Apie pelno mokesčio įstatymo pakeitimus nuo 2026 m.

1. Kokiu patvirtintu nauju pelno mokesčio tarifu apmokestinamas Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių 2026 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas?

Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 17 procentų mokesčio tarifą.

2. Kokiu pelno mokesčio tarifu apmokestinamas smulkiųjų vienetų 2026 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas?

Smulkių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:

- 0 proc. pirmąjį ir antrąjį mokestinį laikotarpį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

- pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių pajamos ne didesnės kaip 300 000 Eur (pajamų apribojimo dydis vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai);

- vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų;

- vieneto dalyvis (dalyviai) yra tik fizinis asmuo (ar fiziniai asmenys);

- per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį mokestinius laikotarpius: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

- 7 proc., jeigu vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir kurie neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

3. Kaip taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis pelno mokesčio tarifas, kai įmonėje patvirtintas su kalendoriniais metais nesutampantis mokestinis laikotarpis?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant vieneto 2026 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.

4. Pelno mokesčio 0 proc. tarifas taikomas už 2 pirmus mokestinius laikotarpius. Nuostata taikoma nuo 2026 metų mokestinio laikotarpio. Ar ši nuostata galioja tik vienetams, įsteigtiems 2026 metais ir vėlesniais laikotarpiais, ar 0 proc. tarifą gali taikyti ir vienetai, įsteigti 2025 metais, 2025 ir 2026 metų mokestiniams laikotarpiams?

Jeigu vienetas buvo įsteigtas 2025 metais, tai 2026 metais – antruoju mokestiniu laikotarpiu – jis taip pat gali taikyti 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu atitinka visas PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

5. Pelno mokesčio 0 proc. tarifas taikomas už 2 pirmus mokestinius laikotarpius. Vienetas įregistruotas 2026 m., pirmą mokestinį laikotarpį pajamos viršijo 300 tūkst. eurų, antrojo mokestinio laikotarpio pajamos neviršijo 300 tūkst. eurų. Ar už antrą mokestinį laikotarpį gali taikyti 0 proc. PM tarifą?

Taip, vienetas gali už antrą mokestinį laikotarpį taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu atitinka PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Nuo 2026 m. nebereikės VMI sutikimo, kai juridiniai asmenys keis ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus vadovo sprendimu. Kokie dokumentai reikalingi pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, keičiant normatyvus ir kaip dažnai galės keisti?

Šiuo atveju nėra nustatyta apribojimų, kiek kartų per naudojimo laikotarpį gali būti keičiami normatyvai. Svarbu, kad toks keitimas būtų ekonomiškai pagrįstas, nesusijęs su mokestinės naudos sekimu.

Nusidėvėjimo normatyvų keitimas įforminamas analogiškai, kaip nustatyta PMĮ 18 straipsnio 12 dalyje, vadovo patvirtintu laisvos formos vidaus dokumentu, kuriame nurodoma:

- grupė, kurios normatyvas keičiamas;

- kokie normatyvai buvo nustatyti;

- kokie patikslinti nustatomi;

- dėl kokių objektyvių aplinkybių keičiami normatyvai.

Atitinkamai galioja ir kiti su normatyvų keitimu susiję apribojimai:

- normatyvai turi būti taikomi tiek anksčiau įsigytam, tiek naujai įsigyjamajam ilgalaikiam turtui t. y. visai vieneto nustatytai ilgalaikio turto grupei (pogrupiui), kurį vienetas pasirenka savarankiškai;

- taikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį vadovo sprendimu pakeistas normatyvas, pradžios;

- nauji normatyvai negali būti mažesni už PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto grupėms nustatytus normatyvus;

- naujai nustatytas nusidėvėjimo laikotarpis metais negali būti trumpesnis, nei jau praėjęs

- ir pan., nereikia tik VMI sutikimo.

7. Nuo 2026 m. momentinio nusidėvėjimo sąlygos: turtas turi atitikti nustatytas turto grupes ir veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau nei 3 metus. Ar nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, kad įmonės veikla šio turto nuoma?

Veiklos pobūdis neturi įtakos momentinio nusidėvėjimo nuostatų taikymui. Svarbu, kad turtas, kurio įsigijimo kaina atskaitoma, būtų naudojamas veikloje ne trumpiau nei 3 metus nuo įvedimo į eksploataciją.

8. Jeigu vienetas atliks turto, kuriam nustatyta teisė taikyti momentinį nusidėvėjimą („Mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“), esminį pagerinimą (pagal PMĮ 20 straipsnio 1 dalį), tai ar tokias nusidėvėjimo sąnaudas turės nurašyti per vieneto nusistatytą nusidėvėjimo laikotarpį ar galės iš karto nurašyti į sąnaudas visą sumą?

Kai atitinkamoms turto grupėms nustatyta galimybė priskirti leidžiamiems atskaitymams visą įsigijimo kainą iš karto, ne per nusidėvėjimo laikotarpį, tai atlikus tokio turto esminį pagerinimą, pagerinimo vertė gali būti atskaitoma iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį sąnaudos faktiškai patirtos.

9. Nuo 2026 m. pelno nesiekiančios organizacijos galės teikti stipendijas pagal PMĮ 30-3 straipsnį. Ar tai bus siejama su vykdoma ūkine / komercine veikla?

Išmokamos stipendijos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, atskaitomos iš ūkinės komercinės veiklos pajamų (jei jos mokamos ne iš finansavimo lėšų) bendra tvarka, kaip kitos sąnaudos, teikiant mokamas paslaugas.

10. Stipendijų teikimo atvejais, kokiame dokumente ir kaip turėtų būti detalizuotos studijų kryptys (pavyzdžiui gyvybės studijų kryptis, t. y. sveikatos apsauga, genų inžinerija, sveikos gyvensenos)?

Sąvokos, vartojamos Pelno mokesčio įstatyme, suprantamos taip, kaip paaiškinta Mokslo ir studijų įstatyme bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, Kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“.

PMĮ 30-3 straipsnyje nustatytos stipendijos mokamos pagal vieneto, aukštosios mokyklos ir studento pasirašytas trišales sutartis, kuriose ir turi būti įvardintos studentų studijų programos ir kryptys.

11. Kokie ribojimai nustatyti nuo 2026 m. sausio 1 d., apskaičiuojant 2026 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, atskaitomiems iš vienetų grupės vienetų perimamiems mokestiniams nuostoliams?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. yra suvienodinamos mokestinių nuostolių atskaitymo ribos, t. y. bendra vieneto atskaitytinų mokestinių nuostolių suma – įskaitant pačio vieneto, reorganizavimo metu perimtus ar iš kitų tos pačios vienetų grupės vienetų perimtus nuostolius – negali viršyti 70 procentų to mokestinio laikotarpio pelno, kuris apskaičiuotas iš visų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus bei ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus, tačiau neįtraukiant ankstesnių metų mokestinių nuostolių.

Taigi, nuo 2026 m. visų tipų mokestiniai nuostoliai – tiek nuosavi, tiek perimti – bus vertinami bendrai, ir jų suma negalės viršyti 70 proc. apmokestinamojo pelno.