2025 metai

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-2717

Paaiškiname dėl apskaitos dokumentų, pagrindžiančių išlaidas bei PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą, kai už įsigytas prekes ar paslaugas išduodamas kasos aparato kvitas ir suformuojama PVM sąskaita faktūra arba sąskaita faktūra.

Mokesčių mokėtojų praktikoje kyla klausimų dėl PVM sąskaitos faktūros (sąskaitos faktūros)  tinkamumo naudoti išlaidų pagrindimui bei PVM įtraukimo į PVM atskaitą, jeigu buvo išduotas kasos aparato kvitas, tačiau prie PVM sąskaitos faktūros nėra pridėtas popierinis kasos aparato kvitas. Kasos aparato kvito informacija yra nurodyta pačioje PVM sąskaitoje faktūroje, o šie duomenys yra perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai realiuoju laiku. Mokesčių mokėtojai klausia, ar prie PVM sąskaitos faktūros (sąskaitos faktūros) privaloma „prisegti“ popierinį kasos aparato kvitą.

        Pagal PMĮ^[1] 17 str. 1 d. apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Praktikoje vieneto sąnaudoms (išlaidoms) pripažinti taikyme išskiriami trys kriterijai: 1) jos faktiškai patirtos; 2) pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais; 3) susijusios su pajamų uždirbimu.

        PMĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos tik dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją. Pagal FAĮ^[2] apskaitos dokumentais privaloma fiksuoti įvykusias ūkines operacijas. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaitos dokumentams taikomi reikalavimai dėl parengimo, pateikimo ir priėmimo bei privaloma apskaitos dokumentų informacija atitinkamai yra reglamentuota FAĮ 6 ir 7 straipsniuose. Mokesčių apskaičiavimo tikslais, t. y. pajamų bei sąnaudų apskaitymui, naudojami apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kasos aparato kvitai) ir jiems nustatyti papildomi reikalavimai yra reglamentuoti Nutarime^[3].

        Ūkio subjektai ne PVM mokėtojai prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti privalo naudoti sąskaitas faktūras (Nutarimo 3 punktas), o PVM mokėtojai – PVM sąskaitas faktūras (Nutarimo 9 punktas). Nutarimo reikalavimai privalomi visiems veiklą, apibrėžtą PMĮ, vykdantiems Lietuvos vienetams.

  Vadovaujantis Nutarimo 2.4 papunkčio nuostatomis, tais atvejais, kai Nutarimo 2.2[4] ir 2.3[5] papunkčiuose nurodytų prekių (paslaugų) pardavėjas pirkėjui (klientui) išdavė kasos aparato kvitą ir nustatyta tvarka išrašė PVM sąskaitą faktūrą ar sąskaitą faktūrą, išlaidos sąnaudomis pripažįstamos pagal PVM sąskaitas faktūras ar sąskaitas faktūras, tačiau pirkėjas (klientas) privalo turėti ir kasos aparato kvitą.

Pagal Nutarimu patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 28 punktą, jeigu prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas ne PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, o kasos aparato kvitu, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra išrašoma pirkėjui (klientui) pareikalavus. Tokiu atveju PVM sąskaitoje faktūroje ar sąskaitoje faktūroje, be kitų Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnyje nurodytų rekvizitų, įrašomi ir išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data. Šių rekvizitų nenurodymas PVM sąskaitoje faktūroje neriboja asmens teisės traukti į PVM atskaitą joje nurodytas PVM sumas.

  PMĮ 11 straipsnio 4 d. komentare nurodyta „5.3. <…> pirkėjas (klientas) prie sąskaitos faktūros ar PVM sąskaitos faktūros privalo turėti ir kasos aparato kvitą. <...>“, tai reiškia, kad kasos aparato fiskalinis kvitas, neatsižvelgiant į jo formą, turi būti saugomas su sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra kaip lydintis ir atliktą mokėjimą patvirtinantis dokumentas.

Papildomai informuojame, kad šiuo metu į i.EKA[6]  duomenys teikiami iškart po apmokėjimo operacijos arba ne rečiau kaip kartą per parą. Tuo tarpu sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma ir kitą dieną arba dar vėliau. Todėl į i.EKA neteikiama informacija apie kasos aparato fiskalinius kvitus, pagal kuriuos buvo išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros, t. y. jose nėra duomens, kad pagal išduotą kasos aparato fiskalinį kvitą buvo išrašyta sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad atsiskaityti už įsigytas prekes ar paslaugas yra būtina. Atsiskaitymui už prekes ir paslaugas įforminti yra naudojami banko pavedimai atsiskaitant negrynaisiais pinigais, taip pat kasos pajamų orderiai, kasos aparato kvitai arba grynų pinigų priėmimo kvitai – atsiskaitant grynaisiais pinigais. Atsiskaitymo dokumentai yra reikalingi tarpusavio skolų suderinimo atveju. Neatsiskaičius ir pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą suėjus senaties terminui arba paaiškėjus aplinkybėms, kad toks įsiskolinimas už įsigytas prekes ar paslaugas nebus sumokėtas, tokios nesumokėtos sumos yra pripažįstamos vienetų pajamomis.

         Teisės aktai nenustato prievolės „prisegti“ popierinio kvito prie formuojamos sąskaitos faktūros (PVM sąskaitos faktūros). Primename, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, subjektas, gavęs už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas grynuosius pinigus, pinigų gavimo metu išrašo apskaitos dokumentą, kuris patvirtina pinigų gavimo faktą, todėl subjektas, sumokėjęs pinigus, visada turi dokumentus, patvirtinančius įsigytų prekių ar  paslaugų apmokėjimo faktą. Tokie dokumentai gali būti išrašyti tiek elektroniniu, tiek popieriniu formatu.

        Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, vienetų išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos dokumentais, kurie privalo turėti finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją, nevertinant, ar prie išrašyto dokumento yra „prisegtas“ popierinis kvitas. Apmokėjimo faktą patvirtinantys apskaitos dokumentai (pajamų orderis, kasos aparato kvitas arba grynų pinigų priėmimo kvitas) įmonėje turi būti saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau „neprisegami“ prie išrašomos PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros.

Apmokėjimo dokumentų turėjimas (ar popieriniu, ar elektroniniu formatu) yra reikalingas, bet tai nėra prilyginama pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento „prisegimui“ prie formuojamos PVM sąskaitos faktūros ar sąskaitos faktūros.

Analogiškos nuostatos dėl leidžiamų atskaitymų pripažinimo taikomos ir individualią veiklą vykdantiems gyventojams vadovaujantis GPMĮ^[7] 18 straipsnio 8 dalimi^[8].

Reikalavimai dėl PVM sumų įtraukimo į PVM atskaitą

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 64 straipsnio 1 dalį, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta PVMĮ 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

Taigi PVM mokėtojas, vykdantis PVM apmokestinamą veiklą, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą  jam (kaip pirkėjui) išrašytose įsigytų prekių (paslaugų)  PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas. Jei įsigyjant prekes (paslaugas) pirkėjui kartu su PVM sąskaita faktūra buvo išduotas ir kasos aparato kvitas, reikalavimas jį turėti, norint pirkimo PVM traukti į PVM atskaitą, netaikomas.

Registracijos numeris (18.2-31-2Mr) RM-30203

Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugsėjo 13 d. pasirašytą susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, Vokietijos kariuomenės brigadai, dislokuotai Lietuvoje, civilių komponentui ir dislokuotam vokiečių personalui (toliau – nariai) taikomos PVM ir akcizų lengvatos, t. y. iš biudžeto grąžinamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir akcizai už jų įsigytas prekes ir paslaugas.

Informuojame, kad susigrąžinti minėtus mokesčius už narių Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas turi teisę tik Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos administracijos federalinė įstaiga - Bundeswehrverwaltungstelle Litauen (adresas: Rinktinės g. 5, LT-09233 Vilnius, toliau – Įstaiga).

Todėl nariams paprašius, pardavėjai, PVM mokėtojai, turi  išrašyti PVM sąskaitas faktūras, kuriose pirkėju būtų nurodyta Įstaiga. PVM sąskaitose faktūrose privalo būti nurodyta visa Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta informacija (Įstaigos pavadinimas; adresas;  tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas; taip pat jų kiekis; PVM tarifas; PVM suma ir kt.). Narių prašymu PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta už prekes apskaičiuota akcizų suma[1].

Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-23913

Informuojame, kad atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 10 d. priimtą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 13, 15, 28, 31, 32, 40, 57, 58, 64, 71, 71-1, 72, 74, 75, 77, 79, 80, 81, 83, 84, 85, 88-1, 89-1, 92, 95, 97, 98, 106, 117, 118 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71-2, 74-1 ir 88-3 straipsniais įstatymas Nr. XV-155, kurio nuostatos įsigaliojo nuo 2025 m. gegužės 1 d., Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims nuo 2025 m. gegužės 1 d. nustatyta prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais.

Atsiradus prievolei smulkiajam verslui registruotis PVM mokėtoju paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ar paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taip pat prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės tikslais, jis galės toliau neapmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų, jeigu pasirinks taikyti ir tenkins smulkiojo verslo schemos Lietuvoje taikymui nustatytas sąlygas.

Atkreipiame dėmesį, kad mokesčių mokėtojams, kurie dėl techninių kliūčių laiku, t. y. nuo 2025 m. gegužės 1 d., neįsiregistravo PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, už laikotarpį iki įregistravimo PVM mokėtojais, taikančiais smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, nebus prievolės už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir jį sumokėti (t. y. apmokestinti PVM savo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų), su sąlyga, kad tokie mokesčių mokėtojai neprivalo registruotis PVM mokėtojais pagal PVM įstatymo[1] 71 straipsnio nuostatas dėl to, kad bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 45 000 eurų ir /ar einamaisiais kalendoriniais metais neviršija 45 000 eurų.

Registracijos numeris (18.2-31-2 Mr) RM-5332

Informuojame, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas[1] ir  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 24 dalis[2].

Pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą asmeniui (pirkėjui) atsiskaitant už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais, ūkio subjektas bendrą mokėtiną sumą privalo apvalinti iki artimiausio 5 euro centų kartotinio. Apvalinama taip:

1) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 1 arba 2 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 0;

2) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 3 arba 4 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 5;

3) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 6 arba 7 euro centais, apvalinama į mažesnę pusę iki 5;

4) bendra mokėtina suma, kuri baigiasi 8 arba 9 euro centais, apvalinama į didesnę pusę iki 10.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad: „Kai galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma (su PVM) apvalinama pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, laikoma, kad prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė yra prekių (paslaugų) vertė (išskyrus patį PVM), apskaičiuota iki suapvalinant.“

Vadinasi, kai vienu metu įsigyjama viena / kelios prekės ar paslaugos, kurios įforminamos kasos aparato kvitu ar PVM sąskaita faktūra ir už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tai  galutinė mokėtina suma už šias prekes ar paslaugas apvalinama pagal Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, tačiau prekių ar paslaugų vertė nėra apvalinama.

Pavyzdžiui,  įmonė suteikė  paslaugas fiziniam asmeniui ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą pagal kurią:

Kadangi fizinis asmuo atsiskaito grynaisiais pinigais, tai jo galutinė mokėtina suma už PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugas apvalinama pagal minėtas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo nuostatas ir sudaro 39,90 eurų. Šiuo atveju paslaugų apmokestinamoji vertė, nuo kurios apskaičiuojamas PVM,  neapvalinama ir yra tokia, kokia nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje.

Registracijos numeris (18.7-31-2Mr) RM-2325

Informuojame, kad atsižvelgiant į tai, kad, pagal:

-  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos XII antraštinės dalies 1 skyrių, Europos Sąjungos  valstybėms narėms (toliau – valstybės narės) suteikiama galimybė smulkiojo verslo įmonėms taikyti specialią schemą, kurios pagrindinis principas – galimybė nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta šalies teritorijoje neviršija tam tikros apyvartos ribos ir bendra metinė apyvarta Europos Sąjungoje neviršija 100 000 eurų ribos bei

- į 2021 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/2007, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 taikymo taisyklės dėl specialios mažosioms įmonėms skirtos schemos, parengėme Lietuvos Respublikos apmokestinamųjų asmenų, kurie registruojasi smulkiojo verslo schemų kitose valstybėse narėse taikymo tikslais įregistravimo / išregistravimo, identifikacinio pridėtinės vertės mokesčio numerio suteikimo bei ataskaitų teikimo taisykles[1] (toliau – Taisyklės).  Taisykles galite rasti čia.

Taisyklių nuostatose reglamentuota: Lietuvos apmokestinamųjų asmenų, pasirinkusių naudotis smulkiojo verslo schemomis (toliau – SVS) kitose valstybėse narėse, įregistravimo / išregistravimo iš SVS naudotojais tvarka, identifikacinio PVM numerio su žymeniu „EX“ numerio pabaigoje suteikimo tokiems apmokestinamiesiems asmenims tvarka, ataskaitų pateikimo tvarka.

Prašymą dėl įregistravimo SVS naudotoju Lietuvos apmokestinamasis asmuo gali pateikti per www.vmi.lt/svs. Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie SVS galima rasti čia.

Teisės departamento direktorė                                                                                                                                                                                                                                                                                       Rasa Virvilienė