Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-32460

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina nekonkuravimo kompensacijų, 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 38 straipsnyje nustatyta tvarka išmokamų darbuotojams ir asmenims, su kuriais darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys yra nutrauktos, apmokestinimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 (toliau – GPMĮ) klausimą.

Darbo kodekso 38 straipsnyje yra aptartos darbdavio ir darbuotojų (turinčių specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą) susitarimo dėl nekonkuravimo galimybės bei sąlygos. Nekonkuravimo susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai, bet ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui po darbo sutarties pasibaigimo. Nustatyta, kad nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau nei keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Dėl darbuotojams išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.

GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžiami kaip santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

Pagal Darbo kodeksą susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp asmens, kurį su darbdaviu sieja subordinaciniai, pavaldumu darbdaviui pagrįsti santykiai, ir tik su tais darbuotojais, kurių specialios žinios ar gebėjimai gali būti pritaikomi su darbdaviu konkuruojančiuose įmonėse, taigi tokių išmokų mokėjimo tikslas yra darbdavio siekis atlyginti už darbuotojo, atliekant darbo sutartyje numatytas funkcijas, specialių žinių ir gebėjimų pritaikymą tik darbdaviu esančio asmens naudai.

Atsižvelgiant į nekonkuravimo kompensacijų prigimtį, pobūdį ir esmę bei GPMĮ pateiktas darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių ir šių santykių pagrindu mokamų pajamų sampratas, GPMĮ taikymo aspektu nekonkuravimo kompensacijos pagal turinį laikytinos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų dalimi, apmokestinamos, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Dėl gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys, išmokamų nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos „Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas;".

Formuluotė „<...išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis...>" apima visas gyventojams išmokamas išmokas (kompensacijas), kurių mokėjimas siejamas su darbo santykių pasibaigimu.

GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos buvo patikslintos 2008 m. gruodžio 23 d.  Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymu Nr. XI-111, kurio aiškinamajame rašte nurodyta: „<atsižvelgiant į tam tikrų pašalpų ir kompensacijų tikslinę paskirtį, siūloma numatyti, kad visos kompensacijos, mokamos gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis, būtų laikomos apmokestinamosiomis pajamomis, neatsižvelgiant į tokios sutarties nutraukimo aplinkybes".  

Įvertinus tai, kad nekonkuravimo kompensacijos objektas (dalykas) yra tas pats tiek esamų, tiek buvusių darbuotojų atžvilgiu, taip pat į tai, kad kompensacijų mokėjimą reglamentuoja 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Darbo kodeksas, darytina išvada, kad nekonkuravimo kompensacijų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarka neturėtų skirtis priklausomai nuo to, kada tokios kompensacijos yra mokamos, t. y. tebesitęsiant darbo santykiams, ar jiems nutrūkus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nekonkuravimo kompensacijos, išmokamoms gyventojams, su kuriais nutrauktos darbo sutartys ar jų esmę atitinkančios sutartys, yra priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančioms pajamoms ir apmokestinamos, taikant šioms pajamoms GPMĮ nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad atleistiems iš darbo asmenims neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) ir (ar) papildomas NPD mokestiniu laikotarpiu netaikomi.

Šio paaiškinimo nuostatos iš esmės suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2017-10-16 raštas Nr. ((14.16-01)-5K-1714394-6K-1706214).

 

Teisės departamento direktorė                                                    Rasa Virvilienė

DĖL KOMPENSACIJŲ UŽ KILNOJAMOJO POBŪDŽIO DARBĄ

(32.42-31-1E)RM-31690
2017-10-18

Registracijos numeris (32.42-31-1E)RM-31690

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) 2017-09-28  raštu Nr. SD-25-11433 pateiktą Koordinacinės komisijos dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų aiškinimo ir bendros pozicijos formavimo (toliau – Koordinacinė komisija) 2017-09-05 posėdyje priimtą poziciją dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso  (toliau – Darbo kodeksas) 144 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo.  

Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Darbo kodekso  144 straipsnio 8 dalyje numatyta kompensacija mokama tik už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką, o dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu (arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas kolektyvinėje sutartyje). Darbo kodeksas imperatyviai numato, kad tokių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, todėl dėl didesnio kompensacijos dydžio neturėtų būti susitariama. Šalys turi teisę tartis dėl kitų priedų ar priemokų, numatytų Darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalyje.

Komisijos nuomone, nors Darbo kodeksas neišskiria padidėjusių išlaidų kompensavimo už darbą lauko sąlygomis, pagal bendrą pobūdį darbas lauko sąlygomis galėtų būti prilyginamas kilnojamojo pobūdžio darbui. Taigi tokia išmoka būtų laikoma išmokėta pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalį.

Konsultacijas bei aktualią informaciją dėl Darbo kodekso šiuo metu galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos interneto svetainėje www.vdi.lt skiltyje „Naujienos". Pagal Valstybinės darbo inspekcijos priskirtą kompetenciją konsultacijos taip pat teikiamos telefonu      (8 -5) 213 9772.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio kompensacija, t. y. kompensacija, neviršijanti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

 

Teisės departamento direktorė                                                                                                                 Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM- 31005

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymą apmokestinant doktorantams ir profesinių studijų studentams mokamą paramą.

2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2534  (TAR, 2016, Nr. 2016-20555) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. XI-242 (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) išdėstytas nauja redakcija.

Pagal  Mokslo ir studijų įstatymo 82 straipsnio (Stipendijos ir kita parama studentams) nuostatas studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios stipendijos ir studijų stipendijos bei teikiama kita parama. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aukštųjų mokyklų doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, priimtiems į studijų vietas, kuriose studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis arba gaunantiems studijų stipendiją, paramos teikimo tvarką nustato Vyriausybė.

Įgyvendinant paminėtą Mokslo ir studijų įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl paramos doktorantams ir studentams, studijuojantiems pagal profesines studijų programas, teikimo ir dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios" (toliau – Nutarimas Nr. 604) nustatyti valstybės paramos doktorantams ir profesinių studijų studentams dydžiai, patvirtintas Paramos už akademinius pasiekimus ir paramos akademinėms išvykoms skyrimo ir teikimo doktorantams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) bei pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 1 d. nutarimas Nr. 231 „Dėl valstybės paramos rezidentams tvarkos" bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1431 „Dėl valstybės paramos doktorantams tvarkos".

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Švietimo ir mokslo ministerija)     2017-10-02 rašte Nr. SR-4227 paaiškino, kad Nutarime Nr. 604  doktorantų ir studentų, studijuojančių pagal profesines studijų programas (rezidentų ir pedagogikos studijų krypčių studentų) stipendijos pradėtos vadinti parama studijoms, o stipendijos už akademinius pasiekimus – parama už akademinius pasiekimus, tačiau nagrinėjamų išmokų esmė ir tikslas nepakito - parama studijoms taip ir liko stipendijomis (socialinėmis, o iš esmės – pašalpa), o parama už akademinius pasiekimus – skatinamosiomis stipendijomis.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkto nuostatas neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos. Šio punkto apibendrintame paaiškinime (komentare) iš esmės paaiškinta, kad gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos aukštųjų mokyklų studentų, doktorantų ir meno aspirantų gautos atitinkamos stipendijos bei kita parama, kuriai mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšos.

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip kompetentingos institucijos pateiktą nuomonę dėl švietimą ir mokslą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo, konstatuotina, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas mokamos ir Nutarimu       Nr. 604 nustatytos bei patvirtintos išmokos:

  • parama studijoms, t. y.  studentams ir doktorantams mokamos stipendijos ir
  • parama už akademinius pasiekimus, t. y. doktorantams mokamos skatinamosios stipendijos,atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatytas sąlygas ir todėl gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Apraše nustatyta tvarka mokama parama akademinėms išvykoms, t. y.  sumos  akademinės išvykos metu doktoranto patirtoms išlaidoms kompensuoti, neviršijančios Apraše nustatytų dydžių, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu (kaip kompensacijos).

 

Teisės departamento direktorė                                                                                                                                                                                                                                                 Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-13157

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos bioetikos komiteto, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų nuomones, paaiškina dėl gydytojų, dalyvaujančių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose, veiklos apmokestinimo:

Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje  biomedicininiai tyrimai apibrėžti kaip biomedicinos mokslų hipotezių patikrinimas mokslo tiriamaisiais metodais, kuriuo siekiama plėtoti mokslo žinias apie žmogaus sveikatą, ligas, jų diagnostiką, gydymą ar profilaktiką. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad klinikinis vaistinio preparato tyrimas – tai bet koks su žmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno ar kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus, ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.

Kadangi klinikinio vaistinio preparato tyrimo tikslas (apibrėžtas konkretaus klinikinio tyrimo tyrėjo susitarime, kuriame nustatytos ir tyrėjo funkcijos, su užsakovu) nėra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, gydytojų, farmacijos įmonės užsakymu savarankiškai vykdančių klinikinį vaistinio preparato tyrimą, veikla laikytina moksline veikla. Tokiu atveju pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas kitos (ne laisvųjų profesijų) individualios veiklos pajamos, tame tarpe ir individualios mokslininko veiklos pajamos, apmokestinamos 5 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Tačiau, jeigu gydytojo savarankiškai vykdomos veiklos tikslas yra asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, t. y. pacientų gydymas, tai tokia veikla galėtų būti  laikytina laisvosios profesijos (gydytojo) veikla. Tokiu atveju pagal GPMĮ nuostatas gyventojų, vykdančių laisvosios profesijos veiklą, individualios veiklos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

 

Teisės departamento direktorė                                                                       Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-4554

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina dėl valdybos narių ir stebėtojų tarybos narių veiklos priskyrimo individualiai veiklai:

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) nustatyta, kad  valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį renka stebėtojų taryba, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Stebėtojų taryba, o jei ji nesudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą valdybą ar jos pavienius narius nesibaigus jų kadencijai.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymą stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kurį renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai.   

Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą valdybos ir stebėtojų tarybos nario rinkimo ir atšaukimo tvarką, sprendimų priėmimo būdą (t. y. sprendimai priimami kolegialiai, balsuojant kiekvienam nariui) ir į kitas aplinkybes (pvz., valdybos ir stebėtojų tarybos narys pats nekompensuoja jokių savo – kaip nario patirtų išlaidų ir neinvestuoja jokių savo lėšų, reikalingų veiklai vykdyti), gyventojo, esančio Lietuvos įmonių valdybos arba stebėtojų tarybos nariu, vykdoma veikla neturi savarankiškumo ir versliškumo požymių, todėl pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 dalies nuostatas nelaikytina individualia veikla.

Tik tuo atveju, kai gyventojo – valdybos nario valdyboje ar stebėtojo tarybos nario stebėtojų taryboje vykdoma veikla tenkina GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatytus individualios veiklos kriterijus, jo veikla gali būti laikoma individualia veikla. Pvz., nuolatinis Lietuvos gyventojas yra kelių užsienio įmonių valdybos nariu.

Kai valdybos nario ar stebėtojų tarybos nario veikla netenkina GPMĮ 2 str. 7 dalyje nustatytų individualios veiklos kriterijų, tokiam gyventojui už valdyboje ar stebėtojų taryboje vykdomą veiklą išmokėtos išmokos laikomos valdybos ir stebėtojų tarybos nariui išmokėtomis metinėmis išmokomis (tantjemomis) ir/arba pajamomis už vykdytas valdymo funkcijas (žymimomis 44 pajamų rūšies kodu), nuo kurių šias išmokas išmokanti Lietuvos įmonė privalo išskaičiuoti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

 

Teisės departamento direktorė                                                                    Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-3497

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad iki 2017 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 nustatyta tvarka privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?

Turtą deklaruoti galima jau nuo 2017 m. pradžios. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir reikalingi jos priedai (FR0001 formos 1 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3, toliau – turto deklaracija).

Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, sąrašas 2016 m. nesikeitė. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai, pavaduotojai ir struktūrinių padalinių (nesančių kitų padalinių sudėtyje) vadovai bei pavaduotojai,  Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2016 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Politinių partijų nariai (kartu su šeimų nariais) deklaruoti turtą privalo tuo atveju, jeigu jų 2016 m. sumokėtas politinės partijos nario mokestis buvo didesnis nei 360 eurų.

Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turimą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu šie asmenys neturi tokio turto, deklaracijos (FR0001 formos) teikti nereikia, o pajamų deklaruoti nereikia net ir deklaruojantiems turimą turtą.

 Kokį turtą reikia deklaruoti valstybės politikams, tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2016 m. eitų pareigų, politinių partijų nariai, sumokėję didesnį nei 360 eurų nario mokestį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, deklaruoja tokį 2016 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik 2016 m. gruodžio 31 d. turėtą  turtą, bet ir visas gautas metines pajamas - deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos".

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Gyventojai, pagal Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymą deklaruojantys 2016 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m.  kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Metines pajamas privaloma deklaruoti taip pat iki 2017 m. gegužės 2 dienos.

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, 2016 m. gavusiam:

  • palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už juos darbuotojui yra mokamos didesnės palūkanos negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, ir palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d., kai bendra jų suma yra didesnė nei 500 eurų,
  • palūkanų už paskolas iš Lietuvos vienetų ar šaltinio užsienio valstybėje (nesvarbu, kokia suma buvo gauta).

Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų iš žemės ūkio veiklos, privalo deklaruoti pajamas, nesvarbu, kokia suma praėjusiais metais buvo gauta. Kiti žemės ūkio veiklos pajamų gavę gyventojai (ne PVM mokėtojai) deklaruoti metines pajamas privalo tuo atveju, jeigu šias pajamas gavo iš gyventojų ir/arba iš šaltinio užsienio valstybėje, o gauta suma yra didesnė kaip 3 000 eurų.

Dovanų gavę gyventojai deklaruoti metines pajamas privalo, jeigu jie gavo:

  • didesnes kaip 2 500 Eur vertės dovanas pinigais ar turtu – iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių),
  • didesnes kaip 2 500 Eur dovanas pinigais ar turtu (išskyrus gautas nekilnojamaisiais   daiktais, esančiais Lietuvoje) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių.

Gyventojai, įregistravę individualią veiklą ar 2016 m. turėję verslo liudijimus metines pajamas deklaruoti privalo, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo gavę pajamų iš šios veiklos, ar ne. Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, taip pat kiti gyventojai, gavę pajamų, nuo kurių sumokėti pajamų mokestį privalo jie patys;

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas GTDĮ nurodytas pareigas 2016 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, politinės partijos nariai, kurių sumokėtas politinės partijos nario mokestis per 2016 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga sumokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2016 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 forma).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padėsiančios užtikrinti sklandų pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimą.

Pasitikslinti, ar gyventojui reikia deklaruoti  turtą ir /ar metines pajamas, galima,  paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms  partijoms nenagrinėjami ir parama nepervedama, todėl paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas siekiantiems gyventojams ypač svarbu pajamas deklaruoti laiku.   

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

 

Teisės departamento direktorė                                                                          Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E)RM-3359

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena,  kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2016 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Gyventojas Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š. m. gegužės 2 d. turi pateikti tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 03 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Šioje deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2016 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, praėjusių metų išlaidos, kurias patyrus yra taikomos pajamų mokesčio lengvatos.

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie praėjusiais metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, tačiau nepasinaudojo metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – metinis NPD) arba pasinaudojo ne visu šiuo dydžiu.

Pavyzdžiui, pasinaudoti metiniu NPD gali gyventojai, dirbę ne visus 2016 metus, arba tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams buvo pateikę prašymus taikyti tik dalį mėnesio NPD, kai jis galėjo būti taikomas visas.

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems nebuvo pritaikyti individualūs (270 ar 210 eurų) mėnesio NPD.

Primintina, kad nustatant taikytino metinio NPD sumą, yra atsižvelgiama ne vien į gauto darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, bet į bendrą per metus gautų apmokestinamųjų pajamų sumą, išskyrus atvejus, kai metinis NPD apskaičiuojamas riboto darbingumo asmenims. Į metinių pajamų sumą, kaip išimtis, neįskaičiuojamos išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, pajamos, kurioms taikomas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas (t. y. individualios veiklos pajamos, išskyrus gautas iš laisvųjų profesijų veiklos, ir ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn netauriųjų metalų laužą), taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

Jeigu gyventojo 2016 m. gautų metinių pajamų suma yra 11259 eurų ar didesnė, tai metinis NPD netaikomas;

2. gavo pajamų, apmokestinamų pajamų mokesčiu, tačiau nepasinaudojo metiniu papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius, toliau – vaikai) iki 18 metų, taip pat vyresnius, besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas.

Papildomas metinis NPD už besimokančius pagal bendrojo ugdymo programas vaikus yra taikomas, kai jie mokosi bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje šiais būdais ir formomis:

1) grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu arba

2) grupinio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, arba

3) pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, arba

4) pavienio mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.

Jeigu vienas iš tėvų kalendoriniais metais negalėjo pasinaudoti papildomu NPD (pavyzdžiui, gavo tik individualios veiklos pajamas, dividendus, autorinius atlyginimus), tai šia teise, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gali pasinaudoti jis pats ar kitas iš tėvų. Pasibaigus 2016 m., metiniu papildomu NPD gali būti mažinamos bet kokios rūšies gyventojo gautos pajamos, kurios yra apmokestinamos pajamų mokesčiu (taikant 15 arba 5 procentų pajamų mokesčio tarifą). Į bendrą gautų metinių pajamų sumą, apskaičiuojant metinį papildomą NPD, kitaip nei apskaičiuojant metinį NPD, neatsižvelgiama.

Visas abiem tėvams taikytinas metinis papildomas NPD (1440 eurų už kiekvieną vaiką), 2016 m. pasibaigus, gali būti pritaikytas tėvų pasirinktomis proporcijomis arba  jį visą gali prisitaikyti tik vienas iš tėvų. Pavyzdžiui, visą papildomą metinį NPD prisitaikyti gali vienas iš tėvų, kai kitas 2016 m. iš viso nėra gavęs kokių nors apmokestinamųjų pajamų arba yra gavęs pajamų tik iš veiklos pagal verslo liudijimą.

Už kiekvieną auginamą vaiką papildomas metinis NPD negali būti didesnis kaip 1440 eurų (bendrai abiem tėvams). Įrašant į deklaraciją pageidaujamo prisitaikyti papildomo NPD sumą, reikia atsižvelgti į tai, kokią jo sumą 2016 m. jau buvo pritaikęs kiekvieno iš tėvų darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, kad deklaruojamos metinių papildomų NPD sumos neviršytų nustatytų dydžių;

3. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2016 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).

2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia),

3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta  šios paskolos dalis,

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų paminėtų išlaidų suma negali viršyti 25 procentų gyventojo apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos GPMĮ 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktą 2016 m. mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją, grąžinama iki 2017 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 2 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Pasitikslinti dėl galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką galima, užbaigus VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas išlaidas, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

 

Teisės departamento direktorė                                         Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E)RM-3361

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2016 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ― GPMĮ) nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą. Įstatymas šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą.  Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR0572A „Nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys".

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių, nenuolatinių Lietuvos gyventojų) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas. Vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu jis privalo pateikti Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo.  Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį bendromis sumomis, pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą bei Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede FR573U „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis".

2. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius

2.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos*;

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius;

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

2.2. Kai 2.1.punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur.

Pvz, Gyventojas 2016 metais (nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X" laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10),  320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y" obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos*). Iš viso 2016 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų.

Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2016 metus nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2016 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir 500 Eur sumą deklaruoti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos", o šį dydį viršijančią sumą, kuri apmokestinama pajamų mokesčiu, turi įrašyti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos".

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 str. 1 d. 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus. Jis turi pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją GPM309 formą, užpildydamas šios deklaracijos II skyrių „Dėl pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms taikymo".  Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Pastaba* Vieneto ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojui (gyventojui) darbdavio mokamos palūkanos už šiuos vertybinius popierius nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu palūkanos yra didesnės negu mokamos kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams. Tokios palūkanos taip pat neįskaitomos į neapmokestinamųjų pajamų sumą, kurią galima nedeklaruoti.

 

Teisės departamento direktorė                                                              Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-3258

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kuriems 2016 m. mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD), vien dėl jo taikymo gali atsirasti pareiga deklaruoti 2016 m. pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir sumokėti pajamų mokestį.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyta gyventojų, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (toliau – su darbo santykiais susijusios pajamos) gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD,  nustatyta pareiga deklaruoti pajamas, perskaičiuoti ir papildomai sumokėti pajamų mokestį. Tai – viena iš priežasčių, dėl kurių būtina deklaruoti pajamas. Šiuo tikslu Valstybinei mokesčių inspekcijai iki š. m. gegužės 2 d. turi būti pateikta tinkamai užpildyta 2016 m. mokestinio laikotarpio Metinė pajamų deklaracija (GPM308 formos 3 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Metinėje pajamų deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2016 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, apmokestinamos pajamų mokesčiu, nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, taip pat tos neapmokestinamosios pajamos, kurios nėra įtrauktos į Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą. Šis sąrašas pateiktas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 1 priede.

Metinėje pajamų deklaracijoje metinis NPD perskaičiuojamas, įvertinus bendrą pajamų, apmokestinamų taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, sumą, gyventojo gautą per mokestinį laikotarpį. Kaip išimtis, apskaičiuojant metinį NPD, į bendrą pajamų sumą neįskaičiuojamos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą ar iš įregistruotos individualios veiklos (išskyrus gautas vykdant laisvųjų profesijų veiklą), netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos, išmokos, išmokėtos pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygios sumokėtoms įmokoms.

Mokestiniu laikotarpiu mėnesio NPD yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, o metinis NPD -  į visas minėtas apmokestinamąsias pajamas, todėl taikytino metinio NPD suma gali  nesutapti  su pritaikytų NPD suma, t. y. visas metinis NPD gali būti mažesnis už  įmonėje (įstaigoje) pritaikytų NPD sumą. 

 VMI prie FM atkreipia dėmesį, kad metinio NPD sumažėjimo priežastys yra įvairios. Metinis NPD gali sumažėti dėl keliose įmonėse (įstaigose) gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, kitų rūšių pajamų, kurios yra apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, gavimo, dėl išaugusio darbo užmokesčio, vienkartinių premijų, ligos pašalpų ir pan. Pavyzdžiui, metinis NPD sumažėja, gyventojui gavus ne tik su darbo santykiais susijusių pajamų, bet ir dividendų, autorinį atlyginimą, honorarą, turto nuomos pajamų ar pan.

Atsižvelgiant į tai, primintina gyventojams, įskaitant gavusius vien tik su darbo santykiais susijusias pajamas, kad jie, atsižvelgdami į praėjusiais metais gautas pajamas, pasitikslintų, ar neatsiranda pareiga deklaruoti 2016 m. gautas metines pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir papildomai sumokėti pajamų mokestį dėl įmonėse (įstaigose) kalendoriniais metais taikyto NPD.

Pasitikslinti, ar tokia pareiga atsiranda, galima paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882, užbaigus pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį, taip pat atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnyje nustatyto termino pabaigos (t. y. iki kitų metų gegužės 2 d.), Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms  partijoms nenagrinėjami ir parama nepervedama.

Išsamūs paaiškinimai apie neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymą pateikti leidinyje „Neapmokestinamųjų pajamų dydžių taikymas 2016 m. ir 2017 m. mokestiniais laikotarpiais".

 

Teisės departamento direktorė                                                             Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-3283

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos 2016 m. gyventojų gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimas

Vertybinių popierių pardavimo pajamos, gautos 2016 m., apmokestinamos (neapmokestinamos) remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 30 punkto nuostatomis. Pagal šį punktą pajamos, gautos už gyventojo parduotas ar kitokiu būdu perleistas FP, taip pat pajamos gautos iš IFP realizavimo, neatsižvelgiant į tai, kada parduodamos FP ar realizuojamos IFP buvo įsigytos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu iš pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nurodytas su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusias išlaidas, susidaręs skirtumas neviršija 500 Eur per 2016 m. mokestinį laikotarpį.

2. Apmokestinamųjų pajamų, gautų už 2016 m. parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą, apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį:

- gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;

- parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu;

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktą yra numatyta, kad šioms FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, iš 2016 m. gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas 500 Eur  neapmokestinamas dydis. Jeigu skirtumas neviršija 500 Eur, tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X" akcijų, kurias po mėnesio pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina –15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Šis skirtumas (atėmus 2016 m. patvirtintą    500 Eur neapmokestinamą dydį) apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu gyventojas per 2016 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Svarbu: 500 Eur nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  •  akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;

- akcijos, gautos GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų   nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per 2016 m. mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir/arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas

Per 2016 m. mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo iki 2017 m. metų vasario 1 dienos mokesčių administratoriui pateikti pažymas apie gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Pažymos FR0471 forma (toliau – pažyma FR0471) ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-238.

Pažymoje FR0471 turi būti nurodomi duomenys apie visas gyventojui išmokėtas FP pardavimo ir IFP realizavimo pardavimo pajamas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas deklaracijos GPM308 formą (GPM308 formos 3 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Pasibaigus 2016 m. mokestiniam laikotarpiui, iki 2017 m. gegužės 2 dienos, gyventojas pateikia metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaruoja per 2016 m. mokestinį laikotarpį gautas pajamas, apskaičiuoja mokėtiną pajamų mokesčio sumą, kurią privalo sumokėti iki pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki 2017 m. gegužės 2 dienos. Apmokestinamosios FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos, gautos 2016 m. deklaruojamos bendromis sumomis pateikiant deklaracijos GPM308 priedą GPM308F.

Gyventojas, pardavęs FP ir/arba gavęs IFP realizavimo pajamų, kurioms taikoma pajamų mokesčio lengvata, t. y. gavęs neapmokestinamųjų FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, gali šių pajamų už 2016 m. nedeklaruoti, jeigu gauta suma yra mažesnė kaip 500 Eur. Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, kurių suma už 2016 m. viršija 500 Eur per mokestinį laikotarpį, visas šias pajamas privalo deklaruoti deklaracijos GPM308 priedo GPM308F I skyriuje.

Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas FP ir IFP, taip pat gavo pajamų už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, už GPMĮ 2 str. 14 dalies 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei VP, parduotus vieneto likvidavimo atveju, tokias pajamas jis privalo deklaruoti nuo pirmo euro deklaracijos GPM308 priedo GPM308F II skyriuje.

Jeigu gyventojas FP pardavimo pajamas ir/arba IFP realizavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (šiuo atveju – FP ir IFP), tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį. Jeigu laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip), GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 2016 m. 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP  dalį.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje nedeklaruoja ir pajamų mokesčio nemoka.

Plačiau apie FP pardavimo pajamų ir /arba IFP realizavimo pajamų apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą, šių pajamų deklaravimą paaiškinta atnaujintame leidinyje „Kaip apmokestinamos 2016 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir/arba išvestinių finansinių priemonių realizavimo pajamos", kurį galima rasti www.vmi.lt. 

 

Teisės departamento direktorė                                                                Rasa Virvilienė