sektoriui (schemos 6.2 langelis) de minimis pagalba negalima.
- Žuvininkystės ir akvakultūros ar žemės ūkio sektoriams (schemos 6.3 langelis), mokesčių administratorius turi taikyti Europos Komisijos reglamentą Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės (akvakultūros) sektoriuose (toliau – EK reglamentas Nr. 1860/2004). Pažymime, kad šiems sektoriams priklauso tik tie mokesčių mokėtojai, kurie susiję su žemės ūkio, žuvininkystės bei akvakultūros produktų, nurodytų Sutarties I priede, gamyba, perdirbimu ar prekyba, visi kiti mokesčių mokėtojai patenka į kitų įmonių, kurioms taikoma de minimis taisyklė pagal Reglamentą Nr. 69/2001, sektorių (žr. schemos 6.4 langelį).
- Kitiems nei paminėtieji sektoriams (schemos 6.4 langelis), kuomet de minimis pagalba (nereikšminga pagalba) neviršija 100 000 eurų per trejus paskutiniuosius metus nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir/arba neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, turi taikyti Europos Komisijos reglamentą Nr. 69/2001, dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – EK reglamentas Nr. 69/2001).
4. Nustatymas, ar galima Pagalba yra de minimis pagalba (schemos 7 langelis):
Mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojas, prašantis suteikti Pagalbą, priklauso atitinkamiems sektoriams: žemės ūkio, žuvininkystės arba akvakultūros sektoriams, kuriems yra taikomas EK reglamentas Nr. 1860/2004, arba jautriems sektoriams bei kitų mokesčių mokėtojų sektoriui, kuriems yra taikomas EK reglamentas Nr. 69/2001, privalo surinkti informaciją (duomenis) apie mokesčių mokėtojui suteiktą nereikšmingą pagalbą per paskutiniuosius trejus metus.
5. Duomenų apie suteiktą mokesčių mokėtojui nereikšmingą pagalbą per trejus paskutinius metus surinkimas (schemos 8 langelis):
Mokesčių administratorius siunčia mokesčių mokėtojui informaciją apie de minimis pagalbos pobūdį bei prašo pateikti visą informaciją apie jam suteiktą nereikšmingą pagalbą per 3 metų laikotarpį. Taip pat mokesčių administratorius pagal savo turimus duomenis bei Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenis patikrina, ar per trejus paskutinius metus buvo suteikta nereikšminga pagalba (jeigu buvo - kokio dydžio). Mokesčių administratorius, gavęs atsakymą iš mokesčių mokėtojo apie suteiktos valstybės pagalbos dydį per nustatytą laikotarpį, nuodugniai įvertinęs savo turimus duomenis, kreipiasi į Konkurencijos tarybą, kad ši patikrintų ir/ar papildytų turimą informaciją apie suteiktos mokesčių mokėtojui de minimis pagalbos dydį per trejus paskutinius metus. Pažymime, kad Konkurencijos tarybos nuomone, santykinis trejų metų laikotarpis yra lankstus ir šio laikotarpio skaičiavimo atskaitos taškas turėtų būti kiek įmanoma artimesnis laiko požiūriu nuo apsisprendimo suteikti pagalbą momento (pvz.: nuo prašymo pateikti informaciją apie mokesčių mokėtojui suteiktą nereikšmingą pagalbą per trejus paskutinius metus, datos).
6. Surinktų duomenų apie mokesčių mokėtoją įvertinimas, nustatant de minimis ribą (schemos 7.1 ir 7.2 langeliai):
Mokesčių administratorius, surinkęs informaciją (duomenis) apie pagalbos gavėjui suteiktą de minimis pagalbą per trejus paskutinius metus, turi nuodugniai patikrinti ir įvertinti, ar suteikus naują de minimis pagalbą, nebus viršijama de minimis pagalbai nustatyta riba.
6.1. Schemos 7.1 langelis:
Pagal EK reglamentą Nr. 1860/2004, kuris yra taikomas žemės ūkio bei žuvininkystės (akvakultūros) sektoriams, nereikšmingos pagalbos riba yra 3000 eurų (10358,4 litų) vienai įmonei per trejus metus. Pažymime, kad bendra pagal de minimis taisyklę suteiktos pagalbos suma vienam mokesčių mokėtojui – pagalbos gavėjui, priklausančiam žemės ūkio arba žuvininkystės (akvakultūros) sektoriams, negali viršyti minėtos sumos ribos ir taip pat negali viršyti kiekvienai valstybei narei Europos Komisijos nustatytos suvestinės sumos ribos per trejų metų laikotarpį: žemės ūkio sektoriaus įmonėms – 3 543 000 eurų (12 233 270,4 litų), žuvininkystės (akvakultūros) sektoriaus įmonėms – 906 000 eurų (3 128 236,8 litų).
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą nebus viršyta 3000 eurų nustatyta riba, tuomet suteikiama Pagalba laikoma nereikšminga ir neatitinkančia EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir todėl jai netaikomas EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti Europos Komisiją apie numatomą suteikti valstybės pagalbą. Atliekami veiksmai, nurodyti schemos 10.1 – 10.3 langeliuose (žr. paaiškinimo 7 punktą).
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą bus viršyta 3000 eurų nustatyta riba, tai suteikiama pagalba yra laikoma valstybės pagalba (schemos 11 langelis). Toliau atliekami veiksmai, aprašyti paaiškinimo 8 punkte.
6.2. Schemos 7.2 langelis:
Pagal EK reglamentą Nr. 69/2001 de minimis pagalbos riba yra nustatyta 100 000 eurų (345 280 litų) per paskutiniuosius trejus metus.
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą nebus viršyta 100 000 eurų nustatyta riba, tuomet suteikiama Pagalba laikoma nereikšminga ir neatitinkančia EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir todėl jai netaikomas EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti Europos Komisiją apie numatomą suteikti valstybės pagalbą. Atliekami veiksmai, nurodyti schemos 10.1 – 10.3 langeliuose (žr. paaiškinimo 7 punktą).
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą bus viršyta 100 000 eurų nustatyta riba, tuomet suteikiama pagalba yra laikoma valstybės pagalba (schemos 11 langelis). Toliau išdėstoma, ar galima suteikti mokesčių mokėtojui valstybės pagalbą, kuriai taikytina išimtis (schemos 12 langelis, žr. paaiškinimo 8 punktą).
7. Pripažinimas, kad teikiama Pagalba (atleidimas nuo baudų ir/ar delspinigių) yra de minimis pagalba, atitinkamo sprendimo priėmimas ir tolimesni mokesčių administratoriaus veiksmai (schemos 10.1 - 10.3 langeliai):
Mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojui teikiama Pagalba yra de minimis pagalba, turi priimti sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių ir per tris darbo dienas pateikti duomenis apie suteiktą nereikšmingą pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos registrui vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111 (Žin., 2005, Nr. 118-4301, toliau – KT nutarimas Nr. 1S-111) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo" (Žin., 2005, Nr. 9-282, toliau – LRV nutarimas Nr. 35). Pažymime, kad Pagalbos teikėjas – mokesčių administratorius turi informuoti mokesčių mokėtoją, kad teikiama Pagalba yra de minimis pagalba, ir nurodyti, kokia yra suteiktos nereikšmingos pagalbos suma.
8. Nustatymo, ar galima suteikti mokesčių mokėtojui valstybės pagalbą, kuriai taikoma išimtis, procedūra (schemos 12, 12.1, 12.1.1, 12.2 langeliai).
Nustatęs, kad planuojama suteikti pagalba mokesčių mokėtojui nėra de minimis pagalba, mokesčių administratorius turi nustatyti, ar galima mokesčių mokėtojui suteikti pagalbą pagal bendrųjų išimčių reglamentus, priimtus vadovaujantis Tarybos Reglamentu Nr. 994/98 arba pagal Komisijos sprendime Nr. 2005/842/EB įtvirtintą išimtį įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (toliau – valstybės pagalba, kuriai taikoma išimtis)(schemos 12 langelis).
Jeigu valstybės pagalbai taikytina išimtis (schemos 12.1 langelis), laikoma, kad ji neatitinka EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir todėl jai netaikomas EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti Europos Komisiją apie numatomą suteikti valstybės pagalbą, todėl atsiranda teisinis pagrindas priimti sprendimą atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir/ar delspinigių.
Pažymime, kad valstybės pagalbos teikėjai – mokesčių administratoriai, priėmę sprendimą teikti valstybės pagalbą, kuriai taikoma bendroji išimtis (schemos 12.1 – 12.1.2 langeliai), privalo Konkurencijos tarybai raštu ir elektroniniu paštu pateikti informaciją apie išimties taikymą vadovaujantis Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987, toliau LVR nutarimas Nr. 1136), o Konkurencijos Taryba šią informaciją perduoda Europos Komisijai, atitinkamai reglamentuose nurodytais terminais.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priimant sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių taikant valstybės pagalbos bendrąsias išimtis, būtina griežtai laikytis bendrųjų išimčių reglamentuose numatytų sąlygų, pateikiant nuorodą į teisės aktą, kuriuo buvo remtasi, priimant sprendimą (schemos 12.1.1 langelis).
9. Valstybės pagalbos pranešimo Europos Komisijai rengimo procedūra (schemos 13 langelis).
Mokesčių administratoriui nustačius, kad valstybės pagalbai netaikoma išimtis (schemos 12.2 langelis), privalo parengti valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai (schemos 13 langelis). Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (toliau – EK reglamentas Nr. 794/2004) ir pagal EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai rengia valstybės pagalbos teikėjas – mokesčių administratorius, derindamas su Konkurencijos Taryba. Pažymime, kad valstybės pagalbos pranešimo derinimas su Konkurencijos Taryba yra konsultacinio pobūdžio ir nėra griežtai reglamentuotas, todėl ši procedūra gali vykti žodžiu, raštu arba elektroniniu paštu. Standartinė individualios pagalbos pranešimo forma yra patvirtinta EK reglamentu Nr. 794/2004 .
10. Valstybės pagalbos pranešimo teikimo Konkurencijos Tarybai procedūra (schemos 14; 15; 15.1; 15.1.1; 15.1.2; 15.2; 15.2.1 langeliai):
Pagal LRV nutarimą Nr. 1136 mokesčių administratorius privalo raštu ir elektroniniu paštu pateikti valstybės pagalbos pranešimus Konkurencijos tarybai (schemos 14 langelis).
Konkurencijos taryba, gavusi valstybės pagalbos pranešimą, turi patikrinti, ar jis tinkamai užpildytas, t.y. ar pateikta valstybės pagalbos pranešimo forma, ar jos priedai yra tinkami, ar yra pridėti visi reikalingi dokumentai (schemos 15 langelis). Jeigu pranešimas nėra tinkamai užpildytas (schemos 15.1 langelis), jis nėra teikiamas Europos Komisijai, o pagalbos teikėjas informuojamas, jog būtina atitinkamai pataisyti ar papildyti pranešimą (schemos 15.1.1. langelis). Mokesčių administratorius pataiso pranešimą dėl valstybės pagalbos, atsižvelgdamas į Konkurencijos Tarybos pastabas ir teikia pakartotinai (schemos 15.1.2. langelis).
Konkurencijos taryba, savo iniciatyva arba mokesčių administratoriaus prašymu, kuris pateikiamas kartu su valstybės pagalbos pranešimu, prieš perduodant valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai, atlieka valstybės pagalbos projekto ekspertizę ir pateikia mokesčių administratoriui išvadą dėl numatomos teikti valstybės pagalbos atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams bei atitinkamas rekomendacijas (schemos 15.2. langelis).
Mokesčių administratorius, kaip valstybės pagalbos teikėjas turi teisę bet kuriuo Konkurencijos tarybos atliekamos valstybės pagalbos projekto ekspertizės metu, pateikti prašymą Konkurencijos Tarybai, nutraukti valstybės pagalbos projekto ekspertizę ir teikti valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai. Konkurencijos tarybos išvada dėl numatomos teikti valstybės pagalbos atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams ir atitinkamos rekomendacijos nėra privalomos mokesčių administratoriui (schemos 15.2.1. langelis).
Valstybės pagalbos pranešimo teikimo Konkurencijos Tarybai procedūrą detaliai reglamentuoja Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987).
11. Valstybės pagalbos pranešimo perdavimas Europos Komisijai (schemos 15.3; 15.4. langelis):
Tinkamai užpildytą pranešimą (schemos 15.3 langelis) Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės pagalbos pranešimo gavimo arba papildymo dienos turi perduoti Europos Komisijai. Valstybės pagalbos pranešimas Europos Komisijai perduodamas EK reglamento Nr. 794/2004 3 straipsnyje nustatyta tvarka – elektroniniu būdu (schemos 15.4 langelis).
12. Europos Komisija įvertina ir priima sprendimą dėl valstybės pagalbos pranešimo (schemos 16 langelis):
Europos Komisija, nuodugniai ištyrusi ir įvertinusi mokesčių administratoriaus pateiktą pranešimą (pranešimo vertinimo procedūros Europos Komisijoje schema pateikta Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje http://www.konkuren.lt/vp/ įdėto leidinio ,,Valstybės pagalbos vadovas" 32 psl.), pateikia atsakymą dėl pritarimo valstybės pagalbai. Galimi Europos Komisijos sprendimai numatyti schemos 16.1.1, 16.2.1, 16.3.1 ir 16.4.1 langeliuose. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Europos Komisijos sprendimą ir atitinkamai priėmęs sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, turi informuoti mokesčių mokėtoją apie konkrečios suteikiamos valstybės pagalbos pobūdį.
Schemos 16.1.1 ir 16.1.2 langeliai. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai nekyla abejonių dėl valstybės pagalbos pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su bendrąją rinka, Komisija priima sprendimą nepateikti prieštaravimų. Tuomet mokesčių administratorius priima sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių.
Pažymime, kad jeigu Komisija per 2 mėnesių laikotarpį nepriima jokio sprendimo, tokia pagalba laikoma patvirtinta Komisijos. Tokiu atveju mokesčių administratorius gali įgyvendinti atitinkamas priemones (šiuo atveju - atleidimą nuo baudų ir/ar delspinigių) prieš tai apie jas informavęs Komisiją, jeigu Komisija, gavusi pranešimą, per 15 darbo dienų nepriima vieno iš minėtų galimų sprendimų.
Schemos 16.2.1 ir 16.2.2 langeliai. Jeigu Europos Komisija pritaria pagalbai su sąlyga, kad turi būti atsižvelgta į jos pateiktas papildomas sąlygas, tuomet mokesčių administratorius turi atsižvelgti į jas ir priimti atitinkamą sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių.
Schemos 16.3.1 ir 16.3.2 langeliai. Jeigu Europos Komisija pagalbai nepritaria, tuomet mokesčių administratorius turi priimti sprendimą neatleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, kuriame turi nurodyti motyvus, dėl kurių buvo priimtas neigiamas sprendimas.
Schemos 16.4.1 ir 16.4.2 langeliai. Europos Komisijai nustačius, kad valstybės pagalbos pranešime nurodyta priemonė nėra valstybės pagalba, mokesčių administratorius priima sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais.
13. Europos Komisijos nurodyto formalaus tyrimo procedūra (schemos 17 langelis):
Pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Europos Komisija, prieš pateikdama atsakymą dėl teikiamos valstybės pagalbos pritarimo, gali pageidauti formalaus tyrimo procedūros (procedūros schema pateikta Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje http://www.konkuren.lt/vp/ įdėto leidinio ,,Valstybės pagalbos vadovas" 33 psl.), kurios metu mokesčių administratorius, teikiantis valstybės pagalbą, paprastai per 20 darbo dienų turi atsakyti į Europos Komisijos pateiktas pastabas bei abejones dėl valstybės pagalbos ir pagrįsti valstybės pagalbos būtinumą. Pažymime, kad mokesčių administratorius, matydamas, kad negalės laiku atsakyti į Europos Komisijos pateiktas pastabas ir abejones, gali prašyti Europos Komisijos, nurodydamas svarbias priežastis, pratęsti atsakymo terminą.
14. Mokesčių administratoriaus parengto atsakymo į iškilusius klausimus perdavimas Europos Komisijai (schemos 18 langelis):
Mokesčių administratorius parengtą atsakymą dėl Europos Komisijos pateiktų pastabų bei abejonių dėl valstybės pagalbos būtinumo, gali siųsti Konkurencijos tarybai derinti. Konkurencijos Taryba, įvertinusi, kad parengtas atsakymas ir valstybės pagalbos būtinumo pagrindimas atitinka visas Europos Komisijos pateiktas pastabas, persiunčia atsakymą Europos Komisijai. Pasibaigus formalaus tyrimo procedūrai, reglamentuotai EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, Europos Komisija priima atitinkamus sprendimus, nurodytus schemos 16.1.1, 16.2.1, 16.3.1 arba 16.4.1 langeliuose.
Pažymime, kad paaiškinimų 12-13 punktuose aprašytas procedūras detaliai reglamentuoja 1999 m. kovo 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 659/1999 nustatančio išsamias EB Sutarties 92 ir 93 straipsnio taikymo taisykles 2-9 straipsniai.
Pagal LRV nutarimą Nr. 35 bei KT nutarimą Nr. 1S-111 de minimis pagalbos atveju informacija apie suteiktą pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos registrui turi būti pateikiama per 3 darbo dienas nuo mokesčių administratoriaus sprendimo atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių priėmimo momento, o valstybės pagalbos atveju, duomenys apie esamą valstybės pagalbą, elektroniniu paštu turi būti teikiami kartą per metus, ataskaitiniams metams pasibaigus, iki kitų metų birželio 1 dienos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad mokesčių administratoriai privalo pateikti Konkurencijos tarybai metines suteiktos valstybės pagalbos, kuriai taikoma bendroji išimtis, ataskaitas, užpildydami formas, patvirtintas bendrųjų išimčių reglamentuose nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčių administratoriai, suteikę valstybės pagalbą, kuriai taikomas Komisijos sprendimas Nr. 2005/842/EB, kas trejus metus Komisijai turi teikti periodines šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitas (pirmoji ataskaita pateikiama iki 2008 m. gruodžio 19 d.).
Pažymime, kad šiuo metu Konkurencijos Taryba, Komisijos sprendimo Nr. 2005/842/EB pagrindu, yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1136 ,,Dėl Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" projektą, kuriame bus detaliai reglamentuoti susiję su suteiktos valstybės pagalbos, kuriai taikoma išimtis pagal minėtą Komisijos sprendimą, klausimai.
This website uses cookies. Required cookies are set automatically and do not require your consent. You may also agree to the use of other cookies. You can revoke your consent at any time by changing your web browser settings and deleting the saved cookies. More information Cookie policy; Privacy policy.
Used for the smooth operation of the site and enables the basic functions of the site. Without these cookies, the website cannot function properly.
Collects statistical information about the use of the site and is used to improve your browsing experience.