Verslui apie paramos teikimą Ukrainai

Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad daugėja atvejų, kai Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys teikia paramą, remiant Ukrainą, paaiškina dėl paramos teikėjų teikiamos paramos pripažinimo, kai teikėjai - gavėjai naudojasi teisės aktuose nustatytomis lengvatomis. 

Paramos - labdaros sampratą, tikslus, dalyką, teikimo būdus, paramos gavėjus ir teikėjus nustato LPĮ[1]. Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas parama pripažįstama, kai ji yra teikiama:

  1. paramos gavėjo statusą turintiems LR įregistruotiems paramos gavėjams[2];
  2. užsienio paramos gavėjams: 

• užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms, nurodytoms Sąraše[3];

• Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams;

• į Vyriausybės sudarytą sąrašą[4] įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinėms institucijoms (nuo 2022 m. vasario 24 d pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-944).

Pažymėtina, kad jeigu įmonės neatlygintinai suteikia paramą (pinigais, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) paramos gavėjo statusą turintiems LR įregistruotiems paramos gavėjams, įskaitant Lietuvoje registruotus tarptautinių visuomeninių organizacijų padalinius - Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugiją, Lietuvos Caritą ir kt., bei aukščiau įvardintiems užsienio paramos gavėjams, tai paramos teikėjų suteiktos paramos vertė traktuojama kaip suteikta parama pagal LPĮ nuostatas. 

Tokiu atveju, paramą teikiančios įmonės gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti[5] paramos išmokas - taip susimažinant pelno mokestį. Jei Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys, PVM mokėtojai, perduoda paramą aukščiau nurodytiems paramos gavėjams materialinėmis vertybėmis, kurios buvo skirtos šių PVM mokėtojų PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir ši parama yra susijusi su visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymu ir pasekmių likvidavimu, tai nuo kaip parama perduotų prekių (neatsižvelgiant į jų vertę) apmokestinamosios vertės PVM neturi būti skaičiuojamas ir PVM mokėtojai nepraranda teisės į tokių prekių PVM atskaitą[6].

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LPĮ 10 straipsnį paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems LPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams arba gautą paramą perduoti LPĮ 7 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams. Vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, nepaprastosios padėties metu paramos gavėjų teikiama parama (piniginėmis lėšomis, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) Ukrainai yra laikytina atitinkančia LPĮ numatytus visuomenei naudingus tikslus, t. y. panaudota pagal LPĮ nustatytą paskirtį.

Jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje ar tam tikroje jos dalyje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda gautą arba pačių skirtą paramą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) Ukrainai remti, t. y. perduoda Ukrainos subjektams, įskaitant ir nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims paramos dalykus, tai vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra laikoma, kad tokiu būdu pelno nesiekiančių vienetų panaudota parama yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį.

Išsamus VMI paaiškinimas yra čia.

 

Supaprastinta paramos Ukrainai teikimo tvarka

Pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims nustatyta supaprastinta paramos Ukrainai teikimo tvarka – nebėra pareigos mokesčių administratoriui pateikti suteiktos paramos pagrindimo dokumentus.

Kol Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, paramos pagrindimo dokumentai mokesčių administratoriui kartu su Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 forma neteikiami. Paramą suteikę pelno nesiekiantys juridiniai asmenys privalo turėti šį faktą patvirtinančius dokumentus (laisvos formos ir (arba) sumokėjimą patvirtinančius dokumentus). Daugiau informacijos rasite čia. 

Šiuo laikotarpiu pelno nesiekiančių vienetų teikiama parama Ukrainoje įsteigtiems juridiniams asmenims ar organizacijoms bei valstybinėms institucijoms teikiama parama yra laikytina panaudota pagal Labdaros ir paramos įstatymą numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, o ne perduota kitiems asmenims, ir deklaruojama ataskaitos FR0478 formos 22 laukelyje. Šiame formos laukelyje įrašoma visa per laikotarpį, kai visoje Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, suteikta parama (piniginės lėšos, materialinės vertybės bei paslaugos) Ukrainai.

Daugiau apie tai rasite čia.

Ukrainos karo aukoms skirtoms prekėms ir paslaugoms - PVM lengvata

Europos Komisija leido valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, laikinai netaikyti PVM iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams, antklodėms, palapinėms, elektros generatoriams ir kitai gyvybes gelbstinčiai įrangai, skirtiems nuo karo nukentėjusiems Ukrainos gyventojams. Tokiomis pačiomis sąlygomis PVM lengvatas galima taikyti ir vidaus sandoriams[5]: prekių tiekimas / paslaugų teikimas šalies teritorijoje apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą, o prekių įsigijimas iš kitų valstybių narių —neapmokestinamas PVM.

Šios priemonės bus taikomos atgaline data nuo 2022 m. vasario 24 d.

Daugiau informacijos PVM lengvatą VMI svetainėje čia ir čia.

Dažniausiai užduodamus klausimus rasite čia.

Ukrainos gyventojams - išimtys dėl dokumentų teikimo deklaruojant pajamas

Jei dėl Ukrainoje susiklosčiusios situacijos nuolatiniai šalies gyventojai neturi galimybės iš savo mokesčių administratoriaus gauti reikiamų dokumentų, todėl jiems teikiant nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijas, Valstybinė mokesčių inspekcija numato tam tikras išimtis. Daugiau informacijos galima rasti čia.

VMI prie FM nustato išimtis pajamas Lietuvoje deklaruojantiems nuolatiniams Ukrainos gyventojams (Ukrainos rezidentams) laikotarpiu nuo jų užsiregistravimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dienos iki kol Ukraina patiria karo nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.

Daugiau informacijos rasite čia.

Dėl iš Ukrainos pasitraukusių užsieniečių turto deklaravimo

Leidimą gyventi gavę užsieniečiai, siekiantys gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, atleidžiami nuo pareigos deklaruoti turtą ir gautas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Daugiau informacijos rasite čia.

Ukrainos piliečiams dėl individualios veiklos įregistravimo

Ukrainos piliečiams įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą ar įsigyti verslo liudijimą nebūtina turėti leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Kreiptis į VMI dėl veiklos registravimo galima iš karto po to, kai užsiregistruojama Migracijos departamente. Daugiau informacijos rasite čia.

Taip pat pateikiame instrukcijas, kaip ukrainiečiams įregistruoti savarankišką veiklą – čia.

NPD taikymas Lietuvoje įdarbintiems gyventojams, dėl karo Ukrainoje atvykusiems į Lietuvą

Klausimas: Ar darbdaviai[6], įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius  gyventojus, nuo už darbą Lietuvoje tokiems asmenims išmokamo darbo užmokesčio, išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD)?

Atsakymas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) nustatyta, kad NPD mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis, turėdamas teisę į NPD, darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jam pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Pagal GPMĮ nuostatas vienas iš kriterijų gyventojo rezidavimo statusui nustatyti yra jo interesų centras: fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, tuo mokestiniu laikotarpiu laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams – Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie įsidarbina Lietuvoje (t. y. dirba Lietuvoje, su Lietuvoje esančiais darbdaviais sudarę darbo sutartis), atvykimo į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų gali susidaryti daugiau Lietuvoje, negu Ukrainoje, todėl tuo laikotarpiu šie gyventojai gali būti laikytini nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais.

Kiekvienas nuo karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukęs gyventojas, atsižvelgdamas į susiklosčiusių aplinkybių visumą, turėtų pats įvertinti, kurioje valstybėje (Lietuvoje ar Ukrainoje) mokestiniu laikotarpiu jis turi daugiau asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų ir nustatyti savo rezidavimo statusą.

*Darbdaviai, įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius gyventojus, nuo jiems išmokamo darbo užmokesčio išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti NPD mokestiniu laikotarpiu, jeigu tokie gyventojai, įvertinę Lietuvoje turimus interesus, save laiko nuolatiniais Lietuvos gyventojais ir darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD.

Atkreipiame dėmesį, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais mokestiniu laikotarpiu tapę asmenys privalo vykdyti visas nuolatiniams Lietuvos gyventojams GPMĮ nustatytas prievoles.

Ukrainos gyventojai, vykdantys individualią veiklą Lietuvoje pagal iki atvykimo į Lietuvą sudarytus sandorius

Klausimas: Ukrainos gyventojas, vykdęs Ukrainoje registruotą individualią veiklą, prasidėjus karui atvyko į Lietuvą ir toliau vykdo individualią veiklą Lietuvoje pagal Ukrainoje su klientais sudarytus ankstesnius sandorius (t. y. Lietuvoje nesudaro jokių naujų sutarčių). Ar toks gyventojas privalo registruoti individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje ir mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų bei deklaruoti šios rūšies pajamas?

Atsakymas. Ukrainoje registruotą individualią veiklą vykdęs Ukrainos gyventojas, dėl karo situacijos Ukrainoje atvykęs į Lietuvą ir tęsiantis individualią veiklą Lietuvoje pagal iki karo su klientais Ukrainoje sudarytus sandorius (t. y. Lietuvoje nesudarantis jokių naujų sutarčių), vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio nuostatomis, nelaikytinas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, kadangi tokia jo veikla nėra nuolatinė, nes veikla nesudaro užbaigto komercinių operacijų ciklo (nustatyto LR finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 301 “Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“). Todėl tokią individualią veiklą Lietuvoje vykdantis Ukrainos gyventojas neprivalo registruoti individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje bei nuo individualios veiklos pajamų mokėti gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje bei pateikti deklaraciją. 

Dėl išbūtų dienų Lietuvoje skaičiaus ukrainiečiams

Ukrainos piliečių, jų šeimos narių ir asmenų be pilietybės, pasitraukusių iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, į Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių 3 punkte nurodytą laikotarpį neįskaičiuojamas pasitraukusio užsieniečio Lietuvoje išbūtas laikotarpis nuo jo užsiregistravimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dienos iki kol Ukraina patiria karo nusikaltimus (kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“, ir jo pakeitimus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“).

Išsamus paaiškinimas yra čia.

 

[1] Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (toliau – LPĮ);

[2] Labdaros ir paramos fondams,  asociacijoms, viešosioms įstaigoms, biudžetinėms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams) ir kitiems juridiniams asmenims (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams;

[3] Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-265 „Dėl Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąrašo patvirtinimo“;

[4] patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 812 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą“;

[5] Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 28 str. numatyta, jog bendrovės galės atskaityti paramai skirtas išmokas, t. y., atimti suteiktų paslaugų/materialinių vertybių vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. gautų pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių atskaitymus, išskyrus suteiktą paramą ir ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius. Kitiems pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, turintiems teisę pagal LPĮ teikti labdarą ir paramą, t. y. vienetams turintiems paramos gavėjo statusą ir uždirbusiems pajamas pagal PMĮ 28 str. 1 dalį, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios LPĮ nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai;

[6] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 patvirtintos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos ir apribojimai.