Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-20884

Ši informacija skelbiama:
2014 metai
2014 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką po euro įvedimo dienos už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki 2014 metų gruodžio 31 dienos.

Dėl mokesčių deklaravimo

Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojai pateiktose tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visus deklaruojamus duomenis ir mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) sumas turės nurodyti litais. Pvz., gyventojas, teikdamas Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą už 2014 metus (kuri turės būti pateikta iki 2015 metų gegužės 4 d.), visus duomenis joje turės nurodyti litais.

Dėl mokesčių sumokėjimo

Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojų pateiktose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, deklaruoti duomenys ir mokėtinos į biudžetą (grąžintinos iš biudžeto) sumos, nurodytos litais, turės būti sumokėtos (grąžintos) eurais (su euro centais).

Dėl mokesčių sumų konvertavimo

Mokesčių deklaracijose nurodytas galutines mokesčių sumas litais į eurus konvertuos mokesčių administratorius. Mokesčių administratorius konvertavimą atliks pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, suapvalindamas jas iki dviejų skaičių po kablelio (iki euro centų) pagal matematinę apvalinimo taisyklę: t. y. kai trečias skaičius po kablelio yra 4 ir mažiau, tai jis atmetamas, o kai yra 5 ir daugiau, tai jis bus laikomas 1 euro centu, pvz.: 250,434 euro laikoma 250,43 euro, o 250,435 euro laikoma 250,44 euro).

Dėl informacijos apie mokėtinas (grąžintinas) sumas eurais

Teikiant mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu, visų deklaracijų MXFD šablonuose bus įdėti įspėjimai, kuriuose galutinės mokėtinos (grąžintinos) mokesčių sumos mokesčių mokėtojų patogumui bus pateikiamos eurais.

 

Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas   Dainoras Bradauskas

Registracijos numeris (32.42-31-1)RM-20341

Ši informacija skelbiama:
2014 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2013 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (32.42-31)-1-RM-2470 apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojams buvo rekomenduota pildyti Vokietijos Federacinės Respublikos mokesčių administratorių parengtos pažymos EU/EWR (liet. - pažymos ES/EEE) formos (toliau – pažyma) dalį „Užsienio šalies mokesčių inspekcijos patvirtinimas" bei pateikta VMI prie FM nuomonė, kaip pažyma turėtų būti užpildyta.

Papildomai paaiškiname, kad:

Pažymos dalyje „Pajamos, kurios apmokestinamos valstybėje, kurioje nuolat gyvenama" nuolatiniams Lietuvos gyventojams nėra būtina nurodyti iš užsienio valstybių gautas pajamas, kurios, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 37 straipsnyje nustatyta tvarka naikinant dvigubą apmokestinimą, yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio.

Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius pildo ir tvirtina tik pažymos dalį „Užsienio šalies mokesčių inspekcijos patvirtinimas". Pažymos dalį „Pajamos, kurios apmokestinamos valstybėje, kurioje nuolat gyvenama" turi užpildyti pats nuolatinis Lietuvos gyventojas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius, prieš tvirtindamas pažymą, turėtų patikrinti, ar pagal turimą informaciją gyventojas tuo mokestiniu laikotarpiu, už kurį prašo patvirtinti pažymą, pagal GPMĮ 4 straipsnio nuostatas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju (jeigu gyventojas prašo patvirtinti ir savo sutuoktinio rezidavimo statusą, pastarasis taip pat turi būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju). Be to, turėtų būti patikrinta, ar pažymoje gyventojo nurodytos pajamų sumos sutampa su pajamų sumomis, deklaruotomis šio gyventojo pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje, trečiųjų asmenų deklaracijose ir kitose turimose duomenų bazėse.

Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas                                          Dainoras Bradauskas

 

Registracijos numeris (32.42-31-1)RM-20141

Ši informacija skelbiama:
2014 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina, kokiai klasei (A ar B) pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatytą pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojams išmokėtos išmokos už supirktas netinkamas naudoti transporto priemones, akumuliatorius, katalizatorius, namų apyvokos prietaisus, elektros ir elektronikos įrangą. Šio paaiškinimo projektui Lietuvos Respublikos finansų ministerija pritarė 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr.((14.16-01)-5K-1423515)-6K-1409246.   

Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatyme nustatyta, kad netauriųjų metalų laužas ir atliekos – netauriųjų metalų dirbiniai, netinkami naudoti pagal paskirtį dėl to, kad yra nusidėvėję, sulūžę ar kitaip sugadinti, taip pat atliekos, susidariusios netauriųjų metalų gamybos arba mechaninio apdorojimo metu.

 Kaip paaiškino Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos specialistai, atliekos yra klasifikuojamos pagal atliekų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro     1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo".  Į atliekų sąrašo 16 skyrių „Kitaip sąraše neapibrėžtos atliekos" patenka eksploatuoti netinkamos įvairios paskirties transporto priemonės, baterijos, akumuliatoriai, panaudoti katalizatoriai, elektros bei elektroninės įrangos atliekos ir kt. Daugelyje šių atliekų jų sudedamosios dalys yra pažymėtos žvaigždute (*), reiškiančia, kad tai yra pavojingos atliekos. Iš atliekų nepašalinus pavojingų sudedamųjų dalių (alyvų, rūgščių ir kt.), minėtos atliekos nepriskirtinos netauriųjų metalų laužui ir atliekoms.        

Dėl išmokų už netauriųjų metalų laužo supirkimą apmokestinimo

Atsižvelgiant į tai, kad tos pačios Lietuvos įmonės faktiškai superka aukščiau nurodytas atliekas tiek su pavojingomis sudedamomis dalimis, tiek be pavojingų sudedamųjų dalių, todėl netinkamų naudoti transporto priemonių, namų apyvokos prietaisų ir elektros įrangos supirkimas, kai tokių sandorių pagrindinis tikslas – netauriųjų metalų laužo supirkimas (nesvarbu, kokiame pavidale), GPMĮ tikslais laikytinas netauriųjų metalų laužo supirkimu.

Lietuvos įmonių už netauriųjų metalų laužo supirkimą nuolatiniams Lietuvos gyventojams 2014 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtos išmokos pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių turi būti išskaičiuojamas ir į biudžetą sumokamas 5 proc. pajamų mokestis bei tokios išmokos turi būti deklaruojamos Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje ir jos FR0572A priede.

2014 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gyventojų gautoms pajamoms už netauriųjų metalų laužo pardavimą GPMĮ 17 str. 1 dalies 27 punkte nustatyta 8000 Lt (2500 eurų) mokesčio lengvata netaikoma.

Primename, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams iki 2013 metų gruodžio 31 dienos išmokėtos išmokos už netauriųjų metalų laužo pardavimą buvo apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, tačiau gyventojai turėjo teisę tokioms pajamoms prisitaikyti GPMĮ 17 str. 1 dalies 27 punkte nustatytą 8000 Lt mokesčio lengvatą.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėtos išmokos už netauriųjų metalų laužo supirkimą yra pajamų mokesčio objektas tik tuo atveju, jeigu jas gaunantis gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje ir šios išmokos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.   

Dėl išmokų už kito turto pardavimą apmokestinimo

Lietuvos įmonių gyventojams išmokėtos išmokos už supirktus netinkamus naudoti automobilių katalizatorius, elektros ir elektroninės įrangos atliekas (t. y. įvairias mikroschemas, kondensatorius, reles, mobiliųjų telefonų plokštes, procesorius, kietuosius diskus ir kt.), kai išmokamos sumos dydis priklauso tik nuo juose esančių tauriųjų metalų (t. y. aukso, sidabro, platinos grupės metalų) kiekio, laikytinos išmokomis už kito turto pardavimą. Išmokos už kitokias atliekas ir laužą, kurį sudaro kitos medžiagos nei netaurieji metalai (t. y. už plastiką, gumą, stiklą, popierių ir kt.) taip pat yra laikomos išmokomis už kito turto pardavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo Nr. 2006/66/EB 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės per einamuosius metus turi surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 45 proc. į vidaus rinką išleistų akumuliatorių (t.y. automobilių akumuliatorių ir baterijų supirkimo pagrindinis tikslas – Direktyvoje nurodytų užduočių vykdymas) ir į tai, kad pirminio apdorojimo metu iš akumuliatorių ir baterijų visų pirma išgaunamos pavojingos atliekos, išmokos už automobilių akumuliatorius ir baterijas laikytinos išmokomis už kito turto pardavimą.   

Gyventojams už kito turto (nepriskirtino teisiškai registruotam turtui) pardavimą išmokėtos išmokos pagal GPMĮ nustatytą pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, kurias įmonės privalo nurodyti Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymos FR0471 formoje, jeigu vienkartinė išmokos suma viršija 200 Lt (60 eurų – kai išmoka išmokėta 2015 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais).      

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už kito turto pardavimą, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 dalies 27 punktu, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu tokio turto pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas per mokestinį laikotarpį neviršija 8000 Lt (2500 eurų – kai pajamos gautos 2015 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais). Nuo šią sumą viršijančios pajamų sumos nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. 

Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas                       Artūras Klerauskas

   

Registracijos numeris (32.42-31-1)RM-11868

Ši informacija skelbiama:
2014 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) pagal pateiktą situaciją paaiškina papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo tvarką tėvams (įtėviams), kurių vyresni kaip 18 metų savo ar įvaikinti vaikai (toliau – vaikai) mokosi profesinio mokymo įstaigose.

Situacija. Moksleivis, kuriam 18 metų sukako 2012-09-15, mokosi profesinio mokymo įstaigos dieniniame skyriuje. Pagal bendrojo ugdymo programą jis mokėsi iki 2013 m., kuriais įgijo vidurinį išsilavinimą (2013 m. liepos mėn. išduotas brandos atestatas), o nuo 2013-09-01 iki 2014-06-30 mokėsi tik pagal profesinio mokymo programas. Kaip tėvams taikomas PNPD?

PNPD taikymo pagrindai tėvams, kurių vyresni kaip 18 metų vaikai mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, yra nustatyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 20 straipsnio 8 dalyje:

1.Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 litų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD).".

Ši GPMĮ 20 straipsnio 8 dalies nuostata (2013-06-27 įstatymo Nr. XII-427 redakcija) taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gyventojo pajamas.

Pagal GPMĮ 20 straipsnio 8 dalį teisė į PNPD tik nuo 2014 m. sausio 1 d. yra siejama su vyresnių kaip 18 metų vaikų mokymusi pagal bendrojo ugdymo programas, todėl 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais PNPD taikomas ir tiems tėvams (įtėviams), kurių vyresni kaip 18 metų vaikai lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi ir pagal bendrojo ugdymo programas (pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą) profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio mokymo ar profesinio rengimo centruose ir pan.).

Kitaip nei anksčiau, teisė į PNPD pagal šio įstatymo redakciją yra siejama ne su mokymusi atitinkamą statusą turinčioje mokykloje (t. y. bendrojo ugdymo mokykloje), o su mokymusi pagal bendrojo ugdymo programą atitinkama mokymosi forma ir būdu. Todėl PNPD gali būti taikomas tol, kol vyresni kaip 18 metų vaikai profesinio mokymo įstaigose mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tą mokestinį laikotarpį, kurį vyresni kaip 18 metų vaikai mokosi tik pagal profesinio mokymo programas, PNPD tėvams (įtėviams) negali būti taikomas.

Iki mokymosi mokymo įstaigoje pabaigos PNPD tėvams (įtėviams) gali būti taikomas tais atvejais, kai vyresni kaip 18 metų vaikai GPMĮ 20 straipsnio 8 dalyje nurodytu būdu ir forma mokosi bendrojo ugdymo mokyklose.

Kadangi nagrinėjamu atveju moksleivis 2014 m. nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą (mokosi tik pagal profesinio mokymo programą), PNPD 2014 m. jo tėvams negali būti taikomas.

2. Iki 2013-12-31 galiojo tokia GPMĮ 20 straipsnio 8 dalies redakcija:

„Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). Už pirmą vaiką (įvaikį) taikomas 100 litų PNPD, už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) – 200 litų PNPD".

Pagal 2011-07-01 įsigaliojusią Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakciją sąvoką „bendrojo lavinimo mokykla" pakeitė sąvoka „bendrojo ugdymo mokykla". Vadinasi, iki 2013-12-31 galiojusi GPMĮ 20 straipsnio 8 dalies redakcija nustatė PNPD taikymą tik tiems tėvams (įtėviams), kurių vyresni kaip 18 metų vaikai šiame straipsnyje nurodyta mokymosi forma ir būdu (atitinkančiais mokymosi dieninę formą) mokėsi bendrojo ugdymo mokyklose. Taikyti PNPD dėl vyresnių kaip 18 metų vaikų mokymosi profesinėse mokyklose, įskaitant ir mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, nebuvo numatyta.

Pateiktoje situacijoje moksleiviui 18 metų suėjo 2012-09-15, todėl PNPD tėvams galėjo būti taikomas iki 2012-09-30 (2012 m. – už 9 mėn.). Dėl mokymosi profesinio mokymo įstaigoje PNPD 2013 m. negalėjo būti taikomas, nes tuo metu galiojo šio rašto 2 punkte pateikta GPMĮ 20 straipsnio 8 dalies nuostata, PNPD taikymą siejanti su vyresnių kaip 18 metų vaikų mokymusi tik dieninėse bendrojo lavinimo (bendrojo ugdymo) mokyklose.

 

Viršininko pavaduotojas

 

Virginijus Narvilas