Verslui apie paramos teikimą Ukrainai

Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad daugėja atvejų, kai Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys teikia paramą, remiant Ukrainą, paaiškina dėl paramos teikėjų teikiamos paramos pripažinimo, kai teikėjai - gavėjai naudojasi teisės aktuose nustatytomis lengvatomis. 

Paramos - labdaros sampratą, tikslus, dalyką, teikimo būdus, paramos gavėjus ir teikėjus nustato LPĮ[1]. Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas parama pripažįstama, kai ji yra teikiama:

  1. paramos gavėjo statusą turintiems LR įregistruotiems paramos gavėjams[2];
  2. užsienio paramos gavėjams: 

• užsienyje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms, nurodytoms Sąraše[3];

• Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams;

• į Vyriausybės sudarytą sąrašą[4] įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, bei šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinėms institucijoms (nuo 2022 m. vasario 24 d pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-944).

Pažymėtina, kad jeigu įmonės neatlygintinai suteikia paramą (pinigais, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) paramos gavėjo statusą turintiems LR įregistruotiems paramos gavėjams, įskaitant Lietuvoje registruotus tarptautinių visuomeninių organizacijų padalinius - Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugiją, Lietuvos Caritą ir kt., bei aukščiau įvardintiems užsienio paramos gavėjams, tai paramos teikėjų suteiktos paramos vertė traktuojama kaip suteikta parama pagal LPĮ nuostatas. 

Tokiu atveju, paramą teikiančios įmonės gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti[5] paramos išmokas - taip susimažinant pelno mokestį. Jei Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys, PVM mokėtojai, perduoda paramą aukščiau nurodytiems paramos gavėjams materialinėmis vertybėmis, kurios buvo skirtos šių PVM mokėtojų PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir ši parama yra susijusi su visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymu ir pasekmių likvidavimu, tai nuo kaip parama perduotų prekių (neatsižvelgiant į jų vertę) apmokestinamosios vertės PVM neturi būti skaičiuojamas ir PVM mokėtojai nepraranda teisės į tokių prekių PVM atskaitą[6].

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LPĮ 10 straipsnį paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems LPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams arba gautą paramą perduoti LPĮ 7 straipsnyje nurodytiems paramos gavėjams. Vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, nepaprastosios padėties metu paramos gavėjų teikiama parama (piniginėmis lėšomis, materialinėmis vertybėmis ar paslaugomis) Ukrainai yra laikytina atitinkančia LPĮ numatytus visuomenei naudingus tikslus, t. y. panaudota pagal LPĮ nustatytą paskirtį.

Jeigu per laikotarpį, kai Lietuvoje ar tam tikroje jos dalyje yra įvesta nepaprastoji padėtis, Lietuvoje įregistruoti pelno nesiekiantys vienetai perveda gautą arba pačių skirtą paramą (pinigines lėšas, materialines vertybes bei paslaugas) Ukrainai remti, t. y. perduoda Ukrainos subjektams, įskaitant ir nukentėjusiems nuo karo Ukrainos fiziniams asmenims paramos dalykus, tai vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, yra laikoma, kad tokiu būdu pelno nesiekiančių vienetų panaudota parama yra panaudota pagal LPĮ nustatytą paramos paskirtį.

Išsamus VMI paaiškinimas yra čia.

 

Supaprastinta paramos Ukrainai teikimo tvarka

Pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims nustatyta supaprastinta paramos Ukrainai teikimo tvarka – nebėra pareigos mokesčių administratoriui pateikti suteiktos paramos pagrindimo dokumentus.

Kol Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, paramos pagrindimo dokumentai mokesčių administratoriui kartu su Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 forma neteikiami. Paramą suteikę pelno nesiekiantys juridiniai asmenys privalo turėti šį faktą patvirtinančius dokumentus (laisvos formos ir (arba) sumokėjimą patvirtinančius dokumentus). Daugiau informacijos rasite čia. 

Šiuo laikotarpiu pelno nesiekiančių vienetų teikiama parama Ukrainoje įsteigtiems juridiniams asmenims ar organizacijoms bei valstybinėms institucijoms teikiama parama yra laikytina panaudota pagal Labdaros ir paramos įstatymą numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, o ne perduota kitiems asmenims, ir deklaruojama ataskaitos FR0478 formos 22 laukelyje. Šiame formos laukelyje įrašoma visa per laikotarpį, kai visoje Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis, suteikta parama (piniginės lėšos, materialinės vertybės bei paslaugos) Ukrainai.

Daugiau apie tai rasite čia.

Paramos Ukrainai teikimo tvarka, Lietuvoje (jos dalyje) baigus galioti nepaprastajai padėčiai, t. y. nuo 2023-05-03

Klausimas. Kokia tvarka taikoma pelno nesiekiantiems vienetams skiriant paramą Ukrainai,  Lietuvoje (jos dalyje) baigus galioti nepaprastajai padėčiai, t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d., ir kokios taikomos nuostatos dėl Lietuvos vienetų patirtų išlaidų, susijusių su savo darbuotojais – Ukrainos piliečiais ar jų šeimos nariais, pripažinimo?

Atsakymas. Primename, kad Lietuvoje (jos dalyje) baigus galioti nepaprastajai padėčiai, t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d.,  yra taikomos bendros LPĮ nuostatos, t. y.:

1) pelno nesiekiantys vienetai paramą Ukrainai gali teikti LPĮ 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytiems paramos gavėjams - Ukrainoje įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, bei valstybinėms institucijoms (LPĮ 7 straipsnio 5 dalis) bei Ukrainoje įsteigtoms lietuvių bendruomenėms ir kitoms lietuviškoms įstaigoms ar organizacijoms, nurodytoms Sąraše (LPĮ 7 straipsnio 4 dalis).

2) pelno nesiekiantis vienetas, įrodydamas, kad jo parama teikiama Ukrainoje įsteigtoms pelno nesiekiančioms organizacijoms ar valstybinėms institucijoms visuomenei naudingiems tikslams, kartu su Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 forma mokesčių administratoriui privalo pateikti Apraše[1] nustatytus dokumentus bei informaciją apie paramos gavėją bei paramos teikimo tikslus.

3) atsižvelgiant į tai, kad pagal LPĮ 6 straipsnio nuostatas labdara gali būti teikiama tik Lietuvos labdaros gavėjams, todėl jeigu pelno nesiekiantys vienetai remtų tiesiogiai Ukrainos asmenis, tai tokiu būdu panaudota parama būtų laikoma panaudota ne pagal LPĮ nustatytą paskirtį.

4) pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, teikiant paramą, kurios suma didesnė kaip 14500 eurų, sutartis turi būti notarinės formos.

 

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje (jos dalyje) baigus galioti nepaprastajai padėčiai, t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d., yra taikomos bendros PMĮ nuostatos dėl sąnaudų pripažinimo leidžiamais atskaitymais. Vienetai patiria įvairias išlaidas, susijusias su savo darbuotojais – Ukrainos piliečiais ar jų šeimos nariais (pavyzdžiui Ukrainos piliečių ar jų šeimos narių atvykimo, apgyvendinimo Lietuvos teritorijoje, įskaitant išmokėtą vienkartinę piniginę iki 1 MMA dydžio kompensaciją, grįžimo į tėvynę dėl visuotinės mobilizacijos išlaidas, taip pat išlaidas, aprūpinant savo darbuotojus, Ukrainos piliečius, išleidžiamus kovoti į Ukrainą, būtina amunicija, t. y. kuprinėmis, pledais, gertuvėmis ir pan.,). Šios vienetų patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalį, kaip darbuotojų gauta nauda, kuri pagal GPMĮ nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

 

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Rusijos federacija ir Baltarusijos Respublikos pajėgos ir toliau vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę, individualiais atvejais gali atsirasti objektyvios priežastys, kai pavyzdžiui pelno nesiekiantis vienetas vykdo labai didelės apimties paramos perdavimo Ukrainai projektus (paramą išdalina dideliam gavėjų skaičiui) ir / arba neturi galimybės taikyti Apraše nustatytų reikalavimų, teikiant dokumentus kartu su Paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 forma mokesčių administratoriui, ir pan., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, esant svarbioms faktinėms aplinkybėms ir objektyvioms priežastims dėl kurių pelno nesiekiantis vienetas neturi reikalingų įrodymų ir dokumentų, galėtų būti taikoma supaprastinta paramos teikimo ir įforminimo tvarka, taikyta nepaprastosios padėties galiojimo metu.

 

Klausimas. Bendrovė per laikotarpį, kai nepaprastoji padėtis buvo įvesta visoje Lietuvoje (jos dalyje), t. y. iki 2023 m. gegužės 3 d. suteikė paramą savo gamybos prekėmis, kurios buvo skirtos pardavimui  (pvz., patalyne, rankšluosčiais, čiužiniais ir kt.) ir paramą perdavė LPĮ nustatyta tvarka Lietuvoje įregistruotam paramos gavėjui, tai nuo prekių, perduotų kaip parama Ukrainai (neatsižvelgiant į jų vertę), PVM neskaičiavo ir  PVM atskaitos netikslino. Ar atsiranda PVM prievolės (prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM kaip nuo prekių suvartojimo privatiems poreikiams tenkinti), nustojus galioti nepaprastajai padėčiai Lietuvoje?             

 

Atsakymas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų ir apribojimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“, 8 punkto nuostatų taikymas yra susietas su atitinkamų teisinių režimų šalyje galiojimu (apmokestinamųjų verčių dydžiai netaikomi tais atvejais, kai perduodamos prekės yra skirtos pagalbai dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti), tuo atveju, kai nebetenkinamos šiame punkte nustatytos sąlygos, jo nuostatos netaikomos.

Todėl bendrovė nuo 2023 m. gegužės 3 d. teikdama paramą Ukrainai, dėl PVM prievolių turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 nustatytus ribojimus. Tuo atveju, jeigu paramos gavėjas turi teisę dalinti labdarą ir gautas prekes išdalino asmenims, kurie pagal LPĮ gali būti labdaros gavėjais ir kiekvienam labdaros gavėjui perduotų prekių vertė nebuvo didesnė kaip 75 eurai per mėnesį, tai bendrovės prekių perdavimas nelaikomas prekių suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti ir pardavimo PVM nuo perduotų prekių neturi būti skaičiuojamas.

 

[1] Dokumentų, įrodančių, kad paramos teikėjo parama teikiama Europos ekonominės erdvės valstybėse ir į Vyriausybės sudarytą sąrašą įtrauktose demokratinėse bei teisinėse valstybėse, patiriančiose nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ir šių nusikaltimų padarinius, įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir šių demokratinių bei teisinių valstybių valstybinių institucijų visuomenei naudingiems tikslams, nurodytiems Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. VA-137 (toliau – Aprašas).

Ukrainos karo aukoms skirtoms prekėms ir paslaugoms - PVM lengvata

Europos Komisija leido valstybėms narėms, įskaitant Lietuvą, laikinai netaikyti PVM iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams, antklodėms, palapinėms, elektros generatoriams ir kitai gyvybes gelbstinčiai įrangai, skirtiems nuo karo nukentėjusiems Ukrainos gyventojams. Tokiomis pačiomis sąlygomis PVM lengvatas galima taikyti ir vidaus sandoriams[5]: prekių tiekimas / paslaugų teikimas šalies teritorijoje apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą, o prekių įsigijimas iš kitų valstybių narių —neapmokestinamas PVM.

Šios priemonės bus taikomos atgaline data nuo 2022 m. vasario 24 d.

Daugiau informacijos PVM lengvatą VMI svetainėje čia ir čia.

Dažniausiai užduodamus klausimus rasite čia.

Ukrainos gyventojams - išimtys dėl dokumentų teikimo deklaruojant pajamas

Jei dėl Ukrainoje susiklosčiusios situacijos nuolatiniai šalies gyventojai neturi galimybės iš savo mokesčių administratoriaus gauti reikiamų dokumentų, todėl jiems teikiant nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijas, Valstybinė mokesčių inspekcija numato tam tikras išimtis. Daugiau informacijos galima rasti čia.

VMI prie FM nustato išimtis pajamas Lietuvoje deklaruojantiems nuolatiniams Ukrainos gyventojams (Ukrainos rezidentams) laikotarpiu nuo jų užsiregistravimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dienos iki kol Ukraina patiria karo nusikaltimus, kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.

Daugiau informacijos rasite čia.

Dėl iš Ukrainos pasitraukusių užsieniečių turto deklaravimo

Leidimą gyventi gavę užsieniečiai, siekiantys gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, atleidžiami nuo pareigos deklaruoti turtą ir gautas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Daugiau informacijos rasite čia.

Ukrainos piliečiams dėl individualios veiklos įregistravimo

Ukrainos piliečiams įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą ar įsigyti verslo liudijimą nebūtina turėti leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. Kreiptis į VMI dėl veiklos registravimo galima iš karto po to, kai užsiregistruojama Migracijos departamente. Daugiau informacijos rasite čia.

Taip pat pateikiame instrukcijas, kaip ukrainiečiams įregistruoti savarankišką veiklą – čia.

NPD taikymas Lietuvoje įdarbintiems gyventojams, dėl karo Ukrainoje atvykusiems į Lietuvą

Klausimas: Ar darbdaviai[6], įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius  gyventojus, nuo už darbą Lietuvoje tokiems asmenims išmokamo darbo užmokesčio, išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD)?

Atsakymas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) nustatyta, kad NPD mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis, turėdamas teisę į NPD, darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jam pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Pagal GPMĮ nuostatas vienas iš kriterijų gyventojo rezidavimo statusui nustatyti yra jo interesų centras: fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, tuo mokestiniu laikotarpiu laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams – Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie įsidarbina Lietuvoje (t. y. dirba Lietuvoje, su Lietuvoje esančiais darbdaviais sudarę darbo sutartis), atvykimo į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų gali susidaryti daugiau Lietuvoje, negu Ukrainoje, todėl tuo laikotarpiu šie gyventojai gali būti laikytini nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais.

Kiekvienas nuo karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukęs gyventojas, atsižvelgdamas į susiklosčiusių aplinkybių visumą, turėtų pats įvertinti, kurioje valstybėje (Lietuvoje ar Ukrainoje) mokestiniu laikotarpiu jis turi daugiau asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų ir nustatyti savo rezidavimo statusą.

*Darbdaviai, įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius gyventojus, nuo jiems išmokamo darbo užmokesčio išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti NPD mokestiniu laikotarpiu, jeigu tokie gyventojai, įvertinę Lietuvoje turimus interesus, save laiko nuolatiniais Lietuvos gyventojais ir darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD.

Atkreipiame dėmesį, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais mokestiniu laikotarpiu tapę asmenys privalo vykdyti visas nuolatiniams Lietuvos gyventojams GPMĮ nustatytas prievoles.

Ukrainos gyventojai, vykdantys individualią veiklą Lietuvoje pagal iki atvykimo į Lietuvą sudarytus sandorius

Klausimas: Ukrainos gyventojas, vykdęs Ukrainoje registruotą individualią veiklą, prasidėjus karui atvyko į Lietuvą ir toliau vykdo individualią veiklą Lietuvoje pagal Ukrainoje su klientais sudarytus ankstesnius sandorius (t. y. Lietuvoje nesudaro jokių naujų sutarčių). Ar toks gyventojas privalo registruoti individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje ir mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų bei deklaruoti šios rūšies pajamas?

Atsakymas. Ukrainoje registruotą individualią veiklą vykdęs Ukrainos gyventojas, dėl karo situacijos Ukrainoje atvykęs į Lietuvą ir tęsiantis individualią veiklą Lietuvoje pagal iki karo su klientais Ukrainoje sudarytus sandorius (t. y. Lietuvoje nesudarantis jokių naujų sutarčių), vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio nuostatomis, nelaikytinas vykdančiu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, kadangi tokia jo veikla nėra nuolatinė, nes veikla nesudaro užbaigto komercinių operacijų ciklo (nustatyto LR finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 301 “Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“). Todėl tokią individualią veiklą Lietuvoje vykdantis Ukrainos gyventojas neprivalo registruoti individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje bei nuo individualios veiklos pajamų mokėti gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje bei pateikti deklaraciją. 

Dėl išbūtų dienų Lietuvoje skaičiaus ukrainiečiams

Ukrainos piliečių, jų šeimos narių ir asmenų be pilietybės, pasitraukusių iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, į Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių 3 punkte nurodytą laikotarpį neįskaičiuojamas pasitraukusio užsieniečio Lietuvoje išbūtas laikotarpis nuo jo užsiregistravimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dienos iki kol Ukraina patiria karo nusikaltimus (kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“, ir jo pakeitimus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“).

Išsamus paaiškinimas yra čia.

 

[1] Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (toliau – LPĮ);

[2] Labdaros ir paramos fondams,  asociacijoms, viešosioms įstaigoms, biudžetinėms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams) ir kitiems juridiniams asmenims (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams;

[3] Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-265 „Dėl Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąrašo patvirtinimo“;

[4] patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 812 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą“;

[5] Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 28 str. numatyta, jog bendrovės galės atskaityti paramai skirtas išmokas, t. y., atimti suteiktų paslaugų/materialinių vertybių vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. gautų pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių atskaitymus, išskyrus suteiktą paramą ir ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius. Kitiems pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, turintiems teisę pagal LPĮ teikti labdarą ir paramą, t. y. vienetams turintiems paramos gavėjo statusą ir uždirbusiems pajamas pagal PMĮ 28 str. 1 dalį, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios LPĮ nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai;

[6] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 patvirtintos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos ir apribojimai.