CESOP dažniausiai užduodami klausimai
DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI (DUK) (CESOP PROJEKTAS)
1.Kokie mokėjimo paslaugų teikėjai turės rinkti ir teikti duomenis VMI?
Duomenis rinkti, teikti ir saugoti turės mokėjimo paslaugų teikėjai, nurodyti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnio 1-4 punktuose:
1) kredito įstaigos;
2) elektroninių pinigų įstaigos;
3) mokėjimo įstaigos;
4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas.
2.Kas yra gavėjas ir mokėtojas?
Gavėjas ir mokėtojas yra suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme:
Gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie mokėjimo nurodyme yra numatyti kaip mokėjimo operacijos lėšų gavėjai.
Mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, kurie turi mokėjimo sąskaitas ir leidžia vykdyti mokėjimo nurodymus iš tų mokėjimo sąskaitų arba, kai nėra mokėjimo sąskaitos, kurie pateikia mokėjimo nurodymus.
3.Apie kokius mokėjimus reikės teikti informaciją VMI?
Mokėjimo paslaugų teikėjai teiks informaciją tik apie tarptautinius mokėjimus, kai:
1. mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau nei 25 tarptautines mokėjimo operacijas;
2. mokėjimas gaunamas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar mokėjimas atliekamas į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę.
Mokėjimas laikomas tarptautiniu tada, kai mokėtojo vieta yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjo vieta – kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje.
Mokėjimo operacija suprantama kaip mokėjimo operacija ir pinigų perlaidos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis.
Pareiga rinkti, teikti ir saugoti informaciją mokėjimo paslaugų teikėjui apie savo klientą (gavėją) atsiras tuomet, kai tas pats klientas gaus 25 mokėjimus iš Europos Sąjungos valstybės narės arba jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas atliks 25 mokėjimo operacijas tam pačiam gavėjui į trečiąją valstybę ar teritoriją.
4.Kaip vyksta mokėjimų sumavimas?
Mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimus turi sumuoti ketvirčio laikotarpyje. Pasibaigus ketvirčiui, 25 mokėjimų riba skaičiuojama iš naujo.
5.Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?
Duomenys teikiami Duomenų rinkmena, kuri turi būti rengiama ir užpildoma, vadovaujantis aktualiais reikalavimais, nustatytais Duomenų rinkmenos XML struktūros apraše (angl. XML Schema Definition, XSD), kuris skelbiamas VMI interneto svetainėje (Duomenys apie tarptautines mokėjimo operacijas pagal Tarybos direktyvą 2020/284/ES (CESOP).
Mokėjimo paslaugų teikėjai surinktą informaciją už kalendorinį ketvirtį privalo pateikti ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas teiks duomenis už 2024 m. I ketvirtį, tai pirmasis duomenų teikimas už 2024 m. I ketvirtį turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.
Mokėjimo paslaugų teikėjai Duomenų rinkmenas VMI teikia ir tikslina elektroniniu būdu:
1. naudodamiesi žiniatinklio paslauga, skirta Duomenų rinkmenai pateikti;
2. per Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemę TIES (angl. Tax Information Exchange SubSystem), įkeldami VMI reikalavimus atitinkančią Duomenų rinkmeną.
Informaciją, kaip prisijungti prie TIES, teikti duomenis, suteikti įgaliojimus kitiems asmenims ir kt. rasite čia(Kita aktuali informacija).
6.Ar galima pateikti dvi atskiras duomenų rinkmenas?
Jei duomenų, pateiktų rinkmenoje, dydis viršija rinkmenos maksimalų failo dydį (200 MB), bus leidžiama pateikti dalimis atskiras duomenų rinkmenas. Tačiau kitais atvejais rekomenduojame informaciją pateikti vienoje rinkmenoje. Pasirinkus teikti informaciją keliose rinkmenose, kiekvienoje jų reikės užpildyti tuos pačius rinkmenos metaduomenis (pavyzdžiui, rinkmenos tipas, dokumento tipas, identifikacinis kodas ir pan.).
7.Kokia atsakomybė taikoma, jei informacija apie tarptautinius mokėjimus laiku nepateikta VMI?
Mokėjimo paslaugų teikėjams už Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1884 straipsnį, kuris numato baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų iki trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų. Už pakartotinį nusižengimą — baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų tūkstančių aštuonių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
8.Ar VMI pateikta informacija vėliau gali būti tikslinama?
Duomenys gali būti tikslinami, kai VMI ar mokėjimo paslaugų teikėjai nustato pateiktų duomenų klaidas ar atsiranda poreikis pateikti papildomus duomenis. Duomenys turi būti patikslinti, pateikiant pataisytas ir / ar papildomas Duomenų rinkmenas. Šioje duomenų rinkmenoje turi būti patikslinta tik su konkrečiu asmeniu susijusi informacija, t. y. į Duomenų rinkmeną neturi būti įtraukta informacija asmenų, kurių duomenys netikslinami.
9.Kokiu formatu informaciją galima patikslinti?
Informacija tikslinama XML formato failais (taip pat, kaip vyksta duomenų teikimas) per VMI TIES portalą.
10.Už kokį laikotarpį mokėjimo paslaugų teikėjai galės patikslinti informaciją?
Kadangi mokėjimo paslaugų teikėjams keliamas reikalavimas duomenis saugoti ne trumpiau nei 3 kalendorinius metus, duomenys gali būti tikslinami už 3 kalendorinius metus.
11.Kokiu atveju XML formatu pateikta Duomenų rinkmena gali būti atmesta?
Tais atvejais, kai XML formato Duomenų rinkmenoje trūktų dalies duomenų, duomenys yra nekorektiški arba pateikta Duomenų rinkmena neatitiktų XML struktūros reikalavimų. Taip pat duomenų validacija bus atliekama ir Centrinėje elektroninėje mokėjimo informacijos sistemoje (CESOP). Atitinkamai, jeigu šioje sistemoje bus nustatytos kritinės klaidos, mokėjimo paslaugų teikėjų pateikta Duomenų rinkmena bus atmesta. Informacija apie Duomenų rinkmenos atmetimą bus nurodoma TIES portale.
12.Ar informacija apie klientus turi būti saugoma?
Mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo įrašus privalo saugoti 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdyta mokėjimo operacija, pabaigos.
Už šio reikalavimo nesilaikymą, mokėjimo paslaugų teikėjams gali būti taikoma administracinė atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 1884 straipsnyje.
13.Mokėjimo paslaugų teikėjas nėra registruotas Lietuvoje, tačiau vykdo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugas ir Lietuvoje. Kaip reikia pateikti duomenis VMI apie atliktus tarptautinius mokėjimus?
Tuo atveju, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas — užsienio juridinis asmuo (toliau — UJA) neturi mokestinių prievolių ir nėra registruotas Mokesčių mokėtojų registre, pastarasis turi kreiptis į VMI ir pateikti laisvos formos prašymą. UJA ar jo įgaliotas asmuo prašymą gali įteikti tiesiogiai, išsiųsti el. paštu [email protected] ar paštu.
Prašyme reikia nurodyti informaciją apie tai, jog mokėjimo paslaugų teikėjas, vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 614 straipsnio ir Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių nuostatas, siekia pateikti informaciją mokesčių administratoriui apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus.
Papildomi dokumentai, teikiami kartu su prašymu:
1)registravimo užsienio valstybėje pažymėjimo kopija ar registro, kuriame saugoma jų byla, išrašas;
2)įgaliojimas, jeigu prašymą teikia UJA įgaliotas asmuo (kurio pagrindu veikia mokėjimo paslaugų teikėjo vardu);
3)prašymas „Duomenys apie Mano VMI atstovą“;
4)prašymas suteikti prisijungimo prie VMI informacinių sistemų priemones, jeigu UJA atstovas yra užsienio fizinis asmuo ir jis teiks duomenis VMI. Prašoma suteikti teises „Teikti PMT duomenis“ ir „Peržiūrėti PMT duomenų teikimus“.
Pateikiami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine lietuvių kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo ir patvirtinti jo spaudu.
Siunčiant prašymą ir papildomus dokumentus el. paštu ar paštu būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro. Jeigu prašymas teikiamas el. paštu ir jis pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pridėti nereikia.
Mokesčių administratorius, gavęs užsienio juridinio asmens prašymą bei prie prašymo pridėtus dokumentus, suteiks UJA įgaliotam asmeniui Mano VMI atstovo teises, kurias turėdamas įgaliotas asmuo galės pateikti duomenis apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus per TIES (plačiau žr. DUK „Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?“).
14.Kur galima rasti praktinių pavyzdžių apie tarptautinių mokėjimų skaičiavimą ir kitą svarbią informaciją?
Informuojame, jog Europos Komisija yra išleidusi Mokėjimo paslaugų teikėjų teikiamų mokėjimo duomenų teikimo ir perdavimo į centrinę elektroninių mokėjimų informacijos sistemą (CESOP) gaires, kuriose yra pateikti praktiniai pavyzdžiai mokėjimo paslaugų teikėjams dėl tarptautinių mokėjimų sampratos, mokėjimų skaičiavimo ir kt. aktualių klausimų. Gaires lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti: CESOP kita aktuali informacija - VMI.
15.Kodėl pasirinktas 10 darbo dienų terminas duomenims patikslinti, jeigu Europos Komisijos patvirtintose gairėse rekomenduojamas terminas yra 30 kalendorinių dienų?
10 dienų terminas nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, kurioje taip pat nustatytas 10 dienų terminas. Terminas gali būti pratęstas atsižvelgiant į mokėjimo paslaugų teikėjų nurodytą priežastį, dėl kurios mokėjimo paslaugų teikėjas negali pateikti duomenų ar jų patikslinti per nustatytą terminą. Mokėjimo paslaugų teikėjų nurodytos priežastys vertinamos kiekvienu individualiu atveju.
16.Kokiu būdu informuojami mokėjimo paslaugų teikėjai apie nustatytus pranešimų trūkumus ir kokių tolesnių veiksmų turi imtis?
VMI, nustačiusi tam tikrus neatitikimus, pateiks mokėjimo paslaugų teikėjams pranešimus per Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemę (angl. Tax Information Exchange SubSystem — TIES), naudodama TIES pranešimų formatą. Tai bus StatusSTI failas. Šiame pranešime bus pateikta konkreti informacija apie duomenų dalį, kuri pateikta neteisingai, netiksliai ar neišsamiai. Gavus pranešimą iš VMI, patikslinti reikės duomenų dalį, kuri priklausys nuo pateikto duomenų paketo statuso. Jeigu duomenų paketo būsena bus — „Atmestas“, tai reikia tikslinti visą paketą, jeigu — „Priimtas su klaidomis“, tai reikia tikslinti tik klaidingus įrašus.
17.Ar 3 kalendorinių metų duomenų saugojimo laikotarpis taikomas visiems duomenims, išvardytiems Taisyklių 6 punkte?
Taip. Kaip nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 614 straipsnio 4 dalyje, mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo įrašų duomenis privalo saugoti 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdyta tarptautinė mokėjimo operacija, pabaigos. Todėl visi duomenys, nurodyti Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių 6 punkte, turi būti saugomi 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdyta tarptautinė mokėjimo operacija, pabaigos.
18.Mokėtojo ir gavėjo buvimo vietos nustatymas — kaip nustatyti, kad mokėjimas yra tarptautinis ir apie jį reikia pranešti?
Tarptautinis mokėjimas suprantamas, kai mokėtojo vieta yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjo vieta — kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje. Pažymėtina, kad mokėjimas turi būti inicijuotas Europos Sąjungos valstybėje narėje, o gavėjas gali būti ir trečiojoje teritorijoje ar valstybėje. Mokėjimo paslaugų teikėjai teiks informaciją apie tarptautinius mokėjimus, kai:
1. mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau nei 25 tarptautines mokėjimo operacijas ir,
2. mokėjimas gaunamas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar mokėjimas atliekamas į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę.
19.Ar pareiga teikti duomenis taikoma tik tiems mokėjimams, kuriuos inicijuoja mokėtojas ES?
Taip. Pagal 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyvą Nr. 2020/284 ir Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių nuostatas, pareiga teikti duomenis taikoma tik tiems mokėjimams, kuriuos inicijuoja mokėtojas Europos Sąjungoje. Kita vertus, gavėjas gali būti kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje arba trečiojoje valstybėje. Pareiga teikti duomenis taikoma keliais atvejais:
1. Kai mokėjimas vykdomas tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių narių (duomenis teikia gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas);
2. Kai mokėjimas vykdomas iš Europos Sąjungos valstybės narės į trečiąją šalį ar teritoriją (įskaitant Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalis, duomenis teikia Europos Sąjungos valstybių narių mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas).
20.Ar mokėjimo paslaugų teikėjas, vykdydamas veiklą Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyse turi prievolę teikti informaciją VMI?
EEE šalyse įsisteigę mokėjimo paslaugų teikėjai, teikiantys mokėjimo paslaugas Europos Sąjungoje, turi pranešti apie šiuos mokėjimus priimančiojoje valstybėje narėje. Mokėjimai į EEE šalis laikomi mokėjimais trečiosioms šalims. Tokiais atvejais valstybėje narėje įsisteigęs mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas apie mokėjimą praneša mokėtojo valstybėje narėje (nesvarbu, ar tai būtų jo priimančioji, ar buveinės valstybė narė). Tačiau yra taikomos Direktyvos 243b straipsnio taisyklės, pagal kurias CESOP pranešama tik apie mokėtojo Europos Sąjungoje inicijuotus mokėjimus (pagal 243c straipsnyje nustatytas vietos nustatymo taisykles). Todėl mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų pranešti apie mokėjimus, inicijuotus iš EEE šalies. Pavyzdys: mokėjimo paslaugų teikėjas, turintis Norvegijos mokėjimo licenciją, teikia mokėjimo paslaugas Švedijoje ir Islandijoje. Šis mokėjimo paslaugų teikėjas:
- Švedijoje praneša apie visus Švedijos mokėtojų inicijuotus mokėjimus Norvegijai, Islandijai ar bet kuriai kitai trečiajai šaliai;
- Švedijoje pranešti apie visus mokėjimus, kurie atliekami gavėjams Švedijoje;
- Nepranešama apie Norvegijos ir Islandijos ar bet kurios kitos trečiosios šalies tarpusavio mokėjimus;
- Nepraneša apie jokius mokėjimus, kuriuos Švedijoje inicijavo mokėtojai gavėjams kitoje valstybėje narėje.
21.Ar kyla prievolė teikti informaciją VMI, kai teikiamos paslaugos, susijusias su mokėjimo sąskaitos tvarkymu, grynųjų pinigų įnešimu ir išėmimu, mokėjimo inicijavimo paslaugomis ir informacijos apie sąskaitą teikimo paslaugomis?
Ne. Prievolė teikti ataskaitas taikoma šioms keturioms mokėjimo paslaugų teikėjų kategorijoms, teikiančios bent vieną iš Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 3―6 punktuose nurodytų mokėjimo paslaugų ir vykdančios tarptautines mokėjimo operacijas:
1. Kredito įstaigos, kurios daugiausia apima Europoje įsteigtus bankus ir kredito įstaigų Europos filialus, kurių pagrindinė buveinė yra už ES ribų;
2. E. pinigų įstaigos, kurios gali apimti įvairius mokėjimo paslaugų teikėjus, teikiančius elektroninio mokėjimo paslaugas, pavyzdžiui, elektroninės piniginės paslaugų teikėjus arba elektroninių čekių ir (arba) kortelių teikėjus;
3. Mokėjimo įstaigos, kurios gali apimti įvairias mokėjimo paslaugas, įskaitant kredito ir (arba) debeto kortelių išdavimą, mokėjimo operacijų aptarnavimą, mokėjimų apdorojimą, mokėjimų inicijavimą ir t. t.;
4. Pašto paslaugų (žiro) įstaigos, kurios teikia mokėjimo paslaugas.
22.Ar mokėjimo paslaugų teikėjai turi pateikti informaciją VMI apie iš trečiųjų šalių gautus mokėjimus?
Nei Direktyva, nei Taisyklės nenustato prievolės teikti duomenis apie iš trečiųjų šalių gaunamus mokėjimus, todėl mokėjimo paslaugų teikėjams nekils prievolės pranešti duomenis apie iš trečiųjų šalių ar teritorijų gautus mokėjimus.
23.Kuris mokėjimo paslaugų teikėjas turi pateikti informaciją, kai mokėjimai vykdomi tarp ES valstybių narių?
Kai tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjų vieta yra valstybėje narėje, siekiant, kad įrašų saugojimo ir ataskaitų teikimo pareigos būtų proporcingos, įrašus turėtų saugoti tik gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai. Jeigu mokėjimai atliekami į trečiąsias valstybes (įskaitant EEE šalis), informaciją apie mokėjimus turi pateikti mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas.
24.Prašome pateikti praktinį pavyzdį, kai gavėjui yra priskirti keli identifikatoriai?
Europos Komisijos paskelbtų gairių (Guidelines) 3.1.1 skyriuje „Mokėtojo ir gavėjo buvimo vietos nustatymo identifikatorių lentelė“ yra paaiškinta, kad, jei mokėjimo paslaugų teikėjas turi skirtingus identifikatorius, kuriais nurodoma kita vieta, jis gali laisvai pasirinkti, kuris identifikatorius geriausiai atspindi faktinę gavėjo buvimo vietą ir turėtų būti naudojamas. Pavyzdžiui, jei elektroninių pinigų teikėjas turi IBAN su šalies kodu, kuris skiriasi nuo adreso, kurį jis turi savo įrašuose, jis gali pasirinkti, kurį identifikatorių naudoti. Bendroji pozicija yra, kad pirmiausiai mokėjimo paslaugų teikėjai turi naudoti pagrindinį identifikatorių — IBAN. Tik tuo atveju, kai mokėjimo paslaugų teikėjas turi papildomos informacijos (pvz., įgyvendinęs Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus ir atlikęs „pažink savo klientą“ procedūrą) ir / ar turi neabejotiną informaciją apie asmens buvimą / rezidavimą kitoje valstybėje nei numato IBAN, gali nurodyti šią informaciją. Konkrečių gairių ar taisyklių, kada ir kokį identifikatorių turi nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjas, nėra, t. y. mokėjimo paslaugų teikėjas savo nuožiūra gali pasirinkti, kurį identifikatorių naudoti.
25.Kokį identifikatorių mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų pateikti VMI, jeigu IBAN nėra žinomas arba sąskaita yra ne IBAN formato?
Mokėjimo paslaugų teikėjai gali gauti mokėtojo ir gavėjo buvimo vietą, naudodami įvairius identifikatorius. Naudotiniems identifikatoriams netaikomas eiliškumas (išskyrus pareigą pirmiausia naudoti mokėtojo / gavėjo identifikatorių). Tai reiškia, kad, jei mokėjimo paslaugų teikėjas turi skirtingų identifikatorių, nurodančių skirtingą buvimo vietą, jis turi pasirinkti identifikatorių, kuris geriausiai atspindi gavėjo buvimo vietą. Jeigu sąskaita nėra IBAN formato, mokėjimo paslaugų teikėjas, gali naudoti kitus identifikatorius, kurie geriausiai atspindi gavėjo / mokėtojo buvimo vietą.
26.Kaip yra suprantamas reikalavimas pateikti duomenis apie mokėjimo grąžinimus?
Mokėjimo paslaugų teikėjai turi pateikti duomenis apie visus mokėjimų grąžinimus, kurie pripažinti kaip susiję su tarptautiniu mokėjimu.
27.Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas neturi praneštinų duomenų, ar jis privalo teikti tuščius pranešimus, t. y. nulinius pranešimus?
Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklėse, Mokesčių administravimo įstatymo 614 straipsnyje ir 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyvos Nr. 2020/284 nuostatose nėra numatyta prievolė teikti informaciją, kai nėra praneštinų duomenų. Atsižvelgiant į tai, tuščių pranešimų mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų teikti VMI.
28.Kada mokėjimo sąskaitos turėtų būti agreguojamos apskaičiavimo tikslais?
Mokėjimo paslaugų teikėjai, remdamiesi turima informacija, turi stengtis nustatyti, ar dvi mokėjimo sąskaitos iš tikrųjų yra susijusios su tuo pačiu gavėju. Mokėjimo sąskaitos turėtų būti agreguojamos tik tada, kai jos yra susijusios su tuo pačiu gavėju, t. y. abiejų mokėjimo sąskaitų turėtojas turi būti vienas fizinis arba juridinis asmuo. Taikant šią taisyklę, agreguoti reikia tada, kai mokėjimo sąskaitos priklauso tam pačiam asmeniui, įmonei arba tos pačios įmonės filialui. Priešingai, agreguoti nereikėtų, kai mokėjimo sąskaitų savininkai yra skirtingi subjektai, net jei jie tarpusavyje susiję. Taip yra, pavyzdžiui, franšizių arba patronuojamųjų įmonių atveju, kurios neturėtų būti agreguojamos.
29.Kaip apskaičiuojamos 25 tarptautinių mokėjimų ribos, kai mokėjimai vykdomi tiek į ES valstybes, tiek į trečiąsias šalis?
Pavyzdys.
X valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjas (mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas) vykdo mokėjimo operacijas gavėjui, turinčiam vieną mokėjimo sąskaitą Y valstybėje narėje, o kitą ― trečiojoje šalyje.
Per tam tikrą ketvirtį mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas įvykdo:
200 mokėjimų į mokėjimo sąskaitą Y valstybėje narėje,
20 mokėjimų į mokėjimo sąskaitą trečiojoje šalyje.
Taikant 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyvos Nr. 2020/284 243b straipsnio taisykles, įvykdomos visos pareigos teikti duomenis atsiradimo sąlygos, tačiau mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas X nepraneša apie mokėjimus į mokėjimo sąskaitą Y valstybėje narėje, nes apie juos praneš gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas Y valstybėje narėje. Tačiau jis turės pranešti apie mokėjimus į mokėjimo sąskaitą trečiojoje šalyje, nes riba turi būti apskaičiuojama įskaitant mokėjimus į mokėjimo sąskaitą Y valstybėje narėje ir todėl viršija 25 tarptautinius mokėjimus.
30.Ar gali būti taikomos sankcijos mokėjimo paslaugų teikėjui, jei pateikiami duomenys nesiekia nustatytos 25 tarptautinių mokėjimų ribos?
Jei pateikiami duomenys nesiekia nustatytos ribos, gali būti vertinama, kad mokėjimo paslaugų teikėjas nesilaiko Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklėse, Mokesčių administravimo įstatymo 614 straipsnyje ir 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyvos Nr. 2020/284 243b straipsnyje nustatytų nuostatų ir už tai gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Už netinkamą reikalavimų vykdymą, VMI prie FM turi teisę taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 1884 straipsnį, tačiau kiekvienas atvejis būtų nagrinėjamas individualiai.
31.Ar VMI reikia teikti duomenis tik apie Lietuvos Respublikos rezidentus, ar reikia teikti informaciją apie kitus asmenis, esančius Lietuvoje?
Mokėjimų paslaugų teikėjai turi teikti informaciją VMI apie visus asmenis, kurie gavo 25 mokėjimus iš kitų valstybių narių ar atliko mokėjimus į trečiąsias valstybes. Todėl gali būti teikiami duomenys ne tik apie Lietuvos Respublikos rezidentus.
32.Kokios valstybės mokesčių administratoriui yra teikiama informacija, kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia paslaugas ir kitose ES valstybėse?
Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas teikia mokėjimo paslaugas ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitoje valstybėje narėje, tokiu atveju apie gautus iš kitų Europos Sąjungos valstybinių narių ar atliktus mokėjimus į trečiąsias valstybes, duomenis turi pateikti tos valstybės narės mokesčių administratoriui.
33.Ar visais atvejais privaloma teikti informaciją VMI apie mokesčių mokėtojų kodus ir (ar) pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodus?
Pagal Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių 6.3. punktą, mokėjimo paslaugų teikėjas teikia duomenis VMI apie gavėjo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodą arba mokesčių mokėtojo kodą, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas jį tvarko. Todėl šis duomuo nėra privalomas ir teikiamas tik tuo atveju, kai mokėjimo paslaugų teikėjas juo disponuoja. Tačiau, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas disponuos šiais duomenimis, jis privalo pateikti šią informaciją mokesčių administratoriui.
34.Kokiais atvejais mokėjimo paslaugų teikėjas gali nurodyti BIC kodą identifikuojant mokėtoją ar gavėją?
Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių 5 punkte nustatytas vietos nustatymo taisyklė: „5. Mokėtojo ar gavėjo vieta laikoma valstybė, nustatyta vienu iš šių būdų:
5.1. pagal mokėtojo ar gavėjo mokėjimo sąskaitos tarptautinį mokėjimo sąskaitos numerio identifikatorių (toliau — IBAN) arba pagal kitą identifikatorių, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėtojas ar gavėjas ir nurodoma jo vieta (valstybė), arba, kai šiame papunktyje nurodytų identifikatorių nėra,
5.2. bendrovės identifikavimo kodą (toliau — BIC) arba kitą bendrovės identifikavimo kodą, kuriuo vienareikšmiškai identifikuojamas mokėtojo ar gavėjo vardu veikiantis mokėjimo paslaugų teikėjas ir nurodoma jo vieta (valstybė).“
Todėl visų pirma turi būti nustatomas IBAN, pagal kurį galima identifikuoti mokėtojo buvimo vietą ir tik tuo atveju, kai mokėtojas ar gavėjas IBAN neturi, gali būti naudojamas BIC.
35.Kas turi raportuoti informaciją ir kurios valstybės mokesčių administratoriui, jeigu klientas reziduoja III valstybėje ar šalyje, tačiau sąskaita atidaryta Lietuvoje ir jam yra atliekama daugiau kaip 25 tarptautiniai mokėjimai?
Tokiais atvejais informacijos teikimo pareiga tenka Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjui.
Pavyzdys:
Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjas, pvz. elektroninių pinigų įstaiga, atidaro sąskaitą savo klientui Lietuvoje su lietuvišku IBAN numeriu. Mokėjimo paslaugų teikėjas pagal pvz. „pažink savo klientą“ anketą identifikuoja, kad klientas reziduoja ne Lietuvoje, o III šalyje ar teritorijoje. Per kalendorinį ketvirtį klientui iš Vokietijoje įsisteigusio mokėjimo paslaugų teikėjo atlikta 50 mokėjimų. Kadangi kliento sąskaita bus identifikuojama kaip sąskaita esanti Lietuvoje (lietuviškas IBAN), todėl pareiga pateikti informaciją tenka gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui.
Jeigu Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjo klientas, kuris turi sąskaitą su lietuvišku IBAN numeriu ir reziduoja Egipte, atliks 50 mokėjimų Vokietijos mokėjimo paslaugų teikėjo klientui, duomenų teikimo pareiga atsiras Vokietijos mokėjimo paslaugų teikėjui, kadangi apie tarptautinius mokėjimus vykstančius Europos Sąjungoje, turi pranešti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas.
36.Ar duomenys, kai mokėjimai atliekami kelių skirtingų mokėtojų iš skirtingų valstybių į III teritoriją ar šalį turi būti raportuojami skirtingų jurisdikcijų mokesčių administratoriams?
Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs Lietuvoje ir teikia paslaugas visoje Europos Sąjungoje, tokiu atveju, apie mokėjimus į trečiąsias valstybes, mokėjimo paslaugų teikėjas gali teikti tik Lietuvos mokesčių administratoriui.
Pavyzdys:
Mokėjimo paslaugų teikėjas teikia paslaugas visoje Europos Sąjungoje. Per kalendorinį ketvirtį nustatė, kad tam pačiam gavėjui, esančiam Turkijoje, atlikta 15 tarptautinių mokėjimų iš Vokietijos, 23 tarptautiniai mokėjimai iš Lietuvos. Kadangi bendra tarptautinių mokėjimų suma viršija 25, todėl duomenis turi būti raportuoti. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjas yra įsisteigęs Lietuvoje, duomenis galima pateikti tik Lietuvos mokesčių administratoriui, neskaidant šios informacijos po atskiras valstybes.
37.Ar teisingai suprantame kad Jungtinė Karalystė yra trečioji valstybė ir nėra CESOP dalis?
Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė. Todėl mokėjimai į tos valstybės jurisdikciją, laikytini kaip vykdomi mokėjimai į III šalį ar teritoriją. Atitinkamai, jeigu nustatomi atlikti daugiau kaip 25 tarptautiniai mokėjimai tam pačiam gavėjui į Jungtinę Karalystę, tokiu atveju duomenis turi būti raportuojami mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo. Jeigu veiklą vykdote ir Jungtinėje Karalystėje, mokėjimai vykstantys Jungtinės Karalystės viduje (nacionaliniai mokėjimai, kai gavėjo ir mokėtojo vieta yra Jungtinė Karalystė), nėra CESOP dalis ir neturi būti raportuojami.
38.Ar yra tikslesnis išaiškinimas, kaip reikėtų traktuoti kai kurias užjūrio teritorijas, kaip pvz. Prancūzijos teritorijas (French Guiana, Guadeloupe, Martinique, Mayotte, Saint Barthélemy, Saint Martin (French part), Réunion and Saint Pierre and Miquelon)?
Europos Komisijos paskelbtų DUK 2.1.1.1 skyriuje yra pateiktas aiškinimas dėl šių teritorijų suvokimo. Todėl reikėtų vadovautis būtent šiuo paaiškinimu. Minėtas DUK nurodo, kad nurodytos užjūrio teritorijos yra laikomos trečiosiomis teritorijomis. Todėl jeigu mokėjimai vykdomi iš užjūrio teritorijos į Europos Sąjungos narę, tokiu atveju šie mokėjimai nepatenka į CESOP imtį. Kai mokėjimai vykdomi tarp žemyninės dalies ir užjūrio teritorijos, tokiu atveju mokėjimai laikomi nacionaliniais ir jie neraportuotini. Kai mokėjimai atliekami iš Europos Sąjungos narės į užjūrio teritoriją, tokiu atveju, duomenis apie mokėjimą turi raportuoti mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas.
39.Ar mokėjimo paslaugų teikėjas turi laikyti ir kitų valstybių teisės aktų teikiant duomenis į jų jurisdikciją ar reikia vadovautis tik Lietuvos teisės aktais, kadangi esame įsisteigę Lietuvoje?
CESOP reguliavimą nustato direktyva. Jos perkėlimas į nacionalinę sistemą yra valstybių narių prerogatyva. Todėl, tam tikros valstybės gali turėti skirtingą nuostatų perkėlimo procedūrą ir skirtingai taikyti direktyvos nuostatas (pvz. prašyti teikti nulines ataskaitas, papildomai reikalauti tam tikrų duomenų ar reikalauti mažiau duomenų). Atitinkamai turi būti susipažįstama ir vadovaujamasi kitų valstybių narių nacionaliniu reguliavimu, tam kad būtų tinkamai vykdomas CESOP duomenų teikimas šioms jurisdikcijoms.
40.Ar Lietuvos mokesčių administratorius turi užsienio valstybių mokesčių administratorių kontaktinę informaciją, kuri būtų naudinga, siekiant susisiekti su šių valstybių mokesčių administratoriais?
VMI neturi atskirų kontaktų su užsienio mokesčių administratoriais dėl registravimosi prievolės. Vis dėl to, Europos Komisijos CESOP puslapyje yra skelbiami mokesčių administratorių internetiniai puslapiai, kurie gali būti naudingi.
41.Ar yra paskelbtas III šalių ar teritorijų sąrašas?
Siūlytina vadovautis ne III šalių / teritorijų sąrašais, o Europos Sąjungos valstybių narių sąrašu. Atitinkamai, tos valstybės, kurios nebus Europos Sąjungos valstybių sąraše, bus laikomos kaip III teritorija ar šalimi.
Trečiosios valstybės ir teritorijos suprantamos taip, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau — PVMĮ) 2 straipsnio 25 ir 26 dalyse. Trečiųjų teritorijų sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-069 „Dėl teritorijų, kurios laikomos trečiosiomis teritorijomis, sąrašo patvirtinimo“.