Susitarimai dėl mokesčio

 

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 str.  numatyta, kad  mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu. Derybas inicijuoti gali tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius.

Sprendimą pradėti derybas su mokesčių mokėtoju ar ne priima Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos arba apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu sudaryta darbo grupė, kaip kad numatyta  Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklėse[1]. Ši darbo grupė turi įgaliojimus veikti mokesčių administratoriaus vardu ir vertinti ne tik susitarimo pasirašymo pagrįstumą bei tikslingumą, bet taip pat derėtis su mokesčių mokėtoju bei rengti atitinkamo susitarimo projektus.  Darbo grupės sudėtis - tai nemažiau kaip 5 ekspertai,  valstybės tarnautojai  iš skirtingų administracijos padalinių, turinčių darbo patirties kontrolės veiksmų atlikimo, mokestinių ginčų nagrinėjimo, teismų praktikos analizės, taip pat ir pagal darbo grupės poreikį kitose srityse. Darbo grupės sudėtis yra periodiškai atnaujinama.

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius  sprendimus dėl susitarimo pasirašymo tikslingumo priima vadovaudamasis mokesčių įstatymais, bendraisiais Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat vertina įrodymų apskaičiavimams pagrįsti pakankamumą, atsižvelgdama į mokestinių ginčų praktiką analogiškais klausimais.

Pateikiami statistiniai duomenys apie 2023 metais VMI pasirašytus susitarimus su mokesčių mokėtojais:

Gauta prašymų per 2022 metus	Iš viso pasirašyta susitarimų	Su kuo pasirašyti susitarimai		Kada pasirašyti susitarimai		Derybų objektas,  Eur		Sutarta sumokėti suma po derybų, Eur
		Su fiziniais asmenimis	Su juridiniais asmenimis	Mokestinio ginčo metu[2]	Mokestinio patikrinimo ir mokestinio tyrimo metu	Iš viso (mokesčiai, delspinigiai ir baudos)	Iš jų mokesčiai
131	68	45	23	20	48	13 574 493	10 849 789	6 386 423

 

 

 

Susitarimai su fiziniais asmenimis:

• Kai mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas negali savo išlaidų pagrįsti apmokestintomis/neapmokestinamosiomis pajamomis.

Ginčai vyksta tiek dėl mokėtojo  faktinių išlaidų, tiek faktinių pajamų apskaičiavimo.  Kai pavyzdžiui mokėtojas pasistato namą, tačiau  mokesčių administratoriaus vertinimu,  mokėtojui nepakako jo deklaruotų pajamų pragyvenimui ir  tokio nekilnojamojo turto statyboms, tuomet kontrolės veiksmų metu  vertinamos faktinės išlaidos, kurias mokėtojas galėjo patirti statyboms.  Tokiais atvejais sunku tiksliai apskaičiuoti mokėtojo patirtas išlaidas, nesant išlaidas pagrindžiančių dokumentų.  Dėl faktiškai gautų pajamų taip pat kyla daug ginčų, kai mokėtojas savo išlaidas (suteiktas paskolas, įsigytą turtą) tiriamuoju laikotarpiu grindžia iš senų laikų sukauptomis santaupomis, paskolintomis ar dovanotomis lėšomis, kurios nebuvo savo laiku deklaruotos ir kurioms pagrįsti mokėtojas neturi jokių įrodymų. Todėl derybos tokiais atvejais  būna efektyvus mokestinio ginčo sprendimo būdas.

 

 

• Kai mokėtojas vykdo ekonominę veiklą, tačiau nevykdo prievolės registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM.

Kontrolės veiksmų metu nustatoma, kad fiziniai asmenys parduoda žemės sklypus, skirtus statyboms, stato ir parduoda butus, namus, t.y. vykdo ekonominę prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą, tačiau savo laiku neįvertina, kad iš tokios veiklos kyla prievolė ne tik sumokėti gyventojų pajamų mokestį, bet atsiranda prievolė mokėti ir PVM.  Būna situacijų, kai vienareikšmiškai įvertinti, ar parduotas turtas gali būti laikomas asmeninio turto pardavimu ar vykdant ekonominę veiklą sudėtinga, tuomet derybų metu sutariama dėl mokesčių bazės.

 

• Kai mokesčių mokėtojas nepagrįstai pasinaudoja lengvata.

Ginčas vyksta tada, kai mokesčių administratoriaus nuomone,  gyventojas fiktyviai deklaruoja gyvenamąją vietą, siekdamas pasinaudoti lengvata ir nemokėti mokesčių nuo gautų pajamų už parduotą  nekilnojamąjį turtą. Neretai šia lengvata siekia pasinaudoti gyventojai, kurie trumpu laikotarpiu deklaruoja gyvenamąją vietą name/bute prieš pat šio nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Mokesčių administratorius kritiškai vertina sistemingus gyvenamosios vietos deklaravimo pokyčius, susijusius su atitinkamo buto/namo pardavimu, tačiau neatmeta ir tikimybės, kad tokie pokyčiai nebūtinai gali būti susiję tik su siekiu pasinaudoti lengvata, todėl ginčas sprendžiamas derybų metu.

 

Susitarimai su juridiniais asmenimis:

 

• Sandoriai tarp susijusių asmenų vykdomi nesilaikant ištiestosios rankos principo (IRP)

Kontrolės veiksmų metu nustačius, kad sandoriai tarp susijusių asmenų vykdomi nesilaikant IPR, derybų metu su mokesčių mokėtoju sutarus dėl tinkamo kainodaros metodo parinkimo, deramasi, kokia turėjo būti sandorio kaina, kad ji atitiktų IRP.   Derybų metu aptariama  ar visi atrinkti palyginamieji sandoriai yra tinkami konkrečioje situacijoje.  Išsakius savo bei išklausius kitos ginčo pusės argumentus, ieškoma kompromiso ir sutariama dėl papildomai mokėtino pelno mokesčio sumos.

 

• Darbo santykiai ar individuali veikla.

Taikant turinio prieš formą principą mokesčiai apskaičiuojami, kai nustatoma, kad Įmonė vietoj darbo sutarčių sudaro paslaugų sutartis ir išmoka individualios veiklos pajamas, nors faktiškai paslaugas teikusių asmenų veikla atitinka visus darbo santykiams būdingus požymius.  Tokiu būdu vengiama mokėti gyventojų pajamų mokestį, valstybės socialinio draudimo į ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.  Derybų metu vertinamos bei aptariamos  visos  faktinės aplinkybės, t. y. kaip buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, ar paslaugas teikęs asmuo tokias paslaugas teikia tik vienam juridiniam asmeniui, kokie buvo pavaldumo santykiai,  kaip buvo atsiskaitoma už atliktas užduotis, kaip buvo apmokama už paslaugas ir pan. Kartais vienareikšmiškai nėra paprasta atskirti ir konstatuoti, kad tarp asmenų susiklostę darbo santykiai, todėl derybų metu ieškome kompromiso ir sutariame ne tik dėl mokėtinos sumos, bet ir dėl to, kaip mokesčių mokėtojas tokiose situacijose turėtų elgtis ateityje.

 

• Nepagrįsta PVM atskaita.

Tam, kad pasinaudoti PVM atskaita, mokesčių mokėtojai turi įrodyti, kad paslaugos ir prekės susiję su jų PVM apmokestinamąja veikla ir skirtos pajamoms uždirbti. Dėl PVM atskaitos pagrįstumo kyla bene daugiausiai ginčų su juridiniais asmenimis. Tai apima ir prekių sunaudojimą privatiems poreikiams, PVM atskaitą dėl įsigytų prekių ir paslaugų, nesusijusių su PVM apmokestinamąja veikla, pasinaudojimą PVM atskaita pagal sąskaitas faktūras, kuriomis įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos.  Kai kuriais atvejais kontrolės veiksmų metu surinkti įrodymai pagal esamą mokestinių ginčų praktiką teisme gali būti vertinami nevienareikšmiškai, todėl mokesčių administratorius sutinka mokestinį ginčą baigti derybomis.