DĖL ADMINISTRACINĖS ATSAKOMYBĖS TAIKYMO

(29.3-31-3)-R-4476
2007-04-25

Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-4476

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgusi į apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų praktikoje kylančias problemas dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo (toliau – protokolas) surašymo galimybės, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1721 straipsnį, paaiškina:

1. Ar gali būti surašomas protokolas pavėluotai pateikus deklaraciją, t. y. vėliau nei atitinkamame įstatyme nustatytu terminu?

Jeigu atitinkamas įstatymas numato prievolę konkretiems asmenims nustatytu terminu pateikti deklaraciją ir asmuo šios deklaracijos nepateikia ar pateikia pavėluotai, tai jam gali būti surašytas protokolas pagal ATPK 1721 straipsnį, jeigu nesuėjo administracinio teisės pažeidimo senatis.

Tuo atveju, jei atitinkamas įstatymas deklaracijos pateikimą sieja su mokesčių mokėtojo tam tikrų teisių realizavimu, pavyzdžiui, gyventojas pageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti metinį nepamokestinamąjį pajamų dydį ar metinį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį ar vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 21 straipsniu, iš pajamų atimamas išlaidas, jis neturi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už deklaracijos nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, t. y. tokie asmenys turi teisę susigrąžinti mokesčio permoką Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 87 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Ar gali būti surašomas protokolas už neteisingų duomenų pateikimą mokestinio tyrimo metu?

ATPK 1721 straipsnis suteikia teisę mokesčių administratoriui surašyti protokolą už ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimą bei mokesčių vengimą. Todėl, mokesčių mokėtojui pateikus deklaraciją, kurioje nurodyti neteisingi duomenys apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius, mokesčių administratorius formaliai turi teisę surašyti protokolą už tokio pobūdžio pažeidimus.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vienas iš mokestinio tyrimo tikslų yra nustatyti mokesčių mokėtojo padarytas klaidas, trūkumus ir / ar prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje, siekiant, kad jie būtų pašalinti bei į tai, kad MAĮ 80 str. suteikia teisę mokesčių mokėtojui tikslinti mokesčio deklaraciją, mokestinio tyrimo metu nustačius, kad deklaracijoje pateikti duomenis yra neteisingi, o mokesčių mokėtojui ją patikslinus, rekomenduojame netraukti mokesčių mokėtojo administracinėn atsakomybėn už tokį pažeidimą.

Taip pat siekiant suvienodinti praktiką apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose, prašome Jūsų, nesivadovauti ankstesniais VMI prie FM teiktais raštais, prieštaraujančiais šio rašto nuostatoms.

 

Viršininko pavaduotojas

Gediminas Vyšniauskis

DĖL DELSPINIGIŲ SKAIČIAVIMO

(29.3-31-3)-R-6465
2007-06-21

Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-6465

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgusi į apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų praktikoje kylančias problemas dėl delspinigių skaičiavimo ir siekdama užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą, paaiškina:

1. Kaip turi būti skaičiuojami delspinigiai, mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui pasirašius susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio (toliau – susitarimas) mokestinių ginčų metu?

Mokestinio ginčo metu m okesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui pasirašius susitarimą, kurio objektu nebuvo delspinigiai, apskaičiuoti už mokestinio ginčo laikotarpį, minėti delspinigiai už visą mokestinių ginčų laikotarpį perskaičiuojami atsižvelgiant į sutartą mokesčio sumą ir, jei sutarta mokesčio suma nesumokama, jų skaičiavimas po susitarimo pasirašymo tęsiamas nepertraukiamai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004., Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) nustatyta tvarka.

Tuo atveju, jeigu susitarimo pasirašymo metu susitariama dėl delspinigių, apskaičiuotų už mokestinio ginčo laikotarpį iki susitarimo pasirašymo dienos, mokesčių mokėtojui nesumokėjus sutartos mokesčio sumos, kitą dieną po susitarimo pasirašymo nuo sutartos mokesčio sumos toliau skaičiuojami delspinigiai MAĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad susitarimu jo apimtimi yra užbaigiamas mokestinis ginčas, mokesčių mokėtojui, nevykdančiam mokestinės prievolės, vadovaujantis MAĮ 89 straipsniu, turi būti įteikiamas raginimas geruoju sumokėti susitarime nurodytas sumas. Mokesčių mokėtojui nesumokėjus sumų raginime nustatytu terminu (per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos), delspinigių skaičiavimas tęsiamas, bet ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, t. y. 180 dienų terminų skaičiuojamas nuo 41 dienos nuo raginimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos.

2. Ar turi būti skaičiuojami delspinigiai pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. 1 d. 1 punktą, gyventojui, pasinaudojusiam lengvata už gyvybės draudimo įmokas, o vėliau tokios lengvatos atsisakius?

Esant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002., Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 50 punkte nustatytoms sąlygoms, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis. Viena iš tokių sąlygų yra, kai gyventojas, mokėjęs gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią išmokama išmoka, šių sumokėtų įmokų (nei visų, nei jų dalies), GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka neatėmė iš apmokestinamųjų pajamų. Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai gyventojas, mokantis gyvybės draudimo įmokas, naudojasi minėta GPM lengvata, tačiau vėliau, vadovaudamasis MAĮ 80 straipsnyje įtvirtinta teise tikslinti mokesčio deklaraciją, ją patikslina, atsisakydamas minėtos mokesčio lengvatos. Tokiu atveju, gyventojas jam nepagrįstai grąžintą mokesčio permoką privalo grąžinti atgal į biudžetą. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, susidaro situacija, kai gyventojas, besinaudojantis mokesčio lengvata, o vėliau jos atsisakęs, kurį laiką turi galimybę neatlygintinai naudotis biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, paaiškiname, kad tokiam gyventojui, vadovaujantis MAĮ 96 str. 1 d. 3 punktu, atsiranda pagrindas skaičiuoti delspinigius už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką, t. y. delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos (įskaitytinai), kurią mokesčio permoka buvo nepagrįstai grąžinta (įskaityta) ir baigiami skaičiuoti tą dieną, kai mokestis sugrąžinamas į biudžetą (įskaitytinai).

 

Viršininko pavaduotojas,

pavaduojantis viršininką

 

Saulius Trečekauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-7855

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama, kad būtų išvengta klaidų registruojant individualią bankroto administratorių ir turto vertintojų veiklą, pateikia Lietuvos statistikos departamento paaiškinimą:

Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), bankroto administravimo paslaugos, susijusios su bankrutuojančios įmonės turto valdymu, klasifikuojamos 70.22 klasėje ,,Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla". Verslo (t. y. juridinio ir fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, veiklos, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno ir už kurią asmuo atsako savo turtu) vertinimo ir kilnojamojo turto vertinimo paslaugos klasifikuojamos 74.90 klasėje ,,Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla".

Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-1968

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2006 m. rugsėjo 28 d. „Valstybės žiniose" Nr. 104 buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 byloje Nr. 29/04 priimtas nutarimas, kuriame Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio (Žin, 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) 3 dalies nuostatos, ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, buvo pripažintos prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalis (Žin, 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) ta apimtimi, kuria buvo nustatyta, kad delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų litais Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį rodiklį, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo nuostatomis, galima tvirtinti, kad delspinigių dydžio nustatymas, atsižvelgiant į atitinkamas palūkanas, yra teisėtas, o neteisėtais pripažinti tik finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą. Tokie, Konstitucinio Teismo pripažinti neteisėtais, finansų ministro įgaliojimai galiojo nuo 1995 m. liepos 26 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad: „Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis)…negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai". Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 6-120) 72 straipsnyje. Minėtame straipsnyje taip pat pažymėta, kad „Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms" bei tai, kad „Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo". Remiantis šiomis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatomis, atitinkamos valstybės institucijos (šiuo konkrečiu atveju mokesčių administratorius) nuo tos dienos, kai buvo oficialiai paskelbtas minėtasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, nebegali taikyti atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) nuostatų.
Atsižvelgiant į tai bei į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. vasario 2 d. rašto Nr.((14.18-03)-5K-0700793)-6K-0701184 nuostatas, paaiškiname:


I. Dėl delspinigių perskaičiavimo.

1. Delspinigiai už laikotarpį nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. turi būti skaičiuojami taikant delspinigių dydį, kuris faktiškai būtų lygus atitinkamų palūkanų, nurodytų, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin, 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) 39 straipsnio 3 dalyje dydžiui, t. y. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 30 d. yra 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną, o nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. yra 0,01 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Pažymime, kad iškilus būtinybei delspinigius perskaičiuoti dar už ankstesnius laikotarpius, jie turi būti skaičiuojami remiantis šiame punkte nurodytu delspinigių skaičiavimo principu. Primename, kad delspinigių dydžiai už 2000-2007 metus (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo bei šio rašto 1 punkto nuostatas ) yra skelbiami VMI prie FM internetiniame puslapyje, adresu: www.vmi.lt.
2. Jeigu mokesčių administratorius mokesčių mokėtojų atžvilgiu iki šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (iki 2006-09-28) priėmė atitinkamus sprendimus ir šie sprendimai yra įvykdyti, t. y. delspinigių nepriemoka sumokėta (įskaityta) ar išieškota taip pat iki šio nutarimo įsigaliojimo, tai tokios sumos mokesčių mokėtojams negali ir neturi būti grąžinamos (įskaitomos); Analogiška nuostata taikoma ir delspinigiams, apskaičiuotiems apskaitos padaliniuose, jeigu jie buvo sumokėti (įskaityti) ar išieškoti iki šio nutarimo įsigaliojimo.
3. Mokesčių administratoriaus iniciatyva perskaičiuojami tik tie delspinigiai, kurie yra nesumokėti (įskaityti) ar neišieškoti, t. y.:
3.1. jeigu mokesčių administratorius mokesčių mokėtojų atžvilgiu iki šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo priėmė atitinkamus sprendimus, tačiau šie sprendimai iki šiol neįvykdyti;
3.2. jeigu mokesčių administratorius mokesčių mokėtojų atžvilgiu po šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo priėmė atitinkamus sprendimus, tačiau šie sprendimai iki šiol neįvykdyti;
3.3. jeigu atitinkami mokesčių administratoriaus sprendimai yra neįsiteisėję, t. y. dėl šių sprendimų vyksta mokestiniai ginčai;
3.4. apskaitos padaliniuose apskaičiuoti delspinigiai nėra sumokėti (įskaityti) ar išieškoti. 
4. Pagal mokesčių mokėtojo prašymą perskaičiuojami tik tie delspinigiai, jeigu jie yra sumokėti (įskaityti) ar išieškoti po šio nutarimo įsigaliojimo, t. y.:
4.1. jeigu mokesčių administratorius mokesčių mokėtojų atžvilgiu iki šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo priėmė atitinkamus sprendimus ir šie sprendimai yra įvykdyti po šio nutarimo įsigaliojimo, t. y. delspinigių nepriemoka jau yra sumokėta (įskaityta) ar išieškota;
4.2. jeigu mokesčių administratorius mokesčių mokėtojų atžvilgiu po šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo priėmė atitinkamus sprendimus ir šie sprendimai yra įvykdyti po šio nutarimo įsigaliojimo, t. y. delspinigių nepriemoka yra sumokėta (įskaityta) ar išieškota.
4.3. jeigu apskaitos padaliniuose apskaičiuota delspinigių nepriemoka yra sumokėta (įskaityta) ar išieškota po šio nutarimo įsigaliojimo.
5. Atliekamų mokesčių mokėtojų patikrinimo metu ar apskaitoje delspinigiai turi būti skaičiuojami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimo bei šio rašto 1 punkto nuostatas.

II. Dėl delspinigių perskaičiavimo įforminimo.

Apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) pavesdama atlikti delspinigių perskaičiavimus, gali sudaryti tam skirtus funkcinius padalinius (darbo grupes, komisijas) arba pavesti šiuos perskaičiavimus atlikti atitinkamam struktūriniam padaliniui, įvertinant darbo krūvį bei resursus.
AVMI viršininkas ar jo įgaliotas asmuo delspinigių perskaičiavimus turi patvirtinti savo atskiru sprendimu, išskyrus, kai perskaičiuojami delspinigiai, kurie buvo apskaičiuoti apskaitos padaliniuose. Patvirtinti duomenys turi būti perduodami apskaitos padaliniams, kurie šių sprendimų pagrindu atliktų atitinkamus patikslinimus apskaitos kortelėse.

Vykstant mokestiniams ginčams, AVMI nedelsiant pateikia delspinigių perskaičiavimus, patvirtintus AVMI viršininko arba jo įgalioto asmens, centriniam mokesčių administratoriui, kuris atitinkamai tai įtvirtina savo sprendime dėl mokestinio ginčo arba apie delspinigių perskaičiavimą informuoja mokestinį ginčą nagrinėjančias institucijas (Mokestinių ginčų komisiją bei teismus).

MOKESČIŲ ADMINISTRATORIAUS VEIKSMAI
PERSKAIČIUOJANT DELSPINIGIUS, VADOVAUJANTIS KONSTITUCINIO TEISMO

2006-09-26 NUTARIMO NUOSTATOMIS
 

Delspinigių nepriemokos atsiradimas Būklė MA veiksmai Veiksmų atlikimo pagrindas
Iki KT nutarimo įsigaliojimo Įvykdyta
(iki KT nutarimo
įsigaliojimo)
Neperskaičiuoti -
Iki KT nutarimo įsigaliojimo Įvykdyta
(po KT nutarimo
įsigaliojimo)
Perskaičiuoti Pagal MM prašymą
Iki KT nutarimo įsigaliojimo Neįvykdyta Perskaičiuoti MA iniciatyva
Po KT nutarimo įsigaliojimo Įvykdyta
(po KT nutarimo
įsigaliojimo)
Perskaičiuoti Pagal MM prašymą
Po KT nutarimo įsigaliojimo Neįvykdyta Perskaičiuoti MA iniciatyva
Neįsiteisėję sprendimai - Perskaičiuoti MA iniciatyva

 

Sutrumpinimai:
MA - mokesčių administratorius;
MM – mokesčių mokėtojas;
KT nutarimas - Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-26 nutarimas, byloje Nr. 29/04.


Viršininkas Modestas Kaseliauskas
 

 

Registracijos numeris 29.3-31-3)-R-4732

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pažymi, kad 2007 m. balandžio 26 d. ,,Valstybės žiniose" Nr. 46 paskelbtas 2007 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (toliau – Įstatymas) Nr. X-1086 bei informuoja apie pakeitimų esmę:

1. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 13 straipsnio 20 punkte įtvirtintas baltojo cukraus virškvočio mokestis pakeičiamas pertekliaus mokesčiu cukraus sektoriuje, kurį nustato 2007 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos baltojo cukraus virškvočio mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1088 (Žin., 2007, Nr. 46-1722).

2. MAĮ 13 straipsnio 21 punkte įtvirtintas kvotinio cukraus gamybos mokestis pakeičiamas gamybos mokesčiu cukraus sektoriuje, kurį nustato Lietuvos Respublikos kvotinio cukraus gamybos mokesčio ir papildomo cukraus gamybos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1087 (Žin., 2007, Nr. 46-1721).

3. Panaikinamas papildomas cukraus gamybos mokestis, įtvirtintas MAĮ 13 straipsnio 22 punkte, pripažįstant jį netekusiu galios.

4. MAĮ 16 straipsnis pakeičiamas, atsižvelgiant į MAĮ 13 straipsnio pakeitimus. Pažymime, kad dėl šių mokesčių administravimo, esminių pakeitimų padaryta nebuvo.

 

Viršininko pavaduotojas

Darius Alinksas

 

Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-11134

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2007 m. lapkričio 8 d. leidinyje ,,Valstybės žinios" Nr. 114 paskelbtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 114-4629), kuris įsigalios nuo 2009 m. sausio 1 d.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnis (Žin., 2004, Nr. 63-2243; Nr. 2007, Nr. 114-4629) pakeistas, siekiant užtikrinti galimybę (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis) mokesčių mokėtojams fiziniams asmenims sumokėti mokesčius valstybei per kredito arba kitą mokėjimus priimančią įstaigą nemokamai, tuo atveju, kai nėra sudaryta galimybė sumokėti mokestį ir (arba) su juo susijusias sumas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną.

Teisės departamento direktorė

Vilma Vildžiūnaitė

DĖL NAUJŲ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ

(18.18-31-1)-R-294
2007-01-09

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-294

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos valstybėmis narėmis tapo Bulgarija ir Rumunija.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija. Europos ekonominės erdvės valstybėms narėms priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija.

Todėl, aiškindami Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatas apie nuolatinių Lietuvos gyventojų nuo 2007 m. sausio 1 d. iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės valstybių narių gautų pajamų apmokestinimą (GPMĮ 6 str. 2 d. 14 ir 15 punktas, 17 str. 1 d. 16, 17, 21, 33, 41, 42, 45, 46 ir 47 punktas, 21 str. 1 d. 2 punktas, 21 str. 6 ir 7 dalis, 37 str. 1 dalis), Europos Sąjungos valstybių narių sąrašą papildykite Bulgarija ir Rumunija.

Viršininko pavaduotojas Saulius Trečekasukas

 

Registracijos numeris (32.18-PM)-RM-291

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakydama į Jūsų 2011 m. kovo 1 d. paklausimą Nr. 35, paaiškina:

Paklausime nurodyta, kad Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau – asociacija) vienija 50 kabelinės televizijos operatorių, turinčių 92 tinklus Lietuvoje ir aptarnaujančių 330000 abonentų. Asociacijos nariai retransliuoja įvairiose užsienio valstybėse įsisteigusių transliuojančiųjų organizacijų parengtas televizijos programas ir už tai joms (kaip gretutinių teisių subjektams) moka licencinį atlygį.

Televizijos programą ,,RTR – Planeta" transliuoja Rusijos Federacijoje įsisteigusi transliuojančioji organizacija ,,Vserossijskaja gosudarstvennaja radioveščiatelnaja kampanija" (toliau – VGTRK). Šiai televizijos programai platinti Baltijos valstybėse VGTRK pasitelkė Estijos jurisdikcijai priklausantį agentą ,,MT Ü Balti Autorite ja Leviliit" (ne pelno organizaciją Baltijos autorių ir skleidėjų sąjungą). Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos nariai sudaro licencines sutartis su VGTRK įgaliotu agentu ,,MT Ü Balti Autorite ja Leviliit" ir perveda licencinį atlygį agentui pagal jo išrašytas sąskaitas. Šis agentas autorinių teisių turėtojui VGTRK perveda lėšas, surinktas iš Baltijos šalių operatorių. Nors Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos nariai licencinį atlygį išmoka agentui – Estijos rezidentui, tačiau pagal turinį šios sumos yra Rusijos rezidento VGTRK pajamos. Asociacijos nariai nuo agentui – Estijos rezidentui pervedamo licencinio atlygio prie pajamų šaltinio išskaičiuoja 10 proc. pelno mokestį (10 proc. mokesčio tarifas honorarui apmokestinti nustatytas tiek Lietuvos taikomoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje su Estija, tiek su Rusija). Transliuojančioji organizacija VGTRK – Rusijos rezidentė negali pasinaudoti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis (t.y. naikinant pajamų dvigubą apmokestinimą, įskaityti Lietuvoje išskaičiuotą 10 proc. pelno mokestį), todėl papildomas mokestines išlaidas įtraukia į licencinį atlygį. Dėl to nepavyksta sumažinti televizijos programos ,,RTR-Planeta" retransliavimo kainos abonentams. Tą padaryti būtų įmanoma, jeigu pajamų gavėju Pažymos apie gautas pajamas ir Lietuvos Respublikoje sumokėtus mokesčius – FR0023 formoje (DAS-3) būtų galima nurodyti licencinio atlygio gavėją – Rusijos rezidentą VGTR.

Aukščiau aprašytu atveju Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius Rusijos rezidentui VGTRK ar jo įgaliotam asmeniui galėtų išduoti Pažymą apie gautas pajamas ir Lietuvos Respublikoje sumokėtus mokesčius – FR0023 formą (DAS-3), kurioje Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos narių agentui ,,MT Ü Balti Autorite ja Leviliit" – Estijos rezidentui kaip tarpininkui išmokėto licencinio atlygio (honoraro) gavėju būtų nurodytas VGTRK – Rusijos rezidentas, jeigu mokesčių administratoriui būtų pateikti dokumentai, įrodantys, kad faktiškasis tokio licencinio atlygio (honoraro) savininkas yra Rusijos rezidentas VGTRK.

 

Viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė

 

Registracijos numeris KM2526

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į gaunamus paklausimus ir vadovaudamasi tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo praktika, paaiškina apie nuolatinių Lietuvos gyventojų rezidavimo vietos tvirtinimą.

Rezidavimo vietos patvirtinimas nuolatiniam Lietuvos gyventojui reikalingas tuo atveju, kai jis gauna pajamų iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir nori, kad toje užsienio valstybėje jo gautoms pajamoms būtų pritaikytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytos mokesčio lengvatos.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą tvirtina Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius, dokumente nurodydamas, kad asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo arba yra Lietuvos rezidentas pagal Lietuvos ir atitinkamos užsienio valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu yra laikomas Lietuvos rezidentu, jeigu tuo laikotarpiu jis tenkina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73- 3085) 4 straipsnyje nuolatiniam Lietuvos gyventojui apibrėžti nustatytus kriterijus.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaunantis pajamų užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir norėdamas, kad užsienio valstybėje jo gautoms pajamoms būtų pritaikytos sutartyje nustatytos mokesčių lengvatos, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia tos užsienio valstybės mokesčių administratoriaus parengtą formą, kuri (arba tik jos dalis) yra skirta gyventojo rezidavimo statuso patvirtinimui, Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius šią formą arba jos dalį privalo užpildyti ir patvirtinti.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas nepateikia užsienio mokesčių administratoriaus parengtos formos ir prašo patvirtinti jo rezidavimo vietą, Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius privalo užpildyti ir išduoti Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – FR0254 (DAS-4) formą (ši forma ir jos pildymo bei išdavimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 159; Žin., 2001, Nr. 56-2014).

 

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė

 

DĖL TEISĖS AKTŲ PAKEITIMO

(29.3-31-3)-R-7520
2012-09-05

Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-7520

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) 42 straipsnio, 95 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 106 straipsnio 1 dalies 3 punkto papildymą sąvoka „mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos", atliko šių teisės aktų pakeitimus:

1. VMI prie FM viršininko 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. VA-81 (toliau – įsakymas Nr. VA-81) pakeistos Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų laidavimo ir garantijos dokumentų priėmimo ir panaudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-132 (Žin., 2004, Nr. 109-4114, toliau – taisyklės).

Pagal taisyklių pakeitimus, mokesčių administratorius siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą gali duoti nurodymą kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas, mokesčių administratoriui pateikus reikalavimą, nesumoka mokestinės nepriemokos už mokesčių mokėtoją.

Atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių mokėtojui bus sudaryta galimybė pateikti laidavimo arba garantijos dokumentą mokesčių administratoriui elektroniniu būdu, todėl atitinkamai papildyti taisyklių 10 ir 30 punktai.

2. VMI prie FM viršininko 2012 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. VA-61 (Žin., 2012, Nr. 70-3652) pakeistos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų informacijos apie užsienio valstybių bankuose atidarytas ir uždarytas sąskaitas pranešimo FR0526 formos (toliau – FR0526 forma) bei jos pildymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. V-176 (Žin., 2003, Nr. 61-2828, toliau - taisyklės ).

Pagal taisyklių pakeitimus Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys apie atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose privalo pranešti VMI prie FM ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo arba uždarymo dienos. Juridiniai asmenys, teikdami minėtą informaciją, gali pildyti atnaujintą FR0526 formą (pagal galiojusią taisyklių redakciją juridiniai asmenys teikdavo laisvos formos pranešimą).

Fiziniai asmenys mokesčių administratoriui pranešdami apie atidarytas ir uždarytas bet kokios rūšies sąskaitas užsienio valstybės kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose privalo pateikti FR0526 formą:

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.73-3085, toliau - GPMĮ) nustatyta tvarka ir terminais teikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui, kartu pateikia ir užpildytą FR0526 formą. Ataskaitiniu laikotarpiu yra laikomi kalendoriniai metai. Tuo atveju, jeigu nuolatiniam Lietuvos gyventojui pagal GPMĮ nuostatas nėra prievolės teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją arba FR0526 formos nepateikė kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija, jis mokesčių administratoriui ją turi pateikti iki kalendorinių metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Fizinis asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal GPMĮ nuostatas , metinę pajamų mokesčio deklaraciją už kalendorinius metus, kuriais atvyko į Lietuvą, teikia ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos kartu pateikdamas ir užpildytą FR0526 formą.

Pažymėtina, kad nuo 2013-01-01 mokesčių mokėtojams bus sudaryta galimybė FR0526 formą mokesčių administratoriui pateikti elektroniniu būdu.

 

Viršininkas

 

Modestas Kaseliauskas

Teises aktai

DĖL VEIKLOS RŪŠIŲ TAPATUMO

(18.31-31-1)-R-730
2012-01-18

Registracijos numeris (18.31-31-1)-R-730

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsakydama į gaunamus teritorinių darbo biržų paklausimus dėl iki 2011-12-31 galiojusių veiklos rūšių atitikimo (tapatumo) su nuo 2012-01-01 galiojančiomis veiklos rūšimis, nurodytomis naujos redakcijos Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše (toliau – Sąrašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1261 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių" pakeitimo" (Žin., 2011, Nr.133-6316; toliau – Nutarimo pakeitimas), paaiškina:

1) tais atvejais, kai iki 2011-12-31 galiojusiame Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių" (Žin., 2002, Nr.112-4992) nurodytos veiklos rūšys naujos redakcijos Sąraše, galiojančiame nuo 2012-01-01, nurodytos pakoreguotos, sustambintos, praplėstos ar apjungtos, tai jos, tęsiant nuo 2012 m. sausio 1 d. subsidijų mokėjimą individualią veiklą įsigijus verslo liudijimus vykdantiems asmenims, galėtų būti laikomos tęstinėmis veiklomis,

2) tais atvejais, kai 2011 m. veiklos rūšis, kuria buvo galima verstis įsigijus verslo liudijimą, panaikinta, tai laikoma, kad tos veiklos rūšies tęstinumo 2012 m. nėra (neatsižvelgiant į tai, kad prie panaikintos veiklos rūšies nurodytosios EVRK klasės yra nurodytos naujos redakcijos Sąraše prie kitų veiklos rūšių).

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2012 m. gegužės 1 dienos naikinama veiklos rūšis ,,Periodinių spaudos leidinių platinimo veikla (įeina į EVRK klases 58.13; 58.14)";

Parengėme veiklos rūšių pasikeitimų (lyginant veiklos rūšis galiojusias iki 2011-12-31 su veiklos rūšimis galiojančiomis nuo 2012-01-01) sąrašą, kuriame nurodytas ir anksčiau galiojusių veiklos rūšių galimas tęstinumas.

 

Viršininko pavaduotoja                                                               Vilma Vildžiūnaitė

 

Registracijos numeris (32.42-31)-1-RM-2470

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina dėl Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratorių parengtos pažymos Bescheinigung EU/EWR (liet. - pažyma E/EEE) formos pildymo.

Pažymos Bescheinigung EU/EWR forma naudojama taikant Vokietijos Federacinės Respublikos vidaus mokesčių įstatymuose nustatytas pajamų mokesčio lengvatas gyventojams, kurie nėra Vokietijos rezidentai mokesčių tikslais.

Kadangi ši pažymos forma nėra gyventojo rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma, naudojama tarptautinio apmokestinimo praktikoje taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse nustatytas mokesčių lengvatas, Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius neprivalo šios formos pildyti bei tvirtinti. Be to, VMI prie FM iš Vokietijos Federacijos mokesčių administratoriaus nėra gavusi jokio prašymo pildyti šią formą bei paaiškinimo, kaip ji turi būti pildoma.

Tačiau, atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų teikiamus prašymus užpildyti ir patvirtinti pažymos Bescheinigung EU/EWR formą, VMI prie FM rekomenduotų ją pildyti.

Šioje formoje (t. y. jos 16 dalyje) Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius turi patvirtinti ne tik gyventojo rezidavimo vietą, bet ir pažymoje nurodytų gyventojo ir jo sutuoktinio mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų teisingumą.

Pažymos Bescheinigung EU/EWR forma gyventojui gali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu tuo mokestiniu laikotarpiu, už kurį prašo patvirtinti pažymą, asmuo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 4 straipsnio nuostatas buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ir mokesčių administratoriui buvo pateikęs to mokestinio laikotarpio metinę pajamų deklaraciją - GPM308 formą. Jeigu šioje pažymoje nurodomi duomenys ir apie gyventojo sutuoktinį, mokesčių administratoriui turi būti pateikta ir sutuoktinio metinė pajamų deklaracija.

Pažymos Bescheinigung EU/EWR formą patvirtinti prašantis nuolatinis Lietuvos gyventojas pažymos skyriuje (Anketiniai duomenys) turi nurodyti savo gyvenamosios vietos rezidavimo valstybėje (t. y. Lietuvoje) adresą.

Atkreipiame dėmesį, kad pažymos skyriuje (Pajamos, kurios apmokestinamos valstybėje, kurioje nuolat gyvenama) nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi nurodyti ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių mokestiniu laikotarpiu gautas pajamų mokesčiu apmokestinamas pajamas, įskaitant pajamas, kurių dvigubas apmokestinimas naikinamas Lietuvoje.

Kadangi pastebėta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui patvirtinus šią pažymą, kai kurie gyventojai pažymos skyriaus (Pajamos, kurios apmokestinamos valstybėje, kurioje nuolat gyvenama) tuščiuose laukeliuos savavališkai įrašo papildomas pajamų sumas, todėl rekomenduojame pažymos tvirtinimo metu šio skyriaus likusiuose tuščiuose laukeliuose įrašyti brūkšnelius, neleidžiančius patiems gyventojams papildomai nurodyti jokių duomenų.

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė

 

 

DĖL JURIDINIO ASMENS LIKVIDAVIMO PROCEDŪRŲ

(17.4-30-1)-R-1633
2006-02-28

Registracijos numeris (17.4-30-1)-R-1633

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) nagrinėja IMIS „Mokesčio_mokėtojas(PV)" aplikacijoje „JAR-PBA fiksavimas" sukauptus apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI) duomenis, susijusius su juridinių asmenų likvidavimu ir išregistravimu iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) pagal VMI prie FM viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.VA-124/1B-671/V-257 patvirtintų ,,Pranešimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie likviduojamo juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais parengimo ir pateikimo taisyklių" (toliau – Taisyklės) bei VMI prie FM 2005-07-01 rašto Nr. (17.4-30-1)-R-6233 ,,Dėl mokesčių administratoriaus veiksmų, susijusių su likviduojamų juridinių asmenų, nemokėjusių privalomojo sveikatos draudimo įmokų, išregistravimo procedūromis" (toliau – Raštas) nuostatas ir primena, kad:

1. Taisyklių 6 punkte yra nustatytas juridinio asmens likvidavimo procedūrų pradžios laikas. Visų juridinių asmenų, kurie likviduojamo juridinio asmens statusą įgijo iki Taisyklių įsigaliojimo, t.y. iki 2004-01-01, likvidavimo procedūros turi būti atliekamos bendra tvarka.

2. „JAR-PBA fiksavimas" ekraninė forma skirta užregistruoti likviduojamo juridinio asmens atsiskaitymo su biudžetais ir pinigų fondais, JAR-PBA pranešimo spausdinimo bei išsiuntimo faktą. Pradėjus juridinio asmens likvidavimo procedūrą, pagal Taisyklių 6 punktą arba kol vyksta juridinio asmens atsiskaitymo su AVMI procedūra, įvedamas tik lauko ,,Pradėta likv. proc." reikšmė. Pasibaigus šiai procedūrai, kai likviduojamas juridinis asmuo neskolingas valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybės pinigų fondams ir atliko visus veiksmus, susijusius su likvidavimo procedūromis AVMI, išspausdinamas JAR-PBA pranešimas ir kai šis pranešimas išsiunčiamas, įvedama lauko ,,Išsiuntimo data" reikšmė.
Kadangi duomenys apie JAR-PBA pranešimo spausdinimą bei išsiuntimą yra registruojami ,,JAR-PBA fiksavimas", tai pagal Taisyklių III skyriaus 14 punktą bei IV skyriaus 15 punktą, AVMI neprivalo apie tai informuoti VMI prie FM.

3. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių (pvz., dėl įsiskolinimo, dėl adreso netikslumo, dėl mirties ar pan.) juridinio asmens likvidavimo procedūrų pabaigti nėra galimybės, apie tai turi būti įrašoma ,,JAR-PBA fiksavimas" lauke ,,Pastaba" ir nurodoma priežasties nustatymo data. Jei likviduojamo juridinio asmens statusas pasikeičia, automatiškai užpildomas laukas ,,Atšaukta", kur įrašas sukuriamas automatinės mokesčių mokėtojo registravimo pagal JAR duomenis procedūros vykdymo metu.

4. IMIS ,,Mokesčio_mokėtojas (PV)" aplikacijos ekraninėje formoje ,,MM registro duomenys", kai juridinio asmens nerandama buveinės adresu, lauke ,,Būsena" įvedama reikšmė ,,Nerandamas buveinės adresu" ir įrašoma būsenos nustatymo data ,,Būsenos data".
AVMI informavo, kad negali pradėti juridinių asmenų likvidavimo procedūrų, nes Mokesčių mokėtojų registre nenurodyti likvidatorių vardai, pavardės, asmens kodai arba nurodyti tik vardai ir pavardės, arba šie duomenys yra netikslūs. Dažniausiai tai likviduojami juridiniai asmenys, JAR įregistruoti iki 2004-01-01, t.y. iki JAR įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo. Todėl AVMI koordinatoriai, atsakingi už juridinių asmenų likvidavimo procedūras, sudarę likviduojamų juridinių asmenų netikslių likvidatorių duomenų sąrašus kas savaitę, pagal Excel lentelę „AVMI informacija apie netikslumus juridinių asmenų, įgijusių likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą, likvidatorių duomenis" (1 priedas), el.paštu, adresu: [email protected], pateikia VMI prie FM Informacinių technologijų departamento (toliau – ITD) Duomenų valdymo skyriui. Už duomenų priėmimą iš AVMI, perdavimą JAR duomenų tvarkytojui bei ,,grįžtamąjį ryšį" atsakinga vyriausioji specialistė Alina Saročkienė, tel. 8 ~ 5 268 7578.
Pagal Rašte nurodytus terminus, AVMI atsiuntė ataskaitas apie VMI prie FM sąraše pateiktų likviduojamo juridinio asmens statusą turinčių individualių įmonių ir ūkinių bendrijų, nemokėjusių privalomojo sveikatos draudimo įmokų, likvidavimo veiksmus ir išdėstė juridinių asmenų likvidavimo problemas. Atsižvelgdama į tai, VMI prie FM parengė ir siunčia šių problemų suvestinę bei siūlomus tokių problemų sprendimo būdus (2 priedas), kuriais galima vadovautis likviduojant ir kitus juridinius asmenis.
AVMI (Alytaus, Kauno ir Klaipėdos AVMI), kuriose nėra paskirtas už AVMI skyrių atliekamų juridinių asmenų likvidavimo procedūras atsakingas asmuo – koordinatorius, turi tokį koordinatorių paskirti, kad užtikrintų vieningą metodinį vadovavimą tarp visų AVMI skyrių. Dėl iškilusių klausimų likviduojant juridinį asmenį, koordinatoriai gali kreiptis į VMI prie FM Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento Aptarnavimo metodikos skyriaus vyresniąją specialistę juridinių asmenų likvidavimo klausimų koordinatorę Loretą Vidzickę, tel. 8 ~ 5 268 7548, el.paštu, adresu [email protected]

Tuo pačiu pranešame, kad nagrinėjami duomenys, susiję su AVMI atliekamomis juridinių asmenų likvidavimo procedūromis, kas mėnesį bus skelbiami VMI prie FM intranetiniame puslapyje skyriaus ,,VMI" skiltyje ,,VMI veiklos ataskaitos".

Viršininkas Modestas Kaseliauskas

 

 

Registracijos numeris KM2528

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama suvienodinti teisės aktų aiškinimą ir taikymą, paaiškina:

Situacija: Sudarant notarinius sandorius (pvz.: turto pirkimo-pardavimo) į notaro depozitinę sąskaitą, esančią viename iš Lietuvos bankų, laikinai pervedami vienos iš sandorių šalies pinigai, kurie, įvykus sandoriui, iš šios sąskaitos pervedami kitai sandorio šaliai. Per tą laiką, kol pinigai būna notaro depozitinėje sąskaitoje, bankas moka notarui palūkanas už šioje sąskaitoje esančius pinigus. Notaras už pinigų priėmimą į jo depozitinę sąskaitą kai kuriais atvejais atlygio iš klientų neima.

Klausimas: Kaip turi būti apmokestinamos banko mokamos palūkanos notarui už jo depozitinėje sąskaitoje esančius kliento pinigus?

Atsakymas: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (Žin., 2002, Nr. 73-3085) notarai yra gyventojai, vykdantys individualią veiklą ir iš tos veiklos gaunantys pajamas, kurios apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 19 straipsnį notaras už savo paslaugas ima atlyginimą, kurio įkainius nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinieji dydžiai patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 (Žin., 1996, Nr. 87-2075; 2007, Nr. 41-1547; 2007, Nr. 59-2301; toliau – Įkainių sąrašas). Įkainių sąrašo 5.26 punkte nustatyta, kad už piniginių sumų priėmimą į depozitinę sąskaitą imamas nuo 0,05 iki 0,1 procento nuo priimamos sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažiau kaip 10 litų.

Atsižvelgiant į aukščiau minimas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad notaro depozitinėje sąskaitoje yra laikomi jo klientų pinigai, notarui už jo depozitinėje sąskaitoje esančias klientų pinigines sumas banko mokamos palūkanos laikomos notaro individualios veiklos pajamomis ir atitinkamai apmokestinamos.

Viršininko pavaduotojas

 

Saulius Trečekauskas

DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ KODŲ

(17.4-30-1)-R-1752
2006-03-02

Registracijos numeris (17.4-30-1)-R-1752

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) gavo informacijos iš apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI), kad mokesčių mokėtojai (juridiniai asmenys) pildydami deklaracijas neteisingai nurodo savo mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (juridinio asmens kodą), t.y., vietoje septynių skaitmenų kodo įrašo devynių skaitmenų juridinio asmens kodą, kuris nėra galiojantis, nes juridinis asmuo neturi registravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimo su jame nurodytu devynių skaitmenų kodu. Tai sudaro papildomų sunkumų apdorojant juridinių asmenų deklaracijas ir suvedant jas į VMI prie FM informacinę sistemą. VMI prie FM Deklaracijų tvarkymo skyrius taiso tokių juridinių asmenų neteisingai nurodytus kodus deklaracijose ir tokių juridinių asmenų sąrašus kiekvieną savaitę teikia AVMI, tikslu susisiekti su juridiniais asmenims įtrauktiems į sąrašą ir informuoti juos apie teisingą galiojančio juridinio asmens kodo naudojimą, pildant ir teikiant AVMI įvairius mokestinius dokumentus. Tam, kad sumažinti tokių klaidingų deklaracijų pateikimo ir jose nurodytų klaidingų rekvizitų skaičių, papildomai pateikiame informaciją apie teisingą galiojančio juridinio asmens kodo naudojimą.

Kam suteikiamas devynių skaitmenų juridinio asmens kodas?

Devynių skaitmenų juridinio asmens kodas suteikiamas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems (įtrauktiems) Juridinių asmenų registre pagal Lietuvos Respublikos 2003-11-12 nutarimo Nr. 1407 3.3 punktą (toliau – nutarimas, Žin., 2003, Nr. 107-4810), tačiau galiojantis juridinio asmens kodas yra kodas, nurodytas galiojančiame jo registravimo Juridinių asmenų registre pažymėjime. Juridinio asmens kodas yra nekintamas. Juridinio asmens kodas privalo būti nurodomas visuose juridinio asmens oficialiuose dokumentuose.

Kokį kodą turi nurodyti juridiniai asmenys, įregistruoti Juridinių asmenų registre iki 2004-07-01 ir nepakeitę savo kodo į juridinio asmens kodą ?

Juridiniai asmenys, įregistruoti Juridinių asmenų registre iki 2004-07-01 ir nepakeitę savo septynių skaitmenų kodo į devynių skaitmenų juridinio asmens kodą, turi visose savo juridinio asmens oficialiuose dokumentuose nurodyti savo septynių skaitmenų kodą (pagal galiojantį registravimo pažymėjimą). Naują juridinio asmens kodą juridinis asmuo gali naudoti tik nuo naujo jo registravimo pažymėjimo išdavimo dienos.

Kur reikia kreiptis, norint gauti naują juridinio asmens registravimo pažymėjimą su devynių skaitmenų kodu?

Nauji juridinio asmens registravimo pažymėjimai išduodami visiems Juridinių asmenų registre įregistruotiems juridiniams asmenims, filialams ar atstovybėms, kai juridinis asmuo Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl duomenų ar dokumentų pakeitimo įregistravimo bei įrašymo arba naujo registravimo pažymėjimo išdavimo.

· Naujas registravimo pažymėjimas, kai keičiamas tik juridinio asmens kodas, išduodamas neatlygintinai. Juridiniai asmenys, norintys gauti naują devynių skaitmenų juridinio asmens kodą, turi kreiptis į Juridinio asmenų registro tvarkytoją pagal savo buveinės adresą. Visa, juridinį asmenį dominanti, informacija visais įregistravimo į Juridinių asmenų registrą, duomenų keitimo klausimais yra skelbiama Valstybės įmonės Registrų centras interneto svetainėje adresu: www.registrucentras.lt , nuoroda ,,Jur.asmenų registras".

Kokius dokumentus reikia pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, norint gauti naują juridinio asmens registravimo pažymėjimą?

Juridiniai asmenys, norintys gauti naują juridinio asmens registravimo pažymėjimą turi Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti raštišką prašymą išduoti naują registravimo pažymėjimą ir tokius dokumentus:

· prašymą išduoti naują juridinio asmens registravimo pažymėjimą su devynių skaitmenų kodu, pasirašytą juridinio asmens vadovo,

· seną registravimo pažymėjimo originalą,

· juridinio asmens vadovo pasirašytą įgaliojimą, jeigu dokumentus teikia ir atsiima jo įgaliotas asmuo,

· dokumentus teikiantis ir juos atsiimantis asmuo turi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Dar kartą atkreipiame juridinių asmenų dėmesį į tai, kad devynių skaitmenų juridinio asmens kodas įsigalioja tik nuo naujo juridinio asmens registravimo pažymėjimo išdavimo dienos. Valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainės viešoje paieškoje yra nuoroda, kad galiojantis kodas pagal nutarimo. 3.3 p. yra paryškintas, t.y., jeigu juridinis asmuo yra nepakeitęs savo kodo, jo galiojantis kodas yra septynių skaitmenų.

Prašome šią informaciją paskelbti AVMI informaciniuose stenduose ir papildomai informuoti mokesčių mokėtojus apie juridinio asmens kodo keitimo procedūrą. Deklaracijos, kuriose yra nurodytas negaliojantis juridinio asmens kodas, bus laikomos klaidingomis.

 

Viršininkas

 

Modestas Kaseliauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Registracijos numeris (17.4-30-1)-R-3898

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Vadovaudamosios Mokesčių administratoriaus poveikio priemonių taikymo veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-10-17 įsakymu Nr. VA-70 (Žin., 2005, Nr. 126-4524, toliau – Taisyklės) nuostatomis bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtu 2006-01-26 raštu Nr. (17.4-30-1)-R-681 „Dėl mokesčių administratoriaus poveikio priemonių taikymo juridiniams asmenims, kurie neteikia mokesčių deklaracijų" ir prie jo pridėtu juridinių asmenų sąrašu, apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) teikia Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) tvarkytojui siūlymą inicijuoti veiklos nevykdančio juridinio asmens likvidavimą (toliau – siūlymas) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnį. Tačiau AVMI informavo apie atvejus, kai JAR tvarkytojas atsisakė inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kadangi AVMI pateiktuose siūlymuose kaip pagrindas buvo nurodyta aplinkybė - mokesčių deklaracijų nepateikimas AVMI.

Paaiškiname, kad AVMI, remiantis Taisyklių nuostatomis, teikia JAR tvarkytojui siūlymą kai nustatomas vienas ar keli iš pagrindų:
1. juridinis asmuo nevykdo jokios veiklos. Juridinio asmens veiklos nevykdymą AVMI pareigūnas gali nustatyti pagal Taisyklių 7 punkte nurodytas aplinkybes.
Tačiau šį pagrindą sudaro ir antra aplinkybė – JAR esančių duomenų (taip pat dokumentų), išvardytų CK 2.66 str., neatnaujinimas ilgiau nei penkerius metus. Šią aplinkybę sutikrina JAR tvarkytojas, gavęs iš AVMI siūlymą.
2. juridinio asmens valdymo organo narių ilgiau nei 6 mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais JAR. JAR nurodoma juridinio asmens buveinė arba valdymo organo narių gyvenamoji vieta ir jeigu dėl kokių nors priežasčių AVMI pareigūnas negali susisiekti nė su vienu iš jų, galima manyti, kad toks juridinis asmuo neveikia. Valdymo organų narių turi būti ieškoma mokesčių administratoriaus nurodymus, priminimus siunčiant registruotu laišku.
3. juridinio asmens valdymo organai ilgiau nei šešis mėnesius negali priimti sprendimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organų narių atsistatydinimo (jeigu tai kolegialus valdymo organas) arba valdymo organas nėra paskirtas (jeigu tai yra vienasmenis valdymo organas). Tam, kad atsirastų šis pagrindas, įstatymas ir steigimo dokumentai turi numatyti juridinio asmens valdymo organo pareigą priimti atitinkamus sprendimus. Kol tokių pareigų nėra numatyta arba kol juridinis asmuo vykdo savo pareigas, net jeigu valdymo organai nesudaryti, šis pagrindas netaikomas.

AVMI teikiamame JAR tvarkytojui siūlyme, kaip vienas iš pagrindinių pagrindų, turėtų būti nurodytas juridinio asmens valdymo organo narių neradimas. Kita kaip pagrindo aplinkybė gali būti nurodoma tai, kad, įvertinus su juridiniu asmeniu susijusias aplinkybes, AVMI nusprendė, kad juridinis asmuo veiklos nevykdo. Todėl prašome JAR tvarkytojui teikiamuose siūlymuose nurodyti teisingus pagrindus bei pakartotinai pateikti siūlymus dėl asmenų, dėl kurių, nesant nurodytam teisingam pagrindui, JAR tvarkytojas atsisakė inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.


Viršininko pavaduotoja,
l.e. viršininko pareigas Birutė Černiuvienė

 

Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-5863

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) parengė detalią mokesčių administratoriaus (VMI prie FM ir apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų) veiksmų, atleidžiant nuo baudų ir/ar delspinigių schemą (toliau – schema), kai tai gali būti susiję su valstybės pagalba, nereikšminga pagalba arba valstybės pagalba, kuriai taikoma išimtis (toliau – Pagalba), ir teikia šios schemos paaiškinimus, kuriais prašome vadovautis darbe. Minėta schema yra suderinta su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba) 2006 birželio 13 d. raštu Nr. (9.10-10)6V-650 ,,Dėl mokesčių administratoriaus veiksmų, atleidžiant mokesčių mokėtoją nuo baudų ir/ar delspinigių (teikiant pagalbą), schemos derinimo. Pažymime, kad schemoje aprašyti mokesčių administratoriaus veiksmai atliekami tuo atveju, kai sprendžiamas atleidimo nuo baudų ir delspinigių klausimas, esant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau – MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodytiems pagrindams.

1. Atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių inicijavimo procedūra (schemos 1.1 ir 1.2 langeliai):
Pagal Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (Žin., 2004, Nr. 118-4408, Žin., 2006, Nr. 28-973, toliau – Taisyklės), mokesčių mokėtojas nuo baudų ir/ar delspinigių gali būti atleidžiamas, jam pačiam pateikus laisvos formos raštišką prašymą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių arba mokesčių administratoriaus iniciatyva.

2. Mokesčių mokėtojo pateikto prašymo įvertinimas (schemos 2 langelis):
Mokesčių administratorius, gavęs mokesčių mokėtojo prašymą, prašymą pagrindžiančius dokumentus bei duomenis, privalo juos išnagrinėti per Taisyklėse numatytą terminą ir įvertinti, ar mokesčių mokėtojo pateiktas prašymas atitinka Taisyklėse nurodytus reikalavimus bei nustatyti, ar prašymas atitinka MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių teisinius pagrindus. Įvertinus prašymą ir nustačius, kad prašymas neatitinka numatytų reikalavimų, arba nėra teisinio pagrindo atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių (schemos 3.1 ir 4.1 langeliai), mokesčių administratorius atlieka veiksmus, nurodytus schemos 3.2 ir 4.2 langeliuose.
Jeigu nustatoma, kad yra teisinis pagrindas atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, mokesčių mokėtojo prašymas atitinka visus reikalavimus, pateikti visi reikalingi dokumentai (schemos 5 langelis), tuomet nustatoma, kokiai sektorių grupei priklauso mokesčių mokėtojas (schemos 6 langelis). Taip pat šis veiksmas atliekamas, kai atleidimą nuo baudų ir/ar delspinigių inicijuoja mokesčių administratorius (schemos 1.1 langelis).

3. Mokesčių mokėtojo priskyrimas konkrečiai sektoriaus grupei (schemos 6 langelis):
Schemoje Pagalbos gavėjai – mokesčių mokėtojai yra tikslingai suskirstyti į atitinkamas veiklos sektorių grupes pagal tai, kokie Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja Pagalbos teikimą bei atsižvelgiant į tolimesnę mokesčių administratoriaus veiksmų seką:
- Jautrūs sektoriai: anglies (pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos suteiktą informaciją, šiuo metu Lietuvoje nėra anglies pramonės, todėl šiam sektoriui priskiriamų įmonių nėra), plieno, laivų statybos ir remonto, tekstilės;
- Oro, jūrų ir vidaus transporto (toliau – transportas) sektorius;
- Žemės ūkio sektorius ir žuvininkystės (akvakultūros) sektorius (Europos Komisijos reglamentas Nr. 1860/2004, dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose);
- Kiti sektoriai, kuriems gali būti taikoma de minimis taisyklė (Europos Komisijos reglamentas Nr. 69/2001, dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai).
Mokesčių administratoriaus atliekamos tolimesnės procedūros, atsižvelgiant į tai, kuriai sektorių grupei priskiriamas mokesčių mokėtojas pagal savo veiklos pobūdį:
- Jautrių sektorių grupei (schemos 6.1 langelis): Jeigu jautrių sektorių grupei priklausanti įmonė atitinka Europos Komisijos reglamento Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai nuostatas, tai reikalavimas dėl išankstinio pranešimo Europos Komisijai apie numatomą teikti pagalbą nėra privalomas (schemos 7.2. langelis) ir mokesčių administratorius jautrių sektorių grupei priklausančių įmonių atžvilgiu atlieka analogiškus veiksmus, kaip ir įmonių, kurioms taikoma de minimis taisyklė pagal Europos Komisijos Reglamentą Nr. 69/2001, atžvilgiu (žr. paaiškinimų 3 punktą, kur paaiškinamas schemos 6.4 langelis).
- Oro, jūrų ir vidaus transporto sektoriui (schemos 6.2 langelis): mokesčių administratorius pirmiausia turi įvertinti galimybę mokesčių mokėtojui suteikti valstybės pagalbą pagal bendrųjų išimčių reglamentus, priimtus vadovaujantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnio taikymo kai kurioms horizontalioms valstybės pagalbos rūšims (toliau – Tarybos reglamentas Nr. 994/98) bei pagal 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą Nr. 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (toliau – Komisijos sprendimas Nr. 2005/842/EB).
Pažymime, kad atskirų išimčių reglamentai yra nurodyti Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987, toliau – LVR nutarimas Nr. 1136). Atsižvelgiant į tai, ar valstybės pagalbai taikytinos išimtys, priklauso tolimesni mokesčių administratoriaus veiksmai (žr. paaiškinimo 8 punktą).
Prašome atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis minėto Reglamento Nr. 69/2001 nuostatomis transporto sektoriui (schemos 6.2 langelis) de minimis pagalba negalima.
- Žuvininkystės ir akvakultūros ar žemės ūkio sektoriams (schemos 6.3 langelis), mokesčių administratorius turi taikyti Europos Komisijos reglamentą Nr. 1860/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio ir žuvininkystės (akvakultūros) sektoriuose (toliau – EK reglamentas Nr. 1860/2004). Pažymime, kad šiems sektoriams priklauso tik tie mokesčių mokėtojai, kurie susiję su žemės ūkio, žuvininkystės bei akvakultūros produktų, nurodytų Sutarties I priede, gamyba, perdirbimu ar prekyba, visi kiti mokesčių mokėtojai patenka į kitų įmonių, kurioms taikoma de minimis taisyklė pagal Reglamentą Nr. 69/2001, sektorių (žr. schemos 6.4 langelį).
- Kitiems nei paminėtieji sektoriams (schemos 6.4 langelis), kuomet de minimis pagalba (nereikšminga pagalba) neviršija 100 000 eurų per trejus paskutiniuosius metus nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių ir/arba neiškraipo konkurencijos arba nekelia tokios grėsmės, turi taikyti Europos Komisijos reglamentą Nr. 69/2001, dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – EK reglamentas Nr. 69/2001).

4. Nustatymas, ar galima Pagalba yra de minimis pagalba (schemos 7 langelis):
Mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojas, prašantis suteikti Pagalbą, priklauso atitinkamiems sektoriams: žemės ūkio, žuvininkystės arba akvakultūros sektoriams, kuriems yra taikomas EK reglamentas Nr. 1860/2004, arba jautriems sektoriams bei kitų mokesčių mokėtojų sektoriui, kuriems yra taikomas EK reglamentas Nr. 69/2001, privalo surinkti informaciją (duomenis) apie mokesčių mokėtojui suteiktą nereikšmingą pagalbą per paskutiniuosius trejus metus.

5. Duomenų apie suteiktą mokesčių mokėtojui nereikšmingą pagalbą per trejus paskutinius metus surinkimas (schemos 8 langelis):
Mokesčių administratorius siunčia mokesčių mokėtojui informaciją apie de minimis pagalbos pobūdį bei prašo pateikti visą informaciją apie jam suteiktą nereikšmingą pagalbą per 3 metų laikotarpį. Taip pat mokesčių administratorius pagal savo turimus duomenis bei Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenis patikrina, ar per trejus paskutinius metus buvo suteikta nereikšminga pagalba (jeigu buvo - kokio dydžio). Mokesčių administratorius, gavęs atsakymą iš mokesčių mokėtojo apie suteiktos valstybės pagalbos dydį per nustatytą laikotarpį, nuodugniai įvertinęs savo turimus duomenis, kreipiasi į Konkurencijos tarybą, kad ši patikrintų ir/ar papildytų turimą informaciją apie suteiktos mokesčių mokėtojui de minimis pagalbos dydį per trejus paskutinius metus. Pažymime, kad Konkurencijos tarybos nuomone, santykinis trejų metų laikotarpis yra lankstus ir šio laikotarpio skaičiavimo atskaitos taškas turėtų būti kiek įmanoma artimesnis laiko požiūriu nuo apsisprendimo suteikti pagalbą momento (pvz.: nuo prašymo pateikti informaciją apie mokesčių mokėtojui suteiktą nereikšmingą pagalbą per trejus paskutinius metus, datos).

6. Surinktų duomenų apie mokesčių mokėtoją įvertinimas, nustatant de minimis ribą (schemos 7.1 ir 7.2 langeliai):
Mokesčių administratorius, surinkęs informaciją (duomenis) apie pagalbos gavėjui suteiktą de minimis pagalbą per trejus paskutinius metus, turi nuodugniai patikrinti ir įvertinti, ar suteikus naują de minimis pagalbą, nebus viršijama de minimis pagalbai nustatyta riba.
6.1. Schemos 7.1 langelis:
Pagal EK reglamentą Nr. 1860/2004, kuris yra taikomas žemės ūkio bei žuvininkystės (akvakultūros) sektoriams, nereikšmingos pagalbos riba yra 3000 eurų (10358,4 litų) vienai įmonei per trejus metus. Pažymime, kad bendra pagal de minimis taisyklę suteiktos pagalbos suma vienam mokesčių mokėtojui – pagalbos gavėjui, priklausančiam žemės ūkio arba žuvininkystės (akvakultūros) sektoriams, negali viršyti minėtos sumos ribos ir taip pat negali viršyti kiekvienai valstybei narei Europos Komisijos nustatytos suvestinės sumos ribos per trejų metų laikotarpį: žemės ūkio sektoriaus įmonėms – 3 543 000 eurų (12 233 270,4 litų), žuvininkystės (akvakultūros) sektoriaus įmonėms – 906 000 eurų (3 128 236,8 litų).
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą nebus viršyta 3000 eurų nustatyta riba, tuomet suteikiama Pagalba laikoma nereikšminga ir neatitinkančia EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir todėl jai netaikomas EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti Europos Komisiją apie numatomą suteikti valstybės pagalbą. Atliekami veiksmai, nurodyti schemos 10.1 – 10.3 langeliuose (žr. paaiškinimo 7 punktą).
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą bus viršyta 3000 eurų nustatyta riba, tai suteikiama pagalba yra laikoma valstybės pagalba (schemos 11 langelis). Toliau atliekami veiksmai, aprašyti paaiškinimo 8 punkte.
6.2. Schemos 7.2 langelis:
Pagal EK reglamentą Nr. 69/2001 de minimis pagalbos riba yra nustatyta 100 000 eurų (345 280 litų) per paskutiniuosius trejus metus.
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą nebus viršyta 100 000 eurų nustatyta riba, tuomet suteikiama Pagalba laikoma nereikšminga ir neatitinkančia EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir todėl jai netaikomas EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti Europos Komisiją apie numatomą suteikti valstybės pagalbą. Atliekami veiksmai, nurodyti schemos 10.1 – 10.3 langeliuose (žr. paaiškinimo 7 punktą).
Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad suteikus naują de minimis pagalbą bus viršyta 100 000 eurų nustatyta riba, tuomet suteikiama pagalba yra laikoma valstybės pagalba (schemos 11 langelis). Toliau išdėstoma, ar galima suteikti mokesčių mokėtojui valstybės pagalbą, kuriai taikytina išimtis (schemos 12 langelis, žr. paaiškinimo 8 punktą).

7. Pripažinimas, kad teikiama Pagalba (atleidimas nuo baudų ir/ar delspinigių) yra de minimis pagalba, atitinkamo sprendimo priėmimas ir tolimesni mokesčių administratoriaus veiksmai (schemos 10.1 - 10.3 langeliai):
Mokesčių administratorius, nustatęs, kad mokesčių mokėtojui teikiama Pagalba yra de minimis pagalba, turi priimti sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių ir per tris darbo dienas pateikti duomenis apie suteiktą nereikšmingą pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos registrui vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111 (Žin., 2005, Nr. 118-4301, toliau – KT nutarimas Nr. 1S-111) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo" (Žin., 2005, Nr. 9-282, toliau – LRV nutarimas Nr. 35). Pažymime, kad Pagalbos teikėjas – mokesčių administratorius turi informuoti mokesčių mokėtoją, kad teikiama Pagalba yra de minimis pagalba, ir nurodyti, kokia yra suteiktos nereikšmingos pagalbos suma.

8. Nustatymo, ar galima suteikti mokesčių mokėtojui valstybės pagalbą, kuriai taikoma išimtis, procedūra (schemos 12, 12.1, 12.1.1, 12.2 langeliai).
Nustatęs, kad planuojama suteikti pagalba mokesčių mokėtojui nėra de minimis pagalba, mokesčių administratorius turi nustatyti, ar galima mokesčių mokėtojui suteikti pagalbą pagal bendrųjų išimčių reglamentus, priimtus vadovaujantis Tarybos Reglamentu Nr. 994/98 arba pagal Komisijos sprendime Nr. 2005/842/EB įtvirtintą išimtį įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (toliau – valstybės pagalba, kuriai taikoma išimtis)(schemos 12 langelis).
Jeigu valstybės pagalbai taikytina išimtis (schemos 12.1 langelis), laikoma, kad ji neatitinka EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijų ir todėl jai netaikomas EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas informuoti Europos Komisiją apie numatomą suteikti valstybės pagalbą, todėl atsiranda teisinis pagrindas priimti sprendimą atleisti mokesčių mokėtoją nuo baudų ir/ar delspinigių.
Pažymime, kad valstybės pagalbos teikėjai – mokesčių administratoriai, priėmę sprendimą teikti valstybės pagalbą, kuriai taikoma bendroji išimtis (schemos 12.1 – 12.1.2 langeliai), privalo Konkurencijos tarybai raštu ir elektroniniu paštu pateikti informaciją apie išimties taikymą vadovaujantis Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987, toliau LVR nutarimas Nr. 1136), o Konkurencijos Taryba šią informaciją perduoda Europos Komisijai, atitinkamai reglamentuose nurodytais terminais.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priimant sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių taikant valstybės pagalbos bendrąsias išimtis, būtina griežtai laikytis bendrųjų išimčių reglamentuose numatytų sąlygų, pateikiant nuorodą į teisės aktą, kuriuo buvo remtasi, priimant sprendimą (schemos 12.1.1 langelis).

9. Valstybės pagalbos pranešimo Europos Komisijai rengimo procedūra (schemos 13 langelis).
Mokesčių administratoriui nustačius, kad valstybės pagalbai netaikoma išimtis (schemos 12.2 langelis), privalo parengti valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai (schemos 13 langelis). Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Komisijos reglamentą Nr. 794/2004, įgyvendinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (toliau – EK reglamentas Nr. 794/2004) ir pagal EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai rengia valstybės pagalbos teikėjas – mokesčių administratorius, derindamas su Konkurencijos Taryba. Pažymime, kad valstybės pagalbos pranešimo derinimas su Konkurencijos Taryba yra konsultacinio pobūdžio ir nėra griežtai reglamentuotas, todėl ši procedūra gali vykti žodžiu, raštu arba elektroniniu paštu. Standartinė individualios pagalbos pranešimo forma yra patvirtinta EK reglamentu Nr. 794/2004 .

10. Valstybės pagalbos pranešimo teikimo Konkurencijos Tarybai procedūra (schemos 14; 15; 15.1; 15.1.1; 15.1.2; 15.2; 15.2.1 langeliai):
Pagal LRV nutarimą Nr. 1136 mokesčių administratorius privalo raštu ir elektroniniu paštu pateikti valstybės pagalbos pranešimus Konkurencijos tarybai (schemos 14 langelis).
Konkurencijos taryba, gavusi valstybės pagalbos pranešimą, turi patikrinti, ar jis tinkamai užpildytas, t.y. ar pateikta valstybės pagalbos pranešimo forma, ar jos priedai yra tinkami, ar yra pridėti visi reikalingi dokumentai (schemos 15 langelis). Jeigu pranešimas nėra tinkamai užpildytas (schemos 15.1 langelis), jis nėra teikiamas Europos Komisijai, o pagalbos teikėjas informuojamas, jog būtina atitinkamai pataisyti ar papildyti pranešimą (schemos 15.1.1. langelis). Mokesčių administratorius pataiso pranešimą dėl valstybės pagalbos, atsižvelgdamas į Konkurencijos Tarybos pastabas ir teikia pakartotinai (schemos 15.1.2. langelis).
Konkurencijos taryba, savo iniciatyva arba mokesčių administratoriaus prašymu, kuris pateikiamas kartu su valstybės pagalbos pranešimu, prieš perduodant valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai, atlieka valstybės pagalbos projekto ekspertizę ir pateikia mokesčių administratoriui išvadą dėl numatomos teikti valstybės pagalbos atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams bei atitinkamas rekomendacijas (schemos 15.2. langelis).
Mokesčių administratorius, kaip valstybės pagalbos teikėjas turi teisę bet kuriuo Konkurencijos tarybos atliekamos valstybės pagalbos projekto ekspertizės metu, pateikti prašymą Konkurencijos Tarybai, nutraukti valstybės pagalbos projekto ekspertizę ir teikti valstybės pagalbos pranešimą Europos Komisijai. Konkurencijos tarybos išvada dėl numatomos teikti valstybės pagalbos atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams ir atitinkamos rekomendacijos nėra privalomos mokesčių administratoriui (schemos 15.2.1. langelis).
Valstybės pagalbos pranešimo teikimo Konkurencijos Tarybai procedūrą detaliai reglamentuoja Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 (Žin., 2004, Nr. 137-4987).

11. Valstybės pagalbos pranešimo perdavimas Europos Komisijai (schemos 15.3; 15.4. langelis):
Tinkamai užpildytą pranešimą (schemos 15.3 langelis) Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės pagalbos pranešimo gavimo arba papildymo dienos turi perduoti Europos Komisijai. Valstybės pagalbos pranešimas Europos Komisijai perduodamas EK reglamento Nr. 794/2004 3 straipsnyje nustatyta tvarka – elektroniniu būdu (schemos 15.4 langelis).

12. Europos Komisija įvertina ir priima sprendimą dėl valstybės pagalbos pranešimo (schemos 16 langelis):
Europos Komisija, nuodugniai ištyrusi ir įvertinusi mokesčių administratoriaus pateiktą pranešimą (pranešimo vertinimo procedūros Europos Komisijoje schema pateikta Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje http://www.konkuren.lt/vp/ įdėto leidinio ,,Valstybės pagalbos vadovas" 32 psl.), pateikia atsakymą dėl pritarimo valstybės pagalbai. Galimi Europos Komisijos sprendimai numatyti schemos 16.1.1, 16.2.1, 16.3.1 ir 16.4.1 langeliuose. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į Europos Komisijos sprendimą ir atitinkamai priėmęs sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, turi informuoti mokesčių mokėtoją apie konkrečios suteikiamos valstybės pagalbos pobūdį.
Schemos 16.1.1 ir 16.1.2 langeliai. Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai nekyla abejonių dėl valstybės pagalbos pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su bendrąją rinka, Komisija priima sprendimą nepateikti prieštaravimų. Tuomet mokesčių administratorius priima sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių.
Pažymime, kad jeigu Komisija per 2 mėnesių laikotarpį nepriima jokio sprendimo, tokia pagalba laikoma patvirtinta Komisijos. Tokiu atveju mokesčių administratorius gali įgyvendinti atitinkamas priemones (šiuo atveju - atleidimą nuo baudų ir/ar delspinigių) prieš tai apie jas informavęs Komisiją, jeigu Komisija, gavusi pranešimą, per 15 darbo dienų nepriima vieno iš minėtų galimų sprendimų.
Schemos 16.2.1 ir 16.2.2 langeliai. Jeigu Europos Komisija pritaria pagalbai su sąlyga, kad turi būti atsižvelgta į jos pateiktas papildomas sąlygas, tuomet mokesčių administratorius turi atsižvelgti į jas ir priimti atitinkamą sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių.
Schemos 16.3.1 ir 16.3.2 langeliai. Jeigu Europos Komisija pagalbai nepritaria, tuomet mokesčių administratorius turi priimti sprendimą neatleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, kuriame turi nurodyti motyvus, dėl kurių buvo priimtas neigiamas sprendimas.
Schemos 16.4.1 ir 16.4.2 langeliai. Europos Komisijai nustačius, kad valstybės pagalbos pranešime nurodyta priemonė nėra valstybės pagalba, mokesčių administratorius priima sprendimą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

13. Europos Komisijos nurodyto formalaus tyrimo procedūra (schemos 17 langelis):
Pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Europos Komisija, prieš pateikdama atsakymą dėl teikiamos valstybės pagalbos pritarimo, gali pageidauti formalaus tyrimo procedūros (procedūros schema pateikta Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje http://www.konkuren.lt/vp/ įdėto leidinio ,,Valstybės pagalbos vadovas" 33 psl.), kurios metu mokesčių administratorius, teikiantis valstybės pagalbą, paprastai per 20 darbo dienų turi atsakyti į Europos Komisijos pateiktas pastabas bei abejones dėl valstybės pagalbos ir pagrįsti valstybės pagalbos būtinumą. Pažymime, kad mokesčių administratorius, matydamas, kad negalės laiku atsakyti į Europos Komisijos pateiktas pastabas ir abejones, gali prašyti Europos Komisijos, nurodydamas svarbias priežastis, pratęsti atsakymo terminą.

14. Mokesčių administratoriaus parengto atsakymo į iškilusius klausimus perdavimas Europos Komisijai (schemos 18 langelis):
Mokesčių administratorius parengtą atsakymą dėl Europos Komisijos pateiktų pastabų bei abejonių dėl valstybės pagalbos būtinumo, gali siųsti Konkurencijos tarybai derinti. Konkurencijos Taryba, įvertinusi, kad parengtas atsakymas ir valstybės pagalbos būtinumo pagrindimas atitinka visas Europos Komisijos pateiktas pastabas, persiunčia atsakymą Europos Komisijai. Pasibaigus formalaus tyrimo procedūrai, reglamentuotai EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, Europos Komisija priima atitinkamus sprendimus, nurodytus schemos 16.1.1, 16.2.1, 16.3.1 arba 16.4.1 langeliuose.

Pažymime, kad paaiškinimų 12-13 punktuose aprašytas procedūras detaliai reglamentuoja 1999 m. kovo 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 659/1999 nustatančio išsamias EB Sutarties 92 ir 93 straipsnio taikymo taisykles 2-9 straipsniai.
Pagal LRV nutarimą Nr. 35 bei KT nutarimą Nr. 1S-111 de minimis pagalbos atveju informacija apie suteiktą pagalbą Suteiktos valstybės pagalbos registrui turi būti pateikiama per 3 darbo dienas nuo mokesčių administratoriaus sprendimo atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių priėmimo momento, o valstybės pagalbos atveju, duomenys apie esamą valstybės pagalbą, elektroniniu paštu turi būti teikiami kartą per metus, ataskaitiniams metams pasibaigus, iki kitų metų birželio 1 dienos.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad mokesčių administratoriai privalo pateikti Konkurencijos tarybai metines suteiktos valstybės pagalbos, kuriai taikoma bendroji išimtis, ataskaitas, užpildydami formas, patvirtintas bendrųjų išimčių reglamentuose nustatyta tvarka ir terminais. Mokesčių administratoriai, suteikę valstybės pagalbą, kuriai taikomas Komisijos sprendimas Nr. 2005/842/EB, kas trejus metus Komisijai turi teikti periodines šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitas (pirmoji ataskaita pateikiama iki 2008 m. gruodžio 19 d.).
Pažymime, kad šiuo metu Konkurencijos Taryba, Komisijos sprendimo Nr. 2005/842/EB pagrindu, yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1136 ,,Dėl Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" projektą, kuriame bus detaliai reglamentuoti susiję su suteiktos valstybės pagalbos, kuriai taikoma išimtis pagal minėtą Komisijos sprendimą, klausimai.

Registracijos numeris (29.3-31-3)-R-5725

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 100 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu:

Ar mokesčių administratorius gali atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių, kai už tą patį laikotarpį yra mokesčio nepriemoka ir permoka (skirtumas), kurią įskaityti MAĮ 87 str. nedraudžia (t.y. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas), tačiau patikrinimo ar specialisto išvados teikimo vykdymo metu mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimą pagal MAĮ 101 str. 4 d., ją areštuoja, o mokesčių mokėtojas vėliau deklaruoja mokėtinas mokesčių sumas, kurių nustatyta tvarka nesumoka?

VMI prie FM praneša, kad šiuo klausimu yra gautas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – FM) 2006-06-14 raštas Nr. ((14.18-03)-5K-0611932)-6K-0606413 , kuriame pažymima, kad ir permokos areštas, ir delspinigiai yra mokestinės prievolės užtikrinimo būdai, kurie nurodytu atveju taikomi skirtingoms mokestinėms prievolėms užtikrinti, todėl FM nuomone, aptariamais atvejais areštavus permoką, atleisti nuo delspinigių, apskaičiuotų už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą mokesčio nepriemoką, nėra pagrindo.

Viršininko pavaduotoja Birutė Černiuvienė

 

Registracijos numeris KM2529

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 374 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 44-1600) 1.2 punktu, kuris įsigaliojo nuo 2006 m. birželio 1 d., Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) tvarkytojui dėl pakartotinai Registre įregistruotų juridinių asmenų apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) teikia Juridinių asmenų registro nuostatų (Žin., 2003, 107-4810) 92.9 punkte nurodytą pranešimą (toliau – pranešimas). Apie klaidingai pakartotinai Registre įregistruotą juridinį asmenį, kuris bus išbrauktas iš Registro tik gavus pranešimą, Registro tvarkytojas AVMI informuoja raštu.

Atkreipiame dėmesį, kad AVMI, atlikusios veiksmus pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. VA-124/1B-671/V-257 (Žin., 2004, Nr. 104-3867) patvirtintų taisyklių nuostatas bei atsižvelgdamos į tai, kad juridinis asmuo Registro tvarkytojo buvo klaidingai pakartotinai įregistruotas, turi parengti ir pateikti pranešimą Registro tvarkytojui su atžyma, kad nėra duomenų apie tokio juridinio asmens atsiskaitymą.

 

Viršininko pavaduotoja

 

Birutė Černiuvienė

 

 

Registracijos numeris (17.4-30-1)-R-8287

Ši informacija skelbiama:
Ankstesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atkreipia Jūsų dėmesį, kad pakeisti norminiai aktai, kurie reglamentuoja juridinių asmenų likvidavimą ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR):

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 374 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 44-1600) buvo papildytas Juridinių asmenų registro nuostatų 92.9 punktas nuostata, kai teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija JAR tvarkytojui teikia pranešimą, kad teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija neturi duomenų apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir fondais.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1R-204 „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikiamų prašymų, pranešimų ir kitų formų patvirtinimo" (Žin., 2006, Nr. 79-3120) patvirtinta nauja Pranešimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais forma (toliau – Pranešimo JAR-PBA forma), kurioje papildomai įvestas atžymos laukas nėra duomenų apie atsiskaitymą.

VMI prie FM informuoja, kad, atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, yra rengiamas Pranešimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie likviduojamo juridinio asmens, užsienio juridinio asmens filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir pinigų fondais parengimo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. VA-124/1B-671/V-257 (Žin., 2004, Nr. 104-3867, toliau - Taisyklės) papildymas nuostata, kai JAR tvarkytojui bus teikiama Pranešimo JAR-PBA forma su atžyma, kad apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) neturi duomenų apie juridinio asmens atsiskaitymą. Taisyklėse bus reglamentuota nuostata, kad Pranešimo JAR-PBA forma su atžyma, kad nėra duomenų apie juridinio asmens atsiskaitymą JAR tvarkytojui bus teikiama, kai juridinio asmens likvidavimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2000, Nr. 80) 2.106 straipsnio 4 ir 7 punktuose numatyti atvejai, t.y. juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva bei juridinio asmens likvidavimas, kai teismas pripažįsta juridinio asmens įsteigimą neteisėtu. Šiuo metu atliekamas ir Mokesčių mokėtojų registre (toliau – MMR) esančios ekraninės formos „JAR-PBA fiksavimas" modifikavimas.

VMI prie FM primena, kad Taisyklių 18 punkte yra reglamentuota nuostata, kad pasikeitusių įstatymų, Vyriausybės nutarimų, finansų ministro, VMI prie FM viršininko, VSDFV direktoriaus ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu bei kitų teisės aktų nuostatomis būtina vadovautis iš karto, nelaukiant šių Taisyklių pakeitimų ar papildymų.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, AVMI Pranešimo JAR-PBA formos parengimo ir pateikimo funkcijas atliekantys darbuotojai, nelaukdami VMI prie FM atliekamų pakeitimų ir atlikę veiksmus pagal Taisyklių nuostatas, Pranešimo JAR-PBA formą su atžyma, kad nėra duomenų apie juridinio asmens atsiskaitymą JAR tvarkytojui turi pateikti dėl asmenų, kurie likviduojami JAR tvarkytojo iniciatyva arba kai juridinis asmuo pripažintas neteisėtai įsteigtu įstatymu nustatyta tvarka.

Kol atliekamas MMR ekraninės formos „JAR-PBA fiksavimas" modifikavimas, pateikus JAR tvarkytojui Pranešimo JAR-PBA formą, kad nėra duomenų apie atsiskaitymą, AVMI darbuotojas MMR ekraninėje formoje „JAR-PBA fiksavimas" įveda laukelius Spausdinimo data, Išsiuntimo data, Atspausdinta (įrašo „Ne") ir Pastaba (įrašo apie Pranešimo JAR-PBA formos su atžyma, kad nėra duomenų apie atsiskaitymą pateikimą).

 

L.e. viršininko pareigas

 

Daivis Zabulionis

 

 

Teises aktai