CRS - Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
CRS - Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Bendrasis duomenų teikimo standartas,
(angl. Common Reporting Standard, toliau — CRS)
VARTOJAMŲ TRUMPINIŲ SĄRAŠAS
CRS — Bendrasis duomenų teikimo standartas (angl. Common Reporting Standart).
CRS komentaras – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengti komentarai dėl tipinio kompetentingų institucijų susitarimo.
CRS taisyklės — Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. VA-102 „Dėl informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklių patvirtinimo".
EBPO — Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development).
EBPO Pavyzdinė konvencija — Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Pavyzdinė konvencija dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo (OECD Committee on Fiscal Affairs.
Model Tax Convention on Income and on Capital: Condensed version 2017).
FATCA susitarimas — Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo.
GPMĮ — Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.
KIS — kolektyvinio investavimo subjektas.
LBĮ — Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas.
MAĮ — Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.
MMIN — mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris.
Nutarimas — Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1017 „Dėl 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančios direktyvą 77/799/EEB ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir susitarimų dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinimo“.
PPTFPĮ — Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.
VMI — Valstybinė mokesčių inspekcija.
VMI prie FM — Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
VMI TIES sistema — Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemis.
1.Kas yra CRS?
Tai pasaulinis automatinio keitimosi informacija apie finansines sąskaitas standartas, kuris EBPO priimtas 2014 m. ir pradėtas taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d. CRS tikslas — kovoti su tarptautiniu mokesčių vengimu. Remiantis standartu, finansų įstaigos turi identifikuoti finansines sąskaitas, priklausančias klientams, kurių rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra valstybėje arba jurisdikcijoje, kuri nėra finansų įstaigos valstybė ar jurisdikcija.
2.Kas yra finansų įstaiga?
Finansų įstaiga — indėlių įstaiga (kaip taisyklė — tai įmonės, valdančios indėlių sąskaitas), pasaugos įstaiga (įmonė, siūlanti klientams pasaugos sąskaitų ar panašias paslaugas), investicinė įmonė (kaip taisyklė — investiciniai fondai) ar draudimo įmonė, siūlanti taupymo produktus, pavyzdžiui, kapitalo kaupimu pagrįstą draudimą.
3.Kas yra naudos gavėjas / kontroliuojantysis asmuo?
PPTFPĮ 2 straipsnio 14 dalyje, MAĮ 2 straipsnio 291 dalyje reglamentuota, kad naudos gavėjas yra fizinis asmuo, kuris yra kliento (juridinio asmens ar užsienio valstybės įmonės) savininkas arba kontroliuoja klientą, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla. Naudos gavėju laikomas:
1) juridiniame asmenyje:
a) fizinis asmuo, kuriam priklauso juridinis asmuo ar kuris jį valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą procentinę dalį to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių, įskaitant valdymą per pareikštines akcijas, išskyrus akcines bendroves ar kolektyvinio investavimo subjektus, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi Europos Sąjungos teisės aktus atitinkantys reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba jį kontroliuodamas kitais būdais. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), kontroliuojantis (kontroliuojantys) įmonę arba kelias įmones, kuri (kurios) turi 25 procentus ir vieną akciją arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas (laikomi) netiesioginiu (netiesioginiais) savininku (savininkais);
b) juridiniame asmenyje, kurio tapatybė nustatoma, vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu šios dalies a papunktyje nurodytas asmuo nenustatytas arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra naudos gavėjas;
2) patikos fonduose – visi šie asmenys:
a) patikėtojas (patikėtojai);
b) patikėtinis (patikėtiniai);
c) saugotojas (saugotojai), jeigu tokių esama;
d) fiziniai asmenys, gaunantys naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto, arba, jeigu šie asmenys dar nenustatyti, asmenys, kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba veikia;
e) bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis;
3) administruojančiame ir lėšas skirstančiame juridiniame asmenyje, į patiką panašios formos subjekte – fizinis asmuo, einantis šios dalies 2 punkte nurodytoms pareigoms lygiavertes pareigas.
4.Kokias pareigas turi vykdyti finansų įstaigos pagal CRS?
Finansų įstaiga, atsižvelgdama į CRS Taisyklių nuostatas, turi vykdyti šias pareigas:
Nustatyti / sukurti tvarkas (priemones), kurios būtų skirtos praneštinoms sąskaitoms nustatyti.
Taikant išsamaus patikrinimo procedūras, nustatyti naujų fizinių ir juridinių klientų (tam tikrais atvejais ir juridinių klientų kontroliuojančių asmenų) rezidavimo vietą mokesčių tikslais (įskaitant klientus, turinčius rezidavimo vietą mokesčių tikslais tik valstybės viduje).
Taikant išsamaus patikrinimo procedūras, tikrinti esamų fizinių ir juridinių klientų duomenis, kad nustatyti / atnaujinti sąskaitų turėtojų (kontroliuojančių asmenų) rezidavimo vietą mokesčių tikslais.
Pranešti vietos mokesčių institucijai apie klientus, kurių rezidavimo vieta(-os) mokesčių tikslais yra kitoje valstybėje, nurodytoje CRS taisyklių 8 priede, nei finansų įstaigos veiklos valstybė.
Pagal CRS gautą informaciją, susijusią su finansinėmis sąskaitomis, saugoti ne trumpiau kaip 5 metus po laikotarpio, už kurį duomenis teikianti finansų įstaiga pateikia reikiamą informaciją, pabaigos.
Privalo registruoti veiksmus, kurių imasi, ir visus įrodymus, kuriais remiasi, vykdydamos CRS taisyklėse minimas procedūras, ir tinkamas priemones tokiems duomenims gauti. Tokius įrašus privalo saugoti ne trumpiau kaip 5 metus po laikotarpio, už kurį duomenis teikianti finansų įstaiga pateikia reikiamą informaciją, pabaigos.
5.Kokių asmenų, ūkio subjektų informaciją privalo pateikti duomenis teikianti finansų įstaiga VMI prie FM?
Duomenis teikiančios finansų įstaigos, privalo VMI prie FM pateikti šių asmenų duomenis bei informaciją apie jų praneštinas sąskaitas (CRS taisyklių 5 p.):
1)kiekvieno praneštino (fizinio) asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas;
2)kiekvieno praneštino subjekto (juridinio asmens), kuris yra sąskaitos turėtojas;
3)kiekvieno subjekto (juridinio asmens), kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris, pritaikius išsamaus patikrinimo procedūras, yra pripažįstamas turintis vieną ar kelis kontroliuojančius asmenis, kurie yra praneštini asmenys tokio subjekto (juridinio asmens) ir jį kontroliuojančio (-ių) asmens (-ų).
6.Kokią informaciją privalo pateikti duomenis teikianti finansų įstaiga VMI prie FM?
Pagal CRS taisyklių 14 punktą, kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo rinkti ir VMI prie FM pateikti toliau nurodytą informaciją apie tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos kiekvieną praneštiną sąskaitą:
1) kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę (pavadinimą), adresą, gyvenamosios vietos jurisdikciją (-as), MMIN (-us), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su juridiniu asmeniu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris, pritaikius išsamaus patikrinimo procedūras, atitinkančias CRS taisyklių 3, 4 ir 5 prieduose išdėstytas procedūras, yra pripažįstamas turintis vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio juridinio asmens pavadinimą, adresą, rezidavimo vietos valstybę (-es) narę (-es) ir (jei yra) kitą (-as) jurisdikciją (-as), MMIN (-us) ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, gyvenamosios vietos jurisdikciją (-as), MMIN (-us) ir gimimo datą bei vietą;
2) sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei sąskaitos numerio nėra);
3) duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);
4) sąskaitos likutį arba vertę (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų pabaigoje arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus sąskaita buvo uždaryta. Apie sąskaitą, kurios likutis arba vertė yra neigiama, būtina pranešti kaip apie sąskaitą, kurios likutis arba vertė yra lygi nuliui;
5) pasaugos sąskaitos atveju:
- visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba sąskaitos atžvilgiu) per kalendorinius metus, ir
- visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per kalendorinius metus, kurių atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, nominalus savininkas ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;
6) indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus, ir
7) šio klausimo 5-6 punktuose nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus.
7.Kada juridinio asmens rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra tam tikroje jurisdikcijoje?
Juridinio asmens rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra tam tikroje jurisdikcijoje, jei pagal tos jurisdikcijos įstatymus dėl savo adreso, rezidavimo vietos, valdymo, įsteigimo vietos arba kito panašaus pobūdžio kriterijaus jis moka ar turi mokėti mokesčius šioje jurisdikcijoje.
8. Kur yra juridinių asmenų dukterinių įmonių ir filialų rezidavimo vieta mokesčių tikslais?
Paprastai juridinio asmens filialo rezidavimo vieta mokesčių tikslais būna valstybėje, kurioje yra juridinio asmens, kuriam priklauso padalinys, rezidavimo vieta mokesčių tikslais.
9.Kada fizinis asmuo yra kitos valstybės rezidentas mokesčių tikslais?
Iš esmės gyvenamoji vieta mokesčių tikslais apibrėžiama taip pat, kaip ir nuolatinė gyvenamoji ar buvimo vieta. Pabrėžtina, kad kiekvienoje valstybėje galioja savos rezidavimo vietos mokesčių tikslais nustatymo taisyklės. Daugiau informacijos apie rezidavimo vietos mokesčių tikslais taisykles tam tikroje jurisdikcijoje galima rasti apsilankius EBPO automatinio keitimosi informacija interneto svetainėje adresu: http://www.oecd.org/tax/automatic-exchange/crs-implementation-and-assistance/tax-residency/#d.en.347760
Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad esant specialioms aplinkybėms (pvz., asmuo studijuoja užsienyje, dirba kitoje valstybėje ar yra išvykęs į ilgą kelionę), galimai fizinis asmuo taps rezidentu kitur arba daugiau nei vienos valstybės rezidentu vienu metu. p style="text-align: justify;">Finansų įstaigos, vykdydamos savo CRS išsamaus patikrinimo įsipareigojimus, pavyzdžiui, atidarydamos finansinę sąskaitą naujam sąskaitos turėtojui, turėtų atsižvelgti į EBPO atliktos didelės rizikos schemų, kuriomis galima piktnaudžiauti siekiant klaidingai pateikti asmens mokesčių rezidencijos jurisdikciją, analizės rezultatus, pvz., atkreipti dėmesį į rizikingas gyvenamosios vietos ar pilietybės pagal investiciją nustatymo schemas. Daugiau informacijos rasite čia: https://www.oecd.org/tax/automatic-exchange/crs-implementation-and-assistance/residence-citizenship-by-investment/
10.Kaip nustatoma, kurios iš naujų asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos?
Išsamaus patikrinimo procedūros, skirtos naujoms sąskaitoms, reglamentuojamos CRS taisyklių 2 priede:
1) Finansų įstaiga privalo gauti iš kliento patvirtinimą, leidžiantį nustatyti kliento MMIN, gyvenamąją vietą ir jurisdikciją mokesčių tikslais, gimimo datą. CRS komentare detalizuojama, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas reiškia sąskaitos turėtojo pateiktą patvirtinimą, kuriame yra informacija apie sąskaitos turėtojo statusą ir bet kokia kita informacija, kurios duomenis teikianti finansų įstaiga galėtų pagrįstai prašyti tam, kad įvykdytų savo prievoles duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo srityje, pvz., ar mokesčių tikslu sąskaitos turėtojas yra jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, rezidentas;
2) Finansų įstaiga turi atlikti kliento patvirtinimo pagrįstumo patikrinimą, vadovaudamasi atidarant sąskaitą gauta informacija, įskaitant bet kokius dokumentus, kurie buvo gauti pinigų plovimo prevencijos ir „Pažink savo klientą“ procedūras. Laikoma, kad duomenis teikianti finansų įstaiga pripažino, kad toks sąskaitos turėtojo patvirtinimas yra pagrįstas, jei atliekant sąskaitos atidarymo procedūras ir peržiūrėjus ryšium su sąskaitos atidarymu gautą informaciją (įskaitant bet kokius dokumentus, kurie buvo surinkti pagal pinigų plovimo prevencijos ir „Pažink savo klientą“ procedūras), ji nesužinojo arba neturėjo pagrindo sužinoti, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas;
3) Sąskaitos turėtojo patvirtinimas galioja tol, kol aplinkybės nepasikeičia taip, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo žinoti, jog pirminis sąskaitos turėtojo patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas. Kaip numatyta CRS taisyklių 6 priedo 1 punkte, aplinkybių pasikeitimas reiškia bet kokį pasikeitimą, dėl kurio atsiranda daugiau su asmens statusu susijusios informacijos ir ta informacija prieštarauja tokio asmens statusui. Be to, aplinkybių pasikeitimas reiškia bet kokį informacijos, susijusios su sąskaitos turėtojo sąskaita, papildymą (įskaitant sąskaitos turėtojo papildymą, pakeitimą kitu ar kitokį pasikeitimą) arba bet kokį su tokia sąskaita susietos informacijos pasikeitimą ar papildymą, jei toks informacijos pasikeitimas ar papildymas paveikia sąskaitos turėtojo statusą.
11.Kada duomenis teikianti finansų įstaiga turi pagrindo manyti, kad asmens pateiktas patvirtinimas yra nepatikimas ar neteisingas?
Kaip numatyta CRS taisyklių 6 priedo 1 punkte, aplinkybių pasikeitimas reiškia bet kokį pasikeitimą, dėl kurio atsiranda daugiau su asmens statusu susijusios informacijos ir ta informacija prieštarauja tokio asmens statusui. Be to, aplinkybių pasikeitimas reiškia bet kokį informacijos, susijusios su sąskaitos turėtojo sąskaita, papildymą (įskaitant sąskaitos turėtojo papildymą, pakeitimą kitu ar kitokį pasikeitimą) arba bet kokį su tokia sąskaita susietos informacijos pasikeitimą ar papildymą, jei toks informacijos pasikeitimas ar papildymas paveikia sąskaitos turėtojo statusą.
Pagal CRS komentarą, asmens pateiktas patvirtinimas yra nepatikimas ar neteisingas, jei toks patvirtinimas yra:
1) ne visiškai užpildytas ir jame trūksta kokių nors elementų (MMIN, gyvenamosios vietos ir rezidavimo jurisdikcijos arba gimimo datos);
2) jei sąskaitos turėtojo patvirtinime yra informacijos, kuri neatitinka kliento pateiktų duomenų arba
3) jei duomenis teikianti finansų įstaiga turi kitos informacijos apie sąskaitą, kuri neatitinka kliento patvirtinime nurodytus duomenis.
Esant tokiems atvejams, duomenis teikiančiai finansų įstaigai draudžiama pasitikėti pirminiu sąskaitos turėtojo patvirtinimu ir ji privalo gauti:
1) galiojantį sąskaitos turėtojo patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta mokesčių tikslu taikoma sąskaitos turėtojo gyvenamoji (-osios) vieta (-os)
arba
2) pagrįstą paaiškinimą ir dokumentus (jei taikoma), kurie patvirtintų pirminio sąskaitos turėtojo patvirtinimo galiojimą.
CRS komentare detalizuojama, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas netenka galios tą dieną, kai tokį patvirtinimą turinti duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo sužinoti, kad pasikeitė aplinkybės, paveikiančios sąskaitos turėtojo patvirtinimo teisingumą. Tačiau duomenis teikianti finansų įstaiga gali laikyti, kad priklausomai nuo to, kuris įvykis įvyksta anksčiau, 90 kalendorinių dienų nuo tos datos, kai patvirtinimas neteko galios dėl pasikeitusių aplinkybių, arba datos, kurią buvo patvirtintas sąskaitos turėtojo patvirtinimo galiojimas, arba datos, kada buvo gautas naujas sąskaitos turėtojo patvirtinimas, asmuo turi tą patį statusą, kokį turėjo prieš pasikeičiant aplinkybėms.
Ir tik tokiu atveju, jei nuo aplinkybių pasikeitimo dienos, duomenis teikianti finansų įstaiga per minėtą 90 dienų laikotarpį negali gauti patvirtinimo apie pirminio sąskaitos turėtojo patvirtinimo galiojimą arba gauti galiojantį sąskaitos turėtojo patvirtinimą, duomenis teikianti finansų įstaiga sąskaitos turėtoją privalo laikyti jurisdikcijos, kurią sąskaitos turėtojas pirminiame sąskaitos turėtojo patvirtinime nurodė esant jo gyvenamosios vietos jurisdikcija, rezidentu ir jurisdikcijos, kurioje sąskaitos turėtojas rezidentu gali būti dėl pasikeitusių aplinkybių, rezidentu.
12.Kokią įtaką CRS daro finansinių paslaugų sektoriui?
Finansų įstaigos, pvz., bankai, vertybinių popierių institucijos, lėšų valdymo įmonės, investicinės bendrovės, gyvybės draudimo bendrovės, privalo identifikuoti visus savo klientus pagal CRS taisykles. Vėliau šios institucijos turi pranešti apie klientus ir jų finansinį turtą mokesčių institucijoms. Savo ruožtu mokesčių institucijos siunčia duomenis kitų CRS valstybių mokesčių institucijoms.
13.Ką turi daryti klientas, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais kitoje valstybėje, nei finansų įstaigos veiklos valstybė?
Klientas turi atsakyti į finansų įstaigų pateikiamus klausimus. Jei klientas turi mokėti mokesčius vienoje ar daugiau valstybių, kurios nėra finansų įstaigos veiklos valstybės, finansų įstaigos gali paprašyti kliento užpildyti patvirtinimo formą, kurią finansų įstaiga remdamasi informacija, kurią atidarydama sąskaitą gavo duomenis teikianti finansų įstaiga (įskaitant visus dokumentus, surinktus taikant atliekant pinigų plovimo prevencijos ir „Pažink savo klientą“ procedūras), turi patvirtinti tokio sąskaitos turėtojo pateikto patvirtinimo pagrįstumą. Šioje formoje klientas pateikia informaciją apie savo rezidavimo vietas mokesčių tikslais ir mokesčių mokėtojo identifikacinį (-ius) numerį (-ius) (MMIN).
14.Kas yra MMIN arba kitas funkcinis ekvivalentas skirtas asmens ar subjekto identifikavimui?
MMIN yra mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris. Tai unikali fiziniam ar juridiniam asmeniui jurisdikcijoje mokesčių administravimo tikslais suteikta raidžių ar skaičių kombinacija.
Nors daugelis jurisdikcijų MMIN naudoja fizinių asmenų arba įmonių mokesčių administravimo tikslais, kai kurios jurisdikcijos MMIN nesuteikia. Tačiau tokios jurisdikcijos dažnai naudoja kitą aukšto patikimumo numerį, turintį lygiavertį identifikavimo lygį (vadinamąjį funkcinį ekvivalentą). Tais atvejais, kai mokesčių jurisdikcija MMIN nesuteikia, tai funkciniams ekvivalentams galima būtų priskirti, pvz., fizinių asmenų atveju — socialinio draudimo numerį, piliečio (asmens) tapatybės, tarnybos kodą (numerį), rezidento registracijos numerį, o subjektų atveju — įmonės registracijos kodą (numerį) (CRS komentaro VIII skyriaus E poskyrio 5 d.).
Jeigu klientas neturi MMIN, jis turi kreiptis dėl MMIN suteikimo, vadovaudamasis valstybėje galiojančiomis taisyklėmis. Daugiau informacijos apie atitinkamose jurisdikcijose galiojančius MMIN formatus galima rasti adresu: https://www.oecd.org/tax/automatic-exchange/crs-implementation-and-assistance/tax-identification-numbers/
15.Ar finansų įstaiga turi rinkti asmens MMIN sąskaitos atidarymo metu, ar MMIN gali būti gaunamas ir po sąskaitos atidarymo?
Sąskaitos atidarymo metu, asmuo finansų įstaigai turi pateikti patvirtinimą, kuriame turi būti nurodomas atidarančiojo sąskaitą asmens atitinkamos jurisdikcijos MMIN. Jeigu finansų įstaiga asmens patvirtinimo teisingumo patikrinimo iš karto negali užbaigti (pvz., dėl sąskaitos turėtojo verslo specifikos ar kitų svarbių priežasčių), tai ji turi siekti tai atlikti per 90 dienų. Jeigu asmens patvirtinime nėra nurodomas MMIN, tai finansų įstaigai yra pagrindo abejoti, kad atidarančiojo sąskaitą asmens duomenys yra teisingi ir patikimi.
16.Kas gali nutikti, jei klientas pateikia neteisingą arba melagingą informaciją?
Klientui tyčia pateikus melagingus duomenis arba nepateikus tam tikrų duomenų patvirtinimo formoje, kai kuriose valstybėse jam gali būti paskirta bauda arba laisvės atėmimo bausmė.
17.Kokių sąskaitų duomenys pagal CRS neteikiami?
Finansų įstaigai atlikus išsamaus patikrinimo procedūras, numatytas CRS taisyklių 1-6 prieduose, ir nenustačius, kad sąskaita gali būti laikytina nepraneština, tokių sąskaitų duomenys nėra teikiami, pvz., finansų įstaiga nustato, kad kliento fizinio asmens rezidavimo mokesčių tikslais vieta yra jurisdikcijoje apie kurią nereikia pranešti, tuomet duomenys apie atidarytą sąskaitą CRS neteikiami.
Neteikiami šių sąskaitų duomenys:
1) pensijų draudimo ir pensijų taupomųjų sąskaitų, atitinkančių tam tikrus kriterijus;
2) paveldėtų sąskaitų;
3) sąlyginio deponavimo sąskaitų;
4) bendrovių sąskaitų, kurių akcijomis viešai prekiaujama biržoje, arba su tokiomis bendrovėmis susijusių juridinių asmenų / ūkio subjektų;
5) kitų sąskaitų nurodytų CRS taisyklių 7 priedo 34 punkte.
18.Kas yra aktyvus nefinansinis subjektas?
Įmonė (išskyrus finansų įstaigas) laikoma aktyvia, jeigu ji:
gauna daugiau kaip 50 proc. pajamų iš prekių ir paslaugų pardavimo;
daugiau kaip 50 proc. jos turto priskiriama veiklai, susijusiai su prekių ir paslaugų pardavimu.
19.Kokios įmonės priskiriamos prie aktyvių?
Įmonės, kurios daugiau kaip 50 proc. įplaukų gauna iš prekių ir (arba) paslaugų gamybos ir (arba) pardavimo.
Biržos prekybos sąrašuose esančios su jomis susijusios įmonės (dukterinės įmonės, filialai). Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirma nurodytiems asmenims.
Fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, registruotos religinės bendruomenės ir kiti nuo mokesčių mokėjimo atleisti juridiniai asmenys / ūkio subjektai.
20.Kas yra pasyvus nefinansinis subjektas?
Įmonė (išskyrus finansų įstaigas) laikoma pasyvia, jei:
daugiau kaip 50 proc. jos pajamų yra pasyviosios pajamos
arba
daugiau kaip 50 proc. jos turto kuria pasyviąsias pajamas.
21.Kokios gali būti pasyvios pajamos?
Pasyviosios pajamos gali būti, pavyzdžiui, dividendai ar palūkanos. Prie pasyvių pajamų gali būti priskiriamas nuomos mokestis ir autoriniai atlyginimai, jei įmonė neturi darbuotojų. Be to, tai gali būti anuitetai (dažnai susiję su gyvybės draudimu), kapitalo prieaugis, pelnas iš turto ar nuosavybės, kuri gali kurti pasyviąsias pajamas, pardavimo, tam tikra draudimo grąža ar mokėjimas, grąžinimas.
22.Ką turi daryti pasyvus nefinansinis subjektas?
Pasyvaus nefinansinio subjekto pareiga – pranešti, ar turi naudos gavėjų, kurie yra rezidentai kitos valstybės nei finansų įstaigos veiklos valstybė. Jeigu toks naudos gavėjas, kurio rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra kitoje valstybėje nei finansų įstaigos veiklos valstybė, egzistuoja, finansų įstaiga privalo pranešti apie šį juridinį asmenį ir naudos gavėją mokesčių institucijoms.
23.Ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta finansų įstaiga laikoma duomenų neteikiančia finansų įstaiga?
Tarybos direktyvos Nr. 2014/107/ES I priedo VIII skirsnio B poskyrio 1 dalyje išvardijamos įvairios duomenų neteikiančių finansų įstaigų kategorijos, kurioms leidžiama neteikti duomenų. Duomenų neteikianti finansų įstaiga yra Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, kuris atsiranda dėl įsipareigojimo, savo ruožtu susijusio su tokios rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga ir kt. Vyriausybės subjektas apibrėžiamas kaip valstybės narės ar kitos jurisdikcijos Vyriausybė, valstybės narės arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės narės ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų. Vyriausybės įsteigta finansų įstaiga nelaikoma finansų įstaiga 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos Nr. 2014/107/ES, CRS ir CRS taisyklių prasme ir jai nėra pareigos teikti informacijos apie finansines sąskaitas.
24.Ar Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos fondų įstatymą, atitinka aktyvaus nefinansinio subjekto kriterijų?
CRS taisyklių 43.8.5 papunktyje nurodyta, kad pagal nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančius įstatymus arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus reikalaujama, kad likvidavus nefinansinį subjektą arba nutraukus jo veiklą, visas jo turtas būtų perduotas Vyriausybės subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinis turtas būtų perduotas nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos Vyriausybės ar kurio nors jos politinio vieneto naudai. CRS taisyklių 7 priedo 43.8.3 papunktyje nustatytame reikalavime nurodoma, kad subjektas turi neturėti akcininkų ar narių, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo (subjekto) pajamas ar turtą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, prieš perduodant labdaros / paramos fondo turtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės subjektui ar kitai ne pelno organizacijai, dalis tokio subjekto lėšų / turto skiriama dalininkų įnašo grąžinimui, laikoma, kad labdaros / paramos fondai neatitinka aktyviam nefinansiniam subjektui keliamų reikalavimų.
25.Ar finansų įstaiga, gavusi duomenų apie kliento jurisdikcijos pasikeitimą, privalo šiuos duomenis pateikti VMI?
Finansų įstaiga, gavusi duomenų apie kliento jurisdikcijos pasikeitimą, o taip pat juridinio asmens atveju, praneštino kontroliuojančio asmens jurisdikcijos pasikeitimą, privalo šiuos duomenis pateikti VMI.
26.Kokią rezidavimo valstybę turi nurodyti finansų įstaigos klientas, kuris turi darbo vizą ir teisę gyventi Lietuvoje (pvz., statybininkas, tolimųjų reisų vairuotojas, jūreivis), bet yra kitos valstybės pilietis ir kai kuriais atvejais faktiškai Lietuvoje nedirba ir negyvena (pvz., tolimųjų reisų vairuotojas, jūreivis)?
Paprastai rezidavimo vieta mokesčių tikslais laikoma toje valstybėje, kur fizinis asmuo gyvena. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad esant specialioms aplinkybėms (pvz., asmuo studijuoja užsienyje, dirba kitoje valstybėje ar yra išvykęs į ilgą kelionę), galimai fizinis asmuo taps rezidentu kitur arba daugiau nei vienos valstybės rezidentu vienu metu.
Asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje arba kurio asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje arba atitinka bent vieną iš žemiau aprašytų GPMĮ nuostatose įtvirtintų kriterijų, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir jo rezidavimo valstybė mokesčių tikslais yra Lietuva. Rezidavimo valstybe mokesčių tikslais laikoma valstybė, kurioje asmuo įregistruotas pajamų mokesčio mokėtoju (suteiktas MMIN). Jeigu asmuo nurodytų kriterijų neatitinka, tiek atidarydamas banko sąskaitą, bet dar neįgijęs leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, tiek atnaujindamas duomenis, anketoje turėtų nurodyti tą jurisdikciją, kurios rezidentu mokesčių tikslais konkrečiu momentu jis yra. Pagrindinis rezidavimo vietą mokesčių tikslais patvirtinantis dokumentas yra kitos šalies išduota rezidavimo pažyma.
Neribota mokestinė atsakomybė taikoma visiems valstybės rezidentams, kurie pagal tos valstybės vidaus mokesčių teisės aktus tokiais pripažįstami, remiantis EBPO Pavyzdinėje konvencijoje įtvirtintais bendraisiais kriterijais, t. y. nuolatinės gyvenamosios vietos, buvimo vietos, gyvybinių interesų centro, pilietybės, tam tikro laiko periodo ir pan. arba inkorporacijos, valdymo organų buvimo vietos kriterijais, jei rezidentas yra juridinis asmuo. Nuolatinės gyvenamosios vietos kriterijus Pavyzdinės sutarties prasme neturėtų būti tapatinamas su asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vietos kriterijumi (gyvybinių interesų centru), kuris taikomas tik tuomet, kai asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą dviejose valstybėse.
EBPO Pavyzdinėje konvencijoje bei jos pagrindu sudarytų dvišalių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 4 straipsnyje išskiriamos „susitariančiosios valstybės rezidento“ (pripažįstamas rezidentu tik Pavyzdinės konvencijos tikslais) ir rezidento, kaip jis apibrėžiamas valstybių nacionalinėje mokesčių teisėje, sąvokos, kurios taip pat neturėtų būti tapatinamos.
GPMĮ, kaip ir Pavyzdinėje konvencijoje, nustatyti nuolatinės gyvenamosios vietos bei asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vietos kriterijai iš esmės nesiskiria nuo Pavyzdinėje konvencijoje suformuotos sampratos. GPMĮ 2 straipsnio 30 punkte įtvirtinta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta suprantama kaip bet kokia vieta, kurioje fizinis asmuo turi galimybę gyventi ir kurią jis įkuria, išlaiko ir naudojasi. Pagrindiniai gyvenamosios vietos požymiai — nuolatinumas bei pastovumas, kurie turi pasireikšti fizinio asmens ketinimu pasilikti Lietuvoje bent artimiausią mokestinį laikotarpį. Asmuo tam tikru mokestiniu laikotarpiu yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų jis turi daugiau Lietuvoje negu užsienio valstybėje.
Kad fizinis asmuo būtų pripažintas nuolatiniu Lietuvos gyventoju (neatsižvelgiant į tai, ar jis Lietuvos Respublikos pilietis, ar užsienio valstybės pilietis, ar asmuo be pilietybės), jis turi atitikti kurį nors vieną iš GPMĮ 4 straipsnio 1 dalies kriterijų . Fizinio asmens išbuvimo laikotarpiai nustatomi vadovaujantis „Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklėmis“ .
Pažymėtina, kad fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, gali nustatyta tvarka kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pripažinti nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu per mokestinį laikotarpį jo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, sudaro ne mažiau kaip 90 procentų visų per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, nebent jos yra laikomos neapmokestinamosiomis (GPMĮ 4 str. 5 d.).
Iš esmės gyvenamoji vieta mokesčių tikslais apibrėžiama taip pat, kaip ir nuolatinė gyvenamoji ar buvimo vieta. Pabrėžtina, kad kiekvienoje valstybėje galioja savos rezidavimo vietos mokesčių tikslais nustatymo taisyklės. Daugiau informacijos apie rezidavimo vietos mokesčių tikslais taisykles tam tikroje jurisdikcijoje galima rasti apsilankius EBPO automatinio keitimosi informacija interneto svetainėje adresu: https://www.oecd.org/tax/automatic-exchange/crs-implementation-and-assistance/residence-citizenship-by-investment/
27.Kokie dokumentiniai įrodymai pagrindžia rezidavimo valstybę mokesčių tikslais?
CRS taisyklių 7 priedo 49 punkte apibrėžta, kad dokumentinis įrodymas yra bet kuris iš šių dokumentų:
1) valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra sąskaitos turėtojas, įgaliotos valstybinės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos organo ar savivaldybės) išduotas gyvenamosios vietos mokesčių tikslais patvirtinimas (pvz., mokesčių administratoriaus išduota rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma; mokesčių deklaracija, kurioje iš pateiktos informacijos galima nustatyti rezidavimo vietą mokesčių tikslais; gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma su nurodytu MMIN, kitas (-i) dokumentas (-ai));
2) fizinio asmens atveju – bet koks galiojantis tapatybės dokumentas, kurį išdavė įgaliota valstybinė įstaiga (pvz., Vyriausybė ar jos organas ar savivaldybė), kuriame nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė, MMIN ir kuris yra paprastai naudojamas tapatybei nustatyti.
1) nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje; 2) asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje; 3) išbūtų dienų skaičius: a) mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 183 ar daugiau dienų; b) Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų, jei nenustatyta kitaip; 4) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam atlyginimas pagal darbo sutartį ar pagal jos esmę atitinkančią sutartį arba gyvenimo kitoje valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos valstybės arba savivaldybių biudžetų.
2002 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 300 „Dėl Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“.
Kaip paaiškinta CRS komentaro VIII skyriaus „Sąvokų apibrėžtys“ E poskyrio 6 dalies „Dokumentiniai įrodymai“ komentare, E poskyrio 6 dalies a punkte minima jurisdikcijos, kurią mokėtojas nurodo esant jo rezidavimo vietos jurisdikcija, įgaliotosios valdžios įstaigos (pavyzdžiui, Vyriausybės ar jos įstaigos arba savivaldybės) išduota pažyma apie rezidavimo (gyvenamąją) vietą. Tokios pažymos pavyzdžiu gali būti pažyma apie gyvenamąją vietą mokesčių tikslu (kurioje nurodyta, kad pvz., sąskaitos turėtojas naujausią pajamų deklaraciją pateikė kaip tos jurisdikcijos rezidentas); jurisdikcijos įgaliotosios valdžios įstaigos paskelbta informacija apie rezidavimo (gyvenamąją) vietą, pavyzdžiui, mokesčių įstaigos paskelbtą sąrašą, kuriame nurodyti mokesčių mokėtojų vardai ir pavardės (pavadinimai) ir rezidavimo vietos; informacija apie rezidavimo vietą viešai prieinamame registre, kurį tvarko arba kurį tvarkyti pavedė jurisdikcijos įgaliotoji valdžios įstaiga, kaip antai mokesčių įstaigos tvarkomame viešajame registre.
Pagal tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 4 straipsnio „Rezidentas“ komentarą, bendrąja prasme asmuo laikomas valstybės rezidentu šių sutarčių tikslams, jei atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus, dėl kurių jam atsiranda prievolė mokėti mokesčius nuo pasaulinių pajamų (t. y. pajamos, gautos tiek rezidavimo valstybėje, tiek kitose valstybėse). Fiziniai asmenys laikomi Lietuvos rezidentais, jeigu jie atitinka GPMĮ 4 straipsnyje nustatytus kriterijus.
1 pvz., jei klientas pateikia asmens tapatybės dokumentą, išduotą užsienio valstybėje, ir nurodo, kad jo gyvenamosios vietos valstybė ir rezidavimo valstybė mokesčių tikslais yra ta pati užsienio valstybė, laikoma, kad kliento pateiktas dokumentinis įrodymas yra pakankamas.
2 pvz., jei klientas pateikia asmens tapatybės dokumentą, išduotą užsienio valstybėje, taip pat nurodo, kad jo gyvenamosios vietos valstybė yra ta pati užsienio valstybė, tačiau nurodo, kad rezidavimo valstybė mokesčių tikslais yra Lietuva, finansų įstaiga turi prašyti pateikti rezidavimą mokesčių tikslais Lietuvoje patvirtinantį dokumentą, kad Lietuvoje jis moka arba turėtų mokėti mokesčius ne tik už pajamas iš Lietuvoje esančių šaltinių (mokesčių administratoriaus išduota rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma; mokesčių deklaracija, kurioje iš pateiktos informacijos galima nustatyti rezidavimo vietą mokesčių tikslais; gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma su nurodytu MMIN, kitas (-i) dokumentas (-ai)).
3 pvz., jei klientas pateikia leidimą gyventi Lietuvoje, gyvenamosios vietos valstybės adresą nurodo užsienio valstybėje, o rezidavimo valstybę mokesčių tikslais nurodo Lietuvą, finansų įstaiga turi prašyti pateikti rezidavimą mokesčių tikslais Lietuvoje pagrindžiantį dokumentą, kad Lietuvoje klientas moka arba turėtų mokėti mokesčius ne tik už pajamas iš Lietuvoje esančių šaltinių (mokesčių administratoriaus išduota rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma; mokesčių deklaracija, kurioje iš pateiktos informacijos galima nustatyti rezidavimo vietą mokesčių tikslais; gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma su nurodytu MMIN, kitas (-i) dokumentas (-ai)).
28.Kokie reikalavimai taikomi dokumentinių įrodymų pagrįstumui?
CRS komentaro 155 punkte paaiškinama, kad:
1) dokumentinis įrodymas, kuriame nurodyta pasibaigimo data, gali būti laikomas pagrįstu paskutinę jo galiojimo datą arba paskutinę penktų kalendorinių metų, einančių po tų metų, kai dokumentinis įrodymas buvo pateiktas duomenis teikiančiai finansų įstaigai, dieną.
2) laikoma, kad dokumentinis įrodymas galioja neribotą laiką, jei: - dokumentinį įrodymą pateikė įgaliotoji valdžios įstaiga (pvz., pasas); - tai yra dokumentinis įrodymas, kuris paprastai nėra nei atnaujinamas, nei keičiamas (pvz., steigimo pažymėjimas); - tai yra dokumentinis įrodymas, kurį pateikė duomenų neteikianti finansų įstaiga arba jurisdikcijos, apie kurią reikia pranešti, asmuo, kuris nėra asmuo, apie kurį reikia pranešti.
3) Visi kiti dokumentiniai įrodymai galioja iki paskutinės penktų metų, einančių po tų metų, kuriais dokumentinis įrodymas buvo pateiktas duomenis teikiančiai finansų įstaigai, dienos.
29.Ar finansų įstaiga, teikdama VMI informaciją apie sąskaitas pagal CRS, privalo pranešti rezidentų mokesčių tikslais duomenis ir informaciją apie jų sąskaitas (CRSDAC2-LT xml failą), pateikdama kontroliuojančių asmenų adresus, kiek tai nesusiję su informacijos apie adresus pateikimo techniniais klausimais (CRS101, CRS102 formų pildymu).
Pagal CRS taisyklių 14 punkto 14.1 papunktį, kiekviena duomenis VMI teikianti finansų įstaiga privalo rinkti informaciją apie kontroliuojančių asmenų, kurie yra praneštini asmenys, adresus. Pažymėtina, kad nurodant praneštinų kontroliuojančių asmenų adresus, aktuali tampa CRS komentaro V skyriaus D poskyrio 2 dalis „Kontroliuojančių asmenų peržiūros procedūra", kurios 21 punkte nurodoma, kad nustatydama sąskaitos turėtojo kontroliuojančius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga turi remtis informacija, kuri buvo surinkta vadovaujantis pinigų plovimo prevencijos ir „Pažink savo klientą" procedūromis. Savo ruožtu, taisyklių 12 punktas, finansų įstaigą įpareigoja nustatyti / sukurti tvarkas (priemones), kurios būtų skirtos praneštinoms sąskaitoms nustatyti. Apibendrinant darytina išvada, kad finansų įstaiga, norėdama nustatyti praneštinų kontroliuojančių asmenų adresus, turėtų susisiekti su savo klientais, kad tokius atvejus išspręstų.
30.Ar mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigos su ribota veiklos licencija turi pareigą teikti duomenis pagal CRS?
Siekiant sukurti palankią aplinką Lietuvos ir užsienio startuoliams (angl. startups), buvo įgyvendinti specialūs mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigų ribotos veiklos licencijų projektai, kurių esmė — palengvinti naujų rinkos dalyvių įėjimą į Lietuvos, o vėliau, gavus ir neribotos veiklos licenciją, ir į Europos ekonominės erdvės rinką. Esminis ribotos veiklos mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigos skirtumas nuo mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigos yra tai, kad ribotos veiklos mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigai nėra taikomas minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimas, tačiau turint šią licenciją veikti galima tik Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokėjimo / elektroninių pinigų įstaigų, turinčių ribotos veiklos licencijas veikla iš esmės nesiskiria nuo neribotos veiklos licencijas turinčių įstaigų, tik joms yra sudaromos palankesnės įėjimo į mokėjimo / elektroninių pinigų paslaugų rinką sąlygos, šie veiksniai, VMI nuomone, neturėtų paneigti šių įstaigų pareigos teikti duomenis pagal CRS.
31.Koks yra elektroninių pinigų įstaigos statusas CRS prasme?
Nėra specialių taisyklių, kurios būtų taikomos elektroninių pinigų įstaigoms. Kaip ir kiti finansų rinkos dalyviai, elektroninių pinigų įstaigos turi įsivertinti ar jos yra duomenis teikiančios finansų institucijos, kaip tai apibrėžta CRS. MAĮ 611 straipsnyje numatyta pareiga prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, kaip jie apibrėžti LBĮ kaupti ir mokesčių administratoriui pateikti užsienio valstybių asmenų sąskaitų informaciją, naudojamą tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams įgyvendinti.
Vadovaujantis Nutarimo 1 punktu, bankai, kredito unijos <...> kiti prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie apibrėžti LBĮ, <...> privalo kaupti informaciją apie užsienio valstybių rezidentų mokesčių tikslais sąskaitas. Pagal LBĮ 42 straipsnio 1 dalį prie finansų rinkos dalyvių priskiriamos elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigos.
Informacijos teikimą reglamentuoja CRS taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis teisės aktais, įskaitant ir MAĮ 611 straipsnį, Nutarimą. Įgyvendinant CRS taisykles, finansų įstaigos kaip pavyzdžiu ir aiškinimo šaltiniu vadovaujasi CRS komentaru ir CRS (CRS taisyklių 10 p.), kurį galite rasti: www.vmi.lt > Apie VMI > Teisinė informacija > Tarptautiniai įsipareigojimai.
Pagal CRS taisyklių 7 priedo 1 punktą, duomenis teikiančia finansų įstaiga laikoma Lietuvos finansų įstaiga, kuri nėra duomenis neteikianti finansų įstaiga. Lietuvos finansų įstaiga: finansų įstaiga, Lietuvos rezidentė, išskyrus ne Lietuvoje veikiantį tokios finansų įstaigos filialą, ir finansų įstaigos, kuri yra ne Lietuvos rezidentė, filialas, jei toks filialas yra Lietuvoje. Tuo tarpu duomenų neteikiančių finansų įstaigų apibrėžtys pateikiamos CRS taisyklių 7 priedo 9.1-9.5 papunkčiuose. Jeigu elektroninių pinigų įstaiga atitinka duomenis teikiančios finansų įstaigos apibrėžimą, tokiu atveju ji privalo pateikti informaciją CRS taisyklių nustatyta tvarka, išimtys elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoms nėra taikomos.
Jei elektroninių pinigų įstaiga būtų laikytina duomenis teikiančia finansų įstaiga, tačiau ji neturėtų duomenų apie praneštinus asmenis ir praneštinas sąskaitas, tai tokiu atveju ji turėtų pateikti nulinį (ZERO) pranešimą, kurio antraštės dalyje būtų nurodoma, kad teikiamas pranešimas apie tai, kad nėra praneštinų sąskaitų (CRS taisyklių 44 p.).
32.Ar KIS turi pareigą teikti informaciją apie investuotojus, jeigu jie laikomi kaip praneštini asmenys ir jų sąskaitos yra praneštinos, ar priešingai taikoma išimtis pagal CRS taisyklių 7 priedo 9.4 papunktį ir KIS laikomas duomenų neteikiančia finansų įstaiga?
Vadovaudamiesi CRS taisyklių 4 p., prižiūrimi finansų rinkos dalyviai, kaip jie yra apibrėžti LBĮ, privalo VMI prie FM pateikti informaciją apie asmenų sąskaitas CRS numatytiems tikslams ir įsipareigojimams vykdyti. Pagal CRS taisyklių 7 priedo 1 p., duomenis teikiančia įstaiga yra laikoma Lietuvos finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. Prie duomenis neteikiančių finansų įstaigų pagal CRS taisyklių 9.4 punktą yra priskiriamas nuo mokesčių atleistas KIS. Tačiau siekdamas visiškai įsitikinti, ar KIS gali būti laikomas duomenų neteikiančia finansų įstaiga, atsižvelgdamas į savo veiklos specifiką, turėtų individuliai peržiūrėti CRS komentaro VII skyriaus „Sąvokų apibrėžtys" B poskyrio „Duomenų neteikianti finansų įstaiga" 9 dalyje „Nuo mokesčių atleistas KIS" išvardintas sąlygas. Nustačius jų atitikimą, gali būti taikoma CRS taisyklių 7 priede 9.4 papunktyje numatyta išimtis.
33.Ar nauja sąskaita gali atitikti ir didelės vertės sąskaitos kriterijus?
VMI prie FM nuomone, nauja sąskaita negali atitikti ir didelės vertės sąskaitos kriterijų, nes pagal galiojančias CRS taisyklių sąvokas didelės vertės sąskaita yra laikoma jau esanti asmeninė sąskaita, o jau esanti sąskaita negali būti laikoma nauja sąskaita CRS prasme (CRS taisyklių 26, 27, 32 punktai).
34.Koks yra informacijos už kalendorinius metus pateikimo terminas?
CRS taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad informacija už kalendorinius metus turi būti pateikta VMI prie FM iki kitų kalendorinių metų liepos 1 d. Pirmasis informacijos teikimas už 2016 metus vyko iki 2017 m. liepos 1 d.
Kai finansų įstaiga nutraukia veiklą, bankrutuoja ar likviduojama anksčiau nustatyto duomenų pateikimo termino, tai praneština informacija turi būti pateikta iki finansų įstaigos veiklos nutraukimo, bankroto ar likvidavimo.
35.EBPO konsoliduotas dokumentas, kuriame apibendrinti dažniausiai užduodami klausimai.
Informacija atnaujinta 2022-06-06