Apie pelno mokesčio įstatymo pakeitimus nuo 2026 m.

1. Kokiu patvirtintu nauju pelno mokesčio tarifu apmokestinamas Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių 2026 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas?

Lietuvos vienetų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 17 procentų mokesčio tarifą.

2. Kokiu pelno mokesčio tarifu apmokestinamas smulkiųjų vienetų 2026 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas?

Smulkių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant tokius pelno mokesčio tarifus:

- 0 proc. pirmąjį ir antrąjį mokestinį laikotarpį, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

- pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių pajamos ne didesnės kaip 300 000 Eur (pajamų apribojimo dydis vertinamas kiekvieno mokestinio laikotarpio atskirai);

- vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų;

- vieneto dalyvis (dalyviai) yra tik fizinis asmuo (ar fiziniai asmenys);

- per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį ir antrąjį mokestinius laikotarpius: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

- 7 proc., jeigu vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir kurie neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.

3. Kaip taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis pelno mokesčio tarifas, kai įmonėje patvirtintas su kalendoriniais metais nesutampantis mokestinis laikotarpis?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant vieneto 2026 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.

4. Pelno mokesčio 0 proc. tarifas taikomas už 2 pirmus mokestinius laikotarpius. Nuostata taikoma nuo 2026 metų mokestinio laikotarpio. Ar ši nuostata galioja tik vienetams, įsteigtiems 2026 metais ir vėlesniais laikotarpiais, ar 0 proc. tarifą gali taikyti ir vienetai, įsteigti 2025 metais, 2025 ir 2026 metų mokestiniams laikotarpiams?

Jeigu vienetas buvo įsteigtas 2025 metais, tai 2026 metais – antruoju mokestiniu laikotarpiu – jis taip pat gali taikyti 0 procentų pelno mokesčio tarifą, jeigu atitinka visas PMĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

5. Pelno mokesčio 0 proc. tarifas taikomas už 2 pirmus mokestinius laikotarpius. Vienetas įregistruotas 2026 m., pirmą mokestinį laikotarpį pajamos viršijo 300 tūkst. eurų, antrojo mokestinio laikotarpio pajamos neviršijo 300 tūkst. eurų. Ar už antrą mokestinį laikotarpį gali taikyti 0 proc. PM tarifą?

Taip, vienetas gali už antrą mokestinį laikotarpį taikyti 0 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu atitinka PMĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Nuo 2026 m. nebereikės VMI sutikimo, kai juridiniai asmenys keis ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus vadovo sprendimu. Kokie dokumentai reikalingi pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, keičiant normatyvus ir kaip dažnai galės keisti?

Šiuo atveju nėra nustatyta apribojimų, kiek kartų per naudojimo laikotarpį gali būti keičiami normatyvai. Svarbu, kad toks keitimas būtų ekonomiškai pagrįstas, nesusijęs su mokestinės naudos sekimu.

Nusidėvėjimo normatyvų keitimas įforminamas analogiškai, kaip nustatyta PMĮ 18 straipsnio 12 dalyje, vadovo patvirtintu laisvos formos vidaus dokumentu, kuriame nurodoma:

- grupė, kurios normatyvas keičiamas;

- kokie normatyvai buvo nustatyti;

- kokie patikslinti nustatomi;

- dėl kokių objektyvių aplinkybių keičiami normatyvai.

Atitinkamai galioja ir kiti su normatyvų keitimu susiję apribojimai:

- normatyvai turi būti taikomi tiek anksčiau įsigytam, tiek naujai įsigyjamajam ilgalaikiam turtui t. y. visai vieneto nustatytai ilgalaikio turto grupei (pogrupiui), kurį vienetas pasirenka savarankiškai;

- taikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį vadovo sprendimu pakeistas normatyvas, pradžios;

- nauji normatyvai negali būti mažesni už PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto grupėms nustatytus normatyvus;

- naujai nustatytas nusidėvėjimo laikotarpis metais negali būti trumpesnis, nei jau praėjęs

- ir pan., nereikia tik VMI sutikimo.

7. Nuo 2026 m. momentinio nusidėvėjimo sąlygos: turtas turi atitikti nustatytas turto grupes ir veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau nei 3 metus. Ar nuostata taikoma nepriklausomai nuo to, kad įmonės veikla šio turto nuoma?

Veiklos pobūdis neturi įtakos momentinio nusidėvėjimo nuostatų taikymui. Svarbu, kad turtas, kurio įsigijimo kaina atskaitoma, būtų naudojamas veikloje ne trumpiau nei 3 metus nuo įvedimo į eksploataciją.

8. Jeigu vienetas atliks turto, kuriam nustatyta teisė taikyti momentinį nusidėvėjimą („Mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“), esminį pagerinimą (pagal PMĮ 20 straipsnio 1 dalį), tai ar tokias nusidėvėjimo sąnaudas turės nurašyti per vieneto nusistatytą nusidėvėjimo laikotarpį ar galės iš karto nurašyti į sąnaudas visą sumą?

Kai atitinkamoms turto grupėms nustatyta galimybė priskirti leidžiamiems atskaitymams visą įsigijimo kainą iš karto, ne per nusidėvėjimo laikotarpį, tai atlikus tokio turto esminį pagerinimą, pagerinimo vertė gali būti atskaitoma iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį sąnaudos faktiškai patirtos.

9. Nuo 2026 m. pelno nesiekiančios organizacijos galės teikti stipendijas pagal PMĮ 30-3 straipsnį. Ar tai bus siejama su vykdoma ūkine / komercine veikla?

Išmokamos stipendijos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, atskaitomos iš ūkinės komercinės veiklos pajamų (jei jos mokamos ne iš finansavimo lėšų) bendra tvarka, kaip kitos sąnaudos, teikiant mokamas paslaugas.

10. Stipendijų teikimo atvejais, kokiame dokumente ir kaip turėtų būti detalizuotos studijų kryptys (pavyzdžiui gyvybės studijų kryptis, t. y. sveikatos apsauga, genų inžinerija, sveikos gyvensenos)?

Sąvokos, vartojamos Pelno mokesčio įstatyme, suprantamos taip, kaip paaiškinta Mokslo ir studijų įstatyme bei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, Kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“.

PMĮ 30-3 straipsnyje nustatytos stipendijos mokamos pagal vieneto, aukštosios mokyklos ir studento pasirašytas trišales sutartis, kuriose ir turi būti įvardintos studentų studijų programos ir kryptys.

11. Kokie ribojimai nustatyti nuo 2026 m. sausio 1 d., apskaičiuojant 2026 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, atskaitomiems iš vienetų grupės vienetų perimamiems mokestiniams nuostoliams?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. yra suvienodinamos mokestinių nuostolių atskaitymo ribos, t. y. bendra vieneto atskaitytinų mokestinių nuostolių suma – įskaitant pačio vieneto, reorganizavimo metu perimtus ar iš kitų tos pačios vienetų grupės vienetų perimtus nuostolius – negali viršyti 70 procentų to mokestinio laikotarpio pelno, kuris apskaičiuotas iš visų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus bei ribojamo dydžio leidžiamus atskaitymus, tačiau neįtraukiant ankstesnių metų mokestinių nuostolių.

Taigi, nuo 2026 m. visų tipų mokestiniai nuostoliai – tiek nuosavi, tiek perimti – bus vertinami bendrai, ir jų suma negalės viršyti 70 proc. apmokestinamojo pelno.

12. Ar įmonės pasirinkimas taikyti momentinį nusidėvėjimą pagal PMĮ 18 straipsnio 13 dalį, bus taikomas visiems pasirinktos turto grupės naujai įsigytiems vienetams, ar dėl kiekvieno įsigyto tos pačios grupės vieneto gali būti sprendžiama atskirai? Ar po 2026 m. įsigijus kelis identiškus turto vienetus, įmonė gali nuspręsti vieniems taikyti momentinį nusidėvėjimą, o kitiems – ne? Koks turi būti minimalus sprendimo taikymo laikotarpis?

Vienetas, pagal savo nusistatytą vidaus tvarką, turi teisę pasirinkti, kurių konkrečių ilgalaikio turto vienetų, priskiriamų PMĮ 18 straipsnio 13 dalyje nustatytoms turto grupėms, įsigijimo kaina bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams visa apimtimi iš karto, o kurių – bus priskiriama leidžiamiems atskaitymams dalimis per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį, taikant bendrąją PMĮ 18 straipsnyje nustatytą nusidėvėjimo tvarką.

Taigi, nuo 2026 metų įsigijus kelis tos pačios ilgalaikio turto grupės (įskaitant identiškus) turto vienetus, įmonė turi teisę spręsti dėl kiekvieno turto vieneto atskirai ir gali nuspręsti vieniems turto vienetams taikyti momentinį nusidėvėjimą, o kitiems – netaikyti, jeigu toks sprendimas yra numatytas vieneto vidaus tvarkoje. Konkretaus turto vieneto minimalus sprendimo taikymo laikotarpis taip pat yra nustatomas vieneto individualiai.

13. Ar teisė visas esminio pagerinimo išlaidas iš karto atskaityti iš pajamų taikytina tik tiems turto objektams, kurie įsigyti po 2026 m. ir kuriems buvo pritaikytas momentinis nusidėvėjimas, ar ir anksčiau įsigytiems turto vienetams?

Jeigu yra atliekami po 2026 metų įsigyto ilgalaikio turto, kurio visa įsigijimo kaina atskaityta iš pajamų pagal šio straipsnio nuostatas, remonto darbai, kurie pailgina turto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes, tai, apskaičiuojant pelno mokestį, patirtos remonto išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos faktiškai patiriamos.

Jeigu po 2026 metų atliekami esminio pagerinimo remonto darbai ilgalaikiam turtui, kuris buvo įsigytas iki 2026 metų ir kurio įsigijimo kaina nebuvo atskaityta iš pajamų taikant PMĮ 18 straipsnio 13 dalyje nustatytą momentinio nusidėvėjimo tvarką, tai, apskaičiuojant pelno mokestį, patirtos esminio pagerinimo išlaidos yra priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir atskaitomos PMĮ 18 straipsnyje nustatyta bendra tvarka per turto nusidėvėjimo laikotarpį.

14. Kaip vienetas turi pripažinti, vertinti ir koreguoti importo operacijoms privalomų pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) sertifikatų įsigijimo išlaidas pelno mokesčio tikslais? (paskelbimo data 2026-05-29)

PADKM sertifikatų išlaidos pelno mokesčio tikslais yra vertinamos kaip importo muitams tapatūs mokesčiai. Jos pripažįstamos ir koreguojamos vadovaujantis šiais principais:

• Preliminari sertifikatų kaina įskaičiuojama į importuotų prekių įsigijimo (atsargų) savikainą prekių importo metais (pvz., 2026 m.) (PMĮ 14 str. 1 d.).

• Šios išlaidos tampa leidžiamais atskaitymais tik tada, kai prekės yra faktiškai realizuojamos (parduodamos) (PMĮ 17 str. 1 d.; 7 str.).

• Kai vėlesniais metais (pvz., 2027 m.) paaiškėja galutinė sertifikatų kaina, atliekami šie koregavimai: neparduotoms prekėms — koreguojama sandėlyje esančių prekių įsigijimo savikaina ir įsipareigojimų suma; parduotoms prekėms — koreguojama prekių pardavimo savikaina (leidžiami atskaitymai) to mokestinio laikotarpio, kurį tos prekės buvo parduotos (PMĮ 6 str., 51 str.)

• Jei dėl netikslių duomenų praėjusio laikotarpio deklaracijoje buvo neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, vienetas privalo pateikti patikslintą to praėjusio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją.

15. Įmonė savo esamose patalpose įrengia darbuotojams priedangą bei įsigyja priedangai reikalingą įrangą, taip pat medikamentų, vandens ir ilgai galiojančių maisto produktų atsargų. Ar šios įmonės patirtos išlaidos priskirtinos leidžiamiems atskaitymams? (paskelbimo data 2026-06-16)

Pagal PMĮ1 leidžiamiems atskaitymams yra priskiriamos vieneto sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas privalomas kolektyvines ir (ar) asmenines darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.

Darbuotojų sauga ir sveikata, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, yra visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme yra įteisinta priedangos sąvoka, t. y. statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų).

Taigi, išlaidos, patirtos pagalbinių patalpų pritaikymui / įrengimui priedangai, taip pat priedangai reikalingos įrangos, pavyzdžiui baldų, taip pat vandens atsargų ir medicinos priemonių įsigijimui gali būti priskiriamos įmonės, įgyvendinančios darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones, leidžiamiems atskaitymams. Jeigu įmonė įsigyja elektros generatorius, tai patirtos elektros generatorių išlaidos taip pat galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip išlaidos, patirtos normalioms darbuotojų darbo sąlygoms sudaryti bei sklandžiam, nepertraukiamam įmonių darbo užtikrinimui.

Šiuo atveju, įrengiant priedangas, kurios skirtos trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, maisto atsargų įsigijimui patirtos išlaidos, nelaikomos įprastinėmis įmonių sąnaudomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir sveikata, todėl šios išlaidos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu tokios išlaidos būtų pripažįstamos gyventojų pajamų mokesčio objektu.

Įmonės išlaidos, patirtos maisto atsargų įsigijimui, kai neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo gautos naudos, tačiau tokių priemonių taikymas yra numatytas kolektyvinėje sutartyje, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos vadovaujantis PMĮ 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

1Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau — PMĮ).

16.Ar įmonės patirtos priedangos įrengimo, t. y. statybos darbų, išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams? (paskelbimo data 2026-06-16)

Įmonei įrengiant priedangą yra taikomos bendrosios PMĮ 20 straipsnio nuostatos dėl ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ar rekonstravimo sąnaudų pripažinimo ir priskyrimo ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams. Todėl, jeigu įmonė, įvertinusi atliktus priedangos statybos darbus, priimtų sprendimą, kad šie darbai nepailgino viso pastato naudingo tarnavimo laiko ir nepagerino jo naudingųjų savybių, priedangos statybos darbų išlaidas įmonė galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kuriuo jos faktiškai patirtos.

Jeigu atlikti statybos darbai lėmė pastato naudingo tarnavimo laiko pailgėjimą arba jo naudingųjų savybių pagerėjimą, tokios išlaidos laikomos ilgalaikio materialiojo turto pagerinimo ar rekonstravimo išlaidomis, kuriomis didinama pastato įsigijimo kaina, ir ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriamos dalimis per turto nusidėvėjimo laikotarpį.

Taigi, ar priedangos įrengimo išlaidos laikytinos ilgalaikio turto (pastato) einamojo remonto sąnaudomis, ar pagerinimu / rekonstravimu, ar atskiru objektu, sprendžia pati įmonė kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinusi atliktų statybos darbų pobūdį ir jų poveikį turto naudingosioms savybėms bei naudingo tarnavimo laikui.

17.Ar įmonės išlaidos, patirtos įsigyjant priemones, skirtas ekstremaliosioms situacijoms, laikomos įprastinėmis veiklos sąnaudomis, susijusiomis su darbuotojų sauga ir veiklos tęstinumu? (paskelbimo data 2026-06-16)

Jeigu įmonė, siekdama užtikrinti darbuotojų saugą, sveikatą ar veiklos tęstinumą ekstremaliųjų situacijų metu, įsigyja tam tikras priemones, pavyzdžiui generatorius, ryšio priemones, nešiojamuosius šviestuvus, baterijas, vaistinėles, pirmosios pagalbos rinkinius, vandens atsargas ir kitas panašios paskirties priemones, tokių priemonių įsigijimo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu jos yra būtinos įmonės veiklai vykdyti, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Pažymėtina, kad minėtų išlaidų pripažinimas pelno mokesčio tikslais priklauso nuo to, kaip pagal įmonės apskaitos politiką įsigytos priemonės yra apskaitomos – kaip ilgalaikis ar trumpalaikis turtas. Todėl, priskiriant šias išlaidas leidžiamiems atskaitymams, būtina įvertinti konkrečių priemonių įsigijimo kainą, naudojimo trukmę ir jų priskyrimą atitinkamai turto grupei.

18.Ar įmonės kompensuotos darbuotojų grįžimo į namus praėjus oro pavojui ar pasibaigus kitai ekstremaliajai situacijai išlaidos laikomos leidžiamais atskaitymais? (paskelbimo data 2026-06-16)

Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais įmonės darbuotojams kompensuotos taksi, pavėžėjimo ar kitos transporto išlaidos, patirtos norint saugiai grįžti namo praėjus oro pavojui ar pasibaigus kitai ekstremaliajai situacijai nelaikomos įprastinėmis įmonių sąnaudomis. Šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su įmonės pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos siekimu, taip pat nesiejamos su darbuotojų tiesioginių darbo funkcijų vykdymu, todėl šios išlaidos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip darbuotojų gauta nauda, kuri pagal GPMĮ nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

19.Ar įmonės patirtos darbuotojų civilinės saugos mokymų, evakuacijos pratybų, pirmosios pagalbos mokymų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo konsultacijų išlaidos laikomos leidžiamais atskaitymais? (paskelbimo data 2026-06-16)

Įmonės, įgyvendinančios darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemones, patirtos darbuotojų civilinės saugos mokymų, evakuacijos pratybų, pirmosios pagalbos mokymų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo konsultacijų išlaidos pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti priskiriamos to laikotarpio, kurį jos patiriamos, leidžiamiems atskaitymams kaip sąnaudos, būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Įmonė privalo šias išlaidas pagrįsti apskaitos dokumentais.

20.Ar įmonės įsigytos ekstremaliosioms situacijoms skirtos priemonės, pavyzdžiui, vanduo, baterijos, vaistinėlės, turi būti nurašomos į sąnaudas iš karto jas įsigijus, ar tik faktiškai panaudojus? (paskelbimo data 2026-06-16)

Jeigu įmonė, siekdama užtikrinti darbuotojų saugą, sveikatą ar veiklos tęstinumą ekstremaliųjų situacijų metu, įsigyja baterijas, vaistinėles, vandens atsargas ar kitas panašios paskirties priemones, tai tokių priemonių įsigijimo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams jų įsigijimo, t. y. išlaidų patyrimo, momentu, neatsižvelgiant į tai, kad priemonės faktiškai bus panaudotos tik ateityje, susidarius ekstremaliajai situacijai.

21.Ar, apskaičiuojant pelno mokestį, turi įtakos tai, kad dalis priedangai įrengtų patalpų įprastu metu bus naudojama kitai įmonės veiklai, o ekstremaliosios situacijos metu – darbuotojų saugumui užtikrinti? (paskelbimo data 2026-06-16)

Jeigu dalis priedangai įrengtų patalpų yra naudojamos įmonės pajamų uždirbimu ar ekonominės naudos gavimui, o ekstremaliosios situacijos metu – darbuotojų saugumui užtikrinti, tai toks mišrus patalpų naudojimas pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais sąnaudoms įtakos neturi.