VMI istorija

 

MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO RAIDA LIETUVOJE

 

Mokesčių samprata

Mokestis, kaip jį nusako Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, yra mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei.

Kiekvienos valstybės ekonominį pagrindą sudaro mokesčiai ir turimas turtas. Antikos laikais mokesčiai buvo mokami auksu, sidabru, gyvulių bandomis, taip pat augaliniais maisto produktais – grūdais, aliejumi, vynu ir pan.

Moderniausia mokesčių forma – pinigai - jau egzistavo prieš 2000 metų Artimuosiuose Rytuose, apie tai aprašyta Biblijos tekstuose:"...parodykite man mokesčių pinigą!" Jie padavė jam denarą. Jis paklausė: "Kieno čia paveikslas ir įrašas?" Jie atsakė: "Ciesoriaus". Tuomet Jėzus tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo – Dievui" (Mt 22,15-21 ).

Reikšminga tai, jog nuo senų senovės mokesčiai buvo traktuojami kaip būtina ir neišvengiama pareiga.

Lietuvoje pagrindinė mokesčių administravimo funkcija tenka Valstybinei mokesčių inspekcijai. 

 

Mokesčių pradžia Europoje

Europoje jau senovėje valstybės rinkdavo mokesčius. Juos galima buvo mokėti ne tik pinigais, bet ir gyvulių bandos, metinio derliaus dalimi arba darbo jėga. Germanai garbės rinkliavas atiduodavo savanoriškai, o romėnai buvo įvedę vadinamąjį mokestį nuo galvos, kuris buvo privalomas.

Vokietijoje mokesčiai šiandienine prasme egzistuoja jau nuo ankstyvųjų viduramžių. VIII a. Karolis Didysis įvedė bažnyčios mokestį – dešimtinę. Kaip ir nusako šis žodis, reikėdavo atiduoti dešimtąją dalį (pavyzdžiui, derliaus). Vėlesniais viduramžiais šis mokestis buvo papildytas žemės sklypo mokesčiu, kurio dydis buvo nustatomas pagal turimo žemės sklypo plotą. XV a. buvo nustatyti pirmieji vartotojų mokesčiai, taikomi daugybei maisto produktų. XIX a. vis dažniau imta skaičiuoti mokesčius pagal ekonominį pajėgumą.

 

Mokesčių pradžia LDK

Iki XVI a. finansai buvo natūrinio pobūdžio. Pirmieji mokesčiai (rinkliavos) buvo dėkla (mokama augalininkystės produktais) ir mezliava (imama gyvulininkystės produktais). Didysis kunigaikštis gaudavo ir mokesčius, ir duokles.

Valdant didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui, kai buvo pradėti kaldinti Lietuvos pinigai ir ypač XIV a. pabaigoje, natūriniam ūkiui peraugant į prekinį – piniginį ūkį, atsirado mokesčiai ir pinigais. Tačiau dar ir XV a. pradžioje Vytauto Didžiojo viešpatavimo metu dauguma mokesčių tebebuvo mokama grūdais, galvijais, žirgais, medumi, vašku, laukinių žvėrelių kailiukais. Greta mokesčių natūra vis labiau plito ir mokesčiai pinigais – sidabrinė, činčas, pagalvės mokestis ir kt.

Jogailos ir Vytauto Didžiojo valdymo laikais kartais buvo mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai. Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čekijos grašiai – tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį. Šalia jų kursavo ir lietuviški denariukai, atsiradę 1387 – 1390 m.

1591 m. įsteigtas iždo teismas, o 1613 m. įsteigiamas iždo tribunolas, veikęs iki 1764 m. Jis nagrinėjo mokesčių bylas, taip pat tikrino iždininko ataskaitas. Mokesčius nustatydavo Seimas. Politinės santvarkos klausimai ir mokesčiai  buvo sprendžiami vienbalsiai, kiti reikalai – balsų dauguma.

1649 m. buvo įvestas nedidelis valstybinis padūmės mokestis. Nuo 1676 m. valstybinių dvarų valstiečiai apmokestinami kariuomenės žiemojimo mokesčiu – hiberna. Hibernos mokestis 1775 m. panaikintas. Vietoj jo nustatomas pusės padūmės (nuo kiemo) mokestis. Valstybinių dvarų valdytojai buvo apdėti (nuo 1590 m.) kvartos, arba ¼ valstybės dvarų, mokesčiu.

XVIII a. pabaigoje, pritrūkus lėšų, jau buvo renkama dviguba kvarta. 1662 m. įvesti pagalvės mokesčiai, tuo metu ir vėliau mokami tik sutinkamai su specialiais Seimo nutarimais. Pagalvės mokestis buvo imamas iš kiekvieno asmens. Jį privalėjo mokėti ir dvasininkai, kai kada net ir bajorai.

 

Netekus valstybingumo

1795 m. Žečpospolita (federacinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė, gyvavusi nuo 1569 m.) buvo trečią kartą ir galutinai padalinta. Rusijai, Prūsijai ir Austrijai tų metų spalio 24 d. Peterburge pasirašius susitarimą, nuo amžių lietuvių gyvenamos žemės iki pat Nemuno buvo prijungtos prie Rusijos. Lietuva nebeteko ir savo biudžeto, ir savo mokesčių sistemos.

1914 m. rugpjūčio 1 d. Vokietija paskelbė karą Rusijai. Per visą Pirmąjį pasaulinį karą Lietuva buvo vokiečių okupuota ir pasiliko karo veiksmų zona iki karo pabaigos.

Abiejų okupacijų metu pagrindinių mokesčių forma išliko tokia pati:

  1. Žemės mokestis,
  2. Nuomos arba nuomos vertės mokestis
  3. Prekybos ir pramonės verslo mokestis

 

Nepriklausomybės dvidešimtmetis

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. vienas pirmųjų oficialių dokumentų, kaip atsišaukimas į tautą, buvo Laikinosios Vyriausybės deklaracija, kurioje skelbiama: ,,Mokesčiai turi būti imami nuo turto (...). Juo didesnį kas turi turtą, juo didesnius turės mokėti mokesčius".

1918 m. lapkričio 11d. patvirtintas pirmasis finansų ministras advokatas Martynas Yčas. Jis buvo ir vyriausias mokesčių prižiūrėtojas. Miestuose ir apskrityse buvo paskirti mokesčių inspektoriai ir jų padėjėjai, mokesčių komisijos ir akcizo kontrolieriai. Mokesčių departamentas priklausė Finansų ministerijai ir atskiro statuso, kaip institucija, neturėjo, todėl faktiškai vyriausias mokesčių valdytojas buvo finansų ministras.

Pirmasis mokestinis dokumentas priimtas 1919 m. sausio 23 d. „Mokesčių įsakymas", reglamentuojantis mokesčių sumokėjimą pokario laikotarpiu, siekiant išvengti suirutės. Netrukus buvo priimti mokesčių įstatymai: „Apie žyminį (štempelinį) mokestį", „Pramogų ir pasilinksminimų mokesčio įstatymas", „Laikinieji akčyzės mokesnių įstatai", „Įstatymas apie valstybės Mokesnių imamąją Tvarką", „Įstatymas apie pridedamąjį valstybinį mokesnį nuo prekybos ir pramonės įstaigų", „Valstybinio palaikų mokesnio įstatymas", „Įstatymas apie valstybinį mokesnį nuo nejudamų turtų miestuose ir miesteliuose", „Žemės valstybinio mokesnio įstatymas", „Piniginio Vieneto įstatymas", „Prekybos, pramonės, kredito ir amato pelno mokesnio įstatymas", „Žemės mokesnių įstatymas", ypatingas dėmesys buvo skiriamas muitų tarifams.

Tiesioginiai mokesčiai buvo žemės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, pagrindinis verslo mokestis, pridedamasis mokestis nuo prekybos ir pramonės įstaigų, paveldėjimo mokestis ir laisvųjų profesijų mokestis. Netiesioginiai – įvairūs akcizų mokesčiai gėrimams, tabakui, mielėms, degtukams, brangiesiems metalams, bei pajamos iš muitų.

Savo pajamas turėjo savivaldybės bei iš rinkliavų – valstybės įmonės (paštas, geležinkeliai, telegrafas, ir t.t.)

 

Okupacijos metai

1940 m. birželio 15 d. prasidėjo Lietuvos okupacija. Po poros mėnesių Finansų ministerija pertvarkyta į Lietuvos TSR Finansų liaudies komisariatą.

1941 m. sausio 1 d. kapitalistiniams elementams nustatytas pajamų mokestis 4-60 proc., kooperatiniam sektoriui - 1-38 proc. 1941 lapkričio mėn. privačioms prekybos ir pramonės įmonėms 50-100 proc. padidintas verslo pelno mokestis; amatininkams, turintiems samdomų darbuotojų - 25 proc.

1941 m. Lietuvos TSR Finansų liaudies komisariato veiklą nutraukė vokiečių okupacija.

1944-1945 metais Lietuvą vėl užėmus Raudonajai armijai, Lietuvos finansai tapo sudėtine Sovietų sąjungos finansų sistemos dalimi.

Gyventojų mokesčiai Sovietų Sąjungoje pokariniu laikotarpiu buvo mažinami. 1946 m. panaikintas karo mokestis, 1953 m. iš esmės pertvarkomas žemės ūkio mokestis, nuo 1958 m. panaikinti privalomi žemės ūkio produkcijos pristatymai valstybei.

Gyventojų pajamų mokestis (neapmokestinamasis minimumas - 70 rublių per mėnesį) – laipsniškos progresijos mokestis (nuo 0,35 iki 13 proc. tai pajamų daliai, kuri viršija 100 rublių).

Ne kartą pakeisti nuo 1981 m. buvo imami tokie vietiniai mokesčiai: trobesių ir žemės savininkų mokestis, transporto priemonių savininkų mokestis. 1987 metais Lietuvos valstybiniame biudžete vietiniai mokesčiai ir rinkliavos sudarė 31 mln. rublių.

 

Mokesčių inspekcijos raida Nepriklausomoje Lietuvoje

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. balandžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 92 „Dėl valstybinių mokesčių inspekcijų". Jame numatyta Finansų ministerijos centrinio aparato struktūroje įkurti Valstybinę mokesčių inspekciją, panaikinus Valstybės pajamų skyrių, o miestų ir rajonų valstybines mokesčių inspekcijas įsteigti vietoj vykdomųjų komitetų finansų skyrių.

Šiam nutarimui įvykdyti Lietuvos Respublikos finansų ministras Romualdas Sikorskis 1990 m. balandžio 20 d. išleido įsakymą Nr. 13 „Dėl valstybinių mokesčių inspekcijų", kuriuo nurodė vykdomųjų komitetų finansų skyrių vadovams reorganizuoti skyrius ir dalį funkcijų ir etatų perduoti valstybinėms mokesčių inspekcijoms, o dalį – savivaldybėms.

Valstybinės mokesčių inspekcijos darbą reglamentavo 1990 m. birželio 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas, jame buvo nusakytos šios įstaigos funkcijos, teisės ir pareigūnų atsakomybė. Įstatymas galiojo iki 1995 m. birželio 28 d., kol buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Iš viso Lietuvoje susikūrė 55 valstybinės mokesčių inspekcijos: 11 miestų ir 44 rajonų.

1995 m. spalio 1 d. įsteigta valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – kaip atskiras juridinis asmuo.

Jaunai valstybei buvo svarbu, kad Lietuvos institucijos būtų priimtos į tarptautines organizacijas, tad Lietuvos priėmimas į IOTA – tarptautinės mokesčių administracijos organizaciją – buvo reikšmingas žingsnis.

Vykdant administracinę reformą 1998-1999 metais įsteigta 10 apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų, pavaldžių Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2004 metais pirmą kartą įgyvendintas gyventojų pajamų deklaravimas, taip pat sukurta ir įdiegta elektroninio deklaravimo sistema.

2004 m. balandžio 13 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

2006 m. balandžio 1 d. pradėjo veikti Mokesčių informacijos centras. Paskambinus telefonu 1882 galima gauti konsultaciją apie mokesčius, informuoti apie šešėlinę ekonomiką, nelegalų darbą bei kt.

2011 m. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje sukuriami kompetencijų centrai – Mokesčių  informacijos, Nepriemokų administravimo, Mokesčių apskaitos, Akcizų administravimo ir Atrankos ir paramos  auditui.

 

MOKESČIŲ ADMINISTRACIJOS VADOVYBĖ

Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtintas finansų ministras advokatas Martynas Yčas. Jis buvo vyriausias mokesčių prižiūrėtojas (1918.11.11. – 1919.03.05), vienas pirmųjų Lietuvos bankininkystės ir pramonės kūrėjų.

Mietuose ir apskrityse buvo paskirti mokesčių inspektoriai ir jų padėjėjai, mokesčių komisijos ir akcizo kontrolieriai. Pirmajam finansų ministrui išvykus dirbti į užsienį, faktiškai tą darbą dirbo:

Voldemaras Vytautas Čarneckis Finansų ministerijos valdytojas (1918.12.26-1919.03.12),

Vytautas Petrulis Finansų ministerijos valdytojas (1919.03.12-1919.04.12)

Jonas Vileišis, finansų ministras (1919.04.12 – 1919.10.07).

 

1919 metų lapkričio 17 d. priimtas Įstatymas apie Prekybos ir Pramonės Ministerijos sujungimą su Finansų ministerija, naujoji institucija vadinosi Finansų, Prekybos ir Pramonės ministerija. Jos vadovai:   

Jonas Dobkevičius (1922.02.02 – 1922.08.21.); taip pat laikinai ėjo finansų, prekybos ir pramonės ministro pareigas 1921 m.  

Vytautas Petrulis (1922.08.22-1925.09.19), taip pat laikotarpiu 1925.02.04-1925.09.19 buvo Ministras Pirmininkas,

Petras Karvelis (1925.09.25-1926.05.31 ir  1926.12.17 – 1929.09.19),

Albinas Rimka (1926.06.15 – 1926.12.17.),

Juozas Tūbelis (1929.09.23.-1938.03.24.),

Julius Indrišiūnas (1938.03.24. – 1939.03.27.),

Jonas Sutkus (1939.03.28. – 1939.11.21.), 

Ernestas Galvanauskas (Galvanauskis) (1939.11.21 – 1940.06.15.).

 

Atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybinei mokesčių inspekcijai vadovavo:

Vytautas Jurna (1990.04.18 -1991.05.01)

Jonas Lionginas (1991.05.01-1994.02.07),

Stasys Čipkus (1994.02.01 -1995.03.13).

 

Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovavo:

Petras Navikas (1995.03.13-1996.06.06),

Antanas Nesteckis (1996.07.08 – 1996.12.31),

Nijolė Pitrėnienė (1996.12.31-1998.12.31),

Jaunius Žiogas (1999.03.29-1999.07.23),

Artūras Bakšinskas (1999.09.06-2000.07.20),

Henrikas Tamulis (2000.07.20-2000.10.23),

Mindaugas Strumskis (2000.10.23-2002.05.31),

Jurgis Gurauskas (2002.06.03-2002.09.05)

Violeta Latvienė (2002.09.05-2005.07.27),

Modestas Kaseliauskas (2005.10.04 iki 2014.06.30).

 

SVARBIAUSIOS DATOS

1918 12 26

Laikinosios Vyriausybės deklaracija, kurioje kalbama apie mokesčių dydį.

1919 01 23

Mokesčių įsakymas – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dokumentas, reglamentuojantis mokesčių sumokėjimą pokariniu laikotarpiu, siekiant išvengti suirutės.

1919 03 27

Pramogų ir pasilinksminimų mokesčio įstatymas

1919 03 27

Įstatymas apie žyminį (štempelinį ) valstybinį mokestį

1919 05 08

Laikinasai Lietuvos Muitinių Tarifas

1919 07 05

Laikinieji akčyzės mokesčių įstatai

1919 09 10

Įsakymas apie butų, kambarių ir namų samdymo kainų normavimą miestuose ir miesteliuose

1919 09 06

Laikinosios taisyklės apie ypatingos rinkliavos ėmimą už naudojimąsi Lietuvos vidaus vandens keliais

1919 09 30

Prekybos reguliavimo įstatymas

1919 10 21

Įstatymas progresyvinio mokesčio labdarystės tikslams nuo pramogų ir pasilinksminimų

1919 11 17

Įstatymas apie Prekybos ir Pramonės Ministerijos sujungimą su Finansų Ministerija

1919 11 14

Įstatymas apie valstybės Mokesnių Imamąją Tvarką, reglamentuojantis mokesčių administravimą, dabartinio MAĮ pirmtakas

1919 11 30

Įstatymas apie pridedamąjį valstybinį mokesnį nuo prekybos ir pramonės įstaigų, atitinkantis šiandieninio PVM įstatymo priėmimą

1919 12 05

Valstybinio palaikų mokesnio įstatymas, šiandieninio Paveldimo turto mokesčio įstatymo pradininkas

1919 12 12

Įstatymas apie valstybinį mokesnį nuo nejudamų turtų miestuose ir miesteliuose, atitinkantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą.

1920 01 10

Laikinasis įstatymas apie žydų bendruomenių tarybų teises apkrauti mokesniais gyventojus žydus

1920 03 15

Apdraudžiamųjų turtų mokesnio įstatymas

1920 05 14

Žemės valstybinio mokesnio įstatymas

1921 01 07

Rekvizicijų ir nepaprastųjų mokesnių įstatymas

1921 03 22

Amato, kredito, prekybos ir pramonės įstaigų bendrų pajamų mokesnio įstatymas

1922 08 16

Piniginio Vieneto įstatymas – įvedamas litas

1923 10 25

Žemės mokesnių įstatymas

1924 05 07

Laivų muito rinkliavos įstatymas

1924 05 27

Butų nuomos miestuose įstatymas

1924 06 06

Pramogų mokesnio įstatymas

1924 07 24

Prekybos, pramonės, kredito ir amato pelno mokesnio įstatymas

1924 07 30

Savivaldybių mokesnių įstatymas

1924 07 24

Prekybos, pramonės ir kredito įstaigų sąskaitybos knygų įstatymas

1924 m.

Automobilių ir motociklų mokesnio savivaldybių naudai nustatymo taisyklės

1940 06 15

Prasidėjo Lietuvos okupacija, Rusijos Sovietų armija 15 val. kirto Lietuvos sieną.

1940 08

Finansų ministerija pertvarkyta į Lietuvos TSR Finansų liaudies komisariatą.

1941 m.

Lietuvos TSR Finansų liaudies komisariato veiklą nutraukė vokiečių okupacija.

1944-1945 m.

Lietuvą vėl užėmus Raudonajai armijai, jos finansai sudarė sudėtinę Sovietų sąjungos finansų sistemos dalį.

1990 06 26

1990 07 31

1990 10 05

Priimtas Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas

Priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas

Priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas

1992 06 25

Priimtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas

1994 07 20

 

1994 12 22

Priimtas Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas

Įstatymu Nr. 1-729 įvestas gyventojų turto ir pajamų deklaravimas

1995 06 28

Priimtas Mokesčių administravimo įstatymas

1995 07 25

 

 

Įsteigta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip atskiras juridinis asmuo

1996 m.

Lietuva tapo IOTA – tarptautinės mokesčių administracijų organizacijos narė

1997 05 05

Pasirašyta pirmoji tarptautinė sutartis su Latvijos Respublikos pajamų tarnyba dėl tarpusavio pagalbos administravimo srityje.

1998 m.

Vilniuje surengta IOTA Asamblėja

1998 m.

Išleisti pirmieji mokesčių įstatymų komentarai

1998-1999 m.

Įsteigta 10 apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų, kurios buvo pavaldžios centriniam mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

1994 04 12

Priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas

2001 12 20

Priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas

1993 12 22

Priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

2002 07 02

Priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

2004 m.

 

2005 06 07

Pirmą kartą įgyvendintas gyventojų pajamų deklaravimas pagal įdiegtą el. deklaravimo sistemą

Priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas

2006 m.

Pradėta vykdyti akcija „Neimk vokelio", siekiant pažaboti šešėlinę ekonomiką.

2006 04 01

Pradėjo veikti Mokesčių informacijos centras

2006 m.

Apskrityse pradėjo veikti Koordinacinės Tarybos institucijų bendradarbiavimui kovojant su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais.

2010 m.

Apskrityse įsteigti Mokestinių prievolių departamentai

2010 02 25

Pristatyta Mokesčių mokėtojų mokestinių prievolių vykdymo ir mokesčių surinkimo užtikrinimo strategija bei Konsoliduoto mokesčių mokėjimo užtikrinimo priemonių planas.

2011 m.

VMI sistema reorganizuojama sukuriant kompetencijų centrus – Mokesčių informacijos, Nepriemokų administravimo, Mokesčių apskaitos, Akcizų administravimo ir Atrankos ir paramos  auditui.