Aktualūs klausimai dėl paramos Ukrainai

1.Lietuvos pelno nesiekianti organizacija (PNO) teikia kitai Lietuvos PNO paramą, o ši perveda Ukrainos PNO (ne tarptautinei organizacijai, ne Lietuvių bendruomenei Ukrainoje). Ar laikysime, kad paskutinės PNO gauta parama panaudota ne pagal LPĮ paskirtį ir apmokestinama pagal PMĮ 4 str. 6 d.?

Paramos / labdaros sampratą, tikslus, dalyką, teikimo būdus, paramos gavėjus ir teikėjus nustato LPĮ , kai labdaros/paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis. Parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas paramos dalykų teikimas paramos gavėjams LPĮ įstatymo nustatytais tikslais ir būdais (LPĮ 2 str. 2 punktas).

Pagal LPĮ nuostatas parama pripažįstama, jeigu ji yra teikiama:

1. paramos gavėjo statusą turintiems Lietuvos Respublikoje įregistruotiems paramos gavėjams (LPĮ 7 str. 1 dalis);

2. Užsienio paramos gavėjams:

2.1. užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms, nurodytoms Sąraše (LPĮ 7 str. 4 dalis);

2.2. Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams (LPĮ 7 str. 5 dalis).

2.3. į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinėms institucijoms.

Demokratinių bei teisinių valstybių, patiriančių nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, sąrašas, kuriame šiuo metu bus įtraukta Ukraina, yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (šiuo metu rengiamas).

Pažymėtina, kad jeigu paramos teikėjai (juridiniai asmenys) neatlygintinai suteikia paramą (pinigais, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) paramos gavėjo statusą turintiems Lietuvos Respublikoje įregistruotiems paramos gavėjams (įskaitant Lietuvoje registruotus tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius) - Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, Lietuvos Caritas ir kt.), kurie yra juridiniai asmenys, bei atsakymo į šį klausimą 2 punkte nurodytiems paramos gavėjams, tai paramos teikėjų suteiktos paramos vertė traktuojama kaip suteikta parama pagal LPĮ.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LPĮ 10 straipsnį paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems LPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams arba gautą paramą perduoti LPĮ 7 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams. Vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, nepaprastosios padėties metu paramos gavėjų teikiama parama (piniginėmis lėšomis, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) Ukrainai yra laikytina atitinkančia LPĮ numatytus visuomenei naudingus tikslus, t. y. panaudota pagal LPĮ nustatytą paskirtį.

Jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda gautą arba pačių skirtą paramą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) Ukrainai remti, t. y. perduoda Ukrainos subjektams, įskaitant ir nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims paramos dalykus, tai vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra laikoma, kad tokiu būdu pelno nesiekiančių vienetų panaudota parama yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį.

 

Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas yra susijęs su Darbo kodekso nuostatų aiškinimu, todėl pagal kompetenciją manome geriausia šį klausimą galėtų pakomentuoti Valstybinė darbo inspekcija.


2.Įmonė nori finansiškai paremti Ukrainą. Kur galima pervesti pinigus, kad jos pasiektų tikslą?

Vienetas (pelno siekiantis) gali suteikti paramą (piniginėmis lėšomis, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) Lietuvoje paramos gavėjo statusą turintiems pelno nesiekiantiems vienetams, kurie šią paramą toliau panaudos Ukrainai remti. Šiuo metu pelno nesiekiantys vienetai (VŠĮ „Mėlyna Geltona“, VŠĮ „Stiprūs kartu“ PLF „Maisto bankas“ ir kt.) vykdo įvairius projektus, kurių tikslas – surinkti paramą Ukrainai. Lėšos yra renkamos pelno nesiekiančių vienetų specialiose tam tikslui atidarytose sąskaitose. Vykdomų projektų metu, pelno nesiekiančių vienetų gauta parama, t. y. surinktos lėšos bei materialinės vertybės yra teikiamos Ukrainai remti.

Vienetas paramą suteikti gali tiesiogiai Sąraše nurodytoms Ukrainoje veikiančioms organizacijoms - Kijevo Maironio vardo lietuvių kultūros draugijai ir Lietuvių kultūros ir verslo centrui „Gintaras“.

Paramą teikti galima ir į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinėms institucijoms.

Todėl nuo 2022 m. vasario 24 d. paramos teikėjų (juridinių asmenų) neatlygintinai suteikta parama (pinigais, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) Ukrainoje įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams bei valstybinėms institucijoms visuomenei naudingiems tikslams tenkinti, yra traktuojama kaip suteikta parama pagal LPĮ.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal LPĮ 7 straipsnio 5 dalies pakeitimą paramos teikėjų (juridinių asmenų) neatlygintinai suteikta parama Vyriausybės sudarytame sąraše įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse esančioms valstybinėms institucijoms visuomenei naudingiems tikslams tenkinti taip pat pripažįstama parama pagal LPĮ, todėl jeigu paramos teikėjai perveda lėšas, skirtas paramai, tiesiogiai į Ukrainos nacionaliniame banke atidarytą specialią sąskaitą, tai tokios paramos teikėjų neatlygintinai pervestos lėšos taip pat yra traktuojamos, kaip suteikta parama pagal LPĮ.

Pažymėtina, kad paramos teikimas tiesiogiai Ukrainai remti taip pat gali būti organizuojamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją bei tokiu būdu paramos teikėjų perduota parama taip pat būtų laikoma panaudota pagal LPĮ paskirtį.


3.Lietuvos įmonė vykdo programavimo veiklą ir dalį paslaugų perka iš fizinių asmenų gyvenančių Ukrainos valstybėje. Kad toliau vyktų nepertraukiama įmonės veikla (dėl susidariusios karinės situacijos Ukrainoje), paslaugų tiekėjai su šeimomis atvyksta į Vilnių. Ar Lietuvos įmonė nuomodama būstą atvykstantiems ukrainiečiams patiriamas nuomos išlaidas gali priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Remiantis PMĮ 17 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Todėl tuo atveju, kai Lietuvos įmonė perka paslaugas iš fizinių asmenų ir šių paslaugų kainos sudėtine dalimi yra būsto nuomos išlaidos, tai bendra paslaugų įsigijimo kaina gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip įprastinės veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.


4.Lietuvos PNO nuperka turtą ir dar surenka iš gyventojų. Šiuos daiktus nuveža prie Ukrainos sienos ir perduoda gyventojui. Ar bus laikoma parama, kai daiktai atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, perduodami Ukrainos gyventojui ir nėra pasirašytas paramos perdavimo aktas?

Jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda gautą arba pačių skirtą paramą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) Ukrainai remti, t. y. perduoda Ukrainos subjektams, tame tarpe ir nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims paramos dalykus, tai vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra laikoma, kad tokiu būdu pelno nesiekiančių vienetų panaudota parama yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį. Tačiau pažymėtina tai, kad turėtų būti užtikrinama, kad yra paramos panaudojimą patvirtinantys dokumentai (surašyti laisvos formos dokumentai, turintys privalomus BAĮ nustatytus rekvizitus, lėšų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai ir pan.).


5. Ar privaloma notarinė sutartis dėl paramos lėšų pervedimo Ukrainai arba Lietuvos PNO Ukrainos rėmimo tikslu?

Pažymėtina, kad paramos teikimo / gavimo faktas turi būti įforminamas atitinkama sutartimi ar kitais paramos perdavimo faktą patvirtinančiais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus BAĮ nustatytus rekvizitus. Minėtuose dokumentuose turi būti nurodyta ir tarp šalių sutarta paramos dalyko vertė. Paramos sutartis nebūtina, jeigu paramos teikimo faktas įforminamas laisvos formos dokumentu, turinčiu privalomus BAĮ nustatytus rekvizitus ir jeigu parama teikiama ne Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka ir paramos davėjas nenustato papildomų įsipareigojimų paramos gavėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatas, teikiant paramą, kurios suma didesnė kaip 14500 eurų, sutartis turi būti notarinės formos.

Jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, teikiant paramą Ukrainai, turėtų būti, tačiau nėra notaro patvirtintos paramos teikimo sutarties, bet yra kiti paramos teikimo faktą patvirtinantys dokumentai (laisvos formos ir/arba sumokėjimą patvirtinantys dokumentai), suteiktos paramos suma galėtų būti pripažįstama suteikta pagal LPĮ bei panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį, remiantis MAĮ turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais.
Šiuo atveju suteikiant paramą piniginėmis lėšomis per banką, užtenka turėti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (faktišką mokėjimą patvirtinantį banko išrašą, kuriame aiškiai įvardinta lėšų pervedimo paskirtis ).


6.Kaip yra vertinami tie paramos gavėjai, kurie neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų?

LPĮ 13 straipsnio 6 dalyje yra įteisinta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina paramos gavėjo statusą, kai paramos gavėjas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą (per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento), jei įstatymuose nenumatytas kitas terminas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo, veiklos ataskaitos arba metinės ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, dėl metinių finansinių ataskaitų nepateikimo ir paramos gavėjo statuso nepanaikinimo galimybių pagal kompetenciją reiktų kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją.

Papildomai pažymime, kad pagal LPĮ 13 straipsnio 5 dalies nuostatas Juridinių asmenų registro tvarkytojas paramos gavėjo statusą taip pat panaikina kontrolės institucijos teikimu arba paties paramos gavėjo prašymu. Į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl juridiniam asmeniui suteikto paramos gavėjo statuso panaikinimo kreipiasi institucija, pagal savo kompetenciją nustačiusi, kad asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka neparengė LPĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą.

Pažymėtina tai, kad paramos teikėjas, pagal LPĮ nuostatas skirdamas paramą pelno nesiekiančiam vienetui ir taikydamas PMĮ 28 straipsnyje nustatytą pelno mokesčio lengvatą, turi įsitikinti, kad paramos gavėjas paramos skyrimo momentu turėtų paramos gavėjo statusą.

 

Pagal GPMĮ nuostatas pateiktu atveju iš darbdavio gauta piniginė išmoka būtų laikoma dovana. Iš darbdavio gautoms dovanoms yra taikoma mokesčio lengvata, kuri numato, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama 200 Eur per kalendorinius metus gautų dovanų ir prizų vertė (GPMĮ 17 str. 1 d. 39 punktas). Ši vertė apima ne tik pinigais, bet ir natūrine forma iš darbdavio gautas dovanas ir prizus.

Jeigu dovanų ir prizų ir vertė viršija 200 Eur, nustatytąjį dydį viršijanti pajamų suma apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. GPM, VSD įmokas ir PSD įmokas už darbuotoją sumokėjus darbdaviui, tokia darbuotojo gauta nauda nebūtų prižįstama pajamomis, gautomis natūra (GPMĮ 9 s. 1 d. 5 punktas).


7.Per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda gautą arba pačių skirtą paramą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) Ukrainai remti, t. y. ją suteikia ne tik LPĮ 7 straipsnyje nustatytiems paramos gavėjams, bet ir kitiems Ukrainoje esantiems subjektams. Ar laikoma, kad tokia pelno nesiekiančių vienetų gauta ir suteikta parama yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį?

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LPĮ 10 straipsnį paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems LPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams arba gautą paramą perduoti LPĮ 7 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams. Vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, nepaprastosios padėties metu paramos gavėjų teikiama parama (piniginėmis lėšomis, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) Ukrainai yra laikytina atitinkančia LPĮ numatytus visuomenei naudingus tikslus, t. y. panaudota pagal LPĮ nustatytą paskirtį.

Todėl, jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda gautą arba pačių skirtą paramą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) Ukrainai remti, t. y. perduoda Ukrainos subjektams, įskaitant ir nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims paramos dalykus, tai vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra laikoma, kad tokiu būdu pelno nesiekiančių vienetų panaudota parama yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį.


8.Ar teisingai suprantame, kad tol kol galios nepaprastoji padėtis, bet kurie Lietuvos asmenys, tiek pelno siekiantys, tiek nesiekiantys gali perduoti prekes, naudojamas įmonės veikloje kaip paramą Ukrainai ne tik per Lietuvoje veikiančias organizacijas, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją, bet ir tiesiogiai bet kuriems kitiems asmenims? Pvz.: bet kuri Lietuvos įmonė veža į Ukrainos pasienį prekes ir jas ten perduoda tiek fiziniams asmenims, kurie nėra paramos gavėjai, tiek bet kuriai kitai įmonei/organizacijai, kuri nėra labdaros, paramos gavėja? Tai galėtų būti Lietuvos įmonių partneriai įsikūrę Ukrainoje ar Lenkijoje, tiek fiziniai asmenys?

Žr. atsakymą į 1 klausimą.


9. Ar bus laikoma suteikta parama pagal LPĮ, kai pelno nesiekiantis vienetas į Ukrainą siunčia medikamentus?

Pagal LPĮ 4 straipsnio 4 dalį labdaros ir paramos dalyku negali būti tabakas ir tabako gaminiai, etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai bei ribotai apyvartoje esantys daiktai.

Ribotai esantys apyvartoje daiktai yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama visuomenės saugumo, sveikatos apsaugos ar kitu požiūriu, pavyzdžiui, ginklai.

Todėl, paramos teikėjo suteikta parama šiais pagal LPĮ neleistinais teikti dalykais nebus pripažįstama suteikta arba panaudota pagal LPĮ nuostatas, o kaip parama suteikti medikamentai gali būti laikomi paramos dalyku, tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viešai pateiktą informaciją medikamentus teikti Ukrainai gali tik farmacinei veiklai licencijuotos įmonės arba trišalę sutartį sudarę nelicencijuoti juridiniai asmenys https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vaistais-paremti-ukraina-gali-ir-didmeninio-platinimo-licencijos-neturintys-juridiniai-asmenys. Todėl didmeninio platinimo licencijos neturintys juridiniai asmenys gali paremti Ukrainą vaistais, sudarydami trišales sutartis su platintojais ir Ukrainos gydymo įstaigomis, t. y. pavyzdžiui Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija apmoka siunčiamų vaistų kainą taip panaudojant gyventojų, įmonių, organizacijų gera valia paaukotus pinigus suteikti paramą vaistais Ukrainos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms.


10.Nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris yra Ukrainos pilietis darbdavys apmoka grįžimą į tėvynę dėl visuotinės mobilizacijos. Ar apmokėtos grįžimo išlaidos darbuotojui bus pajamos natūra?

Nepaprastosios padėties Lietuvos Respublikoje metu, Lietuvos įmonių patirtos savo darbuotojų – Ukrainos piliečių grįžimo į tėvynę dėl visuotinės mobilizacijos išlaidos gali būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios sąnaudos pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (PMĮ 17 str. 1 dalis).

Tokiu atveju mokestinių pasekmių pagal GPMĮ nuostatas neatsiranda.


11.Įmonės suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (maisto prekės, medikamentai, rūbai) karo pabėgėliams, ar yra prievolė skaičiuoti suvartojimą privatiems poreikiams tenkinti? Ar priklauso nuo suteiktos paramos dydžio? Ar yra skirtumas kai parama duodama pelno nesiekiančioms organizacijoms ar kai tiesiogiai fiziniams asmeniui?

Kai įmonės suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (maisto prekėmis, medikamentais, rūbais) paramos gavėjams, pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurios buvo skirtos šių PVM mokėtojų PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir ši parama teikiama visoje šalyje įvedus nepaprastąją padėtį, tai nuo kaip parama perduotų prekių (neatsižvelgiant į jų vertę) apmokestinamosios vertės PVM neturi būti skaičiuojamas ir PVM mokėtojai nepraranda teisės į tokių prekių PVM atskaitą .

Kai įmonės suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (maisto prekėmis, medikamentais, rūbais), kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą tiesiogiai karo pabėgėliams (fiziniams asmenims), laikoma, kad prekės buvo suvartotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti ir įmonės turi apskaičiuoti šių prekių pardavimo PVM.


12.Teisines paslaugas teikianti įmonė suteiks paslaugas karo pabėgėliams, ar yra prievolė skaičiuoti suvartojimą privatiems poreikiams tenkinti? Ar yra skirtumas kai parama duodama pelno nesiekiančioms organizacijoms ar kai tiesiogiai fiziniams asmeniui?

Kai teisines paslaugas teikianti įmonė neatlygintinai suteikia teisines paslaugas tiesiogiai karo pabėgėliams (fiziniams asmenims), laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti ir įmonė turi apskaičiuoti šių paslaugų pardavimo PVM.

Kai teisinės paslaugos teikiamos paramos gavėjams ne pelno siekiančioms organizacijoms, pagal sudarytą paramos teikimo sutartį, visoje šalyje įvedus nepaprastąja padėtį, neatlygintinai suteiktos paslaugos nelaikomos suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti.


13.Prekybininkai iš prekybos išima prekes, kurių kilmės šalis Rusija ir Baltarusija, ir jas utilizuoja. Ar reikia tikslinti prekių pirkimo PVM? Ar galima utilizavimo paslaugų pirkimo PVM atskaita? Ar tokios patirtos išlaidos leidžiami atskaitymai pagal PMĮ?

Remiantis PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatomis nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, todėl utilizuotų prekių ir utilizavimo paslaugų įsigijimo kaina yra priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Iš prekybos išimtų prekių, kurių kilmės šalis Rusija ir Baltarusija utilizavimui taikomos bendros PVMĮ 66 straipsnyje nustatytos nuostatos. Klausime nurodytu atveju, sunaikinus prekes, jų pirkimo PVM turi būti patikslintas. Utilizavimo paslaugų pirkimo PVM atskaita galima, jei šios išlaidos sudaro dalį PVM mokėtojo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių kainos dalis.


14.Lietuvos įmonės, PVM mokėtojos, teikiančios apgyvendinimo paslaugas, priima apgyvendinimui Ukrainos piliečius. Yra galimybė teikti ir maitinimo paslaugą (pusryčius). Nei už apgyvendinimą, nei už maitinimą Lietuvos įmonė sąskaitų nerašo, paslaugos kaip parama Ukrainos piliečiams teikiamos neatlygintinai. Ar šiuo atveju atsiranda suvartojimas privatiems poreikiams? Kaip tokias išlaidas traktuoti PMĮ tikslais?

LPĮ 7 straipsnyje įvardinti asmenys, kurie gali būti paramos gavėjais, t. y. įvardinti asmenys gali būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, Europos ekonominės erdvės valstybėse arba į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigi juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinės institucijos.

Todėl, siekiant pripažinti patirtas išlaidas suteikta parama, pinigines lėšas, materialines vertybės bei paslaugos neatlygintinai turi būti teikiami paramos gavėjams (juridiniams asmenims). Tuo atveju, kai pelno siekiantys vienetai paslaugas neatlygintinai teikia fiziniams asmenims, tai tokios patirtos paslaugų išlaidos priskiriamos tų vienetų neleidžiamiems atskaitymams kaip nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.

Kai Lietuvos įmonės, PVM mokėtojos, neatlygintinai teikia apgyvendinimo paslaugas tiesiogiai Ukrainos piliečiams, laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti ir įmonės turi apskaičiuoti šių paslaugų pardavimo PVM.


15.Įmonė, PVM mokėtoja išnuomoja butus Lietuvoje ir juose leidžia gyventi atvykusiems Ukrainos gyventojams. Komunalines paslaugas apmoka taip pat pati įmonė. Sąskaitą už nuomą ir komunalines paslaugas įmonė gauna su PVM. Ar šiuo atveju atsiranda paslaugų suvartojimas privatiems poreikiams? Kaip tokias išlaidas traktuoti PMĮ tikslais?

Žr. atsakymą į 14 klausimą.


16. Lietuvos įmonė: 1) išnuomoja butus savo darbuotojams, Ukrainos piliečiams, ar jų šeimos nariams; 2) sumoka vienkartinę piniginę iki 1 MMA dydžio kompensaciją savo darbuotojams Ukrainos piliečiams, ir / ar jų šeimos nariams įsikurti Lietuvoje; 3) apmoka savo darbuotojo ir jo šeimos narių atvykimo išlaidas iš Ukrainos į Lietuvą; 4) savo darbuotojams Ukrainos piliečiams (pvz., kurie negali atvykti dirbti į Lietuvą arba išvyko atgal į Ukrainą, ar kt.) bei jų šeimos nariams nori skirti papildomą piniginę paramą. Kokios mokestinės pasekmės atsiranda įmonei/darbuotojams?

1); 2); 3) Nepaprastosios padėties Lietuvos Respublikoje metu, vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos įmonių patirtos savo darbuotojų – Ukrainos piliečių ar jų šeimos narių atvykimo, apgyvendinimo Lietuvos teritorijoje, įskaitant išmokėtą vienkartinę piniginę iki 1 MMA dydžio kompensaciją, išlaidos gali būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams, kaip būtinosios sąnaudos pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (PMĮ 17 str. 1 dalis).

Tokiu atveju mokestinių pasekmių pagal GPMĮ nuostatas neatsiranda.

4) LPĮ 7 straipsnyje yra įvardinti asmenys, kurie gali būti paramos gavėjais, t. y. įvardinti asmenys gali būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, arba Europos ekonominės erdvės valstybėse arba į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigi juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinės institucijos. Todėl, siekiant pripažinti pelno siekiančio vieneto patirtas išlaidas suteikta parama, piniginės lėšos, materialinės vertybės bei paslaugos neatlygintinai turi būti teikiamos paramos gavėjams (juridiniams asmenims).

Pagal GPMĮ nuostatas pateiktu atveju iš darbdavio gauta papildoma piniginė parama būtų laikoma dovana. Iš darbdavio gautoms dovanoms yra taikoma mokesčio lengvata, kuri numato, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama 200 Eur per kalendorinius metus gautų dovanų ir prizų vertė (GPMĮ 17 str. 1 d. 39 punktas). Ši vertė apima ne tik pinigais, bet ir natūrine forma iš darbdavio gautas dovanas ir prizus.

Jeigu dovanų ir prizų ir vertė viršija 200 Eur, nustatytąjį dydį viršijanti pajamų suma apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu kaip su darbo santykiais susijusios pajamos. GPM, VSD įmokas ir PSD įmokas už darbuotoją sumokėjus darbdaviui, tokia darbuotojo gauta nauda nebūtų prižįstama pajamomis, gautomis natūra (GPMĮ 9 s. 1 d. 5 punktas).

Darbuotojams įteiktų dovanų vertė, kuri pagal GPMĮ nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriama leidžiamiems atskaitymams.


17.Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, verčiasi prekių prekyba (PVM apmokestinama veikla). Dėl situacijos Ukrainoje įmonė priima savo verslo partnerius iš Ukrainos į Lietuvą ir duoda keletą atskirų kabinetų savo ofise, kad Ukrainos verslo partneris galėtų toliau dirbti. LT įmonė duoda naudotis savo kompiuteriais, kanceliarinėmis prekėmis, leidžia naudotis automobiliais (tik darbo tikslais). Atskirų skaitiklių nėra, įmonė gauna bendrą sąskaitą už komunalinius mokesčius. Ar galima komunalinių paslaugų atskaita 100 proc.? Ar atsiranda suvartojimas privatiems poreikiams dėl duoto neatlygintinai naudotis ilgalaikio turto, kanceliarinių prekių, kurio atskaita buvo daryta? Ar patirtos išlaidos leidžiami atskaitymai 100 proc.?

Kai Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, neatlygintinai duoda naudotis savo ofisu, kompiuteriais, automobiliais, taikomos PVMĮ 8 straipsnio nuostatos, t. y. tokie atvejai laikomi paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. PVM mokėtojas neatlygintinai suteikęs paslaugas ir apskaičiavęs PVM kaip už paslaugas suvartotas privatiems poreikiams tenkinti, turi teisę traukti į PVM atskaitą su šių paslaugų teikimu susijusių prekių / paslaugų (komunalinių paslaugų) pirkimo PVM.

Kanceliarinių prekių neatlygintinas perdavimas, kai jų pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, laikomas prekių suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti (PVMĮ 5 straipsnis).

Remiantis PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatomis nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, todėl išlaidos, patirtos neatlygintinai teikiant paslaugas kitiems pelno siekiantiems juridiniams asmenims, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams, kaip nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.


18.Lietuvos įmonė, atliekanti medicininių prekių pardavimus, ir įsigijusi medicininių priemonių iš ES PVM mokėtojų teiks labdarą šiomis prekėmis. Įsigytos prekės buvo trauktos į atskaitą, todėl įmonė išsirašys PVM SF suvartojimui privatiems poreikiams. Klausimas, ar dėl tokios susiklosčiusios situacijos nebus pakeitimų dėl atskaitos, o jei bus, ar pakeitimai galios atgaline tvarka?

Žr. atsakymą į 12 klausimą.


19.Dėl teikiamos paramos karo pabėgėliams iš Ukrainos, kurie atvyks į Lietuvą. UAB "Birštono mineraliniai vandenys" ir Ko nori skirti mineralinio vandens buteliais karo pabėgėliams iš Ukrainos, kurie atvyksta į Lietuvą. Produkcija bus dalinama Lazdijų ir Kalvarijų pasienio punktuose. Paramos dalijimą organizuoja Circle K. Ar suteikta parama bus leidžiami atskaitymai pelno mokesčio atžvilgiu?

LPĮ 7 straipsnyje įvardinti asmenys, kurie gali būti paramos gavėjais, t. y. įvardinti asmenys gali būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, arba Europos ekonominės erdvės valstybėse arba į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigi juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams) bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinės institucijos.

Atsižvelgiant į tai, siekiant pripažinti patirtas išlaidas suteikta parama, pinigines lėšas, materialines vertybės bei paslaugos neatlygintinai turi būti teikiamos paramos gavėjams (juridiniams asmenims), t. y. bendrovė turi teikti paramą mineralinio vandens buteliais Lietuvoje paramos gavėjo statusą turintiems pelno nesiekiantiems vienetams (PLF „Maisto bankas“ ir kt), kurie šią paramą toliau panaudos Ukrainai remti.

Tuo atveju, kai pelno siekiantys vienetai materialines vertybes neatlygintinai teiktų fiziniams asmenims, tai tokios patirtos išlaidos, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, būtų priskiriamos tų vienetų neleidžiamiems atskaitymams kaip nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.


20.Lietuvos įmonė, kuri verčiasi apgyvendinimo paslaugomis ir taiko 9proc. PVM tarifą suteikia neatlygintinai apgyvenimo paslaugas Ukrainos pabėgėliams. Ar įmonei atsiranda suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti?

Žr. atsakymą į 15 klausimą.


21.Lietuvos įmonė, kuri nesiverčia apgyvendinimo paslaugomis, perka iš viešbučių apgyvendinimo paslaugas ir jas neatlygintinai suteikia Ukrainos pabėgėliams. Ar tokiai įmonei atsiranda suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti? Jei taip, ar tokia įmonė gali taikyti 9 proc. tarifą?

Kai Lietuvos įmonė, kuri nesiverčia apgyvendinimo paslaugų teikimu, neatlygintinai suteikia apgyvendinimo paslaugas Ukrainos pabėgėliams, laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti ir įmonė turi apskaičiuoti šių paslaugų pardavimo PVM.

Šiuo atveju, skaičiuojant PVM, taikomas 9 proc. PVM tarifas.


22.Per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai suteikia labdarą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims. Ar tokia pelno nesiekiančių vienetų suteikta labdara yra laikoma panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį?

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LPĮ 10 straipsnį paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems LPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai.

Tačiau, jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda labdarą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims, tai vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra laikoma, kad tokiu būdu pelno nesiekiančių vienetų suteikta labdara yra pagal LPĮ ir panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį.


23.Ar gyventojas, vykdantis individualią veiklą, leidžiamiems atskaitymams (išlaidoms) gali priskirti suteiktą paramą?

Gyventojas, vykdantis individualią veiklą, paramos priskirti leidžiamiems atskaitymams (išlaidoms) negali. Taip yra, nes pagal GPMĮ 18 straipsnio 3 dalies 8 punktą išlaidos paramai yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.


24.Ar įmonės, gavusios subsidijas pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“, gali skirti paramą Ukrainai, nepatiriant padarinių dėl gautų subsidijų pripažinimo?

Įmonės, gavusios subsidijas pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ gali suteikti paramą LPĮ 7 straipsnyje nustatytiems paramos gavėjams (paramos gavėjo statusą turintiems Lietuvos Respublikoje įregistruotiems paramos gavėjams, užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms, nurodytoms Sąraše bei Europos ekonominės erdvės valstybėse arba į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinės institucijos), tačiau ši parama turėtų būti teikiama ne iš gautų subsidijos lėšų, o iš pačios įmonės uždirbtų / gautų pajamų. Pažymėtina tai, kad paramai skirtomis sumomis negali būti didinami įmonės veiklos nuostoliai.


25. Įmonė, prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, suteikė VšĮ Mėlyna ir geltona (įm. kodas 303420560) piniginę paramą 3000 Eur, kurią pervedė banko pavedimu nurodydama, jog tai yra parama, bei pavedimą pagrįsdama perdavimo aktu (gavėjo, t. y. VšĮ parašo nėra). Vertinant šių dienų situaciją, ar įmonei privaloma sudaryti paramos skyrimo sutartį su VšĮ Mėlyna ir geltona, norint pritaikyti PM lengvatą?

Per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, bei vadovaujantis MAĮ turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, suteikiant paramą piniginėmis lėšomis per banką, užtenka turėti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (faktišką mokėjimą patvirtinantį banko išrašą, kuriame aiškiai įvardinta lėšų pervedimo paskirtis).


26. Ar yra nustatyta paramos suma, iki kurios nereikia papildomai teikti rašytinės paramos skyrimo sutarties?

Pažymėtina, kad teisės aktuose suma, iki kurios nereikėtų rašytinės sutarties (ar kito laisvos formos dokumento) teikiant paramą, nenustatyta. Tačiau, jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, teikiant paramą Ukrainai, turėtų būti, tačiau nėra notaro patvirtintos paramos teikimo sutarties , bet yra kiti paramos teikimo dokumentai (laisvos formos ir / arba sumokėjimą patvirtinantys dokumentai), suteiktos paramos suma gali būti pripažįstama suteikta pagal LPĮ bei panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį, remiantis MAĮ turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais.


27. Įmonė perka didelį kiekį kuro ir tiesiogiai jį skiria kaip paramą (gabena prie Ukrainos sienos). Ar užtenka įmonės direktoriaus įsakymu nurodyti, jog kuro pirkimas yra parama ir paramos sumai taikyti mokesčio lengvatą (PMĮ 28 str. 2 d.)?

LPĮ 7 straipsnyje įvardinti asmenys, kurie gali būti paramos gavėjais, t. y. įvardinti asmenys gali būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše, arba Europos ekonominės erdvės valstybėse arba į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigi juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinės institucijos.

Todėl, siekiant pripažinti pelno siekiančių vienetų patirtas išlaidas suteikta parama, piniginės lėšos, materialinės vertybės bei paslaugos neatlygintinai turi būti teikiamos aukščiau minėtiems paramos gavėjams (juridiniams asmenims). Tuo atveju, kai pelno siekiantys vienetai materialines vertybes, šiuo atveju kurą, neatlygintinai teikia tiesiogiai kitiems Ukrainos subjektams ar fiziniams asmenims, tai tokios patirtos išlaidos priskiriamos tų vienetų neleidžiamiems atskaitymams kaip nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.


28. Įmonė (UAB) skiria paramą per VŠĮ, su kuria pasirašo paramai skirtų daiktų perdavimo sutartį. VŠĮ padeda suorganizuoti paramos perdavimą asmenims (įskaitant ir fizinius asmenis), kurie renka paramą. Kas turi pasirašyti daiktų nurašymo aktą ar įsakymą: VŠĮ oficialus atstovas (pvz. vadovas) ar asmuo, kuris atvyksta pasiimti paramos (pvz. savanoris, kuris gabena daiktus į paramos paskirstymo punktus)?

Pažymėtina, kad paramos materialinėmis vertybėmis teikimo / gavimo faktas turi būti įforminamas atitinkama sutartimi ar kitais paramos perdavimo faktą patvirtinančiais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) nustatytus rekvizitus. Minėtuose dokumentuose turi būti nurodyta ir tarp šalių sutarta paramos dalyko vertė. Paramos sutartis nebūtina, jeigu paramos teikimo faktas įforminamas laisvos formos dokumentu, turinčiu privalomus BAĮ nustatytus rekvizitus. Paramą materialinėmis vertybėmis priimančio asmens parašas patvirtina, kad materialinės vertybės yra gautos. Jeigu, šiuo atveju, prekes priima savanoris, tai jis ir turėtų pasirašyti paramos teikimo / gavimo faktą patvirtinantį dokumentą.


29. Ar įmonėms, kurių darbuotojai darbo metu savanoriauja, yra numatytos mokestinės lengvatos?

Įmonėms, kurių darbuotojai darbo metu savanoriauja, mokestinių lengvatų nenustatyta.


30. Gyventojas ketina savarankiškai surinkti paramą Ukrainai ir už šiuos paramos pinigus nupirkti reikalingas prekes bei jas išsiųsti į Ukrainą. Ar nuo surinktų lėšų sumos jam gali atsirasti pareiga sumokėti pajamų mokestį, nes gyventojas neturi paramos gavėjo statuso?

Paramos gavėjais esančius subjektus, paramos teikimo būdus, gautos paramos naudojimo paskirtį reglamentuoja LPĮ.

LPĮ numatyta, kad: 1) paramą gali gauti tik meno kūrėjai, turintys paramos gavėjo statusą ir 2) gali gauti ją ne piniginėmis lėšomis, o tam tikra suma, atitinkančia iki 1,2 proc. pajamų mokesčio, kurią jiems skyrė nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Todėl nerekomenduojame gyventojams rinkti paramos.

Paramą Ukrainai gyventojai gali teikti arba savo asmeninėmis lėšomis tiesiogiai Ukrainai arba per pelno nesiekiančius vienetus (pvz., VŠĮ „Mėlyna Geltona“, VŠĮ „Stiprūs kartu“, PLF „Maisto bankas“ ir kt.), t. y. LPĮ nustatyta tvarka.


31. Lietuvos PVM mokėtojas, vykdantis prekybą įvairiomis statybinėmis / apdailos medžiagomis, suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (tapetais) Lietuvos mokyklai (paramos gavėjui) ir bus viršyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 861 numatyta 145 eurų riba. Mokykla klijuos tapetais patalpas, kuriose planuoja apgyvendinti Ukrainos karo pabėgėlius. Kokios PVM prievolės atsiranda įmonei suteikus paramą?

Kai įmonė suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (tapetais) paramos gavėjai, pelno nesiekiančiai organizacijai, kurios buvo skirtos šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir ši parama teikiama visoje šalyje įvedus nepaprastąją padėtį, tai nuo kaip parama perduotų prekių (neatsižvelgiant į jų vertę) apmokestinamosios vertės PVM neturi būti skaičiuojamas ir PVM mokėtojai nepraranda teisės į tokių prekių PVM atskaitą.

Paramos materialinėmis vertybėmis teikimo / gavimo faktas turi būti įforminamas atitinkama sutartimi ar kitais paramos perdavimo faktą patvirtinančiais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) nustatytus rekvizitus. Minėtuose dokumentuose turi būti nurodyta ir tarp šalių sutarta paramos dalyko vertė. Paramos sutartis nebūtina, jeigu paramos teikimo faktas įforminamas laisvos formos dokumentu, turinčiu privalomus BAĮ nustatytus rekvizitus. Paramą materialinėmis vertybėmis priimančio asmens parašas patvirtina, kad materialinės vertybės yra gautos. Jeigu, šiuo atveju, prekes priima savanoris, tai jis ir turėtų pasirašyti paramos teikimo / gavimo faktą patvirtinantį dokumentą.


32. PVM mokėtojas, kuris verčiasi stogų dangų pardavimu nori suteikti paramą paramos gavėjo statusą turinčiai gyvūnų prieglaudai Lietuvoje naujiems voljerams statyti, nes prieglauda ketina priimti gyvūnus atvykstančius iš Ukrainos karo zonų ir bus viršyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 861 numatyta 145 eurų riba. Kokios PVM prievolės atsiranda įmonei suteikus paramą?

Kai įmonė suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (stogo danga) paramos gavėjai, pelno nesiekiančiai organizacijai, kurios buvo skirtos šio PVM mokėtojo PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir ši parama teikiama visoje šalyje įvedus nepaprastąją padėtį, tai nuo kaip parama perduotų prekių (neatsižvelgiant į jų vertę) apmokestinamosios vertės PVM neturi būti skaičiuojamas ir PVM mokėtojai nepraranda teisės į tokių prekių PVM atskaitą.

Paramos materialinėmis vertybėmis teikimo / gavimo faktas turi būti įforminamas atitinkama sutartimi ar kitais paramos perdavimo faktą patvirtinančiais laisvos formos dokumentais, turinčiais privalomus Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) nustatytus rekvizitus. Minėtuose dokumentuose turi būti nurodyta ir tarp šalių sutarta paramos dalyko vertė. Paramos sutartis nebūtina, jeigu paramos teikimo faktas įforminamas laisvos formos dokumentu, turinčiu privalomus BAĮ nustatytus rekvizitus. Paramą materialinėmis vertybėmis priimančio asmens parašas patvirtina, kad materialinės vertybės yra gautos. Jeigu, šiuo atveju, prekes priima savanoris, tai jis ir turėtų pasirašyti paramos teikimo / gavimo faktą patvirtinantį dokumentą.

 

Žr. atsakymą į 12 klausimą.


33. Lietuvos įmonė savo darbuotojus – Ukrainos piliečius išleisdama kovoti į Ukrainą aprūpina būtina amunicija: nuperka kurpines, pledus, gertuves ir pan. Kokios mokestinės prievolės atsiranda (jei atsiranda) įmonei/darbuotojui?

Nepaprastosios padėties Lietuvos Respublikoje metu, vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos vienetų patirtos išlaidos, aprūpinant savo darbuotojus, Ukrainos piliečius, išleidžiamus kovoti į Ukrainą, būtina amunicija, t. y. kurpinėmis, pledais, gertuvėmis ir pan., išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios sąnaudos pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti (PMĮ 17 str. 1 dalis).

GPMĮ taikymo aspektu Lietuvos įmonės darbuotojo (Ukrainos piliečio), išvykstančio kovoti į Ukrainą, aprūpinimas būtina amunicija: kuprinėmis, pledais, gertuvėmis ir pan., nelaikoma jo gauta asmenine nauda, todėl nepripažįstama pajamomis ir nėra pajamų mokesčio objektas.


34. Įmonė (UAB) nori tiesiogiai remti ir išlaikyti iš Ukrainos pabėgusių ir į Lietuvą atvykusių Ukrainos dukterinės įmonės darbuotojų šeimas. Planuoja apmokėti jų apgyvendinimo išlaidas, skirti išmokas pragyvenimui. Kaip šios sumos būtų apmokestinamos įmonei ir fiziniams asmenims – Ukrainos pabėgėliams?

Pagal PMĮ 31 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos kitam vienetui arba gyventojui, išskyrus darbuotojus, neatlygintinai (be atlygio) perleistos lėšos, perduoto turto ar suteiktų paslaugų vertė. Todėl Lietuvos vieneto patirtos išlaidos, apmokant kito vieneto darbuotojų apgyvendinimo ar pragyvenimui skirtas išmokas, būtų pripažįstamos neleidžiamais atskaitymais.

Pateiktu atveju, vadovaujantis GPMĮ 5 straipsniu, tokios nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos pajamos nėra pajamų mokesčio objektas.


35. A) Įmonės suteikia paramą savo prekiaujamomis prekėmis (maisto prekės, medikamentai, rūbai) karo pabėgėliams. B) Teisines paslaugas teikianti įmonė suteiks paslaugas karo pabėgėliams. Ar neatsiranda mokestinės prievolės susijusios su pajamų mokesčiu (mokėjimo, deklaravimo) gyventojui, jei gyventojas tais kalendoriniais metais atsižvelgiant į aplinkybes taps nuolatiniu Lietuvos gyventoju?

Pagal GPMĮ nuostatas nuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – gyventojas) ne iš darbdavio neatlygintinai gautos prekės ir / ar paslaugos būtų laikomos dovana. Mokestinių prievolių, susijusių su pajamų mokesčio mokėjimu ir deklaravimu neatsirastų, jeigu kiekvienos gautos nepiniginės dovanos vertė nėra didesnė kaip 100 eurų (GPMĮ 9 str. 1 d. 1 punktas). Tuo atveju, jeigu nepiniginės dovanos vertė viršija 100 eurų, tai pajamomis natūra pripažįstama visa nepiniginės dovanos vertė. Gautos pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu GPM už gyventoją sumokėtų kitas asmuo, tokia gauta nauda nebūtų prižįstama šio gyventojo pajamomis, gautomis natūra (GPMĮ 9 s. 1 d. 5 punktas).


36. Gyventojas vykdantis veiklą pagal pažymą teiks paslaugas Ukrainos piliečiams neatlygintinai (socialinė paslauga), kaip būtų pripažįstamos pajamos? Ar turi išrašyti apskaitos dokumentą ir susimokėti GPM?

Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, gyventojų pajamų mokesčio objektas yra gyventojo gautos pajamos. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos gautos (uždirbtos) teikiant paslaugas ar parduodant prekes. Atsižvelgiant į tai, jog paslaugos bus teikiamos Ukrainos piliečiams neatlygintinai dėl socialinių tikslų (Ukrainoje susiklosčiusios padėties), tai vadovaujantis MAĮ įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, mokesčių administratorius laikys, jog gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, pajamų negavo ir jų pripažinti individualios veiklos pajamomis nereikės.


37. Atvykęs į Lietuvą Ukrainos pilietis atsidaro banko sąskaitą, į ją gauna paramą iš Lietuvos gyventojų. Ar ši parama apmokestinama, jei jis išbūna Lietuvoje daugiau nei 183 d. per metus?

Tiesiogiai į remiamo asmens sąskaitą kitų gyventojų pervestos labdaringiems tikslams skirtos lėšos neatitinka Labdaros ir paramos įstatyme (LPĮ) nustatyto labdaros teikimo būdo, nes pervedamos ne per labdaros ir paramos fondą ar kitą paramos teikėjo statusą turinčią įstaigą.

Pagal LPĮ nuostatas labdara pripažįstama, kai ją teikia Lietuvoje įregistruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie turi teisę gauti paramą. Tokių įstaigų remiamam asmeniui paskirtos lėšos pripažįstamos labdara ir jos gavėjo pajamos yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Atsižvelgiant į tai, tiek Ukrainos pilietį paremiantys asmenys, tiek labdarą gaunantys gyventojai turėtų rinktis labdaros teikimo / gavimo būdus per labdarą teikti galinčius fondus ir įstaigas.


38. Odontologinė klinika yra sudariusi sutartį su labdaros ir paramos fondais ("Raudonas Kryžius", "Mėlyna-Geltona" organizacijomis), kad esant poreikiui jie atsiųs Ukrainos piliečius, pabėgusius nuo karo, gauti būtinąsias skubias odontologines paslaugas (pvz. sutaisyti dantį, dantį išrauti ir pan.). Ar teikiant neatlygintinai (klinikos lėšomis) odontologines paslaugas Ukrainos piliečiui, pabėgusiam nuo karo, neteks susimokėti VMI 15 proc. nuo paslaugų vertės kaip pajamų mokestį ir kokio pobūdžio pajamomis tai galime traktuoti?

Vadovaujantis GPMĮ 5 straipsniu, tokios nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos nelaikomos pajamų mokesčio objektu.

 


39. Rusijos įmonė, įregistruota Lietuvos Mokesčių mokėtojų registre PVM mokėjimo tikslais, negali pateikti PVM deklaracijų ir PVM sąskaitų-faktūrų registrų, nes iš Rusijos negauna duomenų. Ką daryti įmonei, jeigu negali pateikti minėtų duomenų?

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisykles bei Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisykles , PVM mokėtojai privalo teikti ir tuščias PVM deklaracijas bei tuščius PVM sąskaitų faktūrų registrus. Gavus duomenis, PVM deklaracijos ir registrai turės būti patikslinti.


40. Ar dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams, pagal GPMĮ 4 str. 1 dalies 3 arba 4 punktus vertinant jų rezidavimo statusą, yra skaičiuojamos Lietuvoje išbūtos dienos?

Į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūtos dienos neturi būti skaičiuojamos nuo tokių gyventojų užregistravimo Migracijos departamente dienos iki karo nusikaltimų Ukrainoje vykdymo pabaigos; t. y. vien tik dėl mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus tokie asmenys netampa nuolatiniais Lietuvos gyventojais (2022 m. kovo 25 d. LR finansų ministro įsakymas Nr.1K-106).


41. Įmonė, kurios veikla yra ne gyvybės draudimo paslaugų teikimas, pasirašė paramos teikimo sutartį su VšĮ Stiprūs kartu. Sutarties objektas yra Paramos teikėjo (BTA) neatlygintinai suteiktos gyvenamojo būsto draudimo paslaugos Paramos gavėjui (VšĮ Stiprūs Kartu) Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimui suteikiamoms gyvenamosioms patalpoms Lietuvoje. Tinkamai suteiktų draudimo paslaugų faktą patvirtina sudarytos draudimo sutartys (polisai). Draudėjas, gyvenamųjų patalpų savininkas, pateikia paramos teikėjui - BTA Būsto panaudos sutartį tarp draudėjo ir pabėgėlio iš Ukrainos. Ar sudarant sutartį su gyvenamųjų patalpų savininku - draudėju, draudimo bendrovė BTA įmoką gali laikyti suteikta parama pagal sudarytą paramos sutartį ir ar tai nebus laikoma dovana draudėjui?

Šiuo atveju, draudimo bendrovė (BTA), neatlygintinai draudimo paslaugas suteikia paramos gavėjo statusą turinčiai VŠĮ „Stiprūs kartu“ gyvenamojo būsto draudimo paslaugas Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimui suteikiamoms gyvenamosioms patalpoms Lietuvoje, todėl pagal Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nuostatas, tokia parama draudimo paslaugomis būtų laikoma suteikta pagal LPĮ ir, atitinkamai, draudimo bendrovė galėtų pasinaudoti PMĮ[1] lengvata. Atkreipiame dėmesį, kad paslaugomis suteiktos paramos vertė yra paslaugų suteikimą patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta jų savikaina. Gyvenamųjų patalpų savininko vardu ir naudai ne gyvybės draudimo paslaugų teikėjo suteikta būsto draudimo paslaugų vertė, neviršijanti 100 eurų, nėra pripažįstama gyventojo (patalpų savininko[2]) pajamomis natūra, todėl mokestinių pasekmių neatsiranda. Jeigu ne gyvybės draudimo paslaugų teikėjo suteikta būsto draudimo paslaugų vertė viršytų 100 eurų, tai visa paslaugos vertė būtų laikoma dovana patalpų savininkui, apmokestintina taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Darbdavio darbuotojui padovanotos piniginės ar nepiniginės dovanos, kurių suma (vertė) per kalendorinius metus neviršija 200 eurų, yra neapmokestinamos; viršijančioji dalis apmokestinama kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

 

 

 

[1] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad vienetams, turintiems teisę teikti paramą, leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (toliau - LPĮ) nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, įskaitant perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, bet ne daugiau kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius;

[2] Nesusijusio su draudimo paslaugas teikiančia bendrove darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais;


42. Ukrainos karo pabėgėlis kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir pildo Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001. Joje reikia nurodyti turimą turtą ir jo vertę, tačiau turto įsigijimo dokumentai liko jo šalyje. Kaip nustatyti ir kuo vadovautis apskaičiuojant turto vertę?

Vidaus reikalų ministro 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-302 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1V-145 „Dėl užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ar negalinčių grįžti į Ukrainą, taikomų reikalavimų, sąlygų ir paslaugų teikimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad leidimą gyventi gavę užsieniečiai, siekiantys gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, atleidžiami nuo pareigos deklaruoti turtą ir gautas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.


43. Ar teisingai suprantame, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas už parduotus gaminius visą kliento sumokėtą pinigų sumą skirdamas paramai Ukrainai (paramą skiria per VšI Mėlyna ir geltona organizaciją), suteiktos paramos sumos prie leidžiamų atskaitymų negali priskirti ir suteiktos paramos suma negali mažinti individualios veiklos pajamų?

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punktą, nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, išlaidos paramai leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos. Todėl gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, suteiktos paramos suma negalės sumažinti individualios veiklos pajamų ar priskirti šių sumų leidžiamiems atskaitymams.


44. Labdaros ir paramos įstatyme (LPĮ) yra numatyta, kad labdaros gavėjai gali būti „asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.“. Kreipiasi įmonės ir klausia kokius įrodančius dokumentus jiems turėti, kad įsitikintų, jog labdarą skiria nukentėjusiems nuo karo?

Pažymėtina tai, kad LPĮ 6 straipsnyje nustatyti labdaros gavėjai turi būti pripažįstami tik pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba kitus teisės aktus. Todėl, pavyzdžiui asmenys, pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių galėtų būti tik savivaldybių nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LPĮ 10 straipsnį paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems LPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams. Todėl, jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda labdarą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims, tai vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra laikoma, kad pelno nesiekiančių vienetų suteikta labdara yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį.